- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-26
- Bylos Nr.
- A-143-822/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03481-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- G. Ž.
- Atsakovas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus teritorinei muitinei
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio ir apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. Ž. ir atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. Ž. skundą atsakovams Vilniaus teritorinei muitinei ir Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja G. Ž. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama:
1) panaikinti Muitinės departamento 2014 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 1P-835 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo G. Ž.“;
2) pripažinti atleidimą iš tarnybos neteisėtu ir panaikinti Muitinės departamento 2014 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 1P -836 „Dėl G. Ž. atleidimo iš pareigų“ ir 2014 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 1P-838 „Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1P-838 „Dėl G. Ž. atleidimo iš pareigų“ pakeitimo“;
3) grąžinti pareiškėją į tarnybą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiosios inspektorės (A lygis, 10 kategorija) pareigose;
4) įpareigoti atsakovus nedelsiant grąžinti pareiškėją į darbą ir sumokėti neišmokėtą darbo užmokestį ir visus su tuo susijusius mokėjimus;
5) priteisti iš Vilniaus teritorinės muitinės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo realaus įvykdymo dienos.
Paaiškino, kad yra statutinė muitinės pareigūnė – Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausioji inspektorė. Skiriant drausmines nuobaudas muitinės profesinių sąjungų įgaliotiems atstovams – renkamųjų valdymo organų nariams, turi būti taikomas Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas, pagal kurio 21 straipsnio 2 dalį, skiriant drausminę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos sutikimas.
Kolektyvinės sutarties 33 punktu darbdavys įsipareigojo <... sudarąs komisiją pareigūno tarnybiniam nusižengimui tirti, ne vėliau kaip per tris darbo dienas apie tai informuoja Profsąjungą ir sudaro galimybę jos darbe stebėtojo teisėmis dalyvauti įgaliotam Profsąjungos atstovui. ...>. Tačiau Muitinės departamentas nevykdė šios nuostatos, apie pradėtą tarnybinį patikrinimą informavo profesinę sąjungą tik 2014 m. liepos 2 d. Nors Muitinės departamento raštas Nr.(5.46)3B-6957 datuotas 2014 m. birželio 17 d., tačiau profesinei sąjungai tas raštas buvo atsiųstas el. paštu tik 2014 m. liepos 2 d., t. y. jau po to, kai buvo išleistas 2014 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 835.
Pareiškėja pažymėjo, kad yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos narė. Profesinė sąjunga ją išrinko ir delegavo į Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo, kurios vienu iš steigėjų yra Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, renkamuosius valdymo organus – Jaunimo komitetą. Vadovaujantis teisės aktais, darbdavys ar jo teisių perėmėjas, prieš skirdamas tarnybinę nuobaudą privalėjo gauti profsąjungos sutikimą. Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, kaip profesinės sąjungos atstovaujamojo-renkamojo valdymo organo narei, Muitinės departamentas nei į Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą nei į Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimą nesikreipė, o tarnybinę nuobaudą skyrė neturėdamas profesinės sąjungos sutikimo.
Šalies argumentai
2014 m. birželio 16 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus (Statuto 51 str. 1 d.) vardu pareiškėja pateikė prašymą dėl atleidimo iš tarnybos savo noru, nurodydama atleidimo datą 2014 m. birželio 16 d. Kadangi nuo prašyme nurodytos dienos nebuvo atleista, todėl laikydama, kad jos prašymas dėl atleidimo nebuvo patenkintas, tęsė tarnybą toliau.
Šalies argumentai
Atsakovas Muitinės departamentas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 33–40) paaiškino, kad pradėjęs tarnybinį patikrinimą, Muitinės departamentas 2014 m. birželio 17 d. raštu Nr. (5.46)3B-6957 „Dėl informacijos pateikimo“ nedelsdamas informavo Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą, kurios narė yra pareiškėja G. Ž., apie pradėtą tarnybinį patikrinimą pareiškėjos atžvilgiu. Raštas, kuriuo Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga informuota apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, 2014 m. birželio 18 d. 14 val. 13 min. buvo išsiųstas Muitinės darbuotojui profesinei sąjungai jos nurodytu ir naudojamu teikiant raštus Muitinės departamentui elektroniniu paštu: iš tarnybinio patikrinimo komisijos narės elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) į Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos elektroninio pašto adresą mdprofsajunga@gmail.com. Pareiškėjos nurodytą dieną (2014 m. liepos 2 d.) minėtas raštas profesinei sąjungai persiųstas tik pakartotinai pagal atskirą žodinį prašymą.
Vadovaujantis Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi ir 2005 m. birželio 30 d. kolektyvinės sutarties 35 punktu, pareiga kreiptis į profesinę sąjunga dėl sutikimo gavimo yra aktuali tik tuo atveju, jeigu pareigūnas yra profesinės sąjungos renkamojo (atstovaujamojo) profesinės sąjungos organo narys. Bet kuriuo atveju ši pareiga gali būti įgyvendama tik tuo atveju, jeigu darbdaviui yra žinoma, kad pareigūno statusas profesinėje sąjungoje atitinka Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio nuostatas.
Šalies argumentai
Pradėjus tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos neteisėtų veiksmų muitinės poste, pareiškėja G. Ž. 2014 m. birželio 16 d. pateikė Muitinės departamentui prašymą dėl atleidimo iš tarnybos muitinėje nuo 2014 m. birželio 16 d. Atsakovas, pradėjęs tarnybinio patikrinimo procedūrą iki pareiškėjos prašymo pateikimo, turėjo teisę ją užbaigti, nepaisyti pateikto prašymo dėl atleidimo iš tarnybos savo noru nurodytą dieną ir išspręsti klausimą dėl pareiškėjos atleidimo iš tarnybos po tarnybinio patikrinimo užbaigimo. Apie tai, kad sprendimas dėl pareiškėjos 2014 m. birželio 16 d. prašymo bus priimtas baigus tarnybinį patikrinimą, pareiškėjai pranešta Muitinės departamento 2014 m. birželio 18 d. raštu Nr. (5.34)3B-7007, su kuriuo pareiškėja buvo supažindinta ir tai patvirtino 2014 m. birželio 19 d. parašu.
Tarnybinio patikrinimo metu nenustačius neteisėto rastų draudžiamų daiktų gavimo šaltinio, tarnybinis patikrinimas užbaigtas teisės aktų nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į nustatytus teisės aktų pažeidimus, pareiškėjai Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1P-835 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo G. Ž.“ už padarytą tarnybinį nusižengimą paskirta tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas. Atsižvelgdamas į tai, kad išnyko muitinės pareigūno atleidimo iš tarnybos pagrindų konkurencija, Muitinės departamentas nedelsdamas išsprendė pareiškėjos pateiktą prašymą dėl atleidimo iš tarnybos savo noru ir per 14 kalendorinių dienų terminą nuo pareiškėjos 2014 m. birželio 16 d. prašymo pateikimo dienos buvo priimtas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 1P-836 dėl G. Ž. atleidimo iš pareigų nuo 2014 m. birželio 30 d. Kadangi 2014 m. liepos 1 d. pareiškėjai pagal grafiką buvo nustatyta darbo diena muitinės poste ir pareiškėja iš namų atvyko į tarnybą 2014 m. liepos 1 d., nespėjusi pasirašyti ir susipažinti su minėtu įsakymu, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 1P-836 „Dėl G. Ž. atleidimo iš pareigų“ buvo atitinkamai pakeistas. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1P-838 „Dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1P-836 „Dėl G. Ž. atleidimo iš pareigų“ pakeitimo“ pareiškėjos atleidimo diena nustatyta 2014 m. liepos 1 d. – paskutinė jos darbo diena.
Pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju nėra reikšmingi Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1P-836 ir 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 1 P-838 teisėtumo ir jų galiojimo prasme ir gali būti vertinami tik uždelsimo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju požiūriu. Atsiskaitymas su atleidžiamu muitinės pareigūnu vykdomas Lietuvos Respublikos muitinės finansinių išteklių, jų apskaitos ir kontrolės sistemos Darbo užmokesčio modulyje. Sugeneravus elektroninį darbo laiko apskaitos žiniaraštį, gaunami duomenys apie paskutinę pareigūno darbo dieną, kuriai apskaičiuojamos privalomos išmokėti kompensacijų muitinės pareigūnui sumos. Nepavykus 2014 m. liepos 1 d. sugeneruoti elektroninio darbo laiko apskaitos žiniaraščio dėl programos gedimo, 2014 m. liepos 2 d. buvo kreiptasi į Muitinės informacinių sistemų centro pagalbos poskyrį. Atsižvelgiant į tai, su pareiškėja buvo dalinai atsiskaityta iš turimų lėšų 2014 m. liepos 2 d., sumokant darbo užmokestį už 2014 m. birželio mėn. ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, o ištaisius programos klaidas ir gavus finansavimą, 2014 m. liepos 3 d. su pareiškėja pilnai atsiskaityta, išmokant trūkstamą darbo užmokestį.
Šalies argumentai
Atsakovas Vilniaus teritorinė muitinė su skundu nesutiko, prašė atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 111–113) paaiškino, kad nustatęs, kad pareiškėja tarnybos metu galėjo turėti draudžiamus muitines posto pareigūnams daiktus, kurių atsiradimo šaltinis galėjo būti neteisėti pareigūnės veiksmai, dėl kurių galėjo būti taikoma tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, atsakovas Muitinės departamentas turėjo pagrindą atlikti nustatytų reikšmingų tarnybos santykiams faktų (veikų bei įvykių) teisinį vertinimą pagal teisės taikymo taisykles ir pagristai netenkino pareiškėjos prašymo dėl atleidimo iš tarnybos savo noru nuo 2014 m. birželio 16 d.
Šalies argumentai
Kai išnyko muitinės pareigūno atleidimo iš tarnybos pagrindų konkurencija (paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas), Muitinės departamentas patenkino pareiškėjos pateiktą prašymą dėl atleidimo iš tarnybos savo noru ir per 14 kalendorinių dienų terminą nuo pareiškėjos 2014 m. birželio 16 d. prašymo pateikimo dienos Muitinės departamento generalinis direktorius 2014 m. birželio 30 d. priėmė įsakymą Nr. 1P-836 „Dėl G. Ž. atleidimo iš pareigų“ nuo 2014 m. birželio 30 d. Kadangi 2014 m. liepos 1 d. pareiškėjai pagal grafiką buvo nustatyta darbo diena muitinės poste, todėl pareiškėja iš namų atvyko į tarnybą. Nespėjus jai pasirašyti ir susipažinti su minėtu 2014 m. birželio 30 d. įsakymu, jis buvo atitinkamai pakeistas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1P-838 ir pareiškėjos atleidimo diena nustatyta 2014 m. liepos 1 d., t. y. paskutinė jos darbo diena.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjos G. Ž. skundą tenkino iš dalies. Priteisė G. Ž. iš Muitinės departamento (iš Vilniaus teritorinei muitinei skirtų asignavimų) 637,08 Lt (184,51 Eur) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad pareiškėja iš esmės neginčija tarnybinio nusižengimo padarymo fakto. Nesutikimą su 2014 m. birželio 30 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1P-835 paskirta tarnybine nuobauda argumentuoja procedūriniu pažeidimu, o būtent – kad atsakovas laiku neinformavo profesinės sąjungos apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, nors ji yra profesinės sąjungos renkamojo organo (Jaunimo komiteto) narė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, pareiškėja ir profesinė sąjunga elgėsi nesąžiningai, nes net ir pradėjus tarnybinį tyrimą dėl pareiškėjos (buvo informuota el. paštu profesinė sąjunga ir pareiškėja) nei profesinė sąjunga, nei pati pareiškėja nepranešė apie buvimą Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo Jaunimo komiteto nare. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas negalėjo objektyviai žinoti apie pareiškėjos statusą, todėl Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies reikalavimų netaikymas negali sudaryti pagrindo tarnybinės nuobaudos skyrimą pripažinti neteisėtu. Sutiktina su atsakovo pozicija tuo aspektu, kad nėra aišku, kada ir kokiu būdu pareiškėja buvo išrinkta Jaunimo komiteto nare, nes tokie įrodymai nėra pateikti ir teismui. Atsižvelgus į šias bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta pagrįstai, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo pažeistos pareiškėjos teisės bei buvo užtikrintos pagrindinės procedūros, todėl Muitinės departamento 2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1P-835 nėra pagrindo naikinti.
Kaip visiškai nepagrįstą teismas vertino pareiškėjos argumentą, kad jeigu nuo prašyme nurodytos dienos nebuvo atleista, todėl laikytina, kad jos prašymas dėl atleidimo nebuvo patenkintas, nes darbdaviui nėra įtvirtinta pareiga darbuotoją atleisti nuo jo prašomos datos. Pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu pareiškėja po prašymo pateikimo pakeitė savo nuomonę dėl išėjimo iš tarnybos, galėjo pasinaudoti Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 5 dalies nuostata, nustatančia, kad valstybės tarnautojas atšaukti prašymą dėl atsistatydinimo savo noru turi teisę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos, po to jis gali atšaukti prašymą tik jį į pareigas priėmusio asmens sutikimu (Statuto 1 str. 2 d.). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja šia teise būtų pasinaudojusi, tai pareiškėja patvirtino teismo posėdyje. Taigi, Muitinės departamento 2014 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 1P -836, kuriuo G. Ž. buvo atleista iš pareigų nuo 2014 m. birželio 30 d., t. y. pasibaigus tarnybiniam tyrimui ir per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo dėl atleidimo pateikimo yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Teismo vertinimu, pareiškėjos darbo santykiams nutrūkus 2014 m. birželio 30 d., jos tarnybos santykiai 2014 m. liepos 1 d. negalėjo būti tęsiami. Vis dėlto, atleidimo datos pakeitimas tarnybos santykiams jau pasibaigus, laikytinas formaliu atleidimo procedūros pažeidimu, nesudarančiu pagrindo pripažinti pareiškėją buvus neteisėtai atleista ir nepakankamu Muitinės departamento 2014 m. liepos 1 d. įsakymui Nr. 1P-838 panaikinti. Pripažinus, kad pareiškėja iš esmės buvo atleista pagrįstai, teismas negali tenkinti skundo reikalavimų grąžinti pareiškėją į darbą.
Teismas nustatė, kad 2014 m. birželio 30 d. pareiškėjai turėjo būti išmokamos visos jai priklausančios pinigų sumos. Atsakovas 2014 m. liepos 2 d. pareiškėjai išmokėjo darbo užmokestį už 2014 m. birželio mėnesį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas – 2 118,86 Lt, o 2014 m. liepos 3 d. likusią neišmokėtą sumą – 3 911,94 Lt, t. y. pareiškėjai iš viso 2014 m. birželio 30 d. neišmokėjo 6 030,8 Lt. Iš teismui pateiktos pažymos apie pareiškėjos vidutinį darbo užmokestį matyti, kad ši suma viršija pareiškėjos vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį. Ginčo dėl šių sumų pareiškėja nekelia. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad su G. Ž. buvo uždelsta atsiskaityti dėl jos pačios kaltės. Nustačius, kad atsakovas uždelsė atsiskaityti su pareiškėja jos atleidimo dieną bei atsižvelgiant į tai, kad dėl tokio uždelsimo nėra pareiškėjos kaltės, atsakovas privalo išmokėti pareiškėjai jos vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Pareiškėjos vienos darbo dienos vidutinis užmokestis yra 212,36 Lt. Uždelsta atsiskaityti nuo 2014 m. birželio 30 d. iki 2014 m. liepos 3 d., t. y. 3 darbo dienas. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjai priteistina iš atsakovo 637,08 Lt (212,36 Lt × 3) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką suma.
Teismui pripažinus, kad pareiškėja iš pareigų buvo atleista pagrįstai, skundo reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo atmestas kaip nepagrįstas.
III.
Pareiškėja G. Ž. su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo panaikinti sprendimo dalį, kurią teismas atsisakė pripažinti pareiškėjos atleidimą iš darbo neteisėtu, ir priimti naują sprendimą – visus pareiškėjos skundo reikalavimus tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 148–153).
Apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, nurodytais skunde, taip pat pažymi, jog Muitinės departamento generalinis direktorius 2014 m. liepos 1 d. atleisdamas pareiškėją iš pareigų vadovavosi negaliojančiu jos 2014 m. birželio 16 d. prašymu, todėl toks atleidimas laikytinas neteisėtu. Vadovaujantis teismo sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-1429/2008 Muitinės departamento generalinio direktoriaus atsisakymas tenkinti prašymą dėl atleidimo buvo teisėtas, todėl toks prašymas neteko galios. Teismas nepaminėjo jokio teisės akto, kurio pagrindu pateisino Muitinės departamento generalinio direktoriaus veiksmus atidedant minėtojo pareiškėjos prašymo vykdymą. Pareiškėjos nuomone, tokia pozicija prieštarauja formuojamai teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2014 m. birželio 6 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-312/2014, LVAT 2008 m. spalio 13 d. nutartis a. b. Nr. A261-1429/2008).
Pareiškėja, remdamasi LAT praktika (c. b. Nr. 3K-3-174/2013, c. b. Nr. 3K-3-420/2014) laikosi nuomonės, kad ji neturėjo galimybių atšaukti savo 2014 m. birželio 16 d. prašymo dėl atleidimo iš tarnybos, nes pareiškėja prašė ją atleisti nuo tos pačios dienos. Esant minėtai situacijai jai negali būti taikomos Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 5 dalies nuostatos.
Remdamasi anksčiau nurodytais argumentais pareiškėja teigia, jog skundžiami 2014 m. birželio 30 d. ir 2014 m. liepos 1 d. įsakymai laikytini neteisėtais, nes ji nebuvo pateikusi pakartotinio prašymo atleisti ją iš tarnybos.
Šalies argumentai
Atsakovas Muitinės departamentas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjai darbo užmokesčio nepriemoką už 2 darbo dienas nuo 2014 m. liepos 1 d. (b. l. 166–168).
Atsakovas pažymi, kad galėjo pasirinkti pareiškėjos atleidimo dieną, todėl nukėlęs ją iš 2014 m. birželio 30 d. į 2014 m. liepos 1 d. nepažeidė įstatymų reikalavimų. Tarnybinį patikrinimą atsakovas užbaigė per trumpesnį laiką nei nustato teisės aktai, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos atleidimas iš tarnybos turėjo įvykti per 14 kalendorinių dienų nuo jos prašymo pateikimo dienos. Priešingas aiškinimas prieštarautų LVAT suformuotai praktikai tokio pobūdžio bylose, kai dėl objektyvių priežasčių būtų neįmanomą tarnybinį patikrinimą baigti per 14 kalendorinių dienų terminą. Be to, net ir traktuojant, kad pareiškėja galėjo būti atleista iš tarnybos pasibaigus Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 2 dalyje nustatytam 14 kalendorinių dienų terminui, tokiu atveju pareiškėjos atleidimo diena turėjo būti kita darbo diena pasibaigus 14 kalendorinių dienų įspėjimo laikotarpiui, t. y. 15 darbo diena (nagrinėjamu atveju –2014 m. liepos 1 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai nepagrįstai priteistas vidutinis darbo užmokestis už 2014 m. birželio 30 d.
Atsakovas Vilniaus teritorinė muitinė su atsakovo Muitinės departamento apeliaciniu skundu sutinka ir prašo tenkinti – pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjai darbo užmokesčio nepriemoką už 2 darbo dienas nuo 2014 m. liepos 1 d. (b. l. 174–175).
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus teritorinė muitinė su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti (b. l. 176–178). Atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi savo atsiliepime į pareiškėjos skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui, nurodytais argumentais ir sutinka su teismo motyvais, kuriais remiantis pareiškėjos skundas iš dalies atmestas.
Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 179–181).
