Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-809-281/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02710-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.13.1.2; 55.1.3 (S)

2021 m. kovo 9 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. G. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Ž. G. teismui pateikė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) sprendimą Nr. S-134 (7-113/2020); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2020-04-29 sprendimą Nr. 68-35; 3) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) sprendimą Nr. (7.45) FR0682-37.

Paaiškina, kad ginčijamais sprendimais pažeisti įstatymuose įtvirtinti apmokestinimo principai, be to, sprendimai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis. Nesutinka su MGK išvada, kad pareiškėjas nepateikė pakankamų ir neginčijamų įrodymų, kurie pagrįstų, kad jis realiai grynaisiais pinigais gavo 40 000 Lt iš motinos, 40 000 Eur iš A. P. ir 15 000 Eur iš pusbrolio G. K. MGK pinigų dovanojimo fakto iš pareiškėjo mamos nevertino remiantis protingumo principu, pareiškėjo mama buvo senyvo amžiaus ir prastos sveikatos, todėl pinigų dovanojimo fakto įforminimas jai nebuvo aktualus. Be to, mokesčių administratorius pats nustatė, kad pareiškėjo mama turėjo finansines galimybes padovanoti pareiškėjui 40 000 Lt. Pareiškėjo mamai mirus niekas nepaveldėjo tokio ar panašaus dydžio pinigų sumos, o ir jai gyvai esant didelių pirkinių, kur šiuos pinigus galėjo išleisti, ji neturėjo, todėl pagrįsta išvada, jog sukauptas pinigines lėšas ji padovanojo savo sūnui – pareiškėjui.

Dėl G. K. paskolintų 15 000 Eur pareiškėjui, pažymi, kad šios paskolos suteikimas yra susijęs su aplinkybe, kad su pareiškėju gyveno senyvo amžiaus G. K. tėtis, kurį jis prižiūrėjo ir dalis šių piniginių lėšų buvo skirta jo laidotuvėms. Pareiškėją ir jo pusbrolį G. K. siejo ir sieja artimi, vienas kito pasitikėjimu pagrįsti giminystės ryšiai, todėl paskolos sutartis sudaryta nebuvo.

Tarp pareiškėjo ir P. A. V. (P. A. V.) buvo susiklostę nepaskoliniai santykiai, tačiau pareiškėjas minėtam asmeniui suteikė pasaugos paslaugą t. y. P. A. V. į Lietuvą atvykdavo labai dažnai, atvykęs į Lietuvą apsistodavo pas pareiškėją, atvykimų į Lietuvą tikslas – automobilių įsigijimas ir išgabenimas į (duomenys neskelbtini). Vienos iš tokių išvykų metu nepavyko surasti tinkamų įsigyti automobilių, todėl P. A. V. nepanaudojo visų atsigabentų piniginių lėšų, o dėl saugumo nenorėdamas jų gabenti atgal į (duomenys neskelbtini), susitarė su pareiškėju, jog juos paliks pasaugoti. Pareiškėjas, žinodamas, jog metų eigoje, pardavus metalo laužą gaus piniginių lėšų, P. A. V. paliktas pasaugai pinigines lėšas panaudojo UAB „Daipra“ įstatinio kapitalo didinimui. Tarp pareiškėjo ir P. A. V. negalėjo būti sudaryta paskolos sutartis, nes paskoliniai teisiniai santykiai nebuvo susiklostę, o pareiškėjas tik saugojo P. A. V. pinigus.

Nors ginčijamuose sprendimuose konstatuota, kad pareiškėjas 2014 m. gavo kitų apmokestinamųjų, su darbo santykiais nesusijusių, ne individualios veiklos pajamų, nei mokesčių administratorius, nei MGK nenurodė, iš kokios veiklos pareiškėjas kitų apmokestinimų pajamų galėjo gauti. Todėl mokestinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai ir šališkai. Mokesčių administratorius taip pat neįvertino aplinkybės, kad faktinis UAB „Daipra“ įstatinio kapitalo padidinimas vyko vėliau, negu buvo įforminti dokumentai. Įmonės įstatinis kapitalas buvo didintas siekiant gauti atitinkamas licencijas, reikalingas vykdyti verslą, todėl formaliąją pusę buvo siekiama atlikti žymiai greičiau, kas reiškia, kad pareiškėjas pinigines lėšas įstatinio kapitalo didinimui galėjo įnešti į įmