Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Bartašienė Civilinė byla Nr. 2A - 460 - 357/2011

NUTARTIS

2011 m. rugsėjo 22 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ūkio ministerijos Radviliškio skyriaus atstovei J. D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-515-132/2011 pagal ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams A. D., R. S., V. I., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie LR ūkio ministerijos, Radviliškio rajono notarų biuro notarei V. B., Radviliškio rajono notarų biuro notarei D. V. dėl pripažinimo negaliojančiomis pažymų dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų, teisės atkurti išlikusio nekilnojamo turto perleidimo sutarties, Šiaulių apskrities viršininko administracijos išvados, sprendimo ir įsakymo, žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, siekiantis apginti viešąjį interesą prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai taikytų ir aiškintų materialinės teisės - Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsnio, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio nuostatų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 330 straipsnis) bei dėl padarytų procesinių teisės normų -Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 3 punkto, 179, straipsnio, 183 straipsnio, 185 straipsnio, 270 straipsnio 4 dalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsni 1 dalis) pažeidimo.Pirmosios instancijos teismas neaptarė kiekvieno įrodymo įrodomosios galios ir ryšio su kitais įrodymais, neaptarė argumentų dėl kurių ieškovo pateiktus įrodymus dėl tyrimo ginti viešąjį interesą termino pradžios atmetė, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 183, 185 straipsnių normas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnyje nurododoma, kad motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje turi būti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, bei argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2004). Ieškovas daro išvadą, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas, priimdamas 2011 m. balandžio 28 d. sprendimą, padarė procesinės teisės normos pažeidimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas).Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo laikytina pradžia sužinojimas apie valstybės nuosavybės teisės pažeidimą prieštarauja minėtai teismų praktikai, nes prokuroras yra įpareigojamas kreiptis į teismą tik tada, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pažeidžia viešąjį interesą. Nagrinėjamu atveju tyrimas dėl viešojo intereso gynimo buvo pradėtas 2007 m. lapkričio 6 d., kurio metu buvo nagrinėjami ir vertinami ikiteisminio tyrimo surinkti duomenys apie nuosavybės teisių atkūrimą, renkami papildomi duomenys, kurie buvo gauti 2007 m. lapkričio 12 d., į teismą su ieškiniu buvo kreiptasi 2007 m. gruodžio 7 d., t.y. nepraleidus įstatymo nustatyto termino. Prokuroro operatyvumą ginti valstybės interesus patvirtina ir tai, kad kai kuriuos ieškinio reikalavimus prokuroras grindė nusikalstamos veikos padarymo faktu, tačiau į teismą jis pasikreipė dar nebaigus ikiteisminiam tyrimui (byla su kaltinamuoju aktu perduota 2009 m. sausio 23 d., byla iki šiol neišnagrinėta), t.y. neturėdamas šiam faktui tinkamų įrodymų - teismo nuosprendžio, dėl šios priežasties prokurortas prašė civilinę bylą sustabdyti.Nesutinka su kita Radviliškio rajono apylinkės teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo ginti viešojo intereso, nes ignoravimas kitų byloje dalyvaujančių asmenų (atsakovų) teisėtus interesus ir lūkesčius prieštarautų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, šį ieškinį pareiškė tik todėl, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendinanti institucija negynė pažeistų valstybės teisių. Pirmosios instancijos teismo skubotumas gali būti paaiškinamas tik tuo, kad teismas siekė ne tik apriboti ieškovui galimybę pateikti įrodymus - teismo nuosprendį, bet ir kitus įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovas per protingą laiką kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, todėl pagrįstai galima teigti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje buvo šališkas.

Pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai taikė ieškininės senaties normą atsakovo prašymu. Teismo pritaikyta ieškininės senaties norma atitinka teismų praktikai ir šios normos aiškinimo kitose bylose, būtent 30 dienų terminas. Be to aiškinant kitaip šį terminą būtų pažeistas lygių galimybių prieš įstatymą norma tiek fiziniams, tiek juridiniams, tiek kitiems asmenims.Mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą, nes ieškovas neįrodė byloje atsakovų R. S. ir V. I. nesąžiningumo. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovai buvo sąžiningi. Jų nesąžiningumą turi įrodyti asmuo, tai teigiantis (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad sandoriai yra sudaryti neteisėtai ir kad yra aplinkybės numatytos CK 4.96 str. 1,2 ir 3 dalyse, tenkinti ieškovo apeliacinio skundo nėra teisinio pagrindo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimas naikintinas ir civilinė byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Prokuroras gindamas viešąjį interesą įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal Šiaulių apskrities viršininko administracijos pranešimą pateikė ieškinį Radviliškio rajono apylinkės teismui dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nurodydamas, kad ieškinys teikiamas baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-321-2004 nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas į buvusio savininko P. M. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 9,62 ha žemės buvo atliktas panaudojant suklastotus dokumentus, t.y. Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus vyriausioji žemėtvarkininkė Radviliškio seniūnijoje, siekdama asmeninės ir turtinės naudos, pasinaudojo tarnybos metu gauta informacija apie neteisėtai nusavintą Radviliškio rajone esantį nekilnojamąjį turtą – žemes bei buvusius tokio turto savininkus, neturinčius jų išlikusių turtinių teisių perėmėjų, veikdama bendrininkų grupėje kartu su A. D. suklastojo dokumentus - 1991-12-18 prašymą Radviliškio rajono Radviliškio apylinkės agrarinės reformos tarnybai, į kurį įrašė melagingus duomenis apie tai, kad A. D. iš P. M. paveldėjo 10 ha žemės sklypą, esantį Ilguočių k., Radviliškio r., 2000-05-15 Radviliškio rajono notarų biurui adresuotą Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus pažymą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų, įrašė į šią pažymą melagingus duomenis apie tai, kad A. D. pagal Lietuvos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą turi nuosavybės teisę į buvusio savininko P. M. 9,62 ha žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini), ir panaudojo suklastotus dokumentus nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu ­– pradėjo nuosavybės teisių atkūrimo procesą, pateikė notarui suklastotą pažymą, kurios pagrindu atliko teisių perleidimo sandorį, šių dokumentų pagrindu buvo priimti sprendimas ir įsakymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip sudarytos sąlygos neteisėtai atkurti A. D. ir R. S. nuosavybės teises, tokiu būdu nusikalstamais veiksmais įgytas svetimas turtas - iš pradžių 34 574 Lt vertės turtinė teisė į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį buvusio savininko P. M. 9,62 ha žemės sklypą, o vėliau jos pagrindu svetimas, valstybės nuosavybės teise valdomas, turtas - žemės sklypas.

Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, nurodė, kad ieškinys pareikštas per laikotarpį kuris neatitinka protingo termino kriterijų, kas suteikia pagrindą taikyti ieškinio senatį, kad nuo 2005-06-02 Šiaulių apygardos prokuratūrai buvo žinoma apie valstybės nuosavybės teisės pažeidimą, todėl ieškinio senaties terminą skaičiuoja nuo šios datos.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Ši nuostata tiesiogiai taikoma tik piliečiams, kuriems priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir asmenims, kurių teises ir įstatymų saugomus interesus šis sprendimas pažeidžia. Kadangi prokurorai nėra subjektai, dalyvaujantys nuosavybės teisių atkūrimo procese, todėl į teismą su reikalavimu panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali kreiptis per 30 dienų, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad yra pažeistas viešasis interesas.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad prokuroras, nebūdamas nagrinėjamų santykių šalimi, pateikdamas teismui ieškinį privalo pilnai atskleisti kilusio ginčo esmę, tai yra nurodyti ieškinio faktinį pagrindą – aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas kiekvienas ieškinio reikalavimas, o taip pat pateikti įrodymus kurie pagrindžia išdėstytas aplinkybes. Tyrimas dėl viešojo intereso gynimo pradėtas 2007-11-06, kurio metu buvo nagrinėjami ir vertinami ikiteisminio tyrimo surinkti duomenys apie nuosavybės teisių atkūrimą, renkami papildomi duomenys, kurie gauti 2007-11-12, ir į teismą su ieškiniu kreipėsi 2007-12-07, t.y. nepraleidus įstatymo nustatyto termino. Prokuroro operatyvumą ginti valstybės interesus patvirtina ir tai, kad kai kuriuos ieškinio reikalavimus prokuroras grindė nusikalstamos veikos padarymo faktu, tačiau į teismą jis pasikreipė dar nebaigus ikiteisminiam tyrimui, t.y. neturėdamas šiam faktui tinkamų įrodymų - teismo nuosprendžio, dėl šios priežasties prokurortas prašė civilinę bylą sustabdyti. Pirmosios instancijos teismas prokuroto prašymą patenkino ir 2008-03-12 civilinę bylą sustabdė, kol bus išspręsta baudžiamoji byla Nr. 07-1-321-04 (b. l. 114 – 115 t. 1). Kolegijos nuomone bylos sustabdymas rodo, kad 2008 metais pirmosios instancijos teismas senaties neįžvelgė, nes laukė faktinių aplinkybių rezultato.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pabrėžęs, kad, siekiant įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę, užtikrinti operatyvesnį teismo procesą, apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatymo nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. E. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-184/2008; kt.). Apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduodamas bylą nagrinėti iš naujo, nutartyje privalo nurodyti CPK nustatytą teisinį pagrindą ir jį motyvuoti, t. y. pagrįsti jo egzistavimą konkrečioje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai yra šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos; kai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje „Polygrade L. L. C.“ ir kt. v. M. S. firma „Ugrima“, bylos Nr. 3K-3-168/2008; kt.).

Pirmosios instancijos teismas prokuroro ginančio viešąjį interesą ieškinį atmetė nustatęs esant senatį, tačiau pačios bylos iš esmės neanalizavo, netyrė byloje esančių įrodymų ir jokių išvadų nepadarė, nesprendė ar yra senaties termino atnaujinimo pagrindai.

Pažymėtina, ieškovas nėra asmuo, pretenduojantis į nuosavybės atkūrimą, kurių teisių į teisminę gynybą įgyvendinimui taikytinas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, o daliai reikalavimų t.y. sandorių nuginčijimui taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia yra diena, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą ( LR CK 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis, LAT nutartis Nr. 3K-3-627/2008). Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas dar neišnagrinėjo baudžiamosios bylos dėl nusikalstamų veikų, susijusių su užvaldymu 34 574 Lt vertės turtinės teises į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį buvusio savininko P. M. 9,62 ha žemės sklypą, buvusį(duomenys neskelbtini), tačiau pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė, civilinę bylą atnaujino ir ją išnagrinėjo, tokiu būdu apribodamas ieškovui teisę pateikti įrodymus dėl nusikalstamos veikos fakto buvimo.

Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovui praleidus terminą, atsižvelgiant į aptartas pažeistas įstatymo nuostatas, interesų pusiausvyrą, viešą interesą, į įstatymo ginamas abiejų šalių teises, tarp šalių vykusį susirašinėjimą, gali būti pagrindas terminą pripažinti praleistą dėl svarbių priežasčių ir ieškinio senaties terminą atnaujinti. Kolegija iš esmės tenkindama apeliacinį skundą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje turėjo svarstyti klausimą dėl senaties termino atnaujinimo pagrindų (CK 1.131 str.).

Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog bylos esmė neatskleista pirmosios instancijos teisme ir dėl to yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui galima, kai yra sąlygos: pirma, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad dėl proceso teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla; antra, šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jo dalį, ar priimdamas naują sprendimą arba pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir taip bylą tinkamai išspręsdamas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. E. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-184/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. UAB „Revinė“, bylos Nr. 3K-3-121/2009; kt.). Konkrečiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl bylos esmės, dėl materialinių normų taikymo ir atkūrimo teisėtumo.

Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo aspektu, sprendžia, kad pagal pirmosios instancijos teismo nustatytų tirtinų aplinkybių apimtį ir pobūdį byla turės būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais.

Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su faktinėmis bylos aplinkybėmis, analizę kolegija pripažįsta netikslinga ir dėl jų nepasisako.

Todėl esant šiems argumentams, teisėjų kolegija konstatuoja, jog iš esmės šioje byloje nebuvo atskleista jos esmė, nustatytos tikrosios faktinės aplinkybės, todėl bylą nagrinėjant iš naujo reikia išaiškinti nutartyje nurodytas aplinkybes, sudaryti šalims pakankamas procesines garantijas ir sąlygas pateikti įrodymus, jų pagrindu tinkamai kvalifikuoti šalių teisinius santykius, kartu visiškai atskleisti bylos esmę, kad būtų galima priimti teisingą (teisėtą ir pagrįstą) galutinį procesinį sprendimą. Dėl nurodytų aplinkybių (kadangi pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės) kolegija negali išnagrinėti bylos iš esmės ir priimti galutinio procesinio sprendimo apeliacinėje instancijoje, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Respublikos CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija panaikina skundžiamą sprendimą ir grąžina bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.