Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) atstovo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015-12-02,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucija A. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė už tai, kad jis 2015-07-10, 14 val. 30 min., Telšių r. sav., Varnių sen., Graužų k., vairavo transporto priemonę ,,Volkswagen Sharan”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su įrengtais saugos diržais ir nebuvo jų užsisegęs Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 196 punktą.

2015-10-09 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A. M., priėmė nutarimą, kuriuo A. B. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau –ATPK) 134 str. 1 d. ir jam paskirta 40 Eur bauda.

Teismas, įvertinęs administracinių teisės pažeidimų byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl ATPK 134 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo nėra įrodyta.

Institucijos atstovas laiko, kad pažeidimas - važiavimas transporto priemone neprisisegus saugos diržo, įrodytas, administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 134 str. 1 d. ir administracinėn atsakomybėn jis yra patrauktas pagrįstai ir nubaustas buvo pagrįstai, laikantis įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje neįrodyta ATPK 134 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis bei A. B. kaltė juos padarius.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). ATPK 286 str. 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nutraukdamas administracinės teisenos bylą, teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino įstatymo nustatyta tvarka surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintus įrodymus. Teismo išvados pagrįstos surinktų įrodymu išsamia analize bei motyvuotos, atitinka faktines aplinkybes.

Pagal ATPK 256 str. 3 d. nuostatas, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam adminis­tracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtin­ti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nesurinkta jokių objektyvių, tiesioginių, patikimų, pakankamų įrodymų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę ir galinčių paneigti A. B. pateiktą įvykio versiją, kad policijos pareigūnai negalėjo matyti, ar jis prisisegęs saugos diržą, kadangi pažeidimo fiksavimo metu lijo.

Aukštesnysis teismas išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenis, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

Iš pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad nutarimą pripažinti A. B. kaltu padarius ATPK 134 str. 1 d. grindė administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų, kurie sustabdė A. B., tarnybiniais pranešimais, kuriuose M. S. ir A. A. analogiškai patvirtino, kad jie prasilenkė su A. B. vairuojamu automobiliu maždaug metro atstumu, diena buvo giedra, švietė saulė, todėl jie abu aiškiai matė, kad vairuotojas nesegi saugos diržo, dėl to jį ir sustabdė.

A. B. nuosekliai neigė savo kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo. Jis nurodė, kad kai policijos pareigūnai jį sustabdė, jis buvo užsisegęs saugos diržą, jis apkaltintas nepagrįstai. Taip pat nurodė, kad tuo metu, kai jis buvo stabdomas, lijo ir dėl blogų oro sąlygų policijos pareigūnai negalėjo nustatyti, ar jis yra prisisegęs saugos diržą.

Nors policijos pareigūnai ir A. B. nurodė skirtingas įvykio aplinkybes, tačiau priimant nutarimą, buvo remtasi pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis ir jų pagrindu asmuo pripažintas padaręs teisės pažeidimą.

Kartu su skunde dėl Institucijos nutarimo A. B. parteikė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Informacijos skyriaus 2015-10-22 pažymą apie hidrometeorologines sąlygas Nr.(5.58)-B8-1740, iš kurios matyti, jog 2015-07-10, Graužių k., artimiausios Laukuvos meteorologijos stoties duomenimis, nuo 14 val. 15 min. iki 14 val. 42 min. lijo, 15 val. debesuotumas siekė 9 balus (b. l. 13).

Apklausti teisme policijos pareigūnai pasiliko prie savo parodymų, kad tikrai matė, kad A. B. vairavo be saugos diržo, kad tuo metu buvo giedra, nelijo, matomumui niekas nekliudė. M. S. ir A. A. nurodė neprisimenantys, ar priėjus prie sustabdyto automobilio, A. B. segėjo diržą ar ne.

Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus apie tai, kad įvykio metu lijo, buvo 9 balų debesuotumas, nėra pagrindo policijos pareigūnų M. S. ir A. A. tarnybiniuose pranešimuose ir jų parodymuose nurodytas aplinkybes, kurios prieštarauja šiems objektyviems įrodymams, laikyti besąlygiškai teisingiems ir vertinti kaip neginčijamus A. B. kaltės įrodymus. Todėl aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog policijos pareigūnai, užfiksavę administracinį teisės pažeidimą, objektyviai galėjo matyti, ar asmuo yra prisisegęs saugos diržą ar ne. Jokių kitų tiesioginių, neginčijamų, objektyvių duomenų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, byloje nėra. Taip pat skundžiamame nutarime teisingai pažymėta ir tai, kad įrodinėjimo pareiga negali būti perkelta administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui.

Aukštesnysis teismas nesutinka su skundo argumentu, kad byloje nesant duomenų apie įvykį fiksavusių pareigūnų suinteresuotumą apkaltinti A. B., nėra pagrindo abejoti tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų nustatytais faktais. Byloje iš tiesų nėra duomenų apie pareigūnų suinteresuotumą kaip nors pakenkti A. B., tačiau vien tai savaime negali reikšti, jog jų parodymai atitinka faktus. Kaip jau minėta, pareigūnai nurodė aplinkybes, kurias paneigė rašytiniai objektyvūs byloje esantys duomenys, todėl išvada, kad pareigūnai nurodė neteisingas aplinkybes, padaryta pagrįstai. Šiuo atveju, priežasčių, kodėl jų nurodytos aplinkybės nesutampa su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymoje nurodytais duomenimis apie oro sąlygas, nustatinėti nėra tikslo.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Administracinės bylos teisena A. B. atžvilgiu dėl ATPK 134 str. 1 d. numatyto pažeidimo nutraukta pagrįstai. Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.