Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-10-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-551-92-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-08
Bylos Nr.
1A-551-92-2013
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-04234-2010-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Damanskienė (pirm.), Vladislavas Lenčikas, Stasys Punys
Nukentėjusysis
V. K., S. A.
Civilinis atsakovas
UAB „M“
Advokatai
Rūta Didikė

Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-551-92/2013

Teisėja Alberta Baltušytė Teisminio proceso Nr. 1-12-1-04234-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.13.1.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2.; 2.4.7.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. spalio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

teisėjų Vladislavo Lenčiko, Stasio Punio,sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei,dalyvaujant prokurorei Neringai Pačėsaitei,nuteistųjų gynėjui advokatui Juozapui Puškoriui,nukentėjusiesiems V. K. ir S. A.,civilinio atsakovo UAB „M“ (duomenys pakeisti) atstovui advokatei Rūtai Didikei,vertėjoms Olgai Vostrenkovai, Boženai Seniut,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB „M“ (duomenys pakeisti) ir jo atstovo advokatės Rūtos Didikės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. nubaustas pagal BK 176 str. 1 d. (2 epizodai) ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 33 MGL (4290 Lt) dydžio bauda, M. V. nubaustas pagal BK 176 str. 1 d. (2 epizodai) ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 38 MGL (4940 Lt) dydžio bauda.