Nesutinka su pareiškėjos aiškinimu, kad neatleidus jos iš tarnybos jos 2014 m. birželio 16 d. prašyme nurodytą dieną, šis prašymas neteko galios. Pažymi, kad pareiškėja neturėjo pagrindo manyti, kad Muitinės departamento 2014 m. birželio 18 d. raštu atsisakyta ją atleisti iš tarnybos savo noru ir jos prašymas nebus tenkinamas. Minėtu raštu tik buvo atidėtas šio klausimo sprendimas, iki paaiškės pareiškėjos galimai padarytas tarnybinis nusižengimas – apie tai aiškiai pranešta pareiškėjai. Vadovaujantis Statuto 55 straipsnio 2 dalimi, atsakovas taip pat neprivalėjo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl atleidimo savo noru nuo prašymo pateikimo dienos. Pareiškėja savo prašymo neatšaukė Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, todėl atsakovas pagrįstai sprendė, jog ji tebenori palikti tarnybą pasibaigus tarnybiniam patikrinimui, jei neatsiras kitas atleidimo pagrindas. Mano, kad pareiškėjos nurodyta LAT praktika (2014 m. birželio 6 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-312/2014) nėra reikšminga šioje byloje, nes pareiškėja nėra darbuotoja, dirbanti pagal darbo sutartį, byloje nesprendžiamas nustatytų reikšmingų tarnybos santykiams faktų teisinis vertinimas pagal teisės taikymo taisykles. Be to, nurodytos civilinės bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai bylai.
Atsiliepimas
Pareiškėja G. Ž. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 182–184) su juo nesutinka, prašo jo netenkinti, atsakovo skundžiamą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą bei priteisti pareiškėjai kompensaciją už visą priverstinės pravaikštos laiką. Remiasi savo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo teisėtumo pareiškėjai G. Ž., kuri yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos valdymo organo narė, negavus išankstinio Profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo, pareiškėjos atleidimo ir atsiskaitymo su ja teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1P-835, kurį ji prašo panaikinti. Išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta pagrįstai, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo pažeistos pareiškėjos teisės bei buvo užtikrintos pagrindinės procedūros, todėl Muitinės departamento 2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1P-835 nėra pagrindo naikinti.
Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgusi į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką teisėjų kolegija, ir patikrinusi bylą vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio nuostatomis, sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytu faktinių aplinkybių vertinimu, tad plačiau šiuo aspektu nepasisako.
Vertinant ar nagrinėjamu atveju tarnybinė nuobauda G. Ž. skirta teisėtai ir pagrįstai, aktuali Statuto 16 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje. Muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja šiam Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams (darbuotojas, išrinktas į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą) skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas. Minėto straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog kitos garantijos darbuotojams, išrinktiems į profesinės sąjungos atstovaujamuosius ir (arba) valdymo organus, gali būti nustatytos kolektyvinėse ir kitose sutartyse.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2005 m. birželio 30 d. tarp Profesinės sąjungos ir Vilniaus teritorinės muitinės buvo pasirašyta kolektyvinė sutartis (b. l. 16–20), kurios 35 punkte nustatyta, jog prieš skiriant tarnybinę (drausminę) nuobaudą darbuotojui, išrinktam į darbuotojų atstovaujamuosius organus, reikalingas išankstinis Profesinės sąjungos sutikimas dėl darbuotojui inkriminuojamos veikos pagrįstumo, pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį. Pagal Kolektyvinės sutarties 33 punktą darbdavys, sudaręs komisiją pareigūno tarnybiniam nusižengimui tirti, ne vėliau kaip per tris darbo dienas apie tai informuoja Profsąjungą ir sudaro galimybę jos darbe stebėtojo teisėmis dalyvauti įgaliotam Profsąjungos atstovui.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Muitinės departamento 2014 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 1B-374 buvo sudaryta komisija Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiosios inspektorės G. Ž. ir posto vyresniojo inspektoriaus M. D., atliekančių pareigas Šalčininkų kelio poste galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti (b. l. 81). Atsakovas 2014 m. birželio 17 d. raštu Nr. (5.46)3B-4898 informavo Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą apie pradėtą tarnybinį patikrinimą (b. l. 83). Šis raštas elektroniniu paštu mdprofsajunga@gmail.com buvo išsiųstas 2014 m. birželio 18 d., jo gavimą patvirtina į bylą pateikti serverio išrašai (b. l. 87–88). Tačiau Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga tik 2014 m. liepos 2 d. rašte Nr. 1P-309 ir Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas 2014 m. liepos 2 d. rašte Nr. 01/2014-7, Muitinės departamentą informavo apie tai, kad pareiškėja yra išrinkta į Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo valdymo organų sudėtį – yra Jaunimo komiteto narė (b. l. 99, 100).
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, išsamiai ir visapusiškai išanalizavo Muitinės departamento 2014 m. birželio 17 d. rašto Nr. (5.46)3B-4898 išsiuntimo elektroniniu paštu Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad minėtas el. laiškas buvo gautas. Pareiškėja apeliaciniame skunde minėtų teismo nustatytų aplinkybių iš esmės neginčija.
Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad net 2014 m. birželio 16 d. pradėjus tarnybinį tyrimą dėl pareiškėjos, apie kurį pareiškėja ir profesinė sąjunga buvo informuotos, atitinkamai – pareiškėja 2014 m. birželio 19 d., pasirašytinai (b. l. 94) ir profesinė sąjunga 2014 m. birželio 18 d. el. paštu, nei pareiškėjai, nei profesinei sąjungai iki tarnybinio tyrimo pabaigos, 2014 m. birželio 30 d., neinformavus atsakovo apie pareiškėjos buvimą Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo Jaunimo komiteto nare, atsakovas negalėjo objektyviai žinoti apie pareiškėjos statusą, todėl Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies reikalavimų netaikymas šiuo konkrečiu atveju negali sudaryti pagrindo tarnybinės nuobaudos skyrimą pripažinti neteisėtu. Pažymėtina ir tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas 2012 m. sausio ir 2012 m. rugsėjo 18 d. prašė pateikti profesinės sąjungos narių, išrinktų į renkamuosius organus, sąrašus, tačiau Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė informavo atsakovą, kad kol kas vadovautųsi senais sąrašais, o naujus pateiks, kai gaus iš registro, nes keitė įstatus (b. l. 102, 105, 106).
Tokios pozicijos buvo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-545/2009, kuria rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, ir kurioje konstatuota, kad „Teisės normos įpareigoja ne tik profesines sąjungas, bet ir jų narius savo teisėmis naudotis protingai ir sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti. Tad pareiškėjas, žinodamas apie jo atžvilgiu atliekamą tarnybinį patikrinimą, turėjo pats tinkamai informuoti atsakovą apie savo narystę Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinėje sąjungoje, tačiau to nepadarė. <...> Dėl išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neprivalėjo kreiptis į Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinę sąjungą ir prašyti jos sutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui, pagrįsta“.
Vertinant pareiškėjos atleidimo procedūrą (Muitinės departamento 2014 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 1P -836 „Dėl G. Ž. atleidimo iš pareigų“ ir 2014 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. 1P-838 „Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1P-838 „Dėl G. Ž. atleidimo iš pareigų“ pakeitimo“) pažymėtina, kad Statuto 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad muitinės pareigūnas iš pareigų gali būti atleistas, kai atsistatydina savo noru. Ketinantis savo noru atsistatydinti muitinės pareigūnas privalo apie atsistatydinimą įspėti jį į pareigas priėmusį asmenį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Jei muitinės pareigūną į pareigas priėmęs asmuo sutinka, tarnyba gali būti nutraukta ir anksčiau. Pareiškimas dėl atsistatydinimo, pagrįstas muitinės pareigūno liga arba invalidumu, trukdančiais tinkamai atlikti tarnybines pareigas, turi būti patenkintas nuo muitinės pareigūno nurodytos datos (Statuto 55 str. 2 d.).
Aplinkybių, dėl kurių pareiškėjos 2014 m. birželio 16 d. prašymas dėl atsistatydinimo turėtų būti patenkintas nedelsiant, nagrinėjamu atveju nenustatyta.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatytų reikšmingų tarnybos santykiams faktų (veikų bei įvykių) teisinis vertinimas pagal teisės taikymo taisykles reiškia nuoseklų veiksmų (įvykių) kvalifikavimą pagal jų padarymo (vykimo) laiką. Todėl tuo atveju, kai dėl anksčiau (laiko prasme) vykusių veiksmų taikant teisę yra pagrindas neigiamoms teisinėms pasekmėms kilti ir atleisti pareigūną iš tarnybos, kitų, vėlesnių, įvykių teisinis vertinimas atleidimo iš tarnybos pagrindų taikymo požiūriu tampa nereikšmingas (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-481/2005). Atsakovas, pradėjęs tarnybinio patikrinimo procedūrą, iki pareiškėjo prašymo pateikimo turi teisę ją užbaigti ir priimti įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos kitu pagrindu, o ne tuo, kuriuo prašo pareiškėjas; tokiu atveju atsakovas turi teisę nepaisyti pateikto prašymo dėl atleidimo iš tarnybos savo noru (žr. 2008 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1429/2008).
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje laiko prasme pirmesnis veiksmas laiko požiūriu yra pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas, dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, ir už kurį galėjo būti taikoma tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, vėlesnių įvykių (pareiškėjos prašymo atleisti iš tarnybos savo noru pateikimas) teisinis vertinimas atleidimo iš tarnybos pagrindų taikymo požiūriu tapo nereikšmingas tam tikrą laikotarpį, šiuo atveju – iki tarnybinio patikrinimo pabaigos. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas pagrįstai atidėjo sprendimo dėl pareiškėjos pateikto prašymo priėmimą iki bus baigtas tarnybinis patikrinimas.
Pasibaigus tarnybiniam tyrimui Muitinės departamento 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1P-835 pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, o 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1P-836, t. y. per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo dėl atleidimo pateikimo, G. Ž. buvo atleista iš pareigų nuo 2014 m. birželio 30 d.
Muitinės departamento 2014 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1P-838 Muitinės departamento 2014 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 1P-836 buvo pakeistas ir pareiškėja faktiškai buvo atleista 2014 m. liepos 1 d., atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja 2014 m. liepos 1 d. atėjo į darbą pagal Vilniaus teritorinės muitinės viršininko patvirtintą Vilniaus teritorinės muitinės darbo grafiką ir faktiškai dirbo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju esant byloje nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. liepos 1 d. pareiškėja faktiškai dirbo, atleidimo datos pakeitimas nesudaro pagrindo pripažinti pareiškėją buvus neteisėtai atleista.
Statuto 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atleidžiamam iš pareigų muitinės pareigūnui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, išskyrus šio Statuto 53 straipsnio 2 dalyje nurodytą išeitinę išmoką. Statute nėra nuostatų, kurios įtvirtintų muitinės pareigūnų garantijas, kai yra uždelsiama visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš muitinės pareigūnu. Šiuo konkrečiu atveju, byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams sureguliuoti taikytinos Darbo kodekso (toliau – ir DK) 141 straipsnio 3 dalies nuostatos. DK 141 straipsnyje nurodyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. (1 d.), darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas (2 d.). Pagal to paties straipsnio 3 dalį, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.
Kaip minėta, teismas nustatęs, kad su pareiškėja buvo uždelsta atsiskaityti nuo 2014 m. birželio 30 d. iki 2014 m liepos 3 d., t. y. 3 darbo dienas priteisė pareiškėjai jos trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio sumą. Atsakovas Muitinės departamentas teigia, kad pareiškėjai nepagrįstai priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką už 2014 m. birželio 30 d.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas faktines aplinkybes, tai, kad faktinė paskutinė pareiškėjos darbo diena buvo 2014 m. liepos 1 d., daro išvadą, kad darbo užmokesčio nepriemoka pareiškėjai turėtų būti priteista už 2 darbo dienas, skaičiuojant nuo 2014 m. liepos 1 d. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, keistina, konstatuojant, kad pareiškėjai iš atsakovo priteistina 424,72 Lt (212,36 Lt x 2) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką. Ši suma lygi 123,01 Eur.
Apibendrinant, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pakeičiant iš atsakovo priteistiną vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką sumą. Kita sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos G. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip: pareiškėjos G. Ž. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti G. Ž. iš Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (iš Vilniaus teritorinei muitinei skirtų asignavimų) 123,01 Eur (šimtą dvidešimt tris eurus ir vieną euro centą) ((424,72 Lt (keturis šimtus dvidešimt keturis litus ir septyniasdešimt du centus)) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Nutartis neskundžiama.