Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01096-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.2.7.4.1.2; 1.1.8.1.1; 1.1.4.2; 1.1.4.1

2022 m. rugsėjo 8 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (toliau – prokuroras) ir nuteistojo R. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 151¹ straipsnio 2 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda, o pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo) buvo išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. A. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 24 d. 13.30 val., turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą su nepilnamečiu asmeniu ir žinodamas, kad E. J. D. yra nepilnametis, pasinaudojęs jo pažeidžiamumu dėl nepilnametystės, (duomenys neskelbtini) esančiose patalpose – bute, pasiūlė nepilnamečiui E. J. D. už 50 Eur piniginį atlygį liesti rankomis ir dirginti (masturbuoti) jo (nukentėjusiojo) lytinį organą iki spermos išsiliejimo, tačiau veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusysis atsisakė.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, R. A. 2019 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 24 d. 13.00 val., iš mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio naudotojas yra R. A., turėdamas tikslą ir siekdamas tenkinti lytinę aistrą su nepilnamečiu, siuntė nukentėjusiajam nepilnamečiui E. J. D. į jo naudojamo mobiliojo ryšio telefoną trumpąsias SMS žinutes, siūlydamas jam už 100 Eur piniginį atlygį masturbuoti jo (nukentėjusiojo) lytinį organą iki spermos išsiliejimo, rašydamas „Tu gulesi as tau nusmaukysiu, sakei kad 17 cm“, „As tau nusmaukau iki spermos issiliejimo ir duodu 100, tau nieko daryti nereikes“. Po to, suderinęs su nukentėjusiuoju susitikimo laiką ir vietą, 2019 m. gruodžio 24 d., apie 13.23 val., automobiliu „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į prekybos centro (toliau – ir PC) „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelę, ties parkavimo numeriu 8, kad susitikti su nukentėjusiuoju ir už piniginį atlygį tenkinti savo lytinę aistrą, tačiau veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusiajam E. J. D. įsėdus į jo vairuojamą automobilį, R. A. pamačius ir atpažinus į pagalbą nukentėjusiajam tuo pat metu pribėgusį (atskubėjusį) jo draugą N. I., bandžiusį atidaryti automobilio galines duris, pradėjo staiga važiuoti, o nukentėjusysis, išsigandęs tokių jo veiksmų, iššoko iš važiuojančio automobilio. Tokiais savo veiksmais R. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 151¹ straipsnio 2 dalyje.

2. R. A. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. gruodžio 24 d., apie 13.23 val., (duomenys neskelbtini), prie PC „(duomenys neskelbtini)“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, ties parkavimo numeriu 8, nukentėjusiajam E. J. D. įsėdus į R. A. vairuojamą automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. A. pamačius ir atpažinus į pagalbą nukentėjusiajam tuo pat metu pribėgusį (atskubėjusį) jo draugą N. I., bandžiusį atidaryti automobilio galines duris, R. A. pradėjo staiga važiuoti, o nukentėjusysis, išsigandęs tokių jo veiksmų, iššoko iš važiuojančio automobilio ir nukrito ant žemės. Dėl tokių R. A. veiksmų nukentėjusysis patyrė sėdmenų ir abiejų kelių fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais R. A. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

3. Taip pat R. A. buvo kaltinamas tuo, kad jis tyčiniais veiksmais padarydamas pirmiau aprašytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 151¹ straipsnio 2 dalyje bei BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas), sutrikdė nukentėjusiojo nepilnamečio E. J. D. psichinę sveikatą, kuriam nustatytas panikos sutrikimas – epizodinis paroksizminis nerimas (F41.0), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl R. A. nusikalstamų veiksmų, kuris vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiais savo veiksmais R. A. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nuosprendžio dalį, kuria R. A. išteisintas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl nežymaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo), ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, R. A. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 151¹ straipsnio 2 dalyje, paskirti 550 MGL (27500 Eur) dydžio piniginę baudą.

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ekspertizės akte Nr. 103MS-123/2020 nukentėjusiajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas priežastiniu ryšiu yra susijęs ne su nuteistojo padarytu nusikaltimu, numatytu BK 151¹ straipsnio 2 dalyje, o su fizinio skausmo sukėlimu nukentėjusiajam, dėl kurio R. A. buvo išteisintas. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados dėl nežymaus E. J. D. sveikatos sutrikdymo yra nepagrįstos ir neatitinka baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

6. Prokuroras aiškina, kad ekspertizės akte Nr. 103MS-123/2020 nustatyta, jog dėl E. J. D. padarytų nusikalstamų veikų buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata. Ekspertizės akte pateikiamas aiškus ir nedviprasmiškas atsakymas, kad nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta dėl jam padarytų nusikalstamų veikų, neišskiriant jokio konkretaus epizodo. Ekspertė psichiatrė teisiamajame posėdyje patvirtino savo išvadas bei nurodė, kad nukentėjusysis, praėjus mėnesiui po įvykio, buvo konsultuotas (duomenys neskelbtini) klinikose ir skundėsi drebuliu, galvos, širdies skausmu, nerimu. Tokie požymiai tęsėsi mėnesį. Medikai padarė išvadą, kad tarp panikos atakų ir byloje nagrinėto įvykio yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes iki įvykio panikos atakų nebuvo. Tai yra pirminio traumavusio įvykio pasekmės. Ekspertė paaiškino, kad visa tai, ką nukentėjusysis pergyveno, galėjo sumažinti slenkstį atsirasti panikos atakoms. Panikos atakos negalėjo atsirasti dėl liūdnesnio gyvenimo, gyvenimo sąlygų ir visų somatinių dalykų. Kita ekspertė teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad be pirminio įvykio nebūtų kitų pasekmių. Taigi teisiamojo posėdžio metu apklaustos ekspertės patvirtino, kad nukentėjusiojo patiriamos panikos atakos yra sąlygotos pirminio traumavusio įvykio, be pirminio įvykio nebūtų kitų pasekmių, būtent nukentėjusiojo patirtų išgyvenimų visuma galėjo sumažinti slenkstį atsirasti panikos atakoms. Pirmosios instancijos teismo nurodytas įvykis, t. y. nukentėjusiojo iškritimas iš nuteistojo automobilio, negali būti vertinamas kaip pirminis, nes R. A. veika, numatyta BK 151¹ straipsnio 2 dalyje, jau buvo pradėta ir tęsėsi dar prieš šį įvykį, nesant šios veikos, nebūtų ir jokių kitų byloje nustatytų padarinių.

7. Prokuroras teigia, kad nuteistasis, darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 151¹ straipsnio 2 dalyje, sutrikdė nukentėjusiojo nepilnamečio psichinę sveikatą. Padarytas sveikatos sutrikdymas tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijęs su R. A. nusikalstamais veiksmais.

8. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs faktines bylos aplinkybes ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį R. A., tinkamai neįvertino nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kilusių padarinių, nuteistojo asmenybės ir kitų aplinkybių. Prokuroras aiškina, kad asmenų, linkusių į pedofiliją, veiksmai pasižymi atsargumu, todėl tik išimtinais atvejais jie gali būti pakankamai intensyvūs, todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nuteistojo veiksmai nebuvo itin intensyvūs, nelengvina jo atsakomybės. Be to, R. A. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, kuris vertinamas kaip pavojingas, nes buvo pasikėsinta į nepilnamečio žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. Tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu pripažįstama, kad vaikas (nepilnametis) jau savaime dėl savo amžiaus yra pažeidžiamas, jog vaikai yra labiau pažeidžiami nei daugiau gyvenimiškos patirties turintys suaugę asmenys. Toks vaiko teisių apsauga pagrįstas požiūris turi užtikrinti didžiausią galimybę vaikui gyventi ir sveikai vystytis. Seksualinis vaiko išnaudojimas yra sunkus jų pagrindinių teisių, pirmiausia – vaikų teisių į apsaugą ir globą, pažeidimas.

9. Skunde nurodoma, kad baudžiamojoje byloje išnagrinėtos faktinės aplinkybės pagrindžia tai, jog nuteistasis, būdamas ženkliai vyresnis už nukentėjusįjį, turintis daug gyvenimiškos patirties, suprato, kad bendrauja su nepilnamečiu, kuris yra lengvai socialiai pažeidžiamas dėl savo fizinio, psichinio nesubrendimo ir savo gyvenimiškos patirties stokos, prieš tai išsiklausinėjęs apie nukentėjusiojo socialinę padėtį, jo tėvus. Nuteistasis pasinaudojo savo socialiniu statusu, nukentėjusiojo pažeidžiamumu dėl jo nepilnametystės, siūlė nukentėjusiajam vartoti alkoholį, už atlygį teikti nuteistajam seksualinio pobūdžio paslaugas. Šių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad veika nebuvo atsitiktinė, nuteistojo veiksmai tikslingai buvo nukreipti į socialiai pažeidžiamą asmenį, kas leidžia pagrįsti didesnį veikos pavojingumą.

10. Prokuroras pabrėžia, kad baudžiamojoje byloje nustatyta ir tai, jog savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nuteistasis nepripažino. Jis nevertino savo elgesio kritiškai, dėl jo nesigailėjo, mėgino sumenkinti savo vaidmenį, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kėlė neįtikimas versijas, kurios buvo paneigtos byloje surinktais ir ištirtais duomenimis.

11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad prokuroras, prašydamas skirti R. A. bausmę, įvertino aplinkybę, jog nuteistasis savo noru atlygino nukentėjusiajam žalą, todėl buvo prašoma bausmės dydį nustatyti mažesnį už baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį. Tokiu būdu, R. A. paskirtina bausmė nebūtų per griežta ar aiškiai neteisinga, ji būtų tinkamai individualizuota, atitinkanti nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą.

12. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nuosprendį ir jį išteisinti nepadarius veikos, turinčios BK 22 straipsnio 1 dalyje, 151¹ straipsnio 2 dalyje, požymių.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo E. J. D. parodymais. Taip pat pažymima, kad teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusiojo motina bei apklausti bendramoksliai patys reikšmingų aplinkybių nurodyti negalėjo, o tik pakartojo tai, ką jiems pasakojo nukentėjusysis. Apie bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. su neva buvusiu siūlymu nepilnamečiui tenkinti lytinę aistrą, nieko negalėjo paaiškinti ir liudytojai M. L., M. Ū. bei K. D..

14. Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, vertindamas nuteistojo bei nukentėjusiojo parodymų, susijusių su tuo, kas vyko bute, patikimumą, atsižvelgė į šių parodymų atitikimą kitų proceso dalyvių parodymams. Vis tik šiuo atveju nėra aišku, kokie kitų proceso dalyvių parodymai gali atitikti nuteistojo ar nukentėjusiojo parodymus, nes bute jie buvo dviese.

15. R. A. atkreipia dėmesį į tai, kad galimas nusikaltimo padarymo laikas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiksliai nustatytas. Nukentėjusysis, net ir praėjus trumpam laiko tarpui nuo tirto įvykio, nenurodė datos, kada jam buvo pasiūlyta bute leisti dirginti jo lytinį organą. Šiuo atveju yra visiškai neįtikėtina, kad E. J. D. negalėjo atsiminti, kada įvyko įvykis, kuris neva labai neigiamai paveikė nukentėjusįjį, nesirgusį protiniu atsilikimu.

16. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nuteistasis, bendraudamas su V. D., N. I. ir E. J. D., juokaudamas su jais, tuo metu, kai buvo išvežamas iškastas smėlis, siekė ateityje tenkinti lytinę aistrą išnaudojant E. J. D., pasinaudojant nukentėjusiojo pažeidžiamumu. Nuteistasis nukentėjusiajam nėra sakęs, kad mėgsta bendrauti „siela į sielą“, nėra nukentėjusiajam išskyręs pomėgio bendrauti su septyniolikmečiais.

17. R. A. aiškina, kad smėlis buvo vežamas pasinaudojant jam priklausančiu automobiliu, kurio vairuoti niekam kitam patikėti negalėjo, tuo labiau, kad, vežant smėlį, buvo naudojama ir priekaba, todėl valdyti transporto priemonę reikėjo atitinkamų įgūdžių bei specialios vairuotojo pažymėjimo kategorijos. Taigi pirmosios instancijos teismas smėlio vežimą visiškai nepagrįstai vertino kaip pretekstą nuteistajam suartėti su vaikinais.

18. Apeliantas neigia, kad jis siūlė nuketėjusiajam eiti į tarnybinį butą, nes turėjo jam nedidelį darbą, siekė lytinės aistros tenkinimo dirginant E. J. D. lyties organą. Teigia, kad nukentėjusįjį į tarnybinį butą pasikvietė, nes buvo nupirkęs maisto dviem, taip pat tarnybiniame bute buvo ir piniginė, kurioje buvo grynieji pinigai, reikalingi sumokėti už padarytą darbą E. J. D..

19. Nuteistajam nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas vadovavosi E. J. D. parodymais, kad nuteistasis jam siūlė alkoholio, išprovokavo jį vartoti alkoholį, todėl nukentėjusysis pasijuto stipriai apsvaigęs. Taip pat tikrovės neatitinka pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad nuteistasis tuomet, kai suprato, jog E. J. D. yra apsvaigęs, siūlė šiam pamasturbuoti už 50 Eur, nukentėjusysis tokio pasiūlymo atsisakinėjo, tačiau nuteistasis matydamas, kad nukentėjusysis yra apgirtęs, ir tuo naudodamasis darė jam spaudimą. Niekuo nepagrįsti teiginiai, kad E. J. D. apie valandą išbuvo bute, atsisakė nuteistojo pasiūlymo, galbūt pasakė apie centimetrus, kai išėjo iš buto, jam viskas liejosi akyse ir jis vos rado autobusą, buvo toks apsvaigęs, kad nerado durų, prašė nuteistojo jį išleisti.

20. Apeliantui nėra aišku, kodėl E. J. D. neišėjo iš tarnybinio buto po to, kai gavo užmokestį už darbą, atsisakė vartoti alkoholį. Pažymi, kad nukentėjusiojo niekas nelaikė, pats nukentėjusysis patvirtino, jog nuteistasis parodė, kur išeiti. Be to, neaišku, kodėl nukentėjusysis nesureagavo neva išgirdęs nepadorų pasiūlymą. E. J. D. parodymais buvo vadovaujamasi, nors šis teigė, kad grįžęs namo iškart nuėjo miegoti, o jo bendramokslis ir kartu dirbęs V. D. parodė, kad jis nežino, kodėl nukentėjusysis jam tą patį vakarą pasakė, kad gavo nepadorų pasiūlymą iš „direktoriaus“. V. D. negalėjo nurodyti, ar E. J. D. buvo blaivus.

21. Apeliaciniame skunde tikinama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo nuteistojo parodymais, juos įvertino tik kaip gynybinę poziciją, kuria siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad nuteistasis nuo pat važiavimo išpilti su vaikinais smėlį, žinodamas apie nukentėjusiojo sunkią finansinę padėtį šeimoje, sakydamas, kad jis draugams nesakytų apie pasiūlytą papildomą darbą, ruošėsi kitam žingsniui, o būtent už atlygį su nukentėjusiuoju tenkinti lytinę aistrą, yra visiškai nepagrįsti. Tokių teiginių neįmanoma patvirtinti ar paneigti. Skundžiame nuosprendyje kaip nuteistojo kaltę patvirtinanti aplinkybė yra nurodyta tai, kad apie incidentą E. J. D. iš karto papasakojo draugui N. I.. Pats nukentėjusysis aiškino, kad jautėsi labai nepatogiai, kai išgirdo nepadorų pasiūlymą. Vis tik nukentėjusysis iškart pasipasakojo N. I. ir V. D., nors, kaip minėta, teigė, jog buvo neblaivus ir nuėjo miegoti, dėl to motina jo neblaivaus ir nematė.

22. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, jog byloje buvo įrodyta, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, R. A. dar kartą bandė už atlygį tenkinti lytinę aistrą su E. J. D., pasiūlydamas dvigubai didesnį atlygį. Be to, baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai niekaip nepatvirtina, kad R. A. 2019 m. gruodžio 24 d., važiuodamas susitikti su E. J. D., turėjo tikslą prie PC „(duomenys neskelbtini)“ patenkinti lytinę aistrą su nukentėjusiuoju, todėl derino susitikimo laiką ir vietą.

23. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jis pirmosios instancijos teismui teikė duomenis, jog paaiškėjo, kad manipuliuojant mobiliojo ryšio priemone, turint tikslą sukčiauti plačiąja prasme, yra galimybė perduodant trumpąsias žinutes, siuntėjo iniciatyva pakeisti jų siuntėjo telefono numerį kitu telefono numeriu, naudoti raidinius pavadinimus ir/ar vardus. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba yra nurodžiusi, kad egzistuoja įvairūs technologiniai sprendimai, kuriais trumpųjų žinučių siuntėjo identifikacinis numeris yra „užkeičiamas“ jau patekęs į tinklą. Trumposios žinutės yra patikimos ir jomis galima vadovautis tik tuo atveju, kai gavėjo ir siuntėjo telefonuose yra sutampantys duomenys apie trumposios žinutės išsiuntimą ir gavimą. Šioje baudžiamojoje byloje yra tik telefono ekrano fotonuotraukos, nuteistojo įsitikinimu, E. J. D. neatsitiktinai išmetė naudoto telefono SIM kortelę, tokiu būdu pašalindamas galimybę įsitikinti buvusio veiksmo tikrumu, be to, baudžiamojoje byloje nebuvo gautos nei jo, nei nuteistojo reikšmingo laikotarpio telefonų numerių išklotinės.

24. Apeliaciniame skunde teigiama, kad iš baudžiamojoje byloje esančio 2021 m. birželio 7 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog R. A. savanoriškai pateikė du mobiliojo ryšio telefonus. Pateiktuose mobiliojo ryšio telefonuose buvusi informacija buvo nuskaityta bei perkelta į duomenų saugyklą. Mobiliojo ryšio telefonuose buvusi informacija buvo išanalizuota, tačiau nebuvo nustatyta, kad ši informacija būtų reikšminga ikiteisminiam tyrimui. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog 2021 m. balandžio 21 d. ir 2021 m. balandžio 26 d. daiktų apžiūros protokoluose yra nurodyta, kad nuteistojo mobiliojo ryšio telefonuose tyrimui reikšmingų duomenų po atliktos jų analizės neužfiksuota. Vis tik E. J. D. telefono nuotraukose kažkodėl yra visiškai priešinga informacija. Be to, N. I., kuris pasak nukentėjusiojo turėjo visą informaciją apie reikšmingus įvykius, 2021 m. spalio 8 d. teisiamojo posėdžio metu aiškino, kad 2019 m. gruodžio 24 d. norėjo susitikti su nuteistuoju, nes siekė įrašyti pokalbį, jokių konkrečių duomenų neturėjo.

25. Nuteistasis aiškina, kad byloje yra surinkti prieštaringi duomenys dėl to, kaip buvo gautos E. J. D. mobiliojo ryšio telefono ekrano nuotraukos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nukentėjusysis padarė susirašinėjimo nuotraukas ir pateikė policijos pareigūnui. Vis tik E. J. D. teigė, kad jis policijos pareigūnams paaiškino, kas įvyko ir pateikė trumpąsias žinutes, buvusias mobiliojo ryšio telefone. Policijos pareigūnai matė, kad trumposios žinutės buvo telefone. Policijos pareigūnas savo mobiliojo ryšio telefonu nufotografavo nukentėjusiojo telefoną, trumpąsias žinutes. L. D. tvirtino, kad policijos pareigūnas fotografavo telefonu. Fotografavo iš nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefono į savo telefoną. Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo turinio matyti, kad liudytoja L. D. pateikė telefono ekrano nuotraukas, kuriuose buvo užfiksuotos tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės (susirašinėjimo tekstas). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymu pripažino ne trumpųjų žinučių telefono ekrane nuotraukas, o ekrano vaizdo nuotraukas.

26. R. A. teigia, kad baudžiamojoje byloje nėra patikimų įrodymų, jog iš mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini), kuriuo jis naudojosi, siuntė E. J. D. trumpąsias žinutes. Taip pat nuteistasis aiškina, kad į (duomenys neskelbtini) važiavo ne tik susitikti su nukentėjusiuoju, kuriam turėjo sumokėti atlyginimą už atliktus darbus, bet ir kitais reikalais. Tam, kad nebūtų gaištamas laikas, pasiūlė E. J. D. užvažiuoti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ biurą ir paimti pinigus.

27. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog E. J. D. planas įrašyti pokalbį, kuris turėjo vykti biure, žlugo, nes buvo pakeista nuteistojo ir nukentėjusiojo susitikimo vieta. Pirmosios instancijos teismas mobiliojo ryšio telefono ekrano fotonuotraukas nepagrįstai pripažino įrodymais.

28. Apeliaciniame skunde dar kartą nurodoma, kad į (duomenys neskelbtini) nuteistasis vyko ne tik susitikti su nukentėjusiuoju, bet ir kitais reikalais, jis nukentėjusiajam negalėjo siūlyti surinkti biure spintos, nes tokio darbo šiam paprasčiausiai nebūtų patikėjęs atlikti, be to, byloje esančios žinutės turinys leidžia daryti išvadą, kad biure spinta jau buvo pastatyta, į ją reikėjo tik sudėti daiktus. Nuteistasis sutiko su E. J. D. susitikti prie PC „(duomenys neskelbtini)“, o ne biure, nes norėjo sutaupyti laiko ir greičiau vykti namo. Į policiją po įvykio prie PC „(duomenys neskelbtini)“ iš karto nesikreipė dėl laiko stokos ir galimo smurto, susijusio su turto užvaldymu. Vykdamas namo E. J. D. telefonu pranešė apie galimas kilti neigiamas pasekmes.

29. R. A. nesutinka su teiginiu, kad jis ne tik numatė, bet ir puikiai suvokė, jog jo grasinimas dėl kreipimosi į policiją gali sustabdyti nukentėjusįjį nuo kreipimosi į policiją. Kreipimasis į policiją dėl pasikėsinimo apiplėšti nėra vertintinas kaip grasinimas. Grasinti įstatymo vykdymu negalima.

30. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme tvirtino, jog į 2019 m. gruodžio 24 d. susitikimą su nuteistuoju ėjo turėdamas kelis tikslus, t. y. pasakyti, kad nuteistojo elgesys yra netinkamas, jei jis to nesupras, tuomet surinkti įrodymus ir kreiptis į policiją. Vis tik E. J. D. ne tik nesikreipė į policiją iškart po įvykio prie PC „(duomenys neskelbtini)“, bet ir sunaikino savo telefono SIM kortelę, kuri galėjo tapti pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu ar paneigiančiu konkretaus turinio žinučių siuntimo faktą.

31. Skunde pažymima, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis teigė, jog su nuteistuoju susitikti ėjo kartu su N. I., nes vienas eiti bijojo, baiminosi, kad jam kas nenutiktų. Vis tik nustatyti faktai patvirtina, kad susitikti prie PC „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė nukentėjusysis, kuris pasiūlė susitikti nuošalioje aikštelės vietoje, kuri tik iš dalies patenka į aplinką filmuojančių prekybos centro kamerų lauką. E. J. D. nuolat akcentavo, kad susitikimo metu norėjo išsakyti savo neigiamą požiūrį į nuteistojo veiksmus, tačiau pokalbiui jis pasirinko nuošalią vietą, drąsiai bandė įsėsti į menkai pažįstamo ir tik jam žinomo kaip nepadorų pasiūlymą pateikusio asmens automobilį, tą patį bandė padaryti ir N. I.. Visiškai neįtikima, kad du jaunuoliai, ketinantys, kaip jie teigė, tik pamoralizuoti nepažįstamam asmeniui, kartu nepriėjo prie nuteistojo, o paprasčiausiai skverbėsi į svetimą automobilį.

32. R. A. teigia, kad jis apie nukentėjusiojo amžių neklausė, tačiau spėjo, jog jis gali būti pilnametis. Nukentėjusysis buvo pristatytas kaip studentas, todėl nuteistasis manė, kad jis jau turėjo būti baigęs vidurinę mokyklą, o ją baigia aštuoniolikmečiai ir net vyresni. E. J. D. 2019 m. gruodžio mėnesio antrojoje pusėje buvo (duomenys neskelbtini) metų ir (duomenys neskelbtini) mėnesių amžiaus. Nuteistasis mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino nukentėjusiojo turtinę padėtį. Byloje yra nustatyta, kad nukentėjusysis turėjo gyvenamąją vietą, mokėsi, turėjo brangiai kainuojantį mobiliojo ryšio telefoną. Siekis papildomai uždirbti pinigų nėra pagrindas asmens materialinės ir socialinės padėties vertinti kaip itin sunkios.

33. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismų praktikoje pasinaudojimas pažeidžiamumu suprantamas kaip piktavališkas pasiūlymas žmogui, kuris dėl itin sunkios padėties priverstas jį priimti. Tai situacija, kai nukentėjusysis neturi realaus ar jam priimtino pasirinkimo, kaip tik pasiduoti tam piktnaudžiavimui. Tokia situacija galėtų būti, jei E. J. D. būtų itin sunkioje materialinėje ir socialinėje padėtyje, dėl materialinio nepritekliaus negalėtų patenkinti net būtiniausių poreikių, tačiau nagrinėjamoje byloje, tokių aplinkybių nenustatyta ir tokių realiai neegzistavo.

34. Nuteistasis mano, kad labiau nelogiška yra tvirtinti tai, jog jis, būdamas sveiko proto suaugęs žmogus, vidurdienį važiuotų tenkinti lytinę aistrą į prieš šventes gausiai lankomą vietą, nei vykti atsiskaityti su asmenimis, su kuriais jau buvo atsiskaityta. Čia dar kartą pabrėžiama, kad susitikimo vietą parinko pats nukentėjusysis.

35. R. A. tvirtina, kad baudžiamojo proceso metu, taikant įvairias procesines priemones, nebuvo surinkta duomenų, kurie leistų manyti, jog jis turi polinkį tenkinti lytinę aistrą su nepilnamečiais.

36. Skunde tvirtinama, kad, aiškinant lingvistiniu metodu BK 151¹ straipsnio 2 dalies nuostatas, nekyla abejonių, jog lytinė aistra tenkinama, nes ji tampa prieinama dėl buvusio ir priimto lytinės aistros objektui pasiūlyto piniginio atlygio. Vien tuo, kad asmens, siekiančio lytinės aistros tenkinimo, pasiūlomas piniginis atlygis, lytinė aistra netenkinama, jei kiti lytinę aistrą tenkinti nukreipti veiksmai visiškai neatliekami. Nuteistasis aiškina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog išžaginimas ar seksualinis prievartavimas yra baigti nusikaltimai nuo lytinio santykiavimo ar lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas pabaigė lytinį aktą ar patenkino lytinę aistrą. Baudžiamojoje teisėje žinomos dvi parengtinės nusikalstamos veikos stadijos – rengimasis ir pasikėsinimas daryti nusikalstamą veiką. Baudžiamoji atsakomybė už rengimąsi padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 151¹ straipsnio 2 dalyje, nekyla, nes tai yra apysunkis nusikaltimas, o asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką tai tyčinis veikimas, kuriuo tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad lytinės aistros tenkinimo veiksmai buvo pradėti. Savanoriškas atsisakymas galimas rengimosi ar pasikėsinimo padaryti nusikaltimą stadijose, t. y. iki lytinės aistros tenkinimo pradžios. Pradėjus lytinės aistros tenkinimą, savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą negalimas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nurodė tik tai, kad nuteistasis nusikalstamos veikos nebaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių.

37. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo gynėjai prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Prokuroro ir nuteistojo apeliaciniai skundai atmestini.

38. Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė R. A. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 151¹ straipsnio 2 dalį. Nuteistojo kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti bei teismo įvertinti įrodymai. R. A. už jo padarytą nusikaltimą buvo paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, kuri nevertintina kaip aiškiai per švelni. Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumą, pagrįstai R. A. išteisino pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nežymus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas), nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

39. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių ginčų dėl fakto, kad R. A. ir nukentėjusysis dviese buvo nuteistojo tarnybiniame bute, esančiame prie šio darbovietės ofiso, taip pat nekyla ginčų dėl fakto, kad jie susitarė susitikti ir 2019 m. gruodžio 24 d. susitiko prie PC „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini). Nuteistasis šiuo atveju tvirtina, kad tuo metu, kai jis bendravo su nukentėjusiuoju, t. y., tiek jiems būnant bute, tiek prieš susitikimą, kuris turėjo vykti 2019 m. gruodžio 24 d., jis nesiekė tenkinti lytinės aistros su E. J. D., jokio piniginio atlygio už lytinės aistros tenkinimą jis nukentėjusiajam nesiūlė. Vis tik tokia nuteistojo pozicija yra paneigta baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, kurie laikytini įrodymais, visuma.

40. Iš nukentėjusiojo E. J. D. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis 2019 metų rudenį ar žiemą kartu su N. I. ir V. D. dirbo nuteistajam R. A.. Trise apie savaitę kasė tranšėją, vežė automobiliu smėlį. Jų darbo vieta buvo netoli Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Pradėjus dirbti, nuteistasis paprašė duoti savo telefonų numerius bei pats davė savo telefono numerį. Vežant automobiliu smėlį, nuteistasis jų klausinėjo apie šeimas. Pokalbio metu nukentėjusysis papasakojo, kad jis turi tik motiną, o tėvo neturi. Vienu metu, kai nukentėjusysis buvo vienas, prie jo priėjo R. A. ir pasakė, kad nori padėti, nes nukentėjusysis neturi tėvo, pasiūlė ateiti ir išsiurbti pastatą. Nukentėjusysis su tokiu pasiūlymu sutiko. Jis išsiurbė pastatą, už tai jam buvo sumokėti 20 Eur. Vėliau R. A. pasiūlė susipažinti artimiau. Jie abu nuėjo į nuteistojo butą, kuris yra netoli nuteistojo darbovietės biuro. Nuteistasis bute pastatė du vyno butelius, o pats gėrė konjaką. Kai R. A. pradėjo vadinti E. J. D. mamos sūneliu, nukentėjusysis supyko ir pradėjo gerti alkoholį. Bute R. A. jam sakė, kad mėgsta bendrauti su septyniolikmečiais, klausė, kur galima rasti laisvo elgesio merginą, kalbėjo apie lytinius santykius. Tuomet nuteistasis pasiūlė nukentėjusiajam pamasturbuoti už 50 Eur. R. A. matydamas, kad E. J. D. yra apsvaigęs nuo alkoholio, darė spaudimą dėl lytinės aistros tenkinimo, tokiu būdu siūlė užsidirbti. Nukentėjusysis atsisakė nuteistojo seksualinio pobūdžio pasiūlymų, išėjo iš buto, grįžo namo ir nuėjo miegoti. Galimai kitą dieną iš nuteistojo pradėjo gauti trumpąsias žinutes dėl masturbacijos, jam buvo siūloma už tai sumokėti 100 Eur. Apie viską papasakojo savo draugui N. I.. Nuteistajam parašė žinutę dėl susitikimo, susitikimo metu ketino pasakyti, kad taip elgtis negalima. Iš pradžių buvo tartasi susitikti nuteistojo darbo vietoje, tačiau jų susitikimas įvyko prie PC „(duomenys neskelbtini)“ apie 14.00-15.00 val. Į susitikimo vietą nukentėjusysis ėjo kartu su N. I.. Nuteistajam atvykus prie minėto prekybos centro, nukentėjusysis įsėdo į R. A. vyšninės spalvos automobilio BMW priekinę keleivio vietą. R. A. pamatęs, kad prie automobilio artėja N. I., pradėjo greitai važiuoti, o E. J. D., išsigandęs dėl nežinomų galimų nuteistojo veiksmų, iššoko iš automobilio. Po šio incidento jis iš R. A. gavo žinutes, kad jis su draugu nurodytą dieną turi atvažiuoti pas nuteistąjį ir atsiprašyti, nes kitaip jis kreipsis į policiją. Po iššokimo iš nuteistojo automobilio nukentėjusysis jautė skausmus, todėl kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ligoninės darbuotojai pranešė apie įvykį policijos pareigūnams, kurie nufotografavo jo mobiliojo ryšio telefone buvusias nuteistojo rašytas trumpąsias žinutes, kuriose buvo rašoma apie masturbaciją. Po įvykio savo SIM kortelę, kuria buvo susirašinėjama su nuteistuoju, išmetė, nes nenorėjo turėti daugiau jokių kontaktų su R. A. (t. 4, b. l. 60-67). Iš esmės tokias pačias aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 1, b. l. 105-108), ikiteisminio tyrimo pareigūno (t. 1, b. l. 112-114), tokias aplinkybes jis nurodė ir teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizę atlikusiems ekspertams (t. 1, b. l. 185-191), be to, savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 119-124, 126).

41. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusysis E. J. D. parodė, kad antrą kartą iš nuteistojo pasiūlymą dėl lytinio organo masturbavimo gavo po kelių dienų ar savaitės, kai nuteistasis bute siūlė pamasturbuoti jo (nukentėjusiojo) lytinį organą už 50 Eur. Įvykis prie PC „(duomenys neskelbtini)“, kuomet nukentėjusysis iššoko iš nuteistojo automobilio, įvyko 2019 m. gruodžio 24 d. Apie nepadorius nuteistojo siūlymus nukentėjusysis papasakojo N. I. ir V. D. (t. 1, b. l. 105-108). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, nukentėjusysis E. J. D. paaiškino, kad papildomai padirbėti nuteistojo ofise jam buvo pasiūlyta 2019 m. gruodžio 20-22 d. Jis sutiko ir kitą dieną atvyko į ofisą, kur siurbė bei kabino kalėdinius papuošimus, o darbui pasibaigus nuteistasis pasiūlė leisti masturbuoti jo (nukentėjusiojo) lytinį organą už pinigus (t. 1, b. l. 112-114). Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo turinio matyti, kad nukentėjusysis atpažino nuteistąjį R. A. kaip asmenį, kuris siūlė bute ir trumposiose žinutėse leisti liesti jo (nukentėjusiojo) lytinį organą (t. 1, b. l. 115-118). Taigi nukentėjusiojo aptarti nuoseklūs parodymai leidžia daryti išvadą, kad 2019 metų gruodžio mėnesio pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 24 d., kai nukentėjusysis susitiko su nukentėjusiuoju prie PC „(duomenys neskelbtini)“, R. A. du kartus siūlė nukentėjusiajam tenkinti lytinę aistrą, dirginant E. J. D. lytinį organą, už piniginį atlygį, t. y., pirmą kartą siūlydamas sumokėti 50 Eur, o vėliau siūlydamas sumokėti 100 Eur.

42. Iš tikrųjų E. J. D. negalėjo tiksliai nurodyti datos, kada nuteistasis jam siūlė tenkinti lytinę aistrą už pinigus. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ši aplinkybė nėra pagrindas nesivadovauti E. J. D. parodymais dėl kitų viso proceso metu nuosekliai nurodytų aplinkybių. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusysis galėjo tiksliai ir neįsidėmėti, kada konkrečiai R. A. atliko nusikalstamus veiksmus, nesureikšminti pasiūlymų pateikimo laiko, tuo labiau, jog susidariusioje situacijoje yra visiškai natūralu, kad asmeniui reikšmingesnės yra aplinkybės, susijusios su pasiūlymų turiniu, nuteistojo veiksmais teikiant tokius pasiūlymus, paties nukentėjusiojo reakcija į nuteistojo veiksmus, o ne tai, kada tiksliai konkretūs pasiūlymai buvo išsakyti. Čia pažymėtina tai, kad iš ekspertizės akto Nr. 103MS-123/2020 (t. 1, b. l. 185-191) turinio matyti, jog mąstymo ir atminties sutrikimų, dėl kurių E. J. D. negalėtų teisingai suvokti, įsiminti ir vėliau atgaminti faktinių bylai reikšmingų aplinkybių, nenustatyta. Taip pat nėra nustatyta priežasčių, dėl kurių nebūtų galima remtis nukentėjusiojo parodymais. Padidintas polinkis fantazuoti ar painioti vaizduotės produkciją su realia patirtimi E. J. D. nenustatytas. Pirmosios instancijos teisme ekspertė D. P. patvirtino šias ekspertizės akto išvadas (t. 4, b. l. 163). Taigi atsižvelgus į visa, kas buvo aptarta, nėra pagrindo nesivadovauti esminėse detalėse viso proceso metu sutampančiais nukentėjusiojo parodymais, ypač įvertinus tai, kad juos patvirtina liudytojų N. I., V. D. ir L. D., kurie patys dalyvavo dalyje įvykių arba apie bylai reikšmingas aplinkybes sužinojo iš nukentėjusiojo, parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, taip pat kiti baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys.

43. Iš liudytojo N. I. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad šis liudytojas, V. D. ir E. J. D. dvi dienas R. A. nurodymu kasė tranšėją. Jie dirbo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis liudytojui pasakojo, kad jis ir vienas padėjo nuteistajam. Nukentėjusysis liudytojui pasakojo, kad nuteistasis pasiūlė pavalgyti. Jiems valgant, nuteistasis nukentėjusiajam siūlė pamasturbuoti jo (nukentėjusiojo) lytinį organą. Po šių įvykių, kai liudytojas buvo susitikęs su E. J. D., nuteistasis nukentėjusiajam pradėjo rašyti SMS žinutes, siūlydamas jam susitikti ir pamasturbuoti už piniginį atlygį. Nukentėjusysis nutarė važiuoti susitikti su nuteistuoju. Susitikimas įvyko žiemą prie PC „(duomenys neskelbtini)“. E. J. D. įlipo į nuteistojo automobilį. Liudytojas taip pat bandė lipti į nuteistojo automobilį, tačiau nuteistasis pradėjo važiuoti, o nukentėjusysis iškrito iš transporto priemonės. Po šio įvykio nuteistasis jiems skambino ir liepė iki tam tikros datos atsiprašyti, nes kitaip pagrasino, kad kreipsis į policiją (t. 4, b. l. 100-101,103). Liudytojas N. I. iš esmės tokias pačias aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 15-18, 20-21). Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad E. J. D. jam po darbo pasakojo, jog nuteistasis už 50 Eur jam siūlė užsiimti masturbacija. E. J. D. atsisakė. Tai vyko 2019 metų gruodžio trečioje dekadoje, maždaug nuo 2019 m. gruodžio 20 d. Tuo metu E. J. D. tvarkėsi nuteistojo biure ir šis pasikvietė nukentėjusįjį į butą, esantį netoli biuro, pavalgyti. Maždaug po savaitės nukentėjusiajam vėl parašė nuteistasis ir siūlė užsiimti tuo pačiu dalyku už 100 Eur. Žinutėje buvo pasiūlyta susitikti nuteistojo biure. Buvo parašyta, kad E. J. D. nieko nereikės daryti, jam reikės tik gulėti ant sofos, o kai viskas pasibaigs, jis gaus 100 Eur. Liudytojas kartu su nukentėjusiuoju nutarė važiuoti susitikti su nuteistuoju, nes norėjo šiam paaiškinti, kad tokių dalykų siūlyti negalima. Iš liudytojo V. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, kurių teisingumą liudytojas patvirtino pirmosios instancijos teisme (t. 4, b. l. 116), matyti, kad jam žinoma, jog R. A., pas kurį dirbo jis, N. I. ir E. J. D., pakvietė nukentėjusįjį pietauti, davė jam išgerti ir pradėjo už 50 Eur siūlyti nukentėjusiajam rankomis dirginti lytinį organą. E. J. D. su tokiu pasiūlymu nesutiko ir išėjo namo (t. 2, b. l. 32-34). Tokias aplinkybes liudytojas nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, taip pat jis nurodė, kad nukentėjusysis pasiūlymo dėl jo lytinio organo dirginimo iš nuteistojo sulaukė tuo metu, kai buvo nuteistojo bute, kuris yra netoli nuteistojo įmonės ofiso (t. 2, b. l. 36-37). Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų (t. 2, b. l. 22-25, 38-40) turinio matyti, kad liudytojas N. I. atpažino R. A. kaip asmenį, pas kurį jis, nukentėjusysis ir V. D. dirbo bei kuris buvo atvykęs prie PC „(duomenys neskelbtini)“ susitikti su E. J. D., o liudytojas V. D. atpažino R. A. kaip vyrą, kuris, pasak nukentėjusiojo, siūlė šiam tenkinti lytinę aistrą už 50 Eur.

44. Iš liudytojos L. D. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jai paskambino iš Kelių policijos ir pranešė, jog jos sūnus iškrito iš automobilio. Dėl minėto įvykio susitikus su sūnumi ir policijos pareigūnais, jie nufotografavo trumpąsias žinutes, buvusias E. J. D. telefone. Ji atsimena, kad vienoje žinutėje jos sūnui buvo pasiūlyta užsidirbti 100 Eur. Nukentėjusiajam paklausus, ką už šią sumą reikės daryti, jam buvo atsakyta, kad ar tai reikės rašančiam žmogui pamasturbuoti, ar tai jis pamasturbuos nukentėjusiajam (t. 4, b. l. 96). Pirmosios instancijos teisme pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, kad jie užfiksuoti teisingai (t. 4, b. l. 98). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2019 m. gruodžio 28 d., apie 14.40 val., jai paskambino policijos pareigūnas ir pranešė, jog jos sūnus kreipėsi į ligoninę dėl patirtų traumų, nes jis 2019 m. gruodžio 24 d. iššoko iš važiuojančio automobilio. Pasiteiravus sūnaus apie įvykį, jis papasakojo, kad turi pažįstamą vyrą, kuriam apie 50 metų. Šis vyras savo įmonėje duodavo jam užsidribti – kasti griovius, išsiurbti ofisą. Prieš kelias dienas vyras parašė pranešimą, kad nori, jog sūnus leistų masturbuoti jo lytinį organą už 100 Eur atlygį. E. J. D. 2019 m. gruodžio 24 d., apie 11.00 val. ar 12.00 val., su minėtu vyru susitiko šalia PC „(duomenys neskelbtini)“. Atsisėdus į vyro raudonos spalvos automobilį BMW, prie jų priėjo sūnaus draugas, todėl vyras pradėjo važiuoti automobiliu ir sūnus iššoko iš transporto priemonės (t. 1, b. l. 77-78). Aplinkybes, kad iš matymo pažįstamas vyras prie PC „(duomenys neskelbtini)“ siūlė jos nepilnamečiui sūnui leisti liesti jo lytinį organą ir už tai žadėjo sumokėti 100 Eur, liudytoja L. D. nurodė protokole-pareiškime (t. 1, b. l. 31). Liudytojas K. D. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad moteris į policijos pareigūnus kreipėsi, nes prieš jos sūnų yra padaryta nusikalstama veika, ji pranešė, kad kažkoks vyras šalia PC „(duomenys neskelbtini)“ siūlė jos sūnui liesti lytinį organą (t. 4, b. l. 113-114).

45. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuoseklius nukentėjusiojo bei liudytojų N. I., V. D. ir L. D. tarpusavyje sutampančius parodymus, kurie neprieštarauja ir kitiems aptartiems duomenims, konstatuoja, kad jie patvirtina faktus, jog nuteistasis R. A. siekė du kartus už piniginį atlygį tenkinti lytinę aistrą su nukentėjusiuoju E. J. D., dirginant pastarojo lytinį organą, t. y., pirmą kartą už 50 Eur piniginį atlygį, o antrą kartą už 100 Eur piniginį atlygį. Be jokios abejonės, liudytojai N. I. ir V. D. dalies įvykių patys nematė, nes juose nedalyvavo, apie tai kas vyko, kai E. J. D. bendravo su nuteistuoju bute, jie galėjo sužinoti tik iš nukentėjusiojo pasakojimų, vis tik aptarti liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis liudytojams nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes kaip ir pirmosios instancijos teismui, ikiteisminio tyrimo teisėjui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui bei ekspertams, o tai dar kartą patvirtina nukentėjusiojo parodymų nuoseklumą bei patikimumą.

46. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nesutampa nukentėjusiojo ir liudytojų V. D. bei N. I. parodymai dėl fakto, kada E. J. D. jiems pranešė apie tai, jog nuteistasis už 50 Eur siūlė tenkinti lytinę aistrą. Kaip jau minėta anksčiau, nukentėjusysis pirmosios instancijos teisme nurodė, kad iš buto, kuriame R. A. siūlė už 50 Eur masturbuoti jo (nukentėjusiojo) lytinį organą, išėjo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grįžo namo ir iškart nuėjo miegoti. Liudytojas N. I. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei liudytojas V. D. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad apie nuteistojo pasiūlymą E. J. D. iš nukentėjusiojo sužinojo tą patį vakarą. Vis tik toks nurodytų aplinkybių nesutapimas nėra pagrindas nesivadovauti nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, dėl kitų baudžiamajai bylai reikšmingų aplinkybių. Akivaizdu, kad šiuo atveju esminė aplinkybė yra ta, jog nukentėjusysis liudytojams papasakojo apie tai, kas vyko bute. Tikslus laikas, kada nukentėjusysis papasakojo savo draugams apie nuteistojo elgesį bute, nėra reikšminga, tuo labiau, kad nukentėjusysis dėl laiko, kuomet apie įvykį bendravo su savo draugais, galėjo sąžiningai suklysti. Kita vertus, atkeiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojas V. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog apie nuteistojo pasiūlymą dirginti nukentėjusiojo lytinį organą už 50 Eur jis sužinojo iš E. J. D. pasakojimo mokykloje. Taigi ir liudytojai galėjo sąžiningai klysti dėl to, kada nukentėjusysis jiems papasakojo apie nuteistojo pasiūlymą tenkinti lytinę aistrą bute už 50 Eur.

47. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad faktą, jog nuteistasis R. A. už piniginį atlygį siekė tenkinti lytinę aistrą su nukentėjusiuoju, patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantis nuteistojo ir nukentėjusiojo susirašinėjimo ryšio priemonėmis turinys. Iš susirašinėjimo tarp asmens, kuris E. J. D. naudotame telefone pavadintas „D.“ (pastebėtina, kad tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai N. I. bei V. D. nuteistąjį vadino direktoriumi) ir kuris naudojosi kontaktiniu numeriu (duomenys neskelbtini), bei nukentėjusiojo (t. 1, b. l. 85-91) matyti, kad E. J. D. klausia: „Tai ką reiks daryti?“, o „D.“ atsako: „Tu gulėsi, aš tau nusmaukysiu, sakei, kad 17 cm.“. Nukentėjusysis klausia: „Už 100 e ką reikės daryt?“, o „D.“ rašo: „Tau nieko, sakau tau“. Nukentėjusysis klausia: „Jums ką tada daryt?“, o „D.“ rašo: „Nieko. Nieko, čia tavo naujas tel nr?“. Nukentėjusysis rašo: „Jo. Kaip aš paimsiu 100 e?“, o „D.“ rašo: „Aš nesu garantuotas, kad čia E., pasuksiu, atsiliepk, kad būčiau tikras, kad tu čia.“. Nukentėjusysis rašo: „Čia aš. Tai už 100 e ką daryt?“, „D.“ rašo: „Aš tau nusmaukau iki spermos išsiliejimo ir duodu 100, tau nieko daryti nereikės.“. Iš juridinio asmens duomenų matyti, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra R. A. (t. 2, b. l. 80-83). Pažymėtina, kad ir pats nuteistasis neneigė, jog naudojosi minėtu telefono numeriu. Taigi aptarti duomenys dar kartą patvirtina, kad nuteistasis R. A. siekė už 100 Eur atlygį tenkinti lytinę aistrą su nukentėjusiuoju E. J. D..

48. R. A. pirmosios instancijos teisme (t. 4, b. l. 145) neigė, kad jis iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašė kokio nors seksualinio pobūdžio žinutes nukentėjusiajam. Nuteistojo telefono (duomenys neskelbtini) išklotinėje užfiksuoti duomenys (t. 4, b. l. 27) patvirtina, kad baudžiamajai bylai reikšmingu laikotarpiu nėra užfiksuotas susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis su nukentėjusiuoju, kuris naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris buvo (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos rašto turinio matyti, kad egzistuoja įvairūs technologiniai sprendimai, kuriais SMS siuntėjo identifikacinis numeris, siekiant pasipelnyti iš galutinių paslaugų gavėjų ar pan., gali būti pakeičiamas tuo metu, kai jis jau yra patekęs į tinklą. SMS siuntėjas kenkėjiškais tikslais gali pakeisti savo numerį kitu ir/arba įtraukdamas raidinius simbolius, siekia apsimesti SMS gavėjui pažįstama institucija ar įstaiga, pasipelnyti iš SMS gavėjo (t. 4, b. l. 52-53). Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad liudytojo A. K. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, bei kiti baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys, paneigia R. A. keliamą versiją, jog jis nesiuntė nukentėjusiajam šio procesinio sprendimo 47 pastraipoje aptartų žinučių, bendravimas jo naudojamu telefonu su nukentėjusiuoju galėjo būti imituojamas, panaudojant nenustatytas technologijas.

49. Tiek nukentėjusysis E. J. D. (t. 4, b. l. 197), tiek nuteistasis (t. 4, b. l. 197) pirmosios instancijos teisme nurodė, kad įvykio metu kiekvienas jų naudojosi iPhone telefonais. Liudytojas A. K. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad, jei trumposiomis žinutėmis susirašinėja du iPhone telefonų naudotojai ir susirašinėjimo programėlių lange žinutė dega mėlynai, reiškia, jog žinutės siunčiamos tarp iPhone vartotojų ne per operatoriaus tinklą, o tarp iPhone telefonų platformą „iMessage“. Šios žinutės yra perduodamos mobiliojo interneto pagalba. Dėl šios priežasties tokios žinutės ir nesimato tinklo operatoriaus išklotinėse (t. 4, b. l. 198, 200). Iš anksčiau aptartų žinučių matyti, kad nukentėjusiojo žinutės, kurias jis rašė nuteistajam, yra mėlyname fone. Taigi akivaizdu, kad tos žinutės, kurios yra mėlyname fone, buvo rašomos naudojant iPhone telefonų „iMessage“ platformą, todėl jos ir neatsispindi nei nukentėjusiojo, nei nuteistojo naudotų telefonų ryšių išklotinėse (t. 4, b. l. 27).

50. Faktą, kad seksualinio pobūdžio žinutes nukentėjusiajam siuntė nuteistasis R. A., o ne kitas asmuo, patvirtina ir siųstų žinučių turinys. Vienoje iš žinučių, siųstoje nukentėjusiajam, yra įvardijamas E. J. D. lytinio organo dydis. Čia pažymėtina, kad nukentėjusysis pirmosios instancijos teisme nurodė, jog jis, būdamas neblaivus, galėjo nurodyti savo lytinio organo dydį centimetrais (t. 4, b. l. 61). Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad, vežant smėlį automobiliu, V. D. ir N. I. juokavo, pasakojo savo nuotykius su panelėmis. Automobilio priekyje sėdėjęs E. J. D. tylėjo, todėl vienas iš gale sėdėjusių vaikinų paklausė, ar jis yra turėjęs santykių su panele („tvarkęs paną“). Nukentėjusysis atsakė, kad ne, tuomet kažkuris iš vaikinų paklausė, gal panos neduoda, nes mažą turi. E. J. D. replikavo, kad ne mažą, ir nurodė savo lytinio organo dydį centimetrais (t. 3, b. l. 67-71). Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad žinutes, kuriose buvo siūloma tenkinti lytinę aistrą už 100 Eur ir kuriose buvo minimas nukentėjusiojo lytinio organo dydis, galėjo rašyti tik asmuo, kuris dalyvavo anksčiau vykusiame pokalbyje, susijusiame su nukentėjusiojo fiziologinėmis ypatybėmis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tvirtinti, jog žinutes galėjo siųsti N. I. ir (ar) V. D., nėra pagrindo, tuo labiau, kad kitas susirašinėjimo dalis atitinka vėliau vykusius nuteistojo veiksmus, kurių jis neneigia, t. y. susitikimą prie PC „(duomenys neskelbtini)“ ir pan.

51. Iš susirašinėjimo (t. 1, b. l. 85-91) tarp asmens, kuris naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), ir nukentėjusiojo turinio matyti, kad susirašinėjantys asmenys tariasi dėl susitikimo 2019 m. gruodžio 24 d. laiko ir vietos, vėliau asmuo kaltina nukentėjusįjį bandymu apiplėšti, grasina kreipimusi į policiją. Kaip jau minėta, šių žinučių turinys atitinka baudžiamojoje byloje nagrinėjamus įvykius bei jų eigą. Pats nuteistasis neneigė, kad jis tarėsi su nukentėjusiuoju 2019 m. gruodžio 24 d. susitikti ofise, tačiau galiausiai susitarė susitikti ir susitiko prie PC „(duomenys neskelbtini)“ (automobilių stovėjimo aikštelėje), kur, jo įsitikinimu, E. J. D. su N. I. norėjo jį apiplėšti. Po šių įvykių jis reikalavo vaikinų atsiprašyti už savo veiksmus, priešingu atveju žadėjo kreiptis į policiją. Visi šie veiksmai atsispindi ir minėtų žinučių turinyje. Asmuo besinaudojantis telefono numeriu (duomenys neskelbtini) rašo: „Manau gal apie 12, kai bus aišku, parašysiu. Bet ryt atvažiuoju. Tai man ryt atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ar ne? Parašyk.“, o nukentėjusysis atsako: „Jo, važiuokit, kur mes eisim tada?“. Nukentėjusiajam rašoma, kad: „Susitiksim pas mane ofise, tu planuok taip nuo 12 iki 13 val. būsiu.“, o šis parašo: „Susitinkam ofise? 12.00“. Vėliau nukentėjusysis klausia: „Kokia mašina? Prie 8 išėjimo jūs?“, tuomet asmuo besinaudojantis telefono numeriu (duomenys neskelbtini) rašo: „Tai ką sugalvojai?“, „Norėjai apiplėšti, tau bus problemų. Pas mane yra kamera mašinoje. Jūs bandėte man sustojus aikštelėje įsiveržti į mano mašiną. Aš tave kviečiau sukraustyti spintą. Man atrodo, aš tavo draugą pažinau. Tai ką man daryti su tuo įrašu, kur tavo draugas norėjo įsiveržti į mano važiuojamą automobilį. Rašyti pareiškimą?“. Pažymėtina, kad aptartos žinutės, taip pat kaip ir žinutės, kuriose nukentėjusiajam siūloma tenkinti lytinę aistrą, neatsispindi nuteistojo telefono ryšių išklotinėse. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš nuteistojo telefono numerio (duomenys neskelbtini) ryšių išklotinės matyti, kad tuo metu, kai buvo siunčiamos aptartos žinutės, nuteistasis intensyviai naudojasi mobiliojo ryšio duomenimis. Taigi yra akivaizdu, kad nuteistasis ir nukentėjusysis tarpusavyje žinutėmis bendravo ir naudodamiesi iPhone telefonų žinučių platformą „iMessage“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad žinutės, kuriose nuteistasis rašė nukentėjusiajam apie planuojamą atvykimo laiką į (duomenys neskelbtini), atitinka tuo metu R. A. faktinę buvimo vietą. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis nurodė, kad į (duomenys neskelbtini) susitikti su E. J. D. jis vyko iš (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 144). Iš nuteistojo telefono ryšių išklotinės matyti, kad 2019 m. gruodžio 23 d., kai buvo derinamas preliminarus susitikimo laikas su nukentėjusiuoju, R. A. telefonas mobiliojo interneto duomenis naudojo, prisijungiant prie bazinių stočių, esančių (duomenys neskelbtini). Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo abejoti žinučių, kuriose E. J. D. siūloma tenkinti lytinę aistrą už piniginį atlygį, autoryste, t. y. jas rašė R. A..

52. Ikiteisminio tyrimo metu R. A. neneigė, kad jis siuntė seksualinio bei vulgaraus pobūdžio žinutes E. J. D. (t. 3, b. l. 67-71). Pažymėtina, kad nuteistasis, dalyvaujant jo gynėjui, pats pateikė surašytus savo parodymus. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis pakeitė savo poziciją ir pradėjo aiškinti, kad nurodė, jog siuntė nukentėjusiajam žinutes, nes prokuroras žadėjo ikiteisminį tyrimą jam nutraukti (t. 4, b. l. 145). Vis tik nurodytos parodymų pakeitimo priežasties nepatvirtina jokie baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys, be to, nurodyta parodymų priežastis yra nelogiška. Teigtina, kad dalies faktinių aplinkybių pripažinimas, neigiant kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, niekaip negalėjo būti pagrindu nutraukti ikiteisminį tyrimą vienu iš įstatyme numatytų pagrindų. Čia taip pat pastebėtina, kad pirmosios instancijos teisme nuteistasis patvirtino, jog telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojosi tik jis, jo mobiliojo ryšio telefonas turi užraktą. Nemano, kad kažkas iš jo telefono rašė nukentėjusiajam (t. 4, b. l. 148). Taigi šiuos R. A. parodymus, siejant su tuo, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuotina, kad yra visiškai įrodyta, jog nukentėjusiajam žinutes, kuriose buvo siūloma tenkinti jo lytinę aistrą už piniginį atlygį, rašė pats nuteistasis.

53. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad padarytų išvadų nepaneigia ir faktas, jog baudžiamojo proceso metu nuteistojo ir nukentėjusiojo susirašinėjimas buvo užfiksuotas tik policijos pareigūno darytomis nuotraukomis. Liudytojas K. D., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, patvirtino liudytojos L. D. ir nukentėjusiojo E. J. D. teiginius apie tai, kad nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefone buvusios žinutės buvo nufotografuotos (t. 4, b. l. 112-113). Susirašinėjimo fiksavimo būdas nepaneigia šio susirašinėjimo įrodomosios reikšmės.

54. Aplinkybė, kad anksčiau aptartas susirašinėjimas nebuvo rastas nuteistojo pateiktuose dviejuose mobiliojo ryšio telefonuose iPhone (t. 3, b. l. 46-47, 49-50), niekaip nepaneigia tokio susirašinėjimo egzistavimo fakto. Pirmosios instancijos teisme liudytojas A. K. paaiškino, kad per iPhone telefonų žinučių platformą „iMessage“ siųstos žinutės telefone turi matytis, jeigu jos iš minėtos sistemos nėra ištrintos (t. 4, b. l. 200). Taigi atsižvelgus į tai, kad nuteistojo R. A. pateikti telefonai buvo apžiūrėti nuo įvykio praėjus beveik pusantrų metų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad per tokį laikotarpį žinutės galėjo būti iš mobiliojo ryšio telefono pašalintos.

55. Tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 67-71), tiek pirmosios instancijos teisme (t. 4, b. l. 144, 147) R. A. tvirtino, kad jis 2019 m. gruodžio 24 d. su nukentėjusiuoju prie PC „(duomenys neskelbtini)“ vyko susitikti dėl šiam nesumokėto atlyginimo, E. J. D. su draugu žadėjo skųstis valstybės institucijoms dėl nesumokėto atlyginimo. Iš tikrųjų ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. I. nurodė, kad už atliktą darbą gavo mažiau pinigų, negu buvo pažadėta (t. 2, b. l. 20-21). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis E. J. D. patvirtino, kad V. D. už darbą gaudavo daugiau pinigų, gali būti, jog jis su kažkuo skundėsi nuteistajam, kad nebuvo sumokėti 100 Eur (t. 4, b. l. 61, 65). Vis tik tuo pačiu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme N. I. nurodė, jog pretenzijų dėl darbo užmokesčio nuteistajam nereiškė (t. 4, b. l. 101), o nukentėjusysis paaiškino, kad nuteistajam nesakė, jog skųsis dėl aplinkybių, susijusių su užmokesčio už atliktą darbą mokėjimu (t. 4, b. l. 61). Faktą, kad nukentėjusysis ir liudytojas N. I. iš tikrųjų neketino kreiptis į valstybės institucijas dėl turėtų pretenzijų, susijusių su darbo užmokesčio sumokėjimu, patvirtina liudytojo M. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 59-60) ir pirmosios instancijos teisme (t. 4, b. l. 99-100), bei liudytojo V. D. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme (t. 4, b. l. 116, 118). Liudytojas M. L. nurodė, kad jis su visais trimis dirbusiais asmenimis, t. y., nukentėjusiuoju, N. I. ir V. D. atsiskaitė. Su nukentėjusiuoju ir N. I. atsiskaitė iš karto po R. A. skambučio dėl neišmokėto darbo užmokesčio. V. D. patvirtino, kad M. L. jam duodavo pinigus už darbą, o jis atsiskaitydavo su E. J. D. ir N. I.. Su savo draugais atsiskaitė visiškai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš nuteistojo telefono numerio (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam rašytos žinutės, kuri buvo parašyta iš karto po 2019 m. gruodžio 24 d. įvykio prie PC „(duomenys neskelbtini)“, turinio matyti, kad R. A. savo susitikimo tikslą įvardijo ne kaip skolos neva už nesumokėtą darbą atidavimą nukentėjusiajam, o spintos sutvarkymą – „Aš tave kviečiau spintą sukraustyti“ (t. 1, b. l. 85-91). Pažymėtina ir tai, kad iš R. A. paaiškinimų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 67-71) ir pirmosios instancijos teisme (t. 4, b. l. 144), matyti, kad jam pretenzijas dėl darbo užmokesčio neva reiškė ne tik E. J. D., bet ir kitas asmuo. Taigi yra mažai tikėtina, kad asmuo, ketindamas išvengti pretenzijų, susijusių su darbo užmokesčio nesumokėjimu, atsiskaitytų tik su vienu pretenzijas reiškiančiu asmeniu. Atsižvelgus į tai, kas buvo aptarta, akivaizdu, kad nuteistojo nurodytas tikslas, kodėl jis siekė susitikti su nukentėjusiuoju, nepasitvirtino bei yra paneigtas anksčiau aptartų duomenų visuma.

56. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nepasitvirtino ir nuteistojo iškelta versija, jog nukentėjusysis E. J. D. ir liudytojas N. I. siekė su juo susitikti, norėdami pastarąjį apiplėšti. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad nukentėjusiojo ir nuteistojo susitikimas įvyko 2019 m. gruodžio 24 d. (šviesiu paros metu) prie PC „(duomenys neskelbtini)“. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad teritorija yra atvira, neaptverta, šalia PC „(duomenys neskelbtini)“ tarp Nr. 4 ir Nr. 5 įėjimo. Teritorija šalia prekybos centro bei automobilių stovėjimo aikštelė yra stebimos vaizdo stebėjimo kameromis (t. 1, b. l. 53, 55-57). Liudytojas M. D. Ū., kuris matė, kai nukentėjusysis iššoko iš nuteistojo vairuojamo automobilio, pirmosios instancijos teisme nurodė, jog E. J. D. įlipo į automobilį atviroje vietoje aikštelėje. Tuo metu aplink buvo daugiau nei įprasta žmonių (t. 4, b. l. 114). Nuteistasis R. A. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad įvykio dieną aikštelėje buvo pakankamai intensyvus judėjimas (t. 3, b. l. 67-71). Taigi, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, nelogiška manyti, kad E. J. D. ir N. I. susitikimo su nuteistuoju metu siekė pastarąjį apiplėšti, nes jie būtų nesudėtingai identifikuoti, o jų veiksmai nutraukti ir pan. Kita vertus, nei nukentėjusysis, nei liudytojas neatliko jokių veiksmų, kurie būtų leidę nuteistajam akivaizdžiai įtarti, jog prieš jį galėtų būti padaryti nusikalstami veiksmai, t. y. kėsinamasi į jo sveikatą turtą bei pan. Pastebėtina, kad tos pačios aplinkybės leistų manyti, jog pasirinkta susitikimo vieta paneigia nuteistojo nusikalstamus ketinimus, vis tik akivaizdu, kad jo siūlyti atlikti veiksmai su nukentėjusiuoju, imantis atsargumo priemonių, yra mažiau pastebimi, kita vertus, aptariama vieta buvo tik nuteistojo ir nukentėjusiojo susitikimo vieta, tačiau nebūtinai seksualinio pobūdžio veiksmų atlikimo vieta.

57. Aplinkybė, kad po įvykio prie PC „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusysis nesikreipė į teisėsaugos institucijas, neleidžia daryti išvados, jog jis su N. I. ketino pagrobti nuteistojo turtą ar pan., aptariama aplinkybė taip pat nepaneigia N. I. ir nukentėjusiojo teiginių, kad jie su nuteistuoju norėjo susitikti, nes ketino šiam paaiškinti, kad elgesys su E. J. D. yra nepriimtinas. Šioje vietoje pažymėtina, kad nukentėjusysis pirmosios instancijos teisme nurodė, jog jis yra toks žmogus, kuris bando viską pats sutvarkyti, be to, nesikreipė į policiją, nes tai nelabai patinka jo mamai (t. 4, b. l. 60-61). Tokias pačias nesikreipimo į policiją aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir teismo psichiatrijos bei psichologijos ekspertizę atlikusiems ekspertams Iš teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės akto (t. 1, b. l. 185-191) matyti, kad nukentėjusysis nurodė, jog jis į policiją nesikreipė dėl nuteistojo rašytų žinučių, nes nenorėjo į įvykius įvelti motinos, savo problemas sprendžia pats, nenori jaudinti mamos. Nukentėjusysis ekspertams taip pat aiškino, kad vyras negali rodyti savo silpnumo ir turi pajėgti pats susitvarkyti su neigiamais išgyvenimais. Pirmosios instancijos teisme ekspertė D. P. patvirtino, kad E. J. D. pagal savo brandą priešinosi taip, kaip galėjo. Jis supranta, kad yra nepilnametis ir bus įtraukti tėvai, nenori pridaryti problemų tėvams. Nukentėjusiojo pozicija yra tokia, kad jis pats turi savimi pasirūpinti, nes niekas kitas juo nepasirūpins (t. 4, b. l. 163). Aplinkybę, kad nukentėjusysis nusprendė susidariusias problemas spręsti nesikreipiant į policiją bei neįtraukiant į jų sprendimą šeimos narių, patvirtina ir faktas, kad dėl patirto skausmo jis iš karto nesikreipė į medikus, net ir tuomet, kai nukentėjusysis kreipėsi į gydymo įstaigą, jis įstaigos darbuotojams išsamiai nepapasakojo apie įvykį, nurodė tik tai, kad iškrito iš važiuojančio automobilio. Mamai apie įvykį papasakojo tik tuomet, kai į šią dėl įvykio kreipėsi policijos pareigūnai.

58. Atsižvelgęs į aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje yra visiškai įrodyta, jog R. A. siekė tenkinti lytinę aistrą su E. J. D. už piniginį atlygį, o būtent pirmą kartą jam siūlydamas 50 Eur, o vėliau, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, siūlydamas 100 Eur.

59. Asmuo pagal BK 151¹ straipsnio 2 dalį atsako tuo atveju, jeigu jis žinojo ar galėjo suprasti, jog kitas asmuo, su kuriuo siekiama tenkinti lytinę aistrą už atlygį, yra nepilnametis. R. A. ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 67-71) tvirtino, kad jis nežinojo, jog nukentėjusysis yra nepilnametis. Vis tik tokius jo teiginius paneigia nukentėjusiojo, liudytojo N. I. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme.

60. Liudytojas N. I. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad nuteistasis jų klausinėjo apie amžių (t. 4, b. l. 100). Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 2, b. l. 15-18) bei ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 20-21) liudytojas nurodė tokias pat aplinkybes bei patvirtino, kad jis, V. D. bei E. J. D. nurodė nuteistajam savo amžių. Tuo metu nukentėjusiajam buvo 17 metų. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis nurodė, kad, kiek pamena, nuteistasis neklausė, kiek jam ir kartu su juo dirbusiems draugams yra metų, tačiau nuteistasis tuo metu, kai jie dviese buvo bute, klausinėjo, kur E. J. D. mokosi (t. 4, b. l. 62, 146). Faktą, kad nuteistasis domėjosi, kokioje klasėje nukentėjusysis mokosi, E. J. D. nurodė ir teismo psichiatrijos bei psichologijos ekspertizę atlikusiems ekspertams (t. 1, b. l. 185-191). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo nukentėjusysis nurodė, kad nuteistasis žinojo, kiek jam metų, nes tuo domėjosi ir klausė (t. 1, b. l. 105-108). Taigi iš šių aptartų liudytojo ir nukentėjusiojo parodymų, yra akivaizdu, kad nuteistasis, siūlydamas tenkinti lytinę aistrą E. J. D., žinojo jo amžių, žinojo, kad šis yra nepilnametis.

61. BK 21 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. BK 22 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju, baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad R. A. realizavo dalį BK 151¹ straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikalstamos veikos požymių, t. y. jis pasiūlė nepilnamečiui nukentėjusiajam už piniginį atlygį tenkinti lytinę aistrą, todėl jo veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip rengimosi daryti nusikalstamą veiką. Taigi nuteistojo veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas padaryti nusikaltimą, numatytą BK 151¹ straipsnio 2 dalyje. Nusikalstamų veiksmų nuteistasis nebaigė ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, t. y. nukentėjusysis bute nesutiko už 50 Eur tenkinti nuteistojo lytinę aistrą, o vėliau nuteistasis savo nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl nepalankiai ir netikėtai susiklosčiusių aplinkybių.

62. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, jog R. A. nukentėjusiajam siūlė jo lytinę aistrą tenkinti du kartus. Akivaizdu, kad pirmasis pasiūlymas tenkinti lytinę aistrą už piniginį atlygį nukentėjusiajam buvo išsakytas anksčiau nei antrasis tokio pobūdžio pasiūlymas, kuris buvo išsakytas ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 24 d. 13.00 val. Baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad pirmasis pasiūlymas buvo išsakytas ne dieną, kai R. A. su nukentėjusiuoju turėjo susitikti prie PC „(duomenys neskelbtini)“. Taigi skundžiame nuosprendyje nustatyta aplinkybė dėl pirmojo pasiūlymo tenkinti lytinę aistrą už atlygį pateikimo laiko yra tikslintina, nurodant, kad R. A. nukentėjusiajam pasiūlė tenkinti lytinę aistrą už 50 Eur ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 24 d.

63. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 151¹ straipsnį nėra būtina įrodyti, jog jis, siekdamas tenkinti lytinę aistrą pasinaudojo nukentėjusiojo asmens pažeidžiamu dėl amžiaus, socialinės, finansinės padėties ar panašiai. Vis tik byloje surinkti duomenys, kuriuos apeliacinės instancijos teismas laiko įrodymais, nekelia abejonių, kad R. A., siekdamas tenkinti lytinę aistrą su nukentėjusiuoju, pasinaudojo šio pažeidžiamumu dėl nepilnametystės.

64. Iš nukentėjusiojo E. J. D. (t. 1, b. l. 105-108, 112-114, t. 4, b. l. 59), liudytojo N. I. (t. 2, b. l. 15-18, 20-21, t. 2, b. l. 100), liudytojo V. D. (t. 2, b. l. 32-34, t. 4, b. l. 116) parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, matyti, kad dar iki pasiūlymo E. J. D. tenkinti lytinę aistrą už piniginį atlygį nuteistasis visų trijų vaikinų, t. y., nukentėjusiojo, N. I. ir V. D., teiravosi apie jų asmeninį gyvenimą, šeimą. N. I. ir V. D. nurodė, kad jie gyvena pilnose šeimose, o E. J. D. aiškino, kad gyvena tik su motina, broliais ir seserimi bei močiute. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. A. savo nusikalstamus veiksmus atliko būtent prieš nepilnametį E. J. D., kuris, akivaizdu, dėl savo amžiaus, kuris lemia ir jo teisinę padėtį, yra priskiriamas labiau pažeidžiamų asmenų kategorijai, nes tokiems asmenims, pavyzdžiui, neretai yra sudėtingiau susirasti darbą, savarankiškai ginti galimai pažeistas teises, dėl gyvenimiškos patirties stokos racionaliai spręsti iškilusias problemas, tinkamai reaguoti į kitų asmenų veiksmus, nepilnamečiai asmenys yra labiau paveikūs neigiamai įtakai ir pan. Teigtina, kad nepilnamečio, augančio nepilnoje šeimoje, poreikių bei interesų patenkinimas paprastai yra dar sudėtingesnis. Taigi nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad nuteistasis E. J. D. siūlydamas tenkinti lytinę aistrą už pinigus, suvokdamas jo statuso ypatybes, pasinaudojo pastarojo pažeidžiamumu dėl amžiaus.

65. Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-123/2020 (t. 1, b. l. 185-191) turinio matyti, kad po byloje nagrinėjamų įvykių, t. y., 2020 m. sausio 22 d., E. J. D. buvo konsultuotas (duomenys neskelbtini) klinikose Vaikų ligoninėje vaikų gydytojo, nes nukentėjusysis skundėsi drebuliu, nerimu, 2020 m. sausio 22 d. jį ištiko panikos ataka – jautė oro trūkumą, mirties baimę. Dėl šių priežasčių nukentėjusysis buvo konsultuotas vaikų psichiatrės, kuri jam nustatė panikos sutrikimą. Ekspertai ištyrę nukentėjusįjį konstatavo, kad jam nustatytas panikos sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijęs su byloje nagrinėjamais įvykiais. Dėl E. J. D. padarytų nusikalstamų veikų jo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Vis tik apeliacinės instancijos teismas šioje vietoje konstatuoja, kad ekspertizės akte užfiksuoti duomenys ir padarytos išvados nėra pakankamas pagrindas R. A. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, t. y., jog savo nusikalstamais veiksmais, numatytais 22 straipsnio 1 dalyje 151¹ straipsnio 2 dalyje, jis sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Čia pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog ekspertizės aktas yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-240/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018).

66. Psichinė prievarta yra suprantama, kaip viena iš pavojingų asmens elgsenos pasireiškimo formų, kaltininko sąmoningai nukreipiama į nepageidaujamų psichinių pojūčių, apibūdinamų kaip emocinis stresas, sukėlimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-697/2022). Pažymėtina, kad psichinis smurtas paprastai pasireiškia grasinimu panaudoti fizinį smurtą (tuoj pat ar ateityje) prieš asmenį ar jam artimus žmones, sunaikinti ar sugadinti asmeniui priklausantį turtą, paskleisi žinias žeminančias jų garbe bei orumą, sukuriant grėsmę keliančią situaciją ir pan. Tokio poveikio nukentėjusiajam nagrinėjamu atveju nebuvo daroma. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad R. A. du kartus siūlė nukentėjusiajam piniginį atlygį už jo lytinės aistros tenkinimą. Akivaizdu, kad R. A. veiksmai yra priešingi teisei – nusikalstami, dalis jo susirašinėjimo su nukentėjusiuoju turinio yra vertintina kaip nepadoraus bei vulgaraus pobūdžio. Pats pasiūlymas tenkinti lytinę aistrą už piniginį atlygį menkina ne tik tokį pasiūlymą teikiantį asmenį, bet ir asmenį, kuriam toks pasiūlymas yra teikiamas, nes yra žeminamas tokio žmogaus orumas, jis vertinamas tik kaip priemonė kito asmens įgeidžiams tenkinti. Vis tik tuo pačiu pažymėtina, kad atsižvelgus į nuteistojo pasiūlymų turinį, šių pasiūlymų intensyvumą, konstatuotina, jog nuteistojo tyčia buvo nukreipta tik į siekį patenkinti lytinę aistrą, o šis siekis buvo įgyvendinamas siūlant piniginį atlygį už konkrečius veiksmus. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nuteistasis seksualinio pobūdžio pasiūlymais siekė nukentėjusiajam sukelti nepageidaujamus psichinius pojūčius.

67. Aplinkybės, kad teikiami pasiūlymai neigiamai veikia E. J. D. psichiką, R. A. negalėjo suprasti ir iš paties nukentėjusiojo elgesio. Kaip jau nustatyta anksčiau, nuteistajam bute E. J. D. pasiūlius dirginti jo lytinį organą, pastarasis su tokiu pasiūlymu nesutiko ir išėjo iš buto. Po nuteistojo pateikto pasiūlymo, nukentėjusysis jokių pastabų R. A. neišsakė, jis ir toliau palaikė ryšį su nuteistuoju. Nukentėjusiajam gavus dar vieną pasiūlymą tenkinti nuteistojo lytinę aistrą už piniginį atlygį, jis ir toliau su juo susirašinėjo, tarėsi dėl susitikimo laiko ir vietos. Taigi, įvertinus, visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo veiksmuose nėra kaltės, siekiant nežymiai sutrikdyti E. J. D. sveikatą.

68. Pažymėtina ir tai, kad E. J. D., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad po to, kai iškrito iš automobilio, pradėjo sapnuoti kaltinamojo veidą. Naktimis neišsimiegodavo, kreipėsi į psichologus (t. 1, b. l. 105-108) Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis patvirtino, kad jam sapnuodavosi nuteistasis, vykdomos žmogžudystės. Jam kilo panika, kai buvo apklausiamas policijos įstaigoje, nes jį apklausinėjo vyras ir jam pasirodė, kad pastarasis gina nuteistąjį (t. 4, b. l. 60-61). Panašias aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir ekspertams, surašiusiems teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės aktą. Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-123/2020 (t. 1, b. l. 185-191) matyti, kad nukentėjusysis sapnavo, jog matė save gulintį kraujuose, lavonus, žudynes, į veidą skrendančią lentą, jautė nerimą. Besikreipdamas dėl panikos priepuolio į medikus nukentėjusysis aiškino, kad jaučia mirties baimę (t. 1, b. l. 185-191). Pirmosios instancijos teisme liudytoja L. D. patvirtino, kad sūnus E. J. D. sapnuodavo, jog jis krenta iš automobilio (t. 4, b. l. 97). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas buvo aptarta, konstatuoja, kad E. J. D. psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą ir stresą, kurie pasireiškė nežymiu sveikatos sutrikdymu, sukėlė ne nuteistojo nusikalstami pasiūlymai dėl lytinės aistros tenkinimo už pinigus, o incidentas prie PC „(duomenys neskelbtini)“, kuomet jis iššoko iš nuteistojo važiuojančio automobilio ir susižeidė.

69. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. A. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, laikėsi BK 41 bei 54 straipsnių nuostatų. Tvirtinti, kad nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per švelni, nėra pagrindo.

70. R. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo noru nukentėjusiajam atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui, nusikalstami veiksmai buvo padaryti prieš asmenį, kuriam iki pilnametystės buvo likę apytiksliai šeši mėnesiai. R. A. anksčiau nėra teistas, jis buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau jo padaryti pažeidimai nevertintini kaip itin pavojingi bei šiurkštūs (paskirtos nuobaudos nusikalstamos veikos padarymo metu nebegaliojo), dalis pažeidimų padaryti po nusikalstamos veikos padarymo. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis dirba keliose darbovietėse, užsiima individualia veikla. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, nuteistajam paskyrė ne pačią švelniausią BK 151¹ straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę, t. y. viešuosius darbus, o griežtesnę bausmę – baudą ir nustatė minimalų baudžiamajame įstatyme numatytą šios bausmės dydį, skiriamą už apysunkio nusikaltimo padarymą.

71. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, įvertinus anksčiau aptartų aplinkybių visumą, nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas R. A. o už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrė aiškiai per švelnią bausmę, kuri nėra tinkama BK 41 straipsnyje numatytų tikslų kompleksiniam įgyvendinimui. Jokių naujų, reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis turėtų būti sunkinama nuteistojo teisinė padėtis, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, to nenurodė ir prokuroras savo apeliaciniame skunde. Pastebėtina, kad aplinkybę, jog nuteistasis aktyviai naudojosi savo teise į gynybą, kėlė įvairias įvykių versijas ir pan., negali būti pagrindu sunkinti jo teisinę padėtį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro ir nuteistojo apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nuosprendį pakeisti ir nustatyti, kad R. A. nukentėjusiajam už 50 Eur piniginį atlygį pasiūlė tenkinti lytinę aistrą ne vėliau nei iki 2019 m. gruodžio 24 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.