Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi adresu: (duomenys neskelbtini), neteista, 2018 m. balandžio 23 d. prokuroro nutarimu, patvirtintu 2018 m. balandžio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu; 2020 m. sausio 23 d. prokuroro nutarimu, patvirtintu 2020 m. sausio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. S. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventiniui T. S., būtent: 2022 m. rugsėjo 25 d. apie 18.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, nukentėjusiajam T. S. gulint lovoje, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė jam į kaktą bei ne mažiau kaip keturis kartus į galvos sritį, tuo sukeldama nukentėjusiajam T. S. fizinį skausmą ir padarydama jam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – paviršinę muštinę žaizdą kairėje kaktos pusėje, odos nubrozdinimus kairio antakio ir dešinės ausies kaušelio srityje.

2. Kaltinamoji R. S. teisiamojo posėdžio metu dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino. Paaiškino, kad ji su T. S. mėnesį laiko pykosi, jis tuo metu išgėrinėjo. Įvyko skyrybos, tačiau ne dėl to, kad norėjo išsiskirti, bet dėl to, jog T. reikėjo išsikelti bankrotą ir apsaugoti turtą. Kadangi jos vyras yra pavydus, tai išgerdamas vis kėlė incidentus, todėl buvo nuspręsta išsiskirti, parduoti namą. Atrodė, kad dėl to susitarė, pats T. S. išsikvietė agentą, bet, kadangi ji yra namo savininkė, tai ji turėjo su agentu pasirašyti pardavimo sutartį. Vakare T. nusprendė, jog nebenori parduoti to namo. Ji jo klausė, ką jis daro, nes jai reikės apmokėti sutarties sudarymą. Tuomet palaukė, kol praėjo pyktis, ir vakare atėjo pas jį į kambarį pasikalbėti, kad taip negalima daryti, kad tokiu atveju ji parduos sklypą, nes jai kažkur reikia išeiti. T. S. pradėjo rėkti, jog nieko jis neparduos. Ji supykusi pasakė, kad namas yra jos vardu, todėl kai jį parduos, jis nieko nebegaus. Tuomet „išsirutuliojo“ labai didelis incidentas: T. stojosi iš lovos, o ji galvojo, kad jis eis prie jos, dėl to jai buvo baimė, todėl jį kelis kartus atstūmė. Kumščiais nemosavo, tačiau su nagu ar žiedu galėjo įbrėžti S. virš antakio, dėl ko jam bėgo kraujas. Pati paskui jį sutvarstė. Po to ji susirinko keletą daiktų ir, kol ji rinkosi daiktus, jis dar kartą ėjo prie jos, o ji jį vėl atstūmė bei, pasiėmusi daiktus, išvažiavo. Įvykio metu ji smūgių neskaičiavo. Kaltę pripažįsta visiškai, sutinka su tuo, kas surašyta jai suformuluotame kaltinime. Pripažįsta nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių, ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra teisingi. Su specialisto išvada susipažino. Sutinka, kad T. S. nustatyti sužalojimai atsirado dėl šio įvykio. Įvykio metu abu buvo blaivūs. Dėl padarytos veikos gailisi. Šiuo metu ji su T. S. yra susitaikę. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės jai su T. S. susitaikius. Nors jau buvo du kartus atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau ateityje tikrai nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes anksčiau ji tik prisiėmė sau tai, ko nereikėjo. Paskutinius pusantrų metų ji yra registruota Užimtumo tarnyboje, nes dėl sveikatos reikia daryti peties sąnario operaciją, kadangi negali dirbti fizinio darbo, išėjo iš darbo. Šiuo metu yra susiradusi darbą. Planuoja toliau gyventi su T. S., nes jis prižadėjo užsikoduoti, o aštuoni metai kartu nebuvo tokie blogi kaip paskutiniai mėnesiai.

3. Teisme kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji ir prokurorė. Teismas, atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, vadovaujantis BPK 290, 291 straipsnių tvarka, paskelbė išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti.

Motyvuojamoji dalis

4. Be kaltinamosios R. S. prisipažinimo teisme, jos kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir kitais teismo ištirtais rašytiniais įrodymais:

4.1. R. S., apklausta įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su T. S. yra pažįstami septynis metus laiko. Tiek laiko gyvena kartu, veda bendrą ūkį. (duomenys neskelbtini) su T. susituokė, (duomenys neskelbtini) išsituokė, tačiau, nors ir išsiskyrė, visą laiką gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Dabar jie gyvena kaip sugyventiniai. Gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugsėjo 25 d. abu buvo namuose minėtu adresu. Apie 18.00 val. T. buvo miegamojo kambaryje ir žiūrėjo televizorių. Ji nuėjo pas T. pasikalbėti dėl namo pardavimo, nes ruošiasi jį parduoti. T. pats į namus išsikvietė nekilnojamojo turto agentą, kuris viską įvertino, o po to T. persigalvojo ir pasakė, kad namo jis neparduos, o parduos tik sklypą – jie turi dar vieną sklypą. Būtent dėl to tarp jų įvyko žodinis konfliktas. T. S. ją tiek išvedė iš kantrybės, kad ji tuo metu nesusivaldė ir gali būti, kad kumščiu sudavė jam vieną kartą į kaktą bei ne mažiau kaip keturis kartus į galvos sritį. Po šio įvykio ant T. S. kaktos, kairio antakio ir dešinės ausies kaušelio srityje sužalojimai atsirado, kai ji kumščiu ne mažiau kaip penkis kartus sudavė T. į galvos sritį, tai yra vieną kartą į kaktą ir ne mažiau kaip keturis kartus į galvos sritį. Kaip tiksliai tie sužalojimai atsirado, tai yra kokiu būdu, tiksliai pasakyti negali, bet galėjo būti ir nuo žiedo, kurį mūvėjo, galėjo ir su nagu užkabinti. Visiškai sutinka, kad tokiu savo elgesiu sukėlė T. S. ne tik fizinį skausmą, tačiau jį ir sužalojo, nes matė, kaip jam iš kaktos pradėjo bėgti kraujas. Savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. T. S. už savo padarytą nusikaltimą atsiprašė, jis jai atleido, jie susitaikė (b. l. 76–79, 116–118);

4.2. Nukentėjusysis T. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su R. S. išsiskyrė (duomenys neskelbtini), tačiau po skyrybų ir toliau kartu gyveno judviejų name, adresu: (duomenys neskelbtini). Nors oficialiai išsiskyrė, tačiau su R. ir toliau veda bendrą ūkį, gyvena kaip vyras ir žmona. Namuose kartas nuo karto įvykdavo žodiniai konfliktai dėl turto. 2022 m. rugsėjo 25 d. apie 18.00 val. jis buvo namuose nurodytu adresu. Tuo metu miegamajame žiūrėjo televizorių. Netrukus į miegamąjį užėjo R. ir pradėjo žodinį konfliktą dėl turto. Ji pareikalavo, kad jis jai atiduotų pusę tiek, kiek yra vertas jų namas, arba nurodė, kad jį paliks išvis be pinigų. Jis jai pasakė, kad ji šitiek pinigų negaus. R. įsiuto ir rankos kumščiu vieną kartą smogė jam į kaktą ir šitokiu būdu jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Po šio smūgio jam iš kaktos ėmė bėgti kraujas. Nors jam iš kaktos bėgo kraujas, tačiau R. ir toliau jį mušė, tai yra ne mažiau kaip keturis kartus rankos kumščiais sudavė jam į galvos sritį. Visi R. S. suduoti smūgiai sukėlė jam fizinį skausmą. Kiekvieno smūgio sukelto fizinio skausmo stiprumo išreikšti negali, tačiau bendrai dešimtbalėje skalėje (10 balų skaudžiausia) patirtą skausmą vertina 10 balų. Po smūgių R. S. ėmė skųstis, kad jai pradėjo skaudėti ranką. Kuri ranka jai skaudėjo, jis nurodyti negali. Tada R. pareiškė, kad dabar iškvies policiją, tačiau ši policijos nebekvietė. Tuo jų konfliktas ir baigėsi. 2022 m. rugsėjo 27 d. su R. vėl įvyko žodinis konfliktas, kurio metu ji vėl ėmė jį varyti iš namų, šaukti ant jo. Neapsikentęs šitokio R. elgesio, jis nusprendė kreiptis į policiją. Taip pat R. ne kartą yra grasinusi jam fiziniu susidorojimu, tai yra sakiusi, kad jį nužudys, papjaus arba nunuodys. Tikslios datos nepamena, R. peiliu yra dūrusi į lovą, šitaip siekdama jį įbauginti. Paskutinio konflikto metu jie buvo blaivūs, tuo metu pašalinių asmenų namuose nebuvo. Civilinio ieškinio byloje jis nereikš. Kaip minėjo, kad R. S. jam grasina fiziniu susidorojimu, tai yra sakė, kad jį nužudys, papjaus, nunuodys. Jis tik pasakė, kad yra buvę tokių grasinimų, tačiau nemano, kad jie yra realūs ir, kad R. jam ką nors padarytų, todėl jos tų grasinimų jis tikrai neišsigando. Net ir tada, kai R. S. peiliu dūrė į lovą, jis neišsigando, o tiesiog paminėjo, kas yra buvę (b. l. 9–13, 33–36);

4.3. Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). (b. l. 19–26);

4.4. 2022 m. rugsėjo 27 d. policijos registruojamų įvykių registre registruotu T. S. pranešimu, kad 2022 m. spalio 25 d. 18 val. namuose jį sumušė buvusi žmona R. S. (b. l. 27–29);

