Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. buvo nubaustas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos G. Č. 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124² straipsnio 1 dalį 115 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad 2016 m. gruodžio 20 d., 18.28 val., kelyje Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, (duomenys neskelbtini) km., vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir kelyje pradėjo lenkti ta pačia kryptimi važiavusį kitą automobilį, dėl ko prarado automobilio kontrolę, pradėjo staigiai stabdyti bei, išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, pradėjo suktis, taip priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį.Jurbarko rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs R. K. skundą, 2017 m. vasario 23 d. nutartimi R. K. skundo netenkino ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos G. Č. 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą konstatuodamas, kad R. K. pagrįstai buvo pripažintas kaltu, jam skirta minimalaus dydžio ATPK 124² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda ir minimalus specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonę) atėmimo terminas. Nenustatyta, kad būtų pažeisti administracinės nuobaudos skyrimo principai, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.Apeliaciniu skundu R. K. prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo teiseną nutraukti.Skunde nurodo, jog važiavo iš Jurbarko į Smalininkus ir privažiavus Volvo automobilį jį aplenkė automobilio Audi A6 vairuotojas ir apeliantas. Neviršydamas leistino greičio priartėjo prie priekyje važiuojančio Audi A6 automobilio bei įsitikinęs, kad lenkti saugu, pradėjo automobilio Audi A6 lenkimą. Kai išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tuomet automobilio Audi A6 vairuotojas pradėjo didinti greitį ir tokiais veiksmais neleido jo aplenkti, todėl, atvažiuojant priešpriešine eismo juosta automobiliui, apeliantas buvo priverstas didinti greitį, kad galėtų greičiau baigti lenkimą ir grįžęs į savo eismo juostą, staigiai stabdė, tačiau esant slidžiai kelio dangai, prarado kontrolę ir apelianto automobilis apsisuko kelyje. Toks lenkimas buvo tinkamas, nes jis nepažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), kad būtų galima inkriminuoti pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje. Skunde apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių dėl nuoseklaus apelianto teigimo, kad lenkimui trukdė automobilio Audi A6 vairuotojas, kuris didino važiavimo greitį ir neleido baigti lenkimo. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas S. Š., tačiau teismas šio liudytojo parodymus vertino kaip pagalbą draugui išvengti atsakomybės. Liudytojas D. K. bylos nagrinėjimo metu davė nenuoseklius parodymus, davė melagingus parodymus pirmo teismo posėdžio metu nurodęs, kad įvykio dieną automobilį Audi A6 vairavo ne jis, o jo tėvas A. J.. Sekančią dieną po atidėto bylos nagrinėjimo teisme susirado apeliantą per socialinį tinklą ir siūlė tartis. Apeliantas mano, jog D. K., siekdamas išvengti atsakomybės, turėjo motyvą meluoti. Skunde taip pat nurodo, jog pagal liudytojo V. T. parodymus apeliantas bei D. K. vairuodami automobilius lenktyniavo ir liudytojas negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti, kad automobilio Audi A6 vairuotojas didino greitį ir trukdė apeliantui jį saugiai aplenkti. Įvykęs įvykis nei tyrėjos G. Č., nei teismo nebuvo ištirtas tinkamai, tyrėja priėmė sprendimą neapklausus liudytojų, įrodymų tyrimas atliktas vienpusiškai, vadovaujantis vidiniu nusistatymu, o ne įrodymų visuma. Byloje nėra apelianto kaltę įrodančių objektyvių ir neginčytinų aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Pirmosios instancijos teismas, apklausęs liudytojus bei įvertinęs administracinio teisės pažeidimo medžiagą, skundžiamą Institucijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimą, kuriuo administracinėn atsakomybėn patrauktas R. K. ir nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 124² straipsnio 1 dalį, apelianto skundo argumentus, sprendė, jog skundžiamas nutarimas pagrįstas ir teisėtas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo ir taikymo aspektu, sutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Jurbarko rajono apylinkės teismo išvados pagrįstos byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei byloje surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais. Abejoti tokiu apylinkės teismo sprendimu, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo.ATPK 124² straipsnio 1 dalis (pavojingas ir chuliganiškas vairavimas) numato, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių. Iš įstatymo normos turinio matyti, kad atsakomybę už pavojingą ir/ar chuliganišką vairavimą suponuoja vienu metu ar paeiliui padaryti keli eismo taisyklių pažeidimai, keliantys grėsmę eismo saugumui, taip pat KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją. Nagrinėjamoje byloje R. K. nubaustas kaltinant jį padarius KET pažeidimą (9 punktas), sukėlusį pavojingą situaciją. Institucijos nutarime nurodyta, jog savo veiksmais jis privertė kitų važiuojančių transporto priemonių vairuotojus staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį.R. K. savo kaltės dėl Institucijos nustatyto teisės pažeidimo nepripažino, nurodė, jog taip pasielgti jis buvo priverstas, nes norėdamas aplenkti priešais jį važiojantį automobilį Audi A6, to padaryti negalėjo, nes automobilio Audi A6 vairuotojas didino greitį ir neleido jam saugiai sugrįžti į važiuojamą eismo juostą, todėl padidinęs greitį ir grįždamas į savo eismo juostą, esant slidžiai kelio dangai, prarado savo vairuojamo automobilio kontrolę, o pastarasis pradėjo suktis kelio dalyje. Išnagrinėjus teismui pateiktą medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, aukštesnysis teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais, pažymi, kad labai svarbus eismo dalyvių elgesys, kuris grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Apeliantas kaltinamas pažeidęs KET 9 punkto nuostatas, kur numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Apelianto kaltę įrodo tiesiogiai teisme ištirti įrodymai, t. y. jau apylinkės teismo aptarti ir išanalizuoti bei tinkamai įvertinti liudytojų parodymai. Apeliantas kritikuoja liudytojo D. K. parodymus, tačiau teismas, nepažeidęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, prieštaravimus tarp atsiradusių parodymų pašalino, liudytojas teismui patvirtino, kurie parodymai yra teisingi, minėtas liudytojas įspėtas dėl atsakomybę už parodymų teisingumą, todėl vertinti juos kitaip nėra pagrindo. Be to, minėto liudytojo parodymai nėra lemiantys dėl pažeidėjo kaltės nustatymo. Be jo parodymų, padarytas teisės pažeidimas įrodytas ir objektyviais liudytojo V. T. parodymais, kuris betarpiškai matė visą situaciją, taip pat kita bylos rašytine medžiaga. Aplinkybės, jog buvo specialiai didinamas automobilio Audi A6 greitis, siekiant neleisti apeliantui saugiai baigti lenkimo, bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Šias aplinkybes be paties apelianto nurodo su juo kartu važiavęs keleivis, liudytoju teisme apklaustas, S. Š.. Dėl jo parodymų patikimumo apylinkės teismas pasisakė, su tokiais motyvais sutinka ir Kauno apygardos teismas. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio vairavimas, keliantis grėsmę eismo saugumui, sukėlęs pavojingą situaciją, kuomet kiti eismo dalyviai priversti staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, sietinas su asmens tyčia padaryti pažeidimą ar pažeidimus. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog norėdamas užbaigti lenkimą jis nesumažino greičio ir praleisdamas automobilį Audi A6, kuris neva jo, važiavo didindamas greitį, bei taip saugiai grįždamas į savo eismo juostą, rinkosi variantą – vis tik padidinti greitį ir taip aplenkti lenkiamą automobilį, tačiau neįvertinęs kelio dangos ypatumų, praradęs automobilio kontrolę, pradėjo suktis kelyje, kas nulėmė grėsmę kitiems eismo dalyviams, kurie važiavo tuo metu ir buvo priversti imtis priemonių, t. y. keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas pasirinko gerokai pavojingesnį elgesio modelį, nors pagrindo pasirinkti būtent jį nebuvo jokio būtinumo, kadangi jis galėjo stabdyti transporto priemonę ir saugiai grįžti į savo eismo juostą. Tai, kad jis nusprendė padidinti greitį, priversdamas kitus elgtis kitaip nei įprastai, rodo akivaizdų eismo dalyvių negerbimą ir Kelių eismo taisyklių ignoravimą.Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, teismui nekyla jokių abejonių, jog apeliantui tinkamai inkriminuotas teisės pažeidimas, kuris įrodytas ištirta ir objektyvia bylos medžiaga. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovavosi ne vidiniu nusistatymu, bet vidiniu įsitikinimu, kuris pagrįstas surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais ir selektyviai nurodytais įrodymais, kurie patikimi ir pakankami, kad būtų susieti į loginę grandinę formuojant galutinę teisinę išvadą. Šiuo pagrindu abejonių nutarties teisėtumu ar nepagrįstumu apygardos teismui nekyla.Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. K. pagrįstai nubaustas už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Aukštesniojo teismo nuomone, skundo argumentai yra paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir laikytini tik gynybine versija, siekiant sušvelninti savo atžvilgiu administracinę atsakomybę arba jos išvengti.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantui pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę, įstatymo leidėjo įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimų nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį nepakeistą ir R. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.