- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-20
- Bylos Nr.
- eI-227-764/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00316-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Liudmila Zaborovska, Egidija Puzinskaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- VĮ Registrų centras
- Kategorijos
- 19.3.4Daiktinių teisių įregistravimas
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Liudmilos Zaborovskos,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. spr1-283, 2) panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. VILKS-4992, kuriuo buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, 3) įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti nekilnojamųjų daiktų – vandentiekio vamzdyno (duomenys neskelbtini) ir priešgaisrinio vandentiekio rezervuaro (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teisę į juos.
Pagrįsdamas skunde išdėstytus reikalavimus, pareiškėjas nurodė, kad teritorinis registratorius neturėjo teisinio pagrindo atidėti sprendimo priėmimo dėl pareiškėjo prašymo įregistruoti ginčo objektus, nekilnojamojo turto registre, nes neegzistavo nė viena iš Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje nustatyta aplinkybė. Kiti asmenys, kurie yra ginčo objekto bendrasavininkai, į teritorinį registratorių dėl nuosavybės teisių įregistravimo nesikreipė, be to, registratoriui buvo pateikti visi reikiami dokumentai dėl nuosavybės teisės įregistravimo.
Pareiškėjas skunde teigia, kad ginčo nekilnojamieji daiktai buvo įrengti dar prieš Jungtinės veiklos sutarties pasirašymą su kitais asmenimis ir pastatyti tik pareiškėjo lėšomis, o kiti bendrasavininkai tik naudojosi ginčo objektu ir nevykdė įsipareigojimų, prisiimtų pasirašant Jungtinės veiklos sutartį.
Pareiškėjas, pasisakydamas dėl Centrinio registratoriaus ginčų komisijos skundžiamo sprendimo, mano, kad komisija neturėjo pagrindo atsižvelgti į tai, kad Trakų rajono apylinkės teismas yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, t. y. uždraudė pareiškėjui įregistruoti ginčo objektus registre ir turėjo įregistruoti nekilnojamąjį turtą.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad ginčijamu VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimu pareiškėjo pateikto prašymo tenkinimas buvo atidėtas, nes pareiškėjas nepateikė dokumentų dėl bendraturčių valios nustatant ginčo objektų valdymą, naudojimąsi ir disponavimą. Kadangi per vieno mėnesio terminą pareiškėjas 2015 m. lapkričio 6 d. sprendime nurodytų aplinkybių, trukdančių įregistruoti ginčo objektus nekilnojamojo turto registre, nepašalino, atsakovas 2015 m. gruodžio 7 d. priėmė sprendimą pareiškėjo prašymo netenkinti. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas Centrinio registratoriaus ginčų komisijai skundė tik atsakovo 2015 m. lapkričio 6 d sprendimą, kurį VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija pripažino pagrįstu ir paliko galioti, o 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo, kuriuo atsakovas atsisakė įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į nekilnojamus daiktus, išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka neskundė, todėl jis taip pat yra galiojantis.
Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad ginčo objektai yra bendroji dalinė bendraturčių nuosavybė, todėl nekilnojamojo turto registre negali būti įregistruotos tik pareiškėjo nuosavybės teisės. Atsakovas teigia, kad tarp pareiškėjo ir kitų jungtinės veiklos dalyvių yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisių į turtą, o teisių į turtą pripažinimas yra bendrosios kompetencijos teismo, o ne registro tvarkytojo prerogatyva.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl Trakų rajono apylinkės teismo nutarties ir teigia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra skubaus vykdymo, todėl net ir jų apskundimas nesustabdo nutarties vykdymo. Atsižvelgus į tai, atsakovas prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. spr1-283 ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. VILKS-4992, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. spalio 23 d. per Paslaugų apskaitos sistemą pateikė prašymą Nr. 9742764, kuriuo pareiškėjas siekė įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą nekilnojamųjų daiktų – vandentiekio vamzdyno (duomenys neskelbtini) ir priešgaisrinio vandentiekio rezervuaro (duomenys neskelbtini), esančius Miško g. 15 ir Miško g. 3, Antaniškių k., Senųjų Trakų sen., Trakų r. sav., kadastrinius duomenis ir įregistruoti nuosavybės teisę į juos. Pareiškėjas pateikė 2015 m. spalio 16 d. susitarimą, kuriuo M. K. sutiko, kad pareiškėjas nuosavybės teise įsiregistruotų žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį vandentiekį savo vardu, su vandentiekio dalies perleidimu M. K., taip pat pateikė 2015 m. spalio 22 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 01, 2015 m. spalio 19 d. kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenis, vandentiekio brėžinius bei išdėstymo planą. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo prašymą, priėmė skundžiamą 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. VILKS-4992, kuriuo nusprendė atidėti prašomų įregistruoti nekilnojamųjų daiktų, kadastro duomenis ir nuosavybės teisių įregistravimą į juos, nes Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas juridinis faktas apie sudarytą 2006 m. kovo 17 d. Jungtinės veiklos sutartį Nr. AK-2721, kurioje nurodyta, kad nekilnojamieji daiktai, priklausantys partneriams, turi būti registruojami bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsakovas taip pat rėmėsi Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus filialo 2015 m. spalio 5 d. raštu, kuriame nurodyta, kad gręžinys (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pareiškėjo vardu, tačiau turėjo būti registruojamas 11 savininkų vardu. Atsakovas, atsižvelgęs į turimus duomenis įpareigojo pareiškėją per 1 mėnesį pateikti dokumentus, patvirtinančius bendraturčių valią dėl nekilnojamojo turto disponavimo.
Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, 2015 m. gruodžio 3 d. pateikė skundą Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri skundžiamu 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. spr1-283 nusprendė, palikti galioti atsakovo ginčijamą sprendimą ir be nustatytų aplinkybių papildomai pažymėjo, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2-3986-213/2015 yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. pareiškėjui buvo uždrausta įregistruoti ginčo objektus Nekilnojamojo turto registre, kaip jo asmeninę nuosavybę.
Pareiškėjas kartu su skundu taip pat pateikė 2006 m. kovo 17 d. Jungtinės veiklos sutartį Nr. AK-2721 ir dokumentus, kuriais grindžia nuosavybės teisių buvimą, t. y. 2005 m. spalio 19 d. atliktų rangos darbų priėmimo – perdavimo aktą, 2005 m. spalio 19 d. sąskaitą faktūrą ir 2005 m. spalio 30 d. apmokėjimą už atliktus darbus patvirtinantį dokumentą, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą. Pareiškėjas taip pat pridėjo paslaugų teikimo sutartį Nr. 2015/BR-26, paslėptų darbų patikrinimo aktą, 2015 m. spalio 21 d. perdavimo – priėmimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. 953, projektavimo darbų rangos sutartį Nr. PG-2015/17 ir kt.
Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamais sprendimas, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2016 m. spalio 4 d. nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą, tol kol Trakų rajono apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-168-213/2016 ir įsiteisės sprendimas dėl ginčo vandens gręžinio pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 24 d. priėmė sprendimą, kuriuo teismas pripažino, kad nagrinėjamo ginčo artezinis gręžinys (duomenys neskelbtini) pripažintinas pareiškėjo ir kitų Jungtinės veiklos sutartį sudariusių asmenų bendrąja daline nuosavybe. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1243-590/2017 priėmė 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį, kuria Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 7 d. į bylą pateikė papildomus dokumentus, t. y. 2005 m. sausio 13 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, 2017 m. liepos 10 d. statybos leidimą, elektroninį susirašinėjimą bei žemės klypo planą.
Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 2 dalimi, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Remiantis Įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, registruojami padarant šio straipsnio 2 dalyje numatytą žymą atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše.
Atsižvelgus į byloje pateiktus duomenis matyti, kad pareiškėjas pateikė atsakovui 2015 m. spalio 23 d. prašymą ir papildomus dokumentus dėl nuosavybės teisių įregistravimo į vandentiekio vamzdyną (duomenys neskelbtini) ir priešgaisrinio vandentiekio rezervuarą (duomenys neskelbtini), esančių Miško g. 15 ir Miško g. 3, Antaniškių k., Senųjų Trakų sen., Trakų r. sav. Įvertinus skundžiamo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. VILKS-4992 turinį matyti, kad atsakovas atsižvelgė į teisės aktų nuostatas ir nustatęs, kad pagal turimus duomenis nuosavybės teisės turėtų būti įregistruotos ne tik pareiškėjui, paprašė pateikti įrodymus, patvirtinančius kitų šalių valią. Vadovaujantis Įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 3 punktu, išnagrinėjęs prašymą, teritorinis registratoriaus, priima sprendimą atidėti sprendimo priėmimą dėl aplinkybių, kurios trukdo nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir nustato vieno mėnesio terminą trūkumams pašalinti. Įvertinus tai kas aukščiau išdėstyta, Teismas daro išvadą, kad atsakovas neturėjo teisės elgtis kitaip, kaip tik paprašyti pareiškėjo pašalinti sprendime nurodytus trūkumus ir įpareigoti pateikti dokumentus, kurie patvirtintų, jog kiti asmenys, nuosavybės teise valdantys ginčo objektus, neprieštarauja, kad nuosavybės teisę į registrą įregistruotų tik pareiškėjas.
Pareiškėjas atsakovo priimtą sprendimą apskundė Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri ginčijamu 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. spr1-283, paliko galioti atsakovo sprendimą. Atsižvelgęs į sprendime išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinę argumentaciją, Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad nepagrįstai buvo remtasi Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi, kuria buvo nustatytos laikinosios apsaugos priemonės pareiškėjo atžvilgiu. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012).
Nors pareiškėjas teigia, kad pateikė visus dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teisių turėjimą į ginčo objektus, tačiau Teismas pažymi, kad atsakovas atlieka registravimo funkciją ir privalo patikrinti registruojamų duomenų teisingumą ir neturi teisės konstatuoti, ar nuosavybės teisės į ginčo objektus gali būti įregistruojamos kaip bendroji dalinė nuosavybė ar kaip vieno pareiškėjo nuosavybės teisė. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, nustačiusi, kad Trakų rajono apylinkės teismas priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriomis uždraudė pareiškėjui įregistruoti ginčo objektus Nekilnojamojo turto registre, kaip jo asmeninę nuosavybę, neturėjo jokio teisinio pagrindo nevykdyti galiojančios teismo nutarties, todėl pareiškėjo argumentai atmestini.
Teismas taip pat pažymi, kad ginčijami sprendimai yra susiję su tarpiniu veiksmu, t. y. pateikto prašymo trūkumų nustatymo pagrįstumu, tačiau pats pareiškėjo 2015 m. spalio 23 d. prašymas iš esmės buvo išnagrinėtas 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. VILKS-5370, kuriuo buvo atsisakyta įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teisę, nepašalinus nustatytų trūkumų ir pareiškėjas priimto sprendimo neskundė privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl jis yra įsigaliojęs. Atsižvelgus į tai, kad yra įsigaliojęs sprendimas, kurio pagrindu pareiškėjo prašymas iš esmės yra atmestas, laikytina, kad išnyksta pats ginčo dalykas, kuris yra dėl sprendimų, kuriais nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti.
Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad Trakų rajono apylinkės teismas priėmė 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimą, kuriuo teismas pripažino, kad nagrinėjamo ginčo artezinis gręžinys (duomenys neskelbtini) pripažintinas pareiškėjo ir kitų Jungtinės veiklos sutartį sudariusių asmenų bendrąja daline nuosavybe. Pareiškėjui apskundus minėtą sprendimą, Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1243-590/2017 priėmė 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį, kuria Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatyti atvejai, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pagal šio straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tai vadinami prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti. Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės ir prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Pažymėtina, kad prejudiciniais pripažįstami atitinkamomis sąlygomis nustatyti faktai, kurių kitoje byloje nereikia įrodinėti, o ne atitinkami teismo argumentai ar priimamo sprendimo motyvai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011).
Trakų rajono apylinkės teismas minėtoje civilinėje byloje priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu konstatavo, kad nuosavybės teisės į artezinį gręžinį (duomenys neskelbtini) registruotinos į registrą ir pripažintinos pareiškėjo ir kitų Jungtinės veiklos sutarties šalių bendrąja daline nuosavybe, o Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Remiantis minėta aplinkybe, darytina išvada, kad civilinėje byloje nustatytos aplinkybės ir faktai turi prejudicinę galią nagrinėjamoje administracinėje byloje. Atsižvelgus į tai, Teismas daro išvadą, kad atsakovas skundžiamais sprendimais, pagrįstai buvo nustatęs terminą trūkumams pašalinti, o teismui civilinėje byloje priėmus sprendimą dėl ginčo objekto, t. y. artezinio gręžinio ir jam įsiteisėjus, nėra teisinio pagrindo kvestionuoti faktais, kurie yra pripažintini prejudiciniais pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas taip pat buvo pateikęs papildomus dokumentus ir elektroninį susirašinėjimą ir tiek jais, tiek teismo posėdžio metu išdėstytomis aplinkybėmis siekė pagrįsti nuosavybės teisių turėjimą į artezinį gręžinį ir iš jo einantį vandentiekį, tačiau teismas pažymi, kad pirmiausia pareiškėjas pateiktu skundu skundė sprendimus, kuriais buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, o ne nuosavybės teisių buvimo ar nebuvimo fakto nagrinėjimą, kuris iš esmės buvo nustatytas civilinėje byloje, kurioje priimto sprendimo nustatytos aplinkybės negali būti ginčijamos.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, matyti, kad tiek atsakovas, tiek Centrinio registratoriaus ginčų komisija skundžiamuose sprendimuose pagrįstai įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus ir atsižvelgė į tai, kad iš jų turinio matyti, jog turi būti nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti ir pareiškėjas turėtų pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius, kad kitos Jungtinės veiklos sutarties šalys, sutinka su pareiškėjo siekiu įregistruoti nuosavybės teisę į artezinį gręžinį ir vandentiekį. Teismas papildomai pažymi, kad atsakovui priėmus 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. VILKS-5370, kuriuo iš esmės buvo atsisakyta priimti patį pareiškėjo 2015 m. spalio 23 d. prašymą ir jam įsigaliojus, taip pat Trakų rajono apylinkės teismui civilinėje byloje priėmus 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir jam įsiteisėjus, pareiškėjo ginčas dėl skundžiamų atsakovo ir Centrinės registratoriaus ginčų komisijos tarpinių sprendimų, kuriais buvo nustatyti trūkumai 2015 m. spalio 23 d. prašymui pašalinti, ginčas iš esmės tampa teisiškai nebe aktualus, ginčijamas sprendimas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, jo panaikinimas nepakeistų ginčo šalių teisių ir pareigų apimties. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjo V. M. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.