4.5. 2022 m. rugsėjo 27 d. T. S. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad ant T. S. kaktos yra apie 5 mm kraujosruva, sumušimas. Taip pat palei dešinę ausį yra apie 1 cm nubrozdinimas. Ant kairio skruosto yra apie 3 cm įdrėskimas. Ant kairio smilkinio yra apie 1,3 mm įdrėskimas (b. l. 47–55);

4.6. Specialisto išvada Nr. G 1379/2022(04), kurioje nurodyta, kad T. S. nustatyti sužalojimai: paviršinė muštinė žaizda kairėje kaktos pusėje, odos nubrozdinimai kairio antakio ir dešinės ausies kaušelio srityse. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamojo nurodytu laiku, tai yra 2022 m. rugsėjo 25 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl tiesioginių trauminių poveikių kietais bukais daiktais. T. S. nustatyti sužalojimai tiek bendrai, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 60).

5. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

6. Byloje ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pagrindu teismas konstatuoja, jog R. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtaudama sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sugyventiniui T. S., o būtent: tyčia kumščiu vieną kartą sudavė jam į kaktą bei ne mažiau kaip keturis kartus į galvos sritį, taip sukeldama nukentėjusiajam T. S. fizinį skausmą ir padarydama specialisto išvadoje nurodytus nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkančius sužalojimus: paviršinę muštinę žaizdą kairėje kaktos pusėje, odos nubrozdinimus kairio antakio ir dešinės ausies kaušelio srityje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog R. S. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

7. R. S. teisiamajame posėdyje prašė teismo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusią su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą nutraukti. Iš bylos medžiagos matyti, jog dar ikiteisminio tyrimo metu į bylą buvo pateiktas įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolas, kuriame nurodyta, jog nukentėjusysis T. S. ir įtariamoji R. S. tarpusavyje susitaikė. R. S. visiškai prisipažino įvykdžiusi nusikalstamą veiką, dėl padarytos veikos labai gailisi, nukentėjusiojo T. S. atsiprašė, nukentėjusysis T. S. atleido įtariamajai R. S. (b. l. 106–109).

8. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos. Teismų praktikoje konstatuota, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-120/2007 ir 2K-589/2011). Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-606/2006).

9. Kaltinamoji R. S., veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė, nukentėjusysis jai atleido, civilinio ieškinio byloje jis nereiškia. R. S. neteista (b. l. 102–105), anksčiau bausta administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 98–101), registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 96). Kaltinamosios R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju galima pagrįstai konstatuoti BK 38 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytų sąlygų buvimą, tačiau atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šį straipsnį būtinas dar vienas pagrindas, tai yra pagrįstas manymas, kad kaltininkas ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 str. 1 d. 4 p.). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo tokiam manymui ir tai pagrindžia aplinkybės dėl asmens ankstesnio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Iš kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo bei kitos bylos medžiagos matyti, kad R. S. 2018 m. balandžio 23 d. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu, patvirtintu 2018 m. balandžio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu (pagal laidavimą); 2020 m. sausio 23 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, patvirtintu 2020 m. sausio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 37 straipsniu (dėl veikos mažareikšmiškumo) (b. l. 102–104, 110–113). Taigi, per 4 metų laikotarpį R. S. įvykdė iš viso tris nusikalstamas veikas. Paskutinės dvi yra smurtinio pobūdžio, numatytos BK 140 straipsnyje. Teismas sprendžia, jog esant šiems R. S. neigiamai charakterizuojantiems duomenims, negalima daryti neabejotinos išvados, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl nesant BK 38 straipsnyje numatytų sąlygų visumos, kaltinamosios R. S. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negalimas, o jai skirtina bausmė.

10. Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Be to, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1, 2 d.).

11. R. S. padarė vieną nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą. R. S. neteista (b. l. 102–105), anksčiau bausta administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 98–101), registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 96). Kaip minėta, kaltinamosios R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. R. S. nurodė, jog ilgą laiką yra nedirbanti dėl sveikatos būklės, negali atliki fizinio darbo, ketina įsidarbinti, todėl viešųjų darbų bausmė kaltinamajai neskirtina. Įvertinus R. S. charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, jog jai skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos dydį parenkant arčiau įstatymo numatyto šios bausmės rūšies minimalaus dydžio, kuris, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar mažintinas vienu trečdaliu. Kaltinamajai netaikytina intensyvi priežiūra bei parinktini įpareigojimai, kurie padėtų kontroliuoti nuteistąją ir darytų teigiamus pokyčius jos elgsenoje.

12. Siekiant keisti R. S., smurtavusios savo šeimos nario atžvilgiu, smurtinį elgesį, jai taip pat tikslinga skirti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p.).

13. Kaltinamajai R. S. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

14. Civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, įpareigojant R. S. dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. skirti galutinę sumažintą 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, įpareigojant R. S. dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią R. S. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, R. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatyti 10 (dešimties) mėnesių jos įvykdymo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, R. S. panaikinti.

Išaiškinti R. S., kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti kaltinamajai, kad apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.