Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kategorija 2.3.2.4.3.; 2.3.2.7.; 2.3.2.8.; 2.3.4.4.2.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.5.; 3.2.6.1.

2017 m. liepos 28 d.

institucijos, byloje teikiančios išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovui N. S., institucijai, byloje teikiančiai išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas N. S. į teismo posėdį neatvyko, jis atstovaujamas kuratorės advokatės Vytautės Linaburgienės. Atsakovo kuratorė nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Nesutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl atsakovo kaltės, nes be ieškovės paaiškinimų nėra jokių kitų atsakovo kaltę patvirtinančių įrodymų. Matyti, kad santuoka buvo sudaryta lengvabūdiškai, ji buvo nelaukiama, šalys nežinojo viena kitos siekių santuokoje. Dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo neprieštarauja. Dėl išlaikymo dydžio palieka spręsti teismui. Dėl pavardės neprieštarauja (teismo posėdžio, vykusio 2017-07-24, garso įrašas 34 m 33 s – 35 m 01 s)

Institucijos, byloje teikiančios išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. atstovė J. B. raštu pateiktą išvadą teismo posėdyje palaiko. Mano, kad ieškinio reikalavimai pagrįsti, nepažeis vaiko interesų.

Nustatyta, kad G. A. ir N. S. susituokė (duomenys neskelbtini), Kose, Graikijoje, santuoka įregistruota Kauno miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 9), A. S. gimė (duomenys neskelbtini), tėvai G. A. ir N. S. (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 10). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su sodo namu ir ūkiniais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 11 - 12). Ieškovė registruotinų kilnojamųjų daiktų neturi (el.bylos apyrašas, b.l. 13). A. S. gyvenamoji vieta deklaruota ten pat, kur ir ieškovės (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 14). G. A. parduotuvių kvitais įrodinėja jos išlaidas vaiko išlaikymui (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 161-177).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutrūkimo pagrindų

Pagal CK trečiosios knygos IV skyrių santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (pavyzdžiui, santuokinę neištikimybę). Tačiau tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo, t. y. kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006).

Ieškovė G. A. santuoką prašo nutraukti atsakovo kaltės. Ieškovė nurodo, kad atsakovo kaltė pasireiškia tuo, kad jis nesirūpino šeima, negerbė jos, nepadėjo rūpintis dukra. Teismas sprendžia, kad tik ieškovės paaiškinimai nėra pakankamas įrodymas spręsti, jog santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Todėl darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog santuoka nutrūko dėl priešingos šalies kaltės. Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo jam priteisimo, vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos

Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai auklėtų ir prižiūrėtų dukrą, jie kartu gyvena visą laiką, todėl teismas sprendžia, kad tikslinga vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 3 d.). Teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad ieškovė nepateikė reikalavimo dėl vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, tačiau, teismas sprendžia, kad nagrinėjant klausimą dėl santuokos nutraukimo, tikslinga išspręsti ir šį klausimą. Nėra duomenų, kad gyvendamas kartu ar šalims praėjus gyventi skyrium atsakovas pažeidinėjo vaiko teises. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas nesiekia bendravimo su dukra. Teismas daro išvadą, kad tėvo ir vaiko bendravimo tvarka nustatytina be apribojimų.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2016-07-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 380 Eur. Minėta suma laikytina pakankama bū­ti­noms vai­ko vys­ty­mo­si są­ly­goms su­da­ry­ti, t. y. pa­ten­kin­ti vai­ko po­rei­kius maistui, ap­ran­gai, būs­tui, svei­ka­tai, moks­lui, po­il­siui, lais­va­lai­kiui, kul­tū­ri­niam ir ki­to­kiam ug­dymui. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 220 Eur. Ieškovė nurodo, kad dukters poreikiams reikia 440 Eur išlaikymo. Ieškovė nurodė, kad prisideda prie būsto komunalinių mokesčių mokėjimo, dukters dalis yra 80 Eur. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad vaikui reikia skirti lėšų aprangai, laisvalaikiui, tobulėjimui, mokėti už ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Tačiau teismas sprendžia, kad vaiko poreikiams patenkinti pakankama ir 380 Eur suma. Taip pat atsižvelgtina, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Atsakovas su dukra nebendrauja, neprisideda prie jos ugdymo, lavinimo, priežiūros. Visos šios pareigos tenka ieškovei. Tai riboja pačios ieškovės galimybes dirbti papildomai, lavintis, įgyti žinių ir gauti didesnes pajamas vaiku išlaikyti. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi, yra sveikas, jaunas, darbingas. Be to, atsižvelgtina į tai, kad atsakovas yra pilietis ir gyvena valstybėje, kurioje pragyvenimo lygis yra geresnis nei Lietuvoje. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovas turi siekti gauti tokias pajamas, kurių pakaktų patenkinti dukters poreikiams ir jam tenka didesnė našta skirti lėšas išlaikymui. Todėl teismas iš atsakovo priteisia 220 Eur išlaikymą vaikui A. A., ir sprendžia, kad tokio išlaikymo priteisimas atsakovo interesų nepažeis.

Be to, ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2014 m. vasario mėn., t.y. nuo tada, kai jie pradėjo gyventi skyrium, iki ieškinio teismui pateikimo vaikui išlaikymo neteikė. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, teismas atsižvelgia į vaiko poreikius, tai, kad nurodytu laikotarpiu ieškovė viena teikė išlaikymą dukrai, kad nėra jokių duomenų, jog per nurodytą laikotarpį atsakovas dukrai išlaikymą būtų teikęs, sprendžia, kad ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuotinas po 220 Eur per mėnesį, iš viso 1100 Eur (5 mėnesiai) išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl turto ir prievolių padalinimo

Šalys santuokos metu šalys turto ir prievolių neįgijo, todėl turto ir prievolių padalinimo klausimas nespręstinas.

Dėl tarpusavio išlaikymo

Šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja.

Dėl pavardžių

Ieškovė prašo jai palikti pavardę „A.“, atsakovui „S.“. Nėra pagrindų atsisakyti tenkinti šį reikalavimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, teismas, atsižvelgdamas į reikalavimų patenkinimo dalį, paskirsto bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo 33 Eur žyminį mokestį, be to, sumokėjo 788 Eur advokatui už teisinę pagalbą, taip pat 362,50 Eur už vertimus į graikų kalbą.

Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje buvo spręsti reikalavimai, dėl santuokos nutraukimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos, nustatymo, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, dėl turto ir prievolių padalinimo, t.y. 5 reikalavimai, iš kurių visiškai patenkinti 4, o reikalavimas dėl santuokos nutraukimo patenkintas iš dalies. Todėl teismas daro išvadą, kad iš viso patenkinta 90 proc. ieškovės reikalavimų dalis, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 1065,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, t.y. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Todėl iš atsakovo priteistinas 112,20 Eur žyminis mokestis valstybei.

Bylos nagrinėjimo metu susidarė 6,81 Eur pašto išlaidos, kurios proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai priteistinos iš atsakovo, t.y. 6,30 Eur. Iš ieškovės pašto išlaidos nepriteistinos CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), Kose, Graikijoje, ir įregistruotą Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 2031, tarp G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. S., gim. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nustatyti nepilnametės dukters A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina G. A..

Nustatyti N. S., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimą su nepilnamečiu vaiku A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal tėvų susitarimą, be apribojimų.

Priteisti iš N. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. nuo 2016-07-18, iki jos pilnametystės, skiriant po 220 EUR (du šimtus dvidešimt eurų) kiekvieną mėnesį.

Priteisti iš N. S., gim. (duomenys neskelbtini), 1100 EUR (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui A. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Paskirti G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Po santuokos nutraukimo G. A. palikti pavardę „A.“, N. S. palikti pavardę „S.“.

Priteisti iš N. S., gim. (duomenys neskelbtini), 1065,15 Eur (vienas tūkstantis šešiasdešimt penki eurai 15 ct) bylinėjimosi išlaidas G. A..

Priteisti iš N. S., gim. (duomenys neskelbtini), 112,20 Eur (vieną šimtą dvylika eurų 20 ct) žyminį mokestį ir 6,30 Eur (šešis eurus 30 ct) pašto išlaidas valstybei.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.