- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-11
- Bylos Nr.
- 2-43-733/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- L. R.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovui A. R., jo atstovei advokatei I. G., atsakovei L. R., jos atstovei advokatei G. M.,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei L. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovės L. R. priešieškinį ieškovui A. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto pripažinimo asmenine nuosavybe bei santuokoje įgyto turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. R. patikslintu ieškiniu prašo nutraukti Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įregistruotą santuoką (įrašo Nr. 200), sudarytą su atsakove L. R., dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant sutuoktinei jos norimą pavardę, padalinti santuokoje įgytą turtą: 12000 Eur vertės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4000 Eur vertės pastatą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Eur vertės stiklinį šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Eur vertės kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Eurų vertės tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Eurų vertės malkinę (stoginę, susidedančią iš čerpių stogo ir metalo konstrukcijų), esančius (duomenys neskelbtini), iš viso turto už 21000 Eur priteisti atsakovei L. R., o 4190 Eur vertės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui, taip pat priteisti iš atsakovės L. R. ieškovui 8500 Eur kompensaciją už atsakovei atitenkančią didesnę turto dalį bei bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakove santuokoje vaikų nesusilaukė. Kartu nebegyvena nuo 2002 m. gegužės mėn., todėl jų santuoka faktiškai seniai yra iširusi. Mano, kad ji iširo dėl abiejų kaltės. Atsakovė yra labai ūmaus, konfliktiško, savanaudiško būdo. Ką jis bedarydavo, jai vis neįtikdavo, ji priekaištaudavo dėl mažiausių smulkmenų, žemindavo jį netgi svetimų žmonių akivaizdoje. Vieną dieną atsakovė tiesiog nebeįsileido jo į namus, ieškovas liko gatvėje, su savimi turėdamas tik automobilį „Opel Ascona“, o atsakovė liko gyventi jų namuose, kuriuose buvo visas santuokoje užgyventas turtas. Ieškovas nurodo, kad kol buvo naudingas atsakovei (remontavo namą, klojo trinkeles, statė pastatus žemės sklype ir kt.), tol ji gyveno su juo, o kai viskas buvo baigta, jis tapo nereikalingas. Ieškovas mano, kad atsakovė nemylėjo jo, tik naudojosi. Neturėdamas kur gyventi, prieglobstį ieškovas rado pas (duomenys neskelbtini) parapijos kleboną, pas kurį gyveno apie metus laiko. Tik po nuolatinių prašymų nurodo susigrąžinęs iš atsakovės keletą savo rūbų, lagaminą su šachmatais ir asmeninėmis nuotraukomis. Viskas, kas buvo įsigyta per santuokoje išgyventus metus, liko pas atsakovę. Taip pat ieškovas nurodo, kad savo kaltę dėl santuokos iširimo mato tame, kad dėl nuolatinių atsakovės pykčių, priekaištavimų, nuolatinio nepasitenkinimo, kartais nenorėdavo po darbo iškart grįžti į namus, todėl jam grįžus vėliau, vėl kildavo konfliktai. Paskutiniu metu, nebegalėdamas ramiai reaguoti į atsakovės klyksmus, pats kartais pakeldavo balsą. Todėl mano, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Nurodo, kad santuokos metu visą laiką dirbdavo, algą atiduodavo atsakovei. Jie bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 12000 Eur vertės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4000 Eur vertės pastatą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Eur vertės stiklinį šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Eur vertės kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Eurų vertės tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Eurų vertės malkinę (stoginę, susidedančią iš čerpių stogo ir metalo konstrukcijų), esančius (duomenys neskelbtini), 4190 Eur vertės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), t.y. iš viso turto už 25190 Eur. Prašo jam priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovei likusį turtą. Kadangi jai atitenkančio turto vertė yra didesnė, todėl iš jos priteistina ieškovui 8500 Eur kompensacija. Kadangi automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo iš savo asmeninių lėšų, nebegyvendamas santuokoje, todėl jis yra ieškovo asmeninė nuosavybė ir į santuokoje įgyto turto balansą netrauktinas.
Atsiliepimas
Taip pat ieškovas prašo atmesti priešieškinį, teismo posėdyje bei atsiliepime į priešieškinį nurodydamas, kad niekad nebuvo neištikimas atsakovei. Ji meluoja gavusi pinigus iš mamos ir tetos, turtas įsigytas iš santuokoje įgytų lėšų ir lėšų, pardavus ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusią miško medieną, kalėdines eglutes. Kad tai dideli pinigai, patvirtino ir liudytojai. Jis paveldėjo 8 ha miško, medieną pardavinėjo nuo 1996 m., daugiausiai 1996 - 1997 m., nuo 1997 m. daugiausiai prekiavo eglutėmis. 1996 m. už medieną uždirbo gal 30000-40000 Lt, 1997 m. – apie 20000 Lt, po to gal po 10000 Lt per metus. Už eglutes uždirbdavo 4000-6000 Lt per metus. Miškas parduotas 2005 m., už jį gavo 20000 Lt. Taip pat ieškovas prekiavo Lenkijoje. Pinigus daugiausia naudojo namo rekonstrukcijai: buvo išmūryta viena siena, naujai sudėtos grindys, parketas, nauji laiptai, pirko naujus baldus. Tai kainavo daug, nežino kiek, nes atsakovė valdė pinigus. Nurodo, kad liudytojas P. R. patvirtino ir tai, kad atsakovės motina sunkiai finansiškai gyveno, santaupų turėjo tik 20000 Lt ir jas atidavė sūnui. Atsakovės teta J. U. paaiškino, kad 27000 Lt atsakovei davė tik prieš pusantrų metų, o ne 1998 m. Gyvenamasis namas buvo įsigytas taip pat iš bendrų lėšų, tik dokumentai sutvarkyti kaip dovanojimas dėl to, kad būtų mažesni mokesčiai. Namo savininkas turėjo dukrą, todėl neįtikėtina, kad jis namą būtų padovanojęs svetimam žmogui. Atsakovė, turėdama teisinių žinių, sąmoningai įformino namo dovanojimą, o ne pirkimą. Šio sandorio nuginčyti ieškovas negali, nes suėjo senaties terminas. Taip pat atsakovė meluoja ir tai, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo nupirktas iš jos investicinių čekių, kadangi jį pirko už abiejų investicinius čekius, todėl šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė įrodyta žemės sklypo ir namų valdos dalies vertinimo ataskaitoje - 4190 Eur. Sodą pirko už grynus pinigus, ieškovo tėvai davė 1000 rublių, už sodą sumokėjo 3000 rublių.
Nurodo, kad tai, jog rūpinosi sodo sklypu (duomenys neskelbtini), įrodo aplinkybė, kad net ir negyvendamas su atsakove, kuri jį išvarė, jis mokėjo mokesčius už jį. Sodo sklypo vertė ženkliai nepadidėja dėl pasodintų medelių. Jis nėra labai pasikeitęs, atsakovė pasodino augalų, gyvatvorę, veja ta pati.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė advokatė I. G. prašo nutraukti santuoką dėl abiejų kaltės, paaiškino, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovas ją mušdavo, kad buvo neištikimas. Priešingai, liudytojas patvirtino matęs, kad atsakovė trenkė per veidą ieškovui, spyrė jam. Ieškovas teigia, kad namas buvo perkamas už 40000 markių ir tik įforminta kaip dovanojimas. Abejotina, kad atsakovės mama namuose laikė 35000 Lt, iš kurių 20000 Lt dovanojo sūnui. Jei pinigai ir buvo gauti, neįrodyta, kad panaudoti namo rekonstrukcijai. Liudytoja J. U. iš pradžių teigė jokio raštelio nerašiusi, vėliau sakė nebeprisimenanti. Ji galėjo meluoti, nes melavo ir tai, kad trinkeles sudėjo su atsakove, nors atsakovė parodė, jog trinkeles dėjo su ieškovu. Prašo vertinti kritiškai šios liudytojos parodymus. Atsakovė pateikė į bylą sau naudingus dokumentus, ieškovas negali jų pateikti, nes visus juos kaupė atsakovė. Atsakovė neįrodė, kad žemės sklypą įsigijo tik už savo investicinius čekius. Jos pateikta turto vertinimo ataskaita netinkama, nes tai nebuvo individualus turto vertinimas, o vertinimas masinio vertinimo būdu, kas žymiai sumažina turto vertę. Taip pat paaiškino, kad liudytojai patvirtino, jog už parduodamą medieną buvo uždirbti dideli pinigai. Atsakovė niekad neginčijo, kad mediena buvo parduodama nuo 1996 m., tik posėdžio metu tai pradėjo daryti.
Atsakovė L. R. priešieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo A. R. kaltės, pripažinti jos asmenine nuosavybe: 5170 Eur vertės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1470 Eur vertės pastatą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 120 Eur vertės stiklinį šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2430 Eur vertės kiemo aikštelę ir tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 50 Eur malkinę, taip pat padalinti santuokoje įgytą turtą - 567 Eur vertės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jį natūra priteisiant atsakovei, o ieškovui išmokant 284 Eur piniginę kompensaciją, taip pat prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad šeima iširo dėl ieškovo kaltės, jo neištikimybės, girtavimo, smurto, nesirūpinimo šeima, todėl jis turi būti pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka, kad turtas, kurį prašo padalinti ieškovas, išskyrus sodo sklypą, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Ginčo turtą, išskyrus žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), atsakovė įsigijo iš jai jos mamos ir tetos dovanotų pinigų. Jų su ieškovu gaunamų pajamų užteko tik pragyvenimui ir kasdieninių poreikių patenkinimui, bet ne statybinių medžiagų įsigijimui ir statybai. Jos mama A. D. 1995 m. rugsėjo mėn. padovanojo atsakovei 35000 Lt (10137 Eur) dovanoto namo gerbūvio sutvarkymui. Dalis šių pinigų buvo panaudota gyvenamojo namo remontui, o kita dalis - pastato su rūsiu statybai. Jos teta J. U. 1998 m. jai taip pat padovanojo 27000 Lt (7820 Eur), kurie taip pat buvo panaudoti trinkelių pirkimui, tvoros įrengimui ir šiltnamio pastatymui. Taip asmeninių lėšų į bendrąją nuosavybę yra investuota 62000 Lt (17956 Eur), todėl šis turtas turi būti pripažintas jos asmenine nuosavybe arba šia suma jai turi būti priteista santuokinio turto daugiau. Namą 1995 m. jai padovanojo pusseserės sugyventinis, nes jam sunkiai sekėsi jį parduoti. Pinigų jam pirkti šalys neturėjo. Mišką ieškovas gavo tik 1996 m. Taip pat nurodo, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra jos asmeninė nuosavybė. Kadangi gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais buvo jai padovanotas ir buvo asmenine jos nuosavybe, tik ji galėjo išsipirkti žemės sklypą prie pastatų ir, savaime suprantama, kad jos valia buvo šį žemės sklypą įgyti asmeninės nuosavybės teise. Už šį žemės sklypą ji sumokėjo savo investiciniais čekiais. Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnyje (1991-03-14 įstatymo Nr. 1-1146 redakcija) nustatyta, kad valstybės vienkartinės išmokos skiriamos visiems Lietuvos Respublikos piliečiams atitinkamomis proporcijomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991-03-29 nutarimu Nr. 108 „Dėl valstybės vienkartinės išmokos skyrimo Lietuvos Respublikos piliečiams“ patvirtino skiriamą Lietuvos Respublikos piliečiui priklausomai nuo jo amžiaus vienkartinę išmoką pinigine išraiška, t.y. patvirtino konkrečią pinigų sumą ir nustatė šių išmokų skyrimo tvarką. Valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai, todėl teisminėje praktikoje laikytina, kad tai yra asmeninė kiekvieno piliečio nuosavybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, šis turtas pripažįstamas asmeniniu turtu. Ieškovo investiciniai čekiai buvo panaudoti sodo pirkimui. Taip pat atsakovė nurodo, kad malkinė, kurią ieškovas prašo pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir ją padalinti, negali būti dalybų objektu, nes tai neinventorizuotas, savavališkas ir laikinas statinys, kuris bet kuriuo metu gali būti nugriautas, todėl šis turtas teismo sprendimu negali būti priteistas nei vienai iš šalių. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Šio turto vertė tuo metu, kai A. R. išėjo ir paliko atsakovę, pagal VĮ Registrų centras atliktą įkainojimą buvo už 567 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nuo pat šio žemės sklypo įsigijimo dienos ieškovas juo nesirūpino, neprižiūrėjo ir šio turto vertė padidėjo tik dėl atsakovės įdėto darbo ir lėšų, ieškovui gali būti atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus priteista 284 Eur dydžio piniginė kompensacija.
Taip pat teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad 1999 - 2001 m. jie prekiavo eglutėmis, uždirbo mažai, pinigus naudojo bendrai. Medienos iš miško išvis nebuvo parduodama.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė advokatė G. M. paaiškino, kad nėra įrodymų, jog ieškovas buvo išvarytas iš namų, išskyrus jo paties teiginius ir netiesioginių liudytojų parodymus. Jis tik praėjus 12 metų kreipėsi į teismą, visą tą laiką nesirūpino šeima. Bendrabučio komendantė paliudijo, kad atsakovės akis buvo sužalota, bendrabutyje lūždavo durys. Liudytojai parodė, kad būtent atsakovė rūpinosi namais. Ieškovas tvirtina, kad į turto pastatymą investavo savo lėšas. Liudytojų parodymų įrodyti tokioms aplinkybėms nepakanka, reikia rašytinių įrodymų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie gautas lėšas iš miško kirtimo: leidimų kirsti, sumokėtų valstybei mokesčių ir pan., nepateikta miško pardavimo sutartis. Sklypą (duomenys neskelbtini) prašoma pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, kai byloje yra įrodymai, kad sklypas nupirktas už atsakovės asmeninius investicinius čekius. Ieškovas galėjo pateikti įrodymus, kad investavo savo investicinius čekius. Investiciniai čekiai yra asmeninė nuosavybė, juos atsakovė panaudojo sklypui išpirkti, todėl sklypas yra jos asmeninė nuosavybė. Niekas neginčijo, kad ant dovanojimo sutarties yra D. parašas. Nenuneigtas asmenine nuosavybe priklausantis turtas, neįrodyta, kad šie dovanoti pinigai nebuvo panaudoti namo statybai. Ieškovui patogu prašyti priteisti sodo sklypą praėjus ilgam laiko tarpui. Liudytojai aiškino kaip sodo sklypas buvo tvarkomas, sodas yra pavyzdinis. 15 metų buvusi sodo kaimynė teigė niekada nemačiusi ten dirbančio ieškovo. Malkinė yra laikinas statinys, nėra inventorizuotas, todėl negali būti dalinimo objektas, gali būti tik kompensacija už jam statyti panaudotos medienos pusę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Dėl kaltės, nutraukiant santuoką
Ieškovas A. R. ir atsakovė L. R. susituokė (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 200) (1 t., 7 b.l.). Šalys vaikų neturi. Sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2002 m. Santuoką nutraukti reikalauja abi šalys, tačiau ieškovas prašo nutraukti ją dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodydamas, kad atsakovė ūmaus, konfliktiško, savanaudiško būdo, nuolat priekaištaudavo ieškovui, žemindavo jį, išvarė jį iš namų, o atsakovė, su tuo nesutikdama, prašo nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, nes jis girtavo, smurtavo ir buvo jai neištikimas.
Ieškovo girtavimo faktą patvirtina byloje esanti epikrizė, tačiau, pažymėtina, kad joje aprašomas laikotarpis, kai šalys jau kartu nebegyveno (1 t., 88 b.l.). Liudytoja V. G. parodė, kad ieškovas, šalims gyvenant bendrabutyje, smurtaudavo atsakovės atžvilgiu, triukšmaudavo. Atsakovė buvo rami, ieškovas, būdamas blaivus, taip pat. Ieškovo pomėgį girtauti patvirtino ir liudytojai H. S., P. R., J. U.. Ieškovo neištikimybės faktai byloje neįrodyti.
Esant šioms aplinkybėms, ieškovas, kuris neneigia savo kaltės, pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo. Tačiau neatmestinas argumentas, kad ir atsakovė kalta dėl santuokos iširimo. Liudytojas R. P. patvirtino matęs kaip atsakovė trenkė keliskart per veidą ieškovui. Liudytoja J. V. parodė, kad atsakovė valdingai ir piktai bendravo su ieškovu.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, matyti, kad nė vienas iš sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų išsaugoti santuoką, nepakankamai rūpinosi vienas kitu, neteikė reikiamos moralinės pagalbos vienas kitam, nesistengė rasti priimtinų būdų išspręsti nesutarimus. Laikytina, kad abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas įstatyme numatytas pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas Todėl patikslinto ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės tenkintinas, o priešieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės tenkintinas iš dalies - santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 1 ir 2 d.).
Santuoką nutraukus, šalims paliktinos santuokoje turėtos pavardės (CK 3.69 str. 1 d.). Šalys išlaikymo vienas iš kito nereikalauja.
Dėl turto padalijimo
Ieškovas reikalauja padalinti santuokoje įgytą turtą, t.y. 12000 Eur vertės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4000 Eur vertės pastatą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Eur vertės stiklinį šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Eur vertės kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Eurų vertės tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Eurų vertės malkinę (stoginę, susidedančią iš čerpių stogo ir metalo konstrukcijų), esančius (duomenys neskelbtini), iš viso turto už 21000 Eur, priteisti atsakovei L. R., o 4190 Eur vertės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui, taip pat priteisti iš atsakovės L. R. ieškovui 8500 Eurų kompensaciją už atsakovei atitenkančią didesnę turto dalį.
Atsakovė nurodo, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jos asmeninė nuosavybė, nes namas jai dovanotas, o kitas turtas įsigytas už jai mamos A. D. ir tetos J. U. dovanotus pinigus, o žemės sklypas įsigytas už asmeninius investicinius čekius.
Iš 1995-08-08 notarinės dovanojimo sutarties matyti, kad T. H. – B. H. dovanoja L. R. Šilutėje, (duomenys neskelbtini)8, plytų gyvenamąjį namą su mansarda ir priestatu IA‘p, plytų garažą 2G‘p, plytų sandėlį 3J‘p ir kiemo įrenginius. Dovanojami pastatai yra 600 kv.m. žemės sklype (1 t., 38 b.l.). Iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantys gyvenamajam namui, pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigyti L. R. dovanojimo sutarties pagrindu (1 t., 14, 15 b.l.).
Nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis pagal sandorio sudarymo metu galiojančio 1964 m. CK 281 straipsnį laikoma sudaryta nuo jos įregistravimo (255 str.) momento. Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso, galiojusio dovanojimo sandorio metu, 22 straipsnis nustatė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė.
Šiuo metu galiojančio CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato iš esmės tą patį. Vadinasi, nurodytas nekilnojamasis turtas yra asmeninė atsakovės L. R. nuosavybė. Ieškovas nereikalauja pripažinti jo bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.90 str.), konstatuodamas, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė ir turi būti padalinta.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatų, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, nes būtent ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas ir užtikrinti visišką ginčo išsprendimą. Ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas reikšmingas ir todėl, kad pagal juos sprendžiama, koks yra ginčo pobūdis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t.y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. VĮ Registrų centro Utenos filialas, bylos Nr. 3K-3-376/2008; 2008-10-13 nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008). Įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Lietuvos advokatūra, bylos Nr. 3K-3-43/2010).
Konstatuotina, kad ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Jis, nenuginčijęs atsakovės nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamąjį turtą, reikalauja nustatyti jo ir jo sutuoktinės jungtinės nuosavybės teisę į šį turtą. Todėl yra pagrindas konstatuoti patikslinto ieškinio pagrindo ir dalyko ydingumą. Pareikštas reikalavimas negali sukelti teisėtų padarinių, nes tai prieštarauja nuosavybės neliečiamumo principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje. Ieškovas, nors ir nurodo, kad dovanojimo sandoris buvo sudarytas, siekiant išvengti didesnių mokesčių, bet realiai buvo sudaromas pirkimo - pardavimo sandoris, tačiau jis neginčija dovanojimo sandorio, o taip pat neįrodo savo nurodomų aplinkybių šiuo klausimu.
Esant šioms aplinkybėms, nustačius, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantys gyvenamajam namui, pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei L. R. asmeninės nuosavybės teise, todėl šis turtas nedalintinas tarp sutuoktinių.
Atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe: 5170 Eur vertės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1470 Eur vertės pastatą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 120 Eur vertės stiklinį šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2430 Eur vertės kiemo aikštelę ir tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 50 Eur malkinę, taip pat padalinti santuokoje įgytą turtą - 567 Eur vertės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jį natūra priteisiant atsakovei, o ieškovui išmokant 284 Eur piniginę kompensaciją.
Atmestinas atsakovės reikalavimas pripažinti jos asmenine nuosavybe 2430 Eur vertės kiemo aikštelę ir tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra gyvenamojo namo priklausinys, atsakovė jį kartu su gyvenamuoju namu įgijo dovanojimo sutarties pagrindu, todėl jis yra asmeninė atsakovės nuosavybė. Todėl taip pat nedalintinas tarp sutuoktinių.
Iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovės vardu, įsigytas 1997-10-21 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi, o pastatas - su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys tuo pačiu adresu, kurių statybos metai 1996 - 1997 m., įregistruoti L. R. vardu 1998-12-16 Statinio priėmimo naudoti akto pagrindu (1 t., 14, 15 b.l.).
Atsakovė teigia, kad žemės sklypą pirko už asmeninius investicinius čekius, ieškovas – kad už abiejų sutuoktinių investicinius čekius. Atsakovė teigia, kad statinius statė už jai mamos ir tetos dovanotas lėšas, todėl prašo pripažinti turtą asmenine jos nuosavybe, o ieškovas – kad namą rekonstravo, statinius statė, aplinką tvarkė už abiejų uždirbtas lėšas, todėl turtas, kaip bendroji jungtinė nuosavybė turi būti padalintas.
CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Byloje pateikti rašteliai, iš kurių matyti, kad A. D. dukrai L. R. 1984 m. liepos mėn. dovanojo 6200 rublius automobilio pirkimui, o 1995 m. rugsėjo mėn. - 35000 Lt namo gerbūvio tvarkymui. Taip pat raštelis, iš kurio matyti, kad J. U. 1998 m. neatlygintinai duoda L. R. 27000 Lt gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pagerinimui (1 t., 56-58 b.l.).
Ieškovas A. R. 1994 m. - 2002 m. visą laiką dirbo, vertėsi miško eglučių prekyba iš savo miško (1 t., 63-65 b.l., 2 t., 34-36 b.l.).
Iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad ieškovas A. R. Apskrities valdytojo įsakymo pagrindu gautą 8,86 ha žemės sklypą miškų ūkio paskirties 2005-10-13 pardavė (1 t., 62 b.l.). Liudytoja J. V. parodė, kad ieškovui 1996 m. buvo atkurta nuosavybės teisė į 8,500 ha mišką, iš jo medienos buvo galima priruošti šimtais kubų. Ieškovas kirsdavo ir parduodavo eglutes. Tai patvirtinto ir liudytojas R. M.. Nors ieškovas nepateikė į bylą įrodymų apie gautas pajamas iš miško, tačiau tikėtina, kad šios pajamos buvo.
Įvertinus šiuos įrodymus, atsižvelgiant į liudytojų parodymus, į tai, kad abu sutuoktiniai dirbo, be to papildomai vertėsi (medienos, eglučių prekyba, vainikų gamyba ir prekyba) ir gaudavo papildomas pajamas, abu tvarkė gerbūvį, statė ginčo statinius, konstatuotina, jog nepakanka įrodymų apie tai, kad pastatas - su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1996 - 1997 m. pastatyti tik iš atsakovės turimų dovanotų pinigų, byloje nėra kitų leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovei dovanotoji suma atitinka ginčo statinių statybos kainą, pinigų judėjimą patvirtinančių dokumentų ir pan., laikytina, jog turimų duomenų nepakanka atsakovės nurodytoms aplinkybėms pripažinti įrodytomis, juolab iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad didžiausi darbai atlikti name (pakeisti visi langai, durys, sutvarkyta aplinka) jau šalims gyvenant skyrium (1 t., b.l. 35, 54, 55), tad kyla abejonė ar visi dovanoti pinigai buvo išleisti ginčo statinių statybai.
Iš notarinės buto pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad sutuoktiniai pardavė 1998-07-09 butą, gaudami už jį 18400 Lt (1 t., 39 b.l.). Nors atsakovė teigia, kad šiuos pinigus skyrė pragyvenimui ir automobilio pirkimui, tačiau nustatyti, kurios lėšos ir kam konkrečiai buvo panaudotos, remiantis bylos medžiaga nėra galimybių.
Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijais, priešieškinio reikalavimas pripažinti šiuos statinius asmenine atsakovės nuosavybe atmestinas. Laikytina, kad pastatas - su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyti santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.
Iš 1997-10-21 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad atsakovė pirko 1757,24 Lt vertės namų valdai žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sumokėdama 70,29 Lt valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis (1 t., 40 b.l.). Įvertinus tai, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas santuokos metu, nors atsakovė ir nurodo, kad jis įsigytas tik už jos investicinius čekius, o ieškovas teigia, kad už abiejų, tačiau byloje nėra įrodymų, kiek iš viso investicinių čekių gavo atsakovė ir kad būtent už jos čekius įsigytas sklypas, todėl esant šioms aplinkybėms, priešieškinio reikalavimas pripažinti šį sklypą asmenine atsakovės nuosavybe taip pat atmestinas. Laikytina, kad žemės sklypas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Šalys sutinka su tuo, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas 1992-10-20 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovas prašo jį priteisti jam, o atsakovė prašo jį priteisti natūra jai, išmokant ieškovui 284 Eur piniginę kompensaciją.
Konstatavus, kad nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, pastatas - su rūsiu ir pastatas – šiltnamis, esantys (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, jis padalintinas tarp sutuoktinių.
Šalys skirtingai nurodo šių objektų vertę. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo (duomenys neskelbtini) esančių: žemės sklypo vertę – 12000 Eur, pastato - su rūsiu – 4000 Eur, pastato – šiltnamio – 2000 Eur, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) – 4190 Eur. Ieškovo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad ginčo turto rinkos vertė 2015-10-07 ši: (duomenys neskelbtini) esančių: žemės sklypo – 6764 Eur, pastato - su rūsiu – 11193 Eur, pastato – šiltnamio – 1659 Eur, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) – 4190 Eur. Ieškovo atstovė prašo remtis šios išvados vertėmis.
Tuo tarpu atsakovė, remdamasi jos užsakyta turto vertinimo ataskaita, įvertina šį turtą taip: (duomenys neskelbtini) esančių: žemės sklypo – 5170 Eur, pastato - su rūsiu – 1470 Eur, pastato – šiltnamio – 120 Eur, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) – 567 Eur.
Įvertinus šalių pateiktas turto vertinimo ataskaitas, į turto vertės nustatymo metodikas, atsižvelgiant į byloje pateiktas vėliausias VĮ Registrų centro pažymas, į ieškovo atstovės advokatės rašytinius argumentus su priedais dėl turto vertinimo (1 t., 117-143 b.l., 2 t., 8-25 b.l., priedas – 2015 m. spalio mėn. Žemės sklypo ir namų valdos dalies vertinimo ataskaita Nr. 15-02/02), vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijais, teismas remiasi ieškovo nurodytomis turto vertėmis (CK 3.119 str.).
CK 3.127 straipsnio 3 dalis nustato, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
Atsižvelgiant į tai, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise, į tai, kad ginčo žemės sklypas yra po juo, taip pat šiame sklype yra kiti ginčo statiniai, todėl 6764 Eur vertės žemės sklypas, 11193 Eur vertės pastatas - su rūsiu ir 1659 Eur vertės pastatas – šiltnamis, esantys (duomenys neskelbtini), natūra priteistini atsakovei, ieškovui priteisiant iš atsakovės 9808 Eur kompensaciją.
Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad 4190 Eur žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šalims gyvenant skyrium daugiau nei 10 metų prižiūri ir dirba atsakovė (1 t., 81 b.l.), į šalių santykius, jų ribotą galimybę bendrai valdyti ir naudoti objektą, šis žemės sklypas taip pat priteistinas natūra atsakovei, ieškovui priteisiant iš atsakovės 2095 Eur kompensaciją.
