- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- 1-886-1072/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58853-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Kategorijos
- 1.1.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, turintis II-os grupės neįgalumą, nedirbantis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Lietuva, praeityje teistas, teistumai išnykę,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. B. mušdamas nežymiai sužalojo kitą žmogų, o būtent:
jis, 2018 m. gruodžio 12 d., apie 10 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), be aiškios priežasties, tyčia, vaikščiojimo lazda sudavė savo kaimynei A. M. per galvą, pastarajai pargriuvus ant lovos, jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tyčia, ta pačia lazda sudavė nukentėjusiajai A. M. ne mažiau kaip penkis kartus į nugarą, tokiais veiksmais nukentėjusiajai A. M. padarė muštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje ir poodinę kraujosruvą nugaros krūtininėje dalyje, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. M. sveikatą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. dėl kaltinimo prisipažino pilnai, gailėjosi, parodė, kad 2018 m. gali būti gruodžio 12 d., savo bute nerado žmonos J., išgirdęs triukšmą pas kaimynę A. M., pamanė, kad Jūratė gali būti pas ją bute. Todėl, būdamas išgėręs, nuėjo, jam pasirodė, kad atidarė duris jo žmona J., liepė eiti jai namo, sukonfliktavo, todėl paėmęs lazdą sudavė jai, nepamena tiksliai, kiek smūgių ir kur, pripažįsta, kad gali būti taip, kaip kaltinime, tai yra, į galvą ir penkiskart į nugarą. Labai gailisi dėl savo poelgio, grįžęs iš policijos atsiprašė kaimynės, atlygino žalą ligonių kasoms, sutarė su nukentėjusiąją dėl 82 eurų žalos atlyginimo, iš jų 20 eurų jau atlygino, dar kartą atsiprašo, žada ateity smurto nenaudoti.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo A. B. duoti parodymai neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu jo duotiems parodymams (b. l. 94 - 95; 100).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus, aplinkybės yra aiškios, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Nežiūrint kaltinamojo kaltės pripažinimo dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, jo kaltė yra pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais bei kita rašytine ir teismo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga.
Nukentėjusioji A. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad A. B. yra jos kaimynas apie keturis metus. 2018 m. gruodžio 12 d., apie 10 val. 30 min., ji buvo namuose, kartu buvo draugė I. K., jos gėrė alų. Apie 10 val. 30 min. į duris pabeldė, ji paklausė „kas“, atsakė „A.“, iš balso ji atpažino, kad tai kaimynas A. B., nieko blogo neįtardama, atrakino duris ir įleido į butą. Tik įėjęs į butą A. B. pasakė: „kurva, tu čia?“. Ji suprato, jog A. B. pamanė, kad ji yra jo sugyventinė J., nes ši buvo dingusi bei dėl girtumo jam pasirodė, kad ji yra J. A. B. čiupo prie buto durų padėtą A. M. lazdą ir lazda trenkė jai per galvą dešinėje pusėje, jai ligoninėje siuvo patirtą žaizdą. Po smūgio nukrito ant sofos, sofa yra šalia durų, kurį laiką ji, galimai, buvo praradusi ir sąmonę. A. B. jai, gulinčiai, ta pačia lazda trenkė per nugarą nemažiau penkių kartų, ją mušdamas vis šaukė: „tu kurva pareisi namo, pizdiec tau bus, tu pavogei mano pinigus“ ir vis rėkė: „tu, žiurke“. Tada I. K. pradėjo šaukti: „ką tu čia darai, tu ją užmuši“ ir kažkaip pačiupusi ji tą A. B. išstūmė pro duris ir jas užrakino. Jei ne I. K., ji įsitikinusi, kad A. B. ją būtų užmušęs, nes jis elgėsi kaip beprotis, kad jis visada taip elgiasi, kai būna išgėręs. Jis ne vieną kaimyną, būdamas girtu, yra primušęs. I. K. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. A. M. iš galvos stipriai bėgo kraujas, skaudėjo nugarą, šonus. Jai įtarė šonkaulių lūžimą, liepė atvažiuoti vėliau dėl rentgenogramų pakartojimo, bet ji niekur nevyko, gydėsi namuose. Ji A. B. bijo, šis yra neprognozuojamas. Dėl sulaužytos lazdos patyrė turtinę 35 eurų žalą, pirko įvairius vaistus, kuriems bendrai 47,50 eurai. Prašo pripažinti ją civiline ieškove 82,50 eurų sumai. Taip pat dėl patirtų išgyvenimų ir skausmo prašo priteisti neturtinei žalai – 100 eurų. Viso prašo pripažinti civiline ieškove 182,50 eurų sumai (b. l. 69-70).
Liudytoja I. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. gruodžio 12 d., apie 10 val. 30 min., buvo pas savo kaimynę A. M., gėrė alų. Tuo metu į kambarį įsibrovė A. B., kuris paklausė kur yra Jūratė. Jos atsakė, kad nežino. Tada jis paėmė ąžuolinį baslį, kambaryje, kur jos sėdėjo, prie durų, užsimojo ir trenkė A. M. į galvą. A. M. parvirto ant sofos ir tada A. B. dar penkis kartus trenkė A. M. per nugarą. Tada jis atsisuko į ją ir norėjo griebti už gerklės, tačiau jam nepasisekė, nes ji spėjo susigaudyti ir griebė jam už rankos, jį patraukė. Jis jas išvadino necenzūriniais žodžiais „gaidžiai, višgaidžiai“ ir išėjo. A. B. dar buvo grįžęs pas A. M.. Jos buvo užsirakinusios. Jis spardė duris, norėjo įeiti, tačiau jos neįsileido. Jam išėjus, I. K. iškvietė policiją. Kai tai nutiko, A. B. buvo girtas. Seniau taip pat jis mušdavosi ir išvadindavo visokiais necenzūriniais žodžiais ne tik jas, bet ir kitus kaimynus, gyvenančius tame pačiame name. Naktimis neduodavo ramybės. A. B. alkoholį vartoja labai dažnai (b. l. 83-84).
Iš tarnybinio pranešimo dėl fizinio skausmo sukėlimo A. M. nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 12 d. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), tarpo kaimynų vyksta konfliktas. Policijos pareigūnams nuvykus nurodytu adresu, A. M. paaiškino, kad pas ją į namus buvo atėjęs neblaivus kaimynas A. B., kuris su lazda trenkė jai (A. M.) per galvą ir kelis kartus per nugarą (b. l. 8-9).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 12 d. buvo apžiūrėtas nukentėjusiosios A. M. butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūrint minėtą butą, šalia slenksčio, 1 kvadratinio metro plote, matyti rusvos dėmės, panašios į kraujo dėmes. Šalia durų vidinės staktos dešinėje pusėje stovi nulaužtos lazdos dalis. Lazda paimta įvykio vietos apžiūros metu (b. l. 10-12; 13-18).
Iš daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vietoje paimta medinė lazda, šviesiai rusvos spalvos, apie 2,45 cm ilgio, rankena lenkta, nulūžusi. Rankenos ilgis apie 16 cm. Lazda viršuje apie 3,5 cm skersmens, apačioje – 2,7 cm skersmens. Lazda perduota saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato specialią saugyklą (b. l. 19-20; 21-22; 23).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad specialistas, susipažinęs su A. M. medicininiais dokumentais ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, padarė išvadą, kad A. M. padaryta 2 cm ilgio žaizda galvos plaukuotoje dalyje ir pailgos formos kraujosruva nugaros krūtininėje dalyje. Sužalojimai padaryti paveikus kietais, bukais daiktais, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 39-40).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvados Nr. G 704/2019(01) nustatyta, kad nukentėjusiajai A. M. nustatyta muštinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje ir poodinė kraujosruva (pailgos formos) nugaros krūtininėje dalyje. Ligoninėje įtarti kairiųjų VI-VII šonkaulių lūžimai nepatvirtinami, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojami. Nustatyti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviem trauminiais poveikiais (b. l. 65-66).
Dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį
BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tiek atskirai, tiek jų visetą, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai duomenų pagrįsti A. B. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis kaltinamojo parodymais teismo posėdžio metu, nukentėjusiosios, liudytojos parodymais, apžiūros protokolais bei kita byloje esančia medžiaga nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 12 d., A. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuėjęs pas nukentėjusiąją A. M. į butą, be jokios rimtos priežasties nukentėjusiajai A. M. vaikščiojimo lazda sudavė per galvą, po ko jai pargriuvus ant lovos, toliau tęsė savo neteisėtus veiksmus, minėta vaikščiojimo lazda ne mažiau penkis kartus suduodamas (mušdamas) A. M. per nugarą, t. y. tokiu būdu mušdamas nukentėjusiajai A. M. padarė muštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje ir poodinę kraujosruvą nugaros krūtininėje dalyje, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. M. sveikatą
Vadovaujantis teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, teismas daro išvadą, kad A. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis A. B. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris laikytinas nesunkiu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Apklausiamas teismo posėdyje savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai, gailėjosi, savo elgesį vertino neigiamai. Nukentėjusiosios atsiprašė, parodė, kad daugiau toks elgesys nepasikartos. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje patvirtino, kad susitaikė su kaimynu dar iki teismo posėdžio, jam atleido, jis jos atsiprašė ir atlygino dalį žalos, dėl likusios atlyginimo susitarė ir pateikė teismo posėdžio metu susitarimą (b. l. 144). Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. B. yra teistas, teistumai išnykę (b. l. 103-104), baustas administracine tvarka, (b. l. 106-107), duomenų, kad būtų gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitoje nėra ( b. l. 110), pensininkas (b. l. 111), neįgalus (b. l. 102). Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos A. B. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, jo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas A. B. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai A. M. susitaikius.
Dėl civilinių ieškinių
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 47,48 eurų turtinės žalos atlyginimo (b. l. 27-28), kuris buvo atlygintas (b. l. 135), todėl, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, atmestinas.
Baudžiamojo byloje nukentėjusioji A. M. yra pareiškusi 82,50 eurų civilinį ieškinį dėl patirtos turtinės žalos ir 100 eurų neturtinės žalos (b. l. 79).
Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisiamojo posėdžio metu teismui pateiktas taikus susitarimas tarp kaltinamojo A. B. bei nukentėjusiosios A. M. dėl 62 (šešiasdešimt dviejų) eurų turtinės žalos atlyginimo ir susitaikymo (b. l. 144). Teisiamojo posėdžio metu patvirtinta, kad A. B. šis susitarimas yra priimtinas bei suprantamas, susitarimo sąlygos aiškios, jos atitinka sutarties šalių (A. B. ir A. M.) valią. A. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad neturtinės žalos atsisako, o dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo su A. B. susitarė, jokių kitų pretenzijų dėl to kaltinamajam neturi. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, A. M. civilinis ieškinys atmestinas, o tvirtintinas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo A. B. 2019 m. birželio 13 d. sudarytas taikus susitarimas dėl žalos atlyginimo.
Dėl kitų klausimų
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), paimta lazda su nulūžusia rankena, priklausanti A. M., pagal kvitą serija BBB Nr. URPK001107 perduota saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatui (b. l. 21-22, 23), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, teismas
nusprendžia:
A. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja A. M., ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vilniaus teritorinių ligonių kasų civilinį ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, dėl 47,48 eurų atmesti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, A. M. civilinį ieškinį atmesti ir patvirtinti tarp nukentėjusiosios A. M. ir kaltinamojo A. B. 2019 m. birželio 13 d. sudarytą taikų susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį A. B. iki 2019 m. rugsėjo 12 d. įsipareigoja atlyginti Aldonai 62 (šešiasdešimt du) eurus turtinės žalos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, lazdą su nulūžusia rankena, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate pagal kvitą serija BBB Nr. URPK001107, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.