Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Rimas Švirinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-394-319-2014

Teisėjas Rimantas Grigas Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00283-2013-5

2014 m. gegužės 29 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei R. P., nuteistajai R. P., jos gynėjai advokatei Angelei Fominienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ­- BK) 201 str. 3 d. ir nuteista 35 MGL dydžio, t.y. 4550 (keturių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) Lt bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas 1 (viena) para, ją prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai ir paskirta galutinė bausmė – 33 MGL dydžio, t.y. 4290 (keturių tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimties) Lt bauda. Konfiskuotas automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis R. P., valstybės naudai. Priteista iš R. P. 36,07 Lt (trisdešimt šešis litus 07 ct) proceso išlaidų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteista už tai, kad ji 2013-11-08 apie 7.45 val. Drubengio g. Prienuose, lengvuoju automobiliu „VW Passat", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno 18 plastikinių dviejų litrų talpos butelių, kuriuose buvo daugiau kaip dešimt litrų denatūruoto etilo alkoholio, t.y. 36 litrai izopropilo alkoholio (10,1-10,5 1 /100 1 absoliučiojo alkoholio), tret-butilo alkoholio (14g / 100 1), denatūruoto etilo alkoholio (koncentracija 78,9 - 89,9 %), kol 2013 m. lapkričio 8 d. 7 val. 45 min. Drubengio g. Prienuose buvo sulaikyta Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios R. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistosios kaltė ir nu­si­kals­tamos veikos kvali­fi­ka­vi­mas, tik prašoma paskirti švel­nes­nę bausmę ir netaikyti automobilio konfiskavimo. Apeliacinės instancijos teis­mas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma ape­liaciniame skunde ( BPK 320 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bau­džia­mąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą vei­ką.

Dėl bausmės. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmės rūšies R. P. parinkimo ir skirdamas jai sankcijoje numatytą vieną iš alternatyvių bausmių – baudą, tinkamai įvertino padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, kaltinamosios asmenybę, išsamiai aptarė tokios bausmės rūšies parinkimą ir todėl laikytina, jog bendrųjų bausmės skyrimo reikalavimų nepažeidė.

Pagal BK 41 str. bausmės paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo vykdymas yra pagrindinė teismo funkcija, o teisingo nubaudimo sąlyga yra teismo galimybė paskirti kaltam asmeniui teisingą bausmę, t.y. galimybė tinkamai individualizuoti bausmę. Iš baudžiamojo įstatymo nuostatų matyti, kad dėl tam tikrų nusikaltimų specialiosios dalies sankcijos, tame tarpe ir aptariamos veikos – BK 301 str. 3 d., numato kelių rūšių bausmes, kurios yra alternatyvios. Taigi, darytina išvada, kad tokiu būdu įstatymų leidėjas, numatydamas sankcijoje kelias alternatyvas bausmes, palieka teismui galimybę tinkamai individualizuoti bausmę.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ką įvertino ir pirmosios instancijos teismas, R. P. jau ne kartą yra teista už analogiškus tyčinius baudžiamuosius nusižengimus, taip pat už analogiško pobūdžio pažeidimą bausta ir administracine tvarka, nusikalstamą veiką padarė neatlikusi ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino teisingai ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistoji teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro, yra linkusi pažeidinėti įstatymus bei daryti nusikalstamas veikas, kas davė pagrindo išvadai, kad švelnesnės rūšies bausmės jai skyrimas neatitiks BK 41 str. numatytų bausmės skyrimo tikslų. R. P. prašydama švelnesnės bausmės, apeliuoja į jos sunkią sveikatos būklę, nedarbingumą, mažas pajamas, tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės nesustabdė jos nuo pakartotinio analogiškos nusikalstamos veikos padarymo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nus­tatydamas nuteistajai bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar netei­sin­gai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad paskirta bausmė nėra per griežta ir neprieš­ta­rau­ja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyri­mo pagrin­dams (BK 41 str. ir 54 str.), todėl nėra jokio pagrindo ją švelninti.

Dėl automobilio konfiskavimo. BK 72 str. 2 d. nustato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, šio straipsnio 3 d. reglamentuoja, jog kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-237/2011, 2K-24/2011). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-534/2011, 2K-463/2011). Apeliantės skunde teisingai pažymėta, kad jos panaudotą automobilį teismas neteisingai įvardijo kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankį, nors pagal panaudojimo pobūdį tai yra priemonė, tačiau šis netikslumas yra nežymus, dėl kurio skundžiamą nuosprendį laikyti neteisingu ar neteisėtu ir jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Byloje ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog R. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 str. 3 d., padarė pasitelkusi jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Passat", valst. numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo ji neteisėtai gabeno 18 plastikinių dviejų litrų talpos butelių, kuriuose buvo 36 litrai izopropilo alkoholio. Įvertinus gabenamų daiktų kiekį, svorį bei apeliantės sveikatos būklę, darytina išvada, kad denatūruoto etilo alkoholio gabenimas buvo įmanomas tik panaudojus minėtą transporto priemonę, t. y., be jos R. P. nebūtų galėjusi padaryti jai inkriminuotos nusikalstamos veikos. Bylos duomenys patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė priklauso pačiai pažeidėjai - R. P., todėl esant imperatyviai įstatymo nuostatai dėl visais atvejai privalomo kaltininko turto konfiskavimo, kolegija konstatuoja, kad tenkinti R. P. apeliacinį skundą ir nekonfiskuoti automobilio, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Įvertinus išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo R. P. pripažinta kalta pagal BK 201 str. 3 d. ir nuteista pinigine bauda ir konfiskuota nusikaltimo padarymo priemonė – R. P. priklausantis automobilis „VW Passat", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios R. P. apeliacinį skundą atmesti.