Atsižvelgiant į atsakovės argumentus, kad malkinė, esanti ginčo žemės sklype, kurią nurodo abi šalys, negali būti dalybų objektu, nes tai neinventorizuotas, neregistruotas, savavališkas ir laikinas statinys, todėl šis turtas teismo sprendimu negali būti priteistas nei vienai iš šalių, nedalintinas tarp jų, todėl atmestini ieškinio ir priešieškinio reikalavimai, susiję su malkinės dalybomis (1 t., 14, 15 b.l.).
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovo vardu registruotos dvi transporto priemonės – 2014-01-15 įsigytas automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1997-09-05 įsigyta UAZ 3303, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 19, 41-43 b.l.).
Šalys nereiškia reikalavimų dėl šio turto. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo už asmenines lėšas, todėl jis yra jo asmeninė nuosavybė, o atsakovė atsiliepime nurodo, jog šis automobilis turi būti įtrauktas į dalintino turto balansą, nes ieškovas išeidamas iš namų, pasiėmė automobilį „Opel Ascona“ ir jį pardavė, neduodamas jai dalies pinigų už jį. Siekiant išspręsti visus turtinius reikalavimus bei išvengti galimo ginčo, teismui šeimos bylose galint viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 3 d.), išspręstinas ir šio turto dalybų klausimas.
Kadangi automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas santuokos metu, jam galioja CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto prezumpcija. Juolab, ieškovas nereiškė prašymo taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį, t.y. nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, todėl ieškovas turėjo suformuluoti reikalavimą dėl minėto turto.
Įvertinus, tai, kad kaip šalys teigia, pradėjus gyventi atskirai, ieškovas naudojosi automobiliu „Opel Ascona“, kurį vėliau ieškovas pardavė, o atsakovė - UAZ 3303, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat, kad nors ieškovas ir nedavė dalies pinigų už parduotą „Opel Ascona“, tačiau panašu į tai, kad ieškovas negavo jokio kito užgyvento turto - kilnojamųjų, buities daiktų ir pan., tai, kad ieškovas įsigijo automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m., t.y. praėjus 12 metų po to, kai šalys nebegyvena kartu, esant duomenų, kad jis 2005 m. pardavė mišką, o 2009 m. - paveldėto buto dalį, vadinasi, turėjo asmeninių lėšų, todėl padalintinas santuokoje įgytas turtas – 100 Eur UAZ 3303, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant jį atsakovei, o automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas asmenine ieškovo A. R. nuosavybe (CK 3.89 str. 7 p.).
Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-02-06 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (1 t., 24 b.l.) paliktinos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintinos (CPK 149 str., 150 str.).
Iš šalių priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų patikslinto ieškinio ar priešieškinio reikalavimų daliai, ir laikant, kad patenkinta 97 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų bei 44 proc. priešieškinio reikalavimų, iš ieškovo A. R. priteistina: 148 Eur žyminio mokesčio, 528 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 220 Eur už turto vertinimą, t.y. iš viso 896 Eur atsakovei L. R., o iš atsakovės L. R. priteistina: 145,50 Eur žyminio mokesčio, 1037,90 Eur advokato pagalbai apmokėti, 388 Eur už turto vertinimą, t.y. iš viso 1571,40 Eur ieškovui A. R. bei 264 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, kadangi ieškovui dalis žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo, bei 13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 85 str., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies. Priešieškinį patenkinti iš dalies.
Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką (įrašo Nr. 200), tarp ieškovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. R. (D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes: R., R.
- 6764 Eur vertės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11193 Eur vertės pastatą - su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1659 Eur vertės pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir 4190 Eur vertės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei L. R. natūra, o ieškovui A. R. priteisti iš atsakovės L. R. 11903 Eur piniginę kompensaciją;
- 100 Eur vertės transporto priemonę UAZ 3303, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti L. R..
Pripažinti, kad ieškovas A. R. automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdo asmeninės nuosavybės teise.
Kitas patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-02-06 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti iš ieškovo A. R. 896 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei L. R..
Priteisti iš atsakovės L. R. bylinėjimosi išlaidas: 1571,40 Eur ieškovui A. R. ir 277 Eur į valstybės biudžetą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.