Iš civilinio atsakovo UAB „M“ (duomenys pakeisti) nukentėjusiojo S. A. naudai priteista 12 000 Lt neturtinės žalos; nukentėjusiojo V. K. naudai – 20 000 Lt neturtinės žalos.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB „M“ (duomenys pakeisti) darbų vadovu, būdamas atsakingas už darbų saugą atliekant statybos objekto – statomo pastato (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, statybos darbus, turėjo užtikrinti, kad būtų išvengta darbuotojų kritimo iš aukščio, montuojant lifto šachtos klojinius privalėjo tinkamai organizuoti pavojingus darbus ir apsaugoti darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, tačiau dėl neatsargumo to nepadarė ir pažeidė tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5 - 00“ 16 p. reikalavimus, kad „Rangovas pradėti statinio statybos darbus gali tik parengęs darbų technologijos (vykdymo) projektą, kuriame turi būti numatyti darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti sprendimai“, bei pažeidė 5 priedo 6 p. reikalavimus, kad „Siekiant išvengti darbuotojų kritimo iš aukščio, statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte turi būti nurodytos laikinų aptvarų montavimo vietos ir tipai, saugos lynų ir diržų tvirtinimo vietos, technologinė įranga bei pagalbinės priemonės darbams atlikti“, bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų “Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų” 4 priedo 37.1 ir 37.2 p. reikalavimus, kad „nuo kritimo iš aukščio darbuotojus būtina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais su rankiniais turėklais, tarpine sija ir grindjuoste, arba apsaugai būtina naudoti kitas lygiavertes priemones“, bei kad „darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones. Jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai“, ir tai sukėlė nelaimingą atsitikimą žmonėms, kai 2010-08-17 apie 10.20 val. statybos objekte – statomame pastate „(duomenys neskelbtini)“, esančiame Vilniuje prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, UAB „M“ (duomenys pakeisti) darbuotojams – betonuotojams S. A. ir A. O. ant sumontuotos prie išorės pastato sienos aikštelės įrengus aptvarus – viršutinį ir vidurinį aptvėrimo elementus, o papėdės juostos neuždėjus, S. A. atsiklaupus ant sumontuotos aikštelės ir bandant įkišti horizontalių apatinių klojinių skydų tarpusavio sujungimo varžtą, kuris užkliuvo už armatūros karkaso, A. O. įlipus į lifto šachtos vidų tikslu pasakyti S. A., į kurią pusę pakreipti varžtą, traukdamas pagal A. O. komandas sujungimo varžtą atgal, S. A. iš inercijos pargriuvo ant aikštelės ir per aikštelės pagrindo bei aptvėrimo vidurinio elemento tarpą nukrito nuo aikštelės iš 4,2 metrų aukščio ant žemės bei dėl to nukentėjusiajam S. A. nustatytas dešinio šlaunikaulio kaklo lūžis, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Taip pat V. T. nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB „M“ (duomenys pakeisti) darbų vadovu, būdamas atsakingas už darbų saugą atliekant statybos objekto – statomo pastato „(duomenys neskelbtini)“, esančio Vilniuje prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, 4-o aukšto monolitinės sienos klojinių surinkimo darbus, 3-iame aukšte vienai darbuotojų brigadai išrenkant klojinius, o 4-ame aukšte kitai darbuotojų brigadai surenkant klojinius, privalėjo tinkamai organizuoti pavojingus darbus ir apsaugoti darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, turėjo užtikrinti, kad laikinų konstrukcijų nestabilumas nesukeltų pavojaus darbuotojams, nepakankamai prižiūrėjo darbus ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 211 patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1. 08.02:2002 „Statybos darbai“ 42 punkto reikalavimus bei tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5 - 00“ 16 p. ir 5 priedo reikalavimus, kad „Rangovas pradėti statinio statybos darbus gali tik parengęs darbų technologijos (vykdymo) projektą, kuriame turi būti numatyti darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti sprendimai“ bei, kad „Statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte turi būti numatyti konkretūs projektiniai sprendimai, nustatantys techninės priemones ir darbų metodus, užtikrinančius darbuotojų saugą ir sveikatą“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų “Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų” 4 priedo „Būtiniausi darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų statybvietėse“ 37.1 ir 37.2 punktų reikalavimus, kad „nuo kritimo iš aukščio darbuotojus būtina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais su rankiniais turėklais, tarpine sija ir grindjuoste arba apsaugai būtina naudoti kitas lygiavertes priemones“, kad „darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones, o jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai“, 44.1, 44.2 ir 44.3 p. reikalavimus, kad „plieno arba betono konstrukcijos, klojiniai ir sunkūs surenkamieji statybiniai elementai, plieno arba betono konstrukcijos ir jų dalys, klojiniai, surenkamieji statybiniai elementai arba laikinos sijos ir ramsčiai turi būti pagaminti, sumontuoti ir išardomi tik prižiūrint kompetentingam asmeniui“, jog „būtina imtis apsaugos priemonių, kad laikinas konstrukcijų netvirtumas arba nestabilumas nesukeltų pavojaus darbuotojams“, jog „klojiniai, laikinos sijos ir ramsčiai turi būti taip suprojektuoti ir apskaičiuoti, sumontuoti ir prižiūrimi, kad galėtų atlaikyti juos veikiančias apkrovas“, o tai sukėlė nelaimingą atsitikimą žmonėms, kai 2010-11-16 apie 9 val. statybos objekte – statomame pastate „(duomenys neskelbtini)“, esančiame Vilniuje prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, kai UAB „M“ (duomenys pakeisti) darbuotojas – betonuotojas V. K. 4-ame pastato aukšte suveržinėjo sieninių klojinių skydų sujungimo varžtų veržles, apačioje, pastato 3-iame aukšte tuo metu buvo išrenkami 4-ojo aukšto perdangos klojiniai, nuleidžiami statramsčiai, išimamos sijos, nuimami faneros skydai ir toje vietoje, kur buvo suformuota technologinė ventiliacijos anga, buvo nuleisti statramsčiai ir išimtos sijos, tačiau prie perdangos liko prilipęs faneros skydas ir V. K., norėdamas užveržti veržlę, atsistojo ant šio 4-ojo aukšto perdangos iš apačios jau neparemto faneros skydo, kuris lūžo ir V. K. nukrito iš 8,3 metrų aukščio žemyn į statomo pastato antrą aukštą bei dėl to nukentėjusiajam V. K. nustatytas dešinio žastikaulio išnirimas iš peties sąnario, suspaustinis krūtinės 12-to slankstelio lūžis su antketerinio ir tarpketerinio raiščių plyšimu, didelė kraujo išlaja dešinėje šlaunyje ir juosmens kairės pusės odos nubrozdinimas, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

M. V. nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB „M“ (duomenys pakeisti) statybos vadovu, būdamas atsakingas už darbų saugą atliekant statybos objekto – statomo pastato „(duomenys neskelbtini)“, esančio Vilniuje prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, statybos darbus, turėjo užtikrinti, kad būtų išvengta darbuotojų kritimo iš aukščio, montuojant lifto šachtos klojinius privalėjo tinkamai organizuoti pavojingus darbus ir apsaugoti darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, tačiau dėl neatsargumo to nepadarė ir pažeidė tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5 - 00“ 16 p. reikalavimus, kad „Rangovas pradėti statinio statybos darbus gali tik parengęs darbų technologijos (vykdymo) projektą, kuriame turi būti numatyti darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti sprendimai“, bei pažeidė 5 priedo 6 p. reikalavimus, kad „Siekiant išvengti darbuotojų kritimo iš aukščio, statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte turi būti nurodytos laikinų aptvarų montavimo vietos ir tipai, saugos lynų ir diržų tvirtinimo vietos, technologinė įranga bei pagalbinės priemonės darbams atlikti“, bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų “Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų” 4 priedo 37.1 ir 37.2 p. reikalavimus, kad „nuo kritimo iš aukščio darbuotojus būtina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais su rankiniais turėklais, tarpine sija ir grindjuoste, arba apsaugai būtina naudoti kitas lygiavertes priemones“, bei kad „darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones. Jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai“, ir tai sukėlė nelaimingą atsitikimą žmonėms, kai 2010-08-17 apie 10.20 val. statybos objekte – statomame pastate „(duomenys neskelbtini)“, esančiame Vilniuje prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, UAB „M“ (duomenys pakeisti) darbuotojams – betonuotojams S. A. ir A. O. ant sumontuotos prie išorės pastato sienos aikštelės įrengus aptvarus – viršutinį ir vidurinį aptvėrimo elementus, o papėdės juostos neuždėjus, S. A. atsiklaupus ant sumontuotos aikštelės ir bandant įkišti horizontalių apatinių klojinių skydų tarpusavio sujungimo varžtą, kuris užkliuvo už armatūros karkaso, A. O. įlipus į lifto šachtos vidų tikslu pasakyti S. A., į kurią pusę pakreipti varžtą, traukdamas pagal A. O. komandas sujungimo varžtą atgal, S. A. iš inercijos pargriuvo ant aikštelės ir per aikštelės pagrindo bei aptvėrimo vidurinio elemento tarpą nukrito nuo aikštelės iš 4,2 metrų aukščio ant žemės bei dėl to nukentėjusiajam S. A. nustatytas dešinio šlaunikaulio kaklo lūžis, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Taip pat M. V. nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB „M“ (duomenys pakeisti) statybos vadovu, būdamas atsakingas už darbų saugą atliekant statybos objekto – statomo pastato „(duomenys neskelbtini)“, esančio Vilniuje prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, 4-o aukšto monolitinės sienos klojinių surinkimo darbus, 3-iame aukšte vienai darbuotojų brigadai išrenkant klojinius, o 4-ame aukšte kitai darbuotojų brigadai surenkant klojinius, privalėjo tinkamai organizuoti pavojingus darbus ir apsaugoti darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, turėjo užtikrinti, kad laikinų konstrukcijų nestabilumas nesukeltų pavojaus darbuotojams, nepakankamai prižiūrėjo darbus ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 211 patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1. 08.02:2002 „Statybos darbai“ 42 punkto reikalavimus bei tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5 - 00“ 16 p. ir 5 priedo reikalavimus, kad „Rangovas pradėti statinio statybos darbus gali tik parengęs darbų technologijos (vykdymo) projektą, kuriame turi būti numatyti darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti sprendimai“ bei, kad „Statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte turi būti numatyti konkretūs projektiniai sprendimai, nustatantys techninės priemones ir darbų metodus, užtikrinančius darbuotojų saugą ir sveikatą“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų “Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų” 4 priedo „Būtiniausi darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų statybvietėse“ 37.1 ir 37.2 punktų reikalavimus, kad „nuo kritimo iš aukščio darbuotojus būtina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais su rankiniais turėklais, tarpine sija ir grindjuoste arba apsaugai būtina naudoti kitas lygiavertes priemones“, kad „darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones, o jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai“, 44.1, 44.2 ir 44.3 p. reikalavimus, kad „plieno arba betono konstrukcijos, klojiniai ir sunkūs surenkamieji statybiniai elementai, plieno arba betono konstrukcijos ir jų dalys, klojiniai, surenkamieji statybiniai elementai arba laikinos sijos ir ramsčiai turi būti pagaminti, sumontuoti ir išardomi tik prižiūrint kompetentingam asmeniui“, jog „būtina imtis apsaugos priemonių, kad laikinas konstrukcijų netvirtumas arba nestabilumas nesukeltų pavojaus darbuotojams“, jog „klojiniai, laikinos sijos ir ramsčiai turi būti taip suprojektuoti ir apskaičiuoti, sumontuoti ir prižiūrimi, kad galėtų atlaikyti juos veikiančias apkrovas“, o tai sukėlė nelaimingą atsitikimą žmonėms, kai 2010-11-16 apie 9 val. statybos objekte – statomame pastate „(duomenys neskelbtini)“, esančiame Vilniuje prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, kai UAB „M“ (duomenys pakeisti) darbuotojas – betonuotojas V. K. 4-ame pastato aukšte suveržinėjo sieninių klojinių skydų sujungimo varžtų veržles, apačioje, pastato 3-iame aukšte tuo metu buvo išrenkami 4-ojo aukšto perdangos klojiniai, nuleidžiami statramsčiai, išimamos sijos, nuimami faneros skydai ir toje vietoje, kur buvo suformuota technologinė ventiliacijos anga, buvo nuleisti statramsčiai ir išimtos sijos, tačiau prie perdangos liko prilipęs faneros skydas ir V. K., norėdamas užveržti veržlę, atsistojo ant šio 4-ojo aukšto perdangos iš apačios jau neparemto faneros skydo, kuris lūžo ir V. K. nukrito iš 8,3 metrų aukščio žemyn į statomo pastato antrą aukštą bei dėl to nukentėjusiajam V. K. nustatytas dešinio žastikaulio išnirimas iš peties sąnario, suspaustinis krūtinės 12-to slankstelio lūžis su antketerinio ir tarpketerinio raiščių plyšimu, didelė kraujo išlaja dešinėje šlaunyje ir juosmens kairės pusės odos nubrozdinimas, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas UAB „M“ (duomenys pakeisti) ir jo atstovė advokatė Rūta Didikė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiųjų S. A. ir V. K. civilinių ieškinių tenkinimo ir civilinius ieškinius atmesti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiama nuosprendžio dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi buvo padaryta esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Apylinkės teismas neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai rėmėsi vien subjektyviais nukentėjusiųjų paaiškinimais dėl aplinkybių, turėjusių įtakos civilinio ieškinio patenkinimui, be to, teismas, spręsdamas dėl V. K. civilinio ieškinio, visiškai neatsižvelgė į tai, kad šiam nukentėjusiajam jau buvo išmokėta draudimo išmoka.

Nukentėjusysis S. A. pateikė du prašymus dėl žalos atlyginimo: 2011-05-31 dėl 1620 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 2012-01-27 dėl 12000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismo posėdžio metu S. A. nurodė palaikąs 12000 Lt ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos. Pažymi, kad tiek pagal BPK, tiek pagal CPK nuostatas civilinis ieškinys privalo būti įrodytas ir pagrįstas, tačiau nukentėjusiojo civilinis ieškinys yra neįrodytas ir nepagrįstas. Vien žalos asmens sveikatai padarymas dar nereiškia, kad kilo CK 6.250 straipsnyje numatytos pasekmės, byloje nėra duomenų, kad trauma darbe būtų sukėlusi nukentėjusiajam emocinę depresiją, dvasinį sukrėtimą, nedarbingumo netekimą, reputacijos pablogėjimą ar apsunkinusi asmens bendravimą. Pats nukentėjusysis nurodė, kad jis vėl dirba betonuotoju, t.y. užsiima ta pačia veikla kaip ir prieš nelaimingą atsitikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, kurie vertinami atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Spręsdamas dėl civilinio ieškinio pagrįstumo teismas vadovavosi išimtinai nukentėjusiojo S. A. posėdžio metu pateiktais paaiškinimais, kurie nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, bei 2010-09-24 specialisto išvada. Taigi, teismo išvadų, jog nukentėjusysis negali dirbti aukštyje, gydėsi 8 mėnesius, jautė skausmą, negalėjo miegoti, iki šiol keičiantis orams labai skauda koją, byloje nepatvirtina nė vienas objektyvus įrodymas. S. A. ne tik kad nepateikė dokumentų, patvirtinančių gydymosi trukmę, minėtus negalavimus, bet ir neįrodė, jog tinkamai gydėsi, priešingai, nurodė, kad lankėsi pas žiniuonį, o ne pas gydytoją, dėl tokio netinkamo gydymosi galėjo prailgėti gydymosi laikotarpis ir atsirasti išvardinti padariniai.

Taip pat skunde nurodo, kad S. A. teigė, kad dokumentus už jį surašė tyrėja, jis neatsimena savo pateikto ieškinio sumos, nesuvokia ieškinio dalyko ir esmės. Teismo posėdžio metu jis nurodė reikalaująs tiek turinės, tiek neturtinės žalos, iš viso 12000 Lt, atlyginimo, tačiau nedetalizavo, kokią dalį sudaro turtinė ir kokią – neturtinė žala, bet apylinkės teismas visą 12000 Lt sumą priteisė kaip neturtinę žalą ir taip viršijo ieškinio ribas. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu nukentėjusysis aiškino, jog žala susidarė dėl jo gydymosi pas žiniuonį, kuriam jis sumokėjo 6000 Lt, o tokios išlaidos priskiriamos turtinei žalai.

Nukentėjusysis V. K. ikiteisminio tyrimo metu pateikė ieškininį pareiškimą, kuriuo prašė jam priteisti 20000 Lt moralinę ir materialinę žalą, teismo posėdžio metu jis jau pareiškė, kad ieškinį padavė tik dėl moralinės žalos. Darbdavys UAB „M“ (duomenys pakeisti), siekdamas apsaugoti savo ekonominius interesus atsitikus nelaimingam atsitikimui, savo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs. V. K. buvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe draudimu, tačiau apylinkės teismas nevertino šios aplinkybės ir to, kad jam buvo išmokėta draudimo išmoka. Byloje yra pateikti įrodymai apie jam jau išmokėtą draudimo išmokos sumą ir apie sumą, kuri bus išmokėta ateityje. 2011-03-07 V. K. per UAB „M“ (duomenys pakeisti) buvo pervesta 984 Lt, 2011-03-07 tiesiogiai V. K. išmokėta 3936 Lt, 2011-10-26 – 2400 Lt, 2011-12-16 – 2000 Lt, 2012-12-04 – 3750 Lt. Iki 2013 m. lapkričio mėn. V. K. papildomai bus išmokėta dar 3750 Lt. Iš viso draudimo išmoka sudaro 16820 Lt. Taigi, V. K. civilinis ieškinys iš esmės yra padengtas draudimo išmokų, todėl tenkinti civilinio ieškinio pilna apimtimi nebuvo pagrindo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. K. atsikirtimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti išlaidas už konsultaciją ir atsikirtimo ruošimą.

Atsikirtime į apeliacinį skundą nurodo, kad jokių esminių BPK pažeidimų teismas nepadarė ir tinkamai ištyrė ir įvertino aplinkybes, turinčias esminės reikšmės civiliniam ieškiniui teisingai išspręsti. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas neturtinės žalos dydis, todėl laikytina, kad teismas jį pagrįstai įvertino. Tai, jog jam buvo išmokėta draudimo išmoka, neturi įtakos neturtinės žalos dydžio nustatymui ir priteisimui. Darbdavio pareiga atlyginti neturtinę žalą taikoma bendrais pagrindais, tik už turtinės žalos atlyginimą darbdavys atsakingas tada, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe. UADB „Ergo Lietuva“ draudimo išmoką išmokėjo remdamasi Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklėmis Nr. 009, pagal kurias draudimo objektu yra turtiniai interesai, susiję su nelaimingais atsitikimais, iš ko matyti, jog draudimas apėmė tik turtinės žalos atlyginimą ryšium su nelaimingu atsitikimu darbe ir susirgimu profesine liga. Todėl neturtinė žala turi būti atlyginama bendraisiais pagrindais.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje civilinio atsakovo atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nuteistųjų gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusieji prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 str. 3 d.). Baudžiamojoje byloje nėra ginčo dėl nuteistųjų kaltės padarius nusikalstamas veikas, jų padarymo aplinkybių, apeliaciniu skundu civilinis atsakovas ir jo atstovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimus dėl nukentėjusiųjų S. A. ir V. K. pareikštų civilinių ieškinių.

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Pagal BPK 112 str. 1 d. civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, tačiau BPK nenumato civilinio ieškinio turiniui ir formai jokių reikalavimų. Formaliai vertinant S. A. ir V. K. civiliniai ieškiniai neatitinka visų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, bet juose aiškiai nurodyta jiems padaryta žala ir prašoma priteisti suma. Nepaisant to, jog pačiuose civiliniuose ieškiniuose nedetalizuojama, kuo pasireiškė nukentėjusiesiems padaryta žala, nepridedama įrodymų savo reikalavimams pagrįsti, tačiau teismas posėdžio metu apklausiami nukentėjusieji paaiškino savo reikalavimus, kuo pasireiškė jiems padaryta žala. Pagal BPK nukentėjusiojo parodymai yra viena iš įrodymų rūšių, todėl teismas, spręsdamas žalos atlyginimo klausimus, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų parodymais.

Nukentėjusieji S. A. ir V. K. baudžiamojoje byloje pareiškė atitinkamai 12 000 Lt ir 20 000 Lt civilinius ieškinius. Nors ikiteisminio tyrimo metu civiliniai ieškiniai buvo pareikšti dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu nukentėjusieji savo civilinius ieškinius patikslino nurodydami, kad reikalauja tik neturtinės žalos atlyginimo. Įstatymas nedraudžia patikslinti pareikštą civilinį ieškinį, pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką.

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 str. 1 d.). Samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 str. 1 d.). Byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistieji M. V. ir V. T. dirbo UAB „M“ (duomenys pakeisti), todėl pastaroji įmonė pagrįstai į baudžiamąjį procesą įtraukta civiliniu atsakovu.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teisiniu reglamentavimu yra siekiama nustatyti tokią piniginę kompensaciją, kad kiek įmanoma teisingiau būtų kompensuotas nukentėjusiojo patirtas dvasinis ir fizinis skausmas.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, tenkindamas nukentėjusiojo S. A. civilinį ieškinį, atsižvelgė į patirto sužalojimo pobūdį – dešinio šlaunikaulio kaklo lūžis, kas laikytina nesunku sveikatos sutrikdymu, į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas dėl neatsargumo, dėl sužalojimo S. A. patyrė trauminį šoką, fizinį skausmą, nepatogumus, be to, vadovavosi nukentėjusiojo paaiškinimais, kad jis gydėsi 8 mėnesius, negalėjo miegoti, iki šiol keičiantis orams jam skauda koją. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad paminėtos aplinkybės nepakankamai pagrindžia S. A. patirtą neturtinę žalą, apylinkės teismas tinkamai įvertino šias aplinkybes ir pagrįstai iš civilinio atsakovo UAB „M“ (duomenys pakeisti) priteisė 12 000 Lt neturtinę žalą. Pažymėtina, kad „fizinis skausmas“ yra subjektyvi sąvoka, jos objektyviai patikrinti yra neįmanoma, tačiau patirtas sužalojimas – dešinio šlaunikaulio kaklo lūžis, neabejotinai sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam. Byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. G 3639/10(01) nurodyta, kad po atliktos operacijos S. A. buvo rekomenduota sužalotos kojos neminti 4 mėnesius, vaikščioti su ramentais, dėl ko, be abejonės, buvo patirti ilgalaikiai nepatogumai. Nors baudžiamojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių S. A. gydymosi trukmę, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo mažinti jam priteistą neturtinės žalos atlyginimą, kadangi akivaizdu, kad gydymasis truko ilgai, nes vien sužalotos kojos neminti buvo rekomenduota 4 mėnesius. Tai, jog apklausiamas apylinkės teisme S. A. savo ieškinį be kita ko grindė poreikiu sumokėti žiniuoniui už gydymą, kas laikytina turtine žala, paaiškinama tuo, jog nukentėjusysis neturi teisinio išsilavinimo ir negalėjo tinkamai argumentuoti reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, tačiau neturtinės žalos dydį įrodo kitos nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės. Tai, jog S. A. vėl dirba betonuotoju, nesudaro pagrindo mažinti neturtinės žalos dydžio. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad skundžiamu nuosprendžiu priteistas 12 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas atitinka nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės laipsnį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kitas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei formuojamą teismų praktiką.

Vertindamas nukentėjusiojo V. K. civilinio ieškinio pagrįstumą apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas dėl neatsargumo, į nukentėjusiojo patirtus sužalojimus – dešinio žastikaulio išnirimas iš peties sąnario, spaustinis krūtinės 12-to slankstelio lūžis su antketerinio ir tarpketerinio raiščių plyšimu, didelė kraujo išlaja dešinėje šlaunyje ir juosmens kairės pusės odos nubrozdinimas, netekta 60 proc. darbingumo, į tai, kad dėl sužalojimų buvo patirtas trauminis šokas, fizinis skausmas, nepatogumai, taip pat V. K. paaiškinimus, kad jis negali ilgesnį negali nei stovėti, nei sėdėti, jam skauda koją, nugarą, miegoti gali tik ant pilvo. Įvertinus šias aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, kitas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog apylinkės teismas pagrįstai V. K. patirtos neturtinės žalos dydį įvertino 20 000 Lt, priteistas neturtinės žalos dydis atitinka formuojamą teismų praktiką. Be to, apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos dydis apeliaciniu skundu iš esmės nėra ginčijamas, apeliaciniame skunde prašoma sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį V. K. išmokėtų draudimo išmokų suma. V. K. buvo apdraustas draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, tai patvirtina byloje esantis draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo vadovaujantis UADB „ERGO Lietuva“ nukentėjusiajam išmokėjo 13070 Lt draudimo išmokų ir dar išmokės 3750 Lt. V. K. buvo apdraustas vadovaujantis tuo metu galiojusiomis Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklėmis (ERGO LIETUVA, DNAT-2009) Nr. 009 (toliau – Taisyklės). Nors Taisyklių 4 punkte nustatyta, jog draudimo objektas yra turtiniai interesai, susiję su nelaimingais atsitikimais, tačiau Taisyklių 3.4 punkte yra numatyta išimtis, jog pagal Taisykles nėra atlyginama neturtinė žala. Tokiu būdu, V. K. išmokėtos draudimo išmokos buvo skirtos išimtinai turtinei žalai atlyginti, todėl draudimo išmokų suma mažinti priteistą neturtinę žalą nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis V. K. prašė priteisti išlaidas advokatui už konsultaciją ir atsikirtimo į apeliacinį skundą surašymą. Išlaidų advokatui atlyginimą reguliuoja BPK 106 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šia nuostata taip pat vadovautinasi ir tada, kai baudžiamoji byla buvo nagrinėjama apeliacine ar kasacine tvarka, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-271/2010, 2K-163/2012, 2K-397/2012 ir kt.). Pažymėtina, kad BPK išlaidų advokatui priteisimą numato tik iš kaltinamojo, tuo tarpu apeliacine tvarka baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal civilinio atsakovo ir jo atstovės apeliacinį skundą, nuteistieji apylinkės teismo nuosprendžio neskundė, todėl nukentėjusiojo V. K. prašymas priteisti patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti netenkintinas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojoje byloje nėra pateikta jokios sutarties ar kitokio dokumento, patvirtinančių V. K. ir advokato Z. Benečio susitarimą dėl teisinių paslaugų teikimo šioje baudžiamojoje byloje, pateikti pinigų priėmimo kvitai nepatvirtina, kad advokato paslaugos buvo suteiktos būtent šioje baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 106 str. 2 d.,

nutaria:

civilinio atsakovo UAB „M“ (duomenys pakeisti) ir jo atstovės advokatės Rūtos Didikės apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo V. K. prašymo atlyginti patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti netenkinti.

Kolegijos pirmininkė Jūratė DamanskienėTeisėjai Vladislavas LenčikasStasys Punys