- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-12
- Bylos Nr.
- ATP-542-380/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01261-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Pažeidėjas
- L. T.
- Advokatai
- Gediminas Lukauskas
- Kategorijos
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nutarimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. T. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016 m. kovo 1 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 300 Eur bauda, su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 12 mėn., pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį – 30 Eur bauda, pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį – 6 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu paskirtos nuobaudos subendrintos ir L. T. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėn. L. T. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. sausio 11 d., 23 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „BMW 330“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tai yra keisdamas važiavimo kryptį, padidino greitį ir prasukinėdamas automobilio ratus, nuspaudęs akseleratoriaus pedalą, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, meteorologines sąlygas, slydo šonu, toliau nuspaudęs akseleratoriaus pedalą. Taip pat sukdamas į važiuojamųjų dalių sankirtą ir iš jos išvažiuodamas, keisdamas važiavimo kryptį, nerodė įspėjamojo posūkio šviesos signalo, nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad išvažiuodamas neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o nuspaudęs akseleratoriaus pedalą toliau didino greitį ir slydo šonu, taip išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą. Tokiu savo elgesiu parodė nepagarbą aplinkiniams, sukėlė pavojų ir grėsmę kitiems eismo dalyviams ir turtui. Šiais veiksmais L. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 9, 82, 108, 119, 127 punktų reikalavimus. Šį nutarimą L. T. atstovas advokatas Gediminas Lukauskas apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nutarimu L. T. atstovo advokato G. Lukausko skundas tenkintas iš dalies. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016 m. kovo 1 d. nutarimas pakeistas: panaikinta nutarimo dalis, kuria L. T. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį, ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, traukiant L. T. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį, nutraukta. Panaikintas L. T. paskirtų nuobaudų subendrinimas. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.
Šalies argumentai
L. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Administracinio teisės pažeidimo protokolo grafoje „pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ surašytas administracinio teisės pažeidimo veikos aprašymas visiškai neatitinka faktinių aplinkybių, nes apeliantas transporto priemonę vairavo aikštelėje, kurioje nebuvo jokių kitų transporto priemonių, eismo dalyvių, asmenų ar daiktų. Aikštė nutolusi nuo gyvenamųjų namų, todėl apeliantas neturėjo kam rodyti posūkio signalo, bei aikštelėje nėra priešpriešinės eismo juostos. Apeliantas nesiekė ir neturėjo galimybės savo elgesiu įžeisti kitų eismo dalyvių garbę ir orumą, norėdamas savo elgesiu išsiskirti iš kitų eismo dalyvių, nesiekė ir neturėjo galimybės savo veiksmais parodyti nepagarbą kitiems aplinkiniams ir taip sukelti pavojų ir grėsmę kitiems eismo dalyviams ir esančiam turtui. Tokių tikslų ir tyčios L. T. neturėjo. Teigia, kad apeliantas KET 4, 9, 82, 108, 119, 127 punktų reikalavimų nepažeidė. Kelių policijos pareigūnai nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, jog L. T. padarė jam inkriminuojamą administracinio teisės pažeidimo veiką. Kitų eismo dalyvių, pėsčiųjų ar kitų asmenų skundų dėl apelianto veiksmų nebuvo gauta. Teismas rėmėsi tik vienos policijos pareigūnės paaiškinimais. Kelių policijos tarnybai L. T. pateiktos foto lentelės su 2 fotonuotraukomis, kuriose matyti L. T. rodantis aikštelę, kur neva padarė KET reikalavimų pažeidimus, byloje nėra. Teismas šių fotonuotraukų iš Kelių policijos tarnybos neišsireikalavo. Konstatuoti chuliganišką vairavimą būtina nustatyti asmens tyčinius veiksmus. L. T. veiksmuose tyčinių veiksmų nenustatyta. Teigia, kad L. T. nepažeidė KET 4, 9, 127 punktų reikalavimus ir nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį. L. T. administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka, buvo pavyzdingas mokinys, studentas, šiuo metu dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ techninės dokumentacijos skyriuje inžinieriaus pareigose. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniame skunde L. T. teigia, kad nepadarė administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, KET reikalavimų nepažeidė.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. T. padarė ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį – pažeidimo būdą – chuliganiškas paskatas. Veikos pasirinkimo būdas, kaip ir kiti objektyvios pusės požymiai, turi esminę reikšmę tinkamai juridinei teisės pažeidimo kvalifikacijai. Taip pat būtina nustatyti keleto eismo taisyklių pažeidimo padarymą bei tai, kad šie pažeidimai kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui.
L. T. nubaustas už tai, kad jis chuliganiškai vairavo transporto priemonę aikštelėje, t. y. kėlė pavojų ir grėsmę kitiems eismo dalyviams ir turtui. Aikštelė yra šalia „(duomenys neskelbtini)“, vieša, skirta statyti automobiliams, o ne mokytis vairuoti. L. T. neneigė, jog vairuodamas automobilį aikštelėje, spaudė akseleratoriaus pedalą, slydo, nerodė posūkio šviesos signalo, tačiau paaiškino, kad norėjo tik išbandyti automobilio padangas, savo vairavimo įgūdžius. Pažymėtina, kad vairuotojas norėdamas patobulinti vairavimo įgūdžius, privalo važiuoti į tam skirtas aikšteles. Aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), yra statiniai, ženklai, stulpeliai, pro ją bet kada gali eiti žmogus, važiuoti kita transporto priemonė. Todėl tai, kad įvykio metu aikštelėje nebuvo jokių kitų transporto priemonių, eismo dalyvių ar asmenų, nepašalina L. T. kaltės dėl chuliganiško vairavimo. L. T. savo veiksmais kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams bei svetimam turtui.
Paaiškinime L. T. nurodė, kad su padarytu pažeidimu sutinka, nuoširdžiai gailisi, chuliganiškai vairavo, nes norėjo išbandyti automobilio padangas ir patobulinti vairavimo įgūdžius (b. l. 16). Tačiau teismo posėdyje L. T. neigė chuliganiškai vairavęs. Paaiškino, kad aikštelėje nebuvo jokių pašalinių žmonių, automobilių, ji buvo tuščia. Norėjo išbandyti automobilio padangas, vairavimo įgūdžius, išsiaiškinti ar sugeba suvaldyti automobilį. Važiavo su įjungtomis žibintų šviesomis, posūkio signalo nerodė (b. l. 33-34). Tai, kad L. T. 2016 m. sausio 11 d., 23 val. (duomenys neskelbtini), chuliganiškai vairavo automobilį, patvirtina byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 15-16), paties L. T. pirminis paaiškinimas (b. l. 16), policijos pareigūnės L. J. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės ir teismo posėdžio metu duoti parodymai (b. l. 17, 40-41). Liudytoja L. J. teismo posėdžio metu patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, t. y. kad įvykio dieną buvo gauta daug pranešimų apie chuliganiškai vairuojančius asmenis, todėl pareigūnams buvo liepta stebėti automobilių aikšteles. Įvažiavus į automobilių aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas chuliganiškai vairuojantis L. T., kuris važinėjosi, slidinėjo po visą automobilių aikštelę, nepaisė kelio ženklinimo, darė sukimus, akivaizdžiai matėsi, kad jo važiavimo greitis per didelis, nerodė posūkių signalų (b. l. 40-41). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnės parodymais, kuri tiesiogiai matė daromą pažeidimą, jos parodymai atitinka tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes. Byloje nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnė būtų suinteresuota bylos baigtimi, tokių objektyvių ar pagrįstų duomenų nenurodė ir apeliantas.
Nustatyta, kad L. T. aikštelėje vairuodamas transporto priemonę keisdamas važiavimo kryptį, didino greitį, nuspaudęs akseleratoriaus pedalą, slydo šonu, nerodė įspėjamojo posūkio šviesos signalo, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiuodavo į priešpriešinio eismo juostą, tokiais veiksmais L. T. pažeidė KET 4, 9, 82, 108, 119, 127 punktų reikalavimus. Tokiu savo elgesiu L. T. parodė nepagarbą aplinkiniams, sukėlė pavojų ir grėsmę kitiems eismo dalyviams ir turtui, todėl toks apelianto vairavimas pagrįstai vertintinas kaip chuliganiškas vairavimas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nutaria:
L. T. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.