Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-11-15 · Civilinė byla Nr. e2YT-37224-989/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-15
Bylos Nr.
e2YT-37224-989/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30857-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aistė Račkauskaitė-Burneikienė
Pareiškėjas
Z. K.
Suinteresuotas asmuo
VĮ „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-37224-989/2018 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30857-2018-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.1.; 3.4.5.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. K. priėmė savo motinos R. K. palikimą pradėjęs valdyti turtą – ½ buto su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pareiškėjas gyvena nuo 1992 m. kovo 24 d., kai pareiškėjo tėvas V. K., būdamas santuokoje su pareiškėjo mama R. K., 1992 m. kovo 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo minėtą butą. Z. K. gyvenamoji vieta deklaruota minėtu adresu nuo 1999 m. rugpjūčio 6 d. Pareiškėjo tėvų santuoka nutraukta 2012 m. sausio 26 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-287-131/2012. Po tėvų santuokos nutraukimo pareiškėjas liko gyventi su motina R. K. bute, (duomenys neskelbtini). Iki pat motinos mirties rūpinosi ja, prižiūrėjo ir tvarkė butą, kuriame ir gyveno. Po motinos R. K. mirties pareiškėjas iki šiol gyvena minėtame bute, jį prižiūri, moka komunalinius mokesčius. Tai vienintelė pareiškėjo gyvenamoji vieta. Per trijų mėnesių terminą pareiškėjas nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą, nes su artimojo mirtimi susidūrė pirmą kartą ir nežinojo palikimo priėmimo teisinių niuansų. Be to, po moinos mirties labai išgyveno, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. buvo hospitalizuotas (e. b. l. 1-3, 25-28).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (e. b. l. 41-42).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka paskelbus pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (e. b. priedo l. 1). Bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, byloje dalyvaujantys asmenys į teismo posėdį nėra kviečiami ir jame nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. gegužės 8 d. mirė pareiškėjo Z. K. motina R. K. (e. b. l. 5-6). Pareiškėjas Z. K. yra R. K. ir V. K. sūnus (e. b. l. 4). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-287-131/2012 santuoka tarp V. K. ir R. K. buvo nutraukta (e. b. l. 7-8). Gyventojų registro duomenimis R. K. mirė 2017 m. gegužės 8 d., turėjo vieną pilnametį sūnų – Z. K. (e. b. l. 11). R. K. motina A. S. ir tėvas Z. S. yra mirę (e. b. l. 11, 31). Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenimis R. K. vardu įregistruota nuosavybės teisė į ½ buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 9-10). Testamentų registre nėra įregistruotų R. K. testamentų ir palikimo priėmimo faktų (e. b. l. 30).

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.).

Vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pareiškėjas per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarų biurą dėl motinos R. K. palikimo priėmimo (laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. buvo hospitalizuotas (e. b. l. 16-17)), tačiau po motinos R. K. mirties priėmė jos turtą faktiškai pradėdama jį valdyti: pareiškėjas po motinos mirties jos paliktą turtą, t. y. ½ buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdė, naudojo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius (e. b. l. 12-15). Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (e. b. l. 41-42). Taigi iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl motinos palikimo priėmimo, tačiau faktiškai pradėjo valdyti po motinos R. K. mirties likusį turtą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią priimti motinos R. K., mirusios 2015 m. gegužės 8 d., palikimą, t. y. pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas Z. K. po motinos R. K. mirties 2015 m. gegužės 8 d. priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjo Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2017 m. gegužės 8 d., priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą – ½ buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), – faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas R. K. palikimui priimti.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė