Marijampolės apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. K. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 98N-80987432-16 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Jurbarko rajono apylinkės teisme gautas R. K. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2016 m. gruodžio 22 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 98N-80987432-16 ir bylą nutraukti. R. K. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir jam paskirta 115,00 eurų bauda su specialiosios teisės (vairuoti transporto priemonę) atėmimu 3 mėnesiams.

R. K. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 20 d., apie 18 val. 28 min., kelyje Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 90-91 km. vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kelyje pradėjo lenkti ta pačia kryptimi važiavusį kitą automobilį, dėl ko prarado automobilio kontrolę, pradėjo staigiai stabdyti ir išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą pradėjo suktis, taip priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį.

Teismo posėdžio metu apklaustas R. K. parodė, kad 2016 m. gruodžio 20 d., apie 18 val., važiavo į Smalininkus iš Jurbarko. Priekyje važiavo „Audi A6“ markės automobilis, jis iš paskos. Ties karjeru prieš posūkį prasidėjo lenkimas. Pirmas lenkė „Audi“. Aplenkęs „Volvo“, grįžo į savo pusę. Tada lenkė jis. Truputį grįžo į savo juostą, dar pasižiūrėjo ar geras matomumas ir tuo pačiu norėjo aplenkti „Audi“ automobilį. Priekyje buvo geras tarpas, kad spėti aplenkti. Tačiau pradėjus lenkti „Audi“ pradėjo didinti greitį. Jis stengėsi aplenkti, nes priešais važiavo automobilis, ir juostoje, į kurią turėjo grįžti taip pat buvo automobilis. Grįžęs į savo juostą turėjo staigiai stabdyti ir tada jį sumėtė, todėl automobilį kelyje apsuko. Apsidairė ar niekas nenutiko. Jis važiavo apie 90 k/h greičiu. Iki sankryžos ir ištisinių linijų buvo dar toli. Pradėjus lenkti „Audi“ ši didino greitį, todėl ir jis turėjo greitį didinti, o grįžus į savo pusę turėjo staigiai stabdyti nes galėjo atsimušti į priekyje važiuojantį automobilį. Oro sąlygos buvo pakankamai geros, tačiau kelio danga slidi. Tai suprato pradėjęs stabdyti (2017 m. vasario 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 35 min. 17 sek. – 42 min.15 sek.).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. K. parodė, kad praėjusiame posėdyje nurodė, jog automobilį vairavo tėtis, tačiau jis sumaišė dienas. Nedažnai taip būna. Supranta, kad pasirašė už melagingų parodymų davimą. 2016 m. gruodžio 20 d. važiavo iš Jurbarko į Smalininkus. Posūkyje yra kelio vingis, lenkė automobilį. Ten nėra jokių ženklų, kad negalima lenkti. Jis aplenkė automobilį ir baigė manevrą, o jį dar aplenkė „Opel Vectra“, kuri persirikiavo į savo eismo juostą ir pradėjo staigiai stabdyti nes priekyje važiavo kitas automobilis. „Opel Vectra“ sumėtė, į vieną, į kitą pusę, tada ji apsisuko kelyje. Jis sustojo, pradarė langą norėjo paklausti, tačiau automobilis nuvažiavo. Kad tai šis įvykis jis suprato parašęs Ričardui laišką. Jį pažįsta, jis mamos draugės brolis. Susirašinėjimas vyko sekančią dieną po teismo, norėjo paklausti dėl ko viskas vyksta. Kadangi lenkė maždaug vienu metu galėjo atrodyti, kad tai lenktyniavimas. Jis tikrai nedidino greičio, kodėl R. K. taip atrodo negali pasakyti (2017 m. vasario 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 28 sek. – 22 min.).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. T. parodė, kad 2016 m. gruodžio 20 d., vakare, tamsiu paros metu, važiavo su draugais į Smalininkus. Už Smukučių sankryžos juos lenkė automobilis „Audi“ ir dar tą automobilį lenkė „Opel Vectra“. Atrodė, kad jie lenktyniauja. Matėsi, kad bus avarinė situacija. Greitis buvo didesnis nei 90 km/h. Vieną automobilį lenkė, paskui kitą. Jį sumėtė, gal užsidegė stabdžiai, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir 3 kartus kelyje apsisuko. „Audi“ automobilis pristabdė. „Opel Vectra“ automobilio vairuotojas po apsisukimo nuvažiavo toliau. Kadangi jis dirba policijoje, todėl pranešė operatyvinės grupės tyrėjui, kad užregistruotų įvykį. Sekančią dieną buvo nustatyti automobilių savininkai. Atvyko R. K. ir sakė, kad toks įvykis atsitiko jam. Automobilį lenkė „Audi“ ir „Opel Vectra“ lyg ir kartu. Buvo tamsu. Blogam matomumui esant lenkti draudžiama. Abu automobiliai lenkė kartu, todėl jie buvo priešpriešinėje eismo juostoje. Paskui „Opel Vectra“ vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti. Jį sumėtė, gal buvo slidi kelio danga ir sukdamasis kelyje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. „Audi“ grįžo į savo eismo juostą, o „Opel Vectra“ taip ir liko. Oro sąlygos buvo blogos: tamsu, dulksna (2017 m. vasario 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 01 min. 50 sek. – 10 min.31 sek.).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. J. parodė, kad nieko negali pasakyti šioje byloje, nes automobilio nevairavo. Nėra susijęs su šiuo įvykiu (2017 m. vasario 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 12 min. 06 sek. – 13 min.20 sek.).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. Š. parodė, kad važiavo pas R. K. iš Jurbarko į Smalininkus. Privažiavo „Audi“ automobilį, kuris pradėjo lenkti kitą automobilį. Aplenkusi „Audi“ grįžo į savo pusę ir tada R. K. pradėjo lenkti tą automobilį kartu su „Audi“. „Audi į savo juostą grįžo, o R. K. važiavo toliau. Jo pusėje į kurią reikėjo grįžti buvo automobilis, priešais taip pat. Pradėjo stabdyti, buvo dulksna, slidus kelias ir tada sumėtė. Neleidimas aplenkti išprovokavo tokią situaciją. Mano, kad „Audi“ vairuotojas didino greitį ir neleido aplenkti. K. važiavo gal apie 90-95 km/h greičiu. „Audi“ lenkė automobilį, jie paskui „Audi“ aplenkė kitą. Jis buvo tik keleivis, sako kaip jam atrodė (2017 m. vasario 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 23 min. – 34 min. 55 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 22 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariatas R. K. atžvilgiu surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 98P-80982850-16 dėl to, kad jis 2016 m. gruodžio 20 d., apie 18 val. 28 min., kelyje Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 90-91 km. vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kelyje pradėjo lenkti ta pačia kryptimi važiavusį kitą automobilį, dėl ko prarado automobilio kontrolę, pradėjo staigiai stabdyti ir išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą pradėjo suktis, taip priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį (b. l. 15-16); iš R. K. paaiškinimo esančio administracinio teisės pažeidimo protokole, matyti, kad jis vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas keliu Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda lenkė automobilį kuris didino greitį ir trukdė aplenkti bei grįžti į savo eismo juostą (b. l. 15); 2016 m. gruodžio 21 d. vyr. tyrėjo V. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 20 d., apie 18 val., kelyje Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 90-91 km, automobilis „Opel Vectra“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) važiavo didesniu nei leistinas greičiu, pavojingai manevravo, privažiavęs ta pačia kryptimi važiavusį automobilį pradėjo lenkti, tačiau suabejojęs staigiai stabdė, todėl automobilis tapo nevaldomas ir pradėjo suktis kelyje (b. l. 17).

Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (KET 9 punktas).

Liudytojas D. K., įvykio dieną vairavęs automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) posėdžio metu parodė, kad jis netrukdė „Opel Vectra“ vairuotojui R. K. aplenkti jo vairuojamo automobilio ir greičio lenkimo metu tikrai nedidino. Nenustatyta jokių priežasčių, kad jis galėtų meluoti ar apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Liudytojas S. Š. posėdžio metu parodė, kad „Audi A6“ vairuotojas D. K. lenkimo metu didino savo automobilio „Opel Vectra“ greitį ir taip trukdė R. K. pabaigti lenkimo manevrą. Šis liudytojas nurodė, kad R. K. važiavo nedidesniu kaip 90-95 km/h greičiu. Liudytojo S. Š. parodymai vertintini kaip pagalba draugui siekiant pastarajam išvengti atsakomybės.

Liudytojas V. T. posėdžio metu parodė, kad automobilis „Opel Vectra“ važiavo didesniu nei leistinas greičiu ir lenkė automobilį neįvertinęs oro sąlygų bei neįsitikinęs ar tai daryti yra saugu. Policijos pareigūno V. T. tarnybinis pranešimas, taip pat jo kaip liudytojo šioje byloje mačiusio tiesiogiai įvykį, parodymai, duoti posėdžio metu patvirtina ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius R. K. veiksmuose. Jo parodymais netikėti nėra jokio pagrindo.

Toks automobilio vairavimas, už kurį R. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra neleistinas, nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui bet ir kitų žmonių, eismo saugumui bei stokojantis pagarbos kitiems eismo dalyviams. Todėl R. K. pagrįstai buvo pripažintas kaltu. Jam skirta minimalaus dydžio Lietuvos respublikos ATPK 124² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda ir minimalus specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonę) atėmimo terminas. Įvertinta tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Faktinės aplinkybės nesudarė pagrindo spręsti dėl jų išskirtinumo ar neproporcingo suvaržymo ir taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Nenustatyta, kad būtų pažeisti administracinės nuobaudos skyrimo principai. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundo tenkinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

R. K. skundo netenkinti ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 98N-80987432-16 palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti skundžiama apeliacine tvarka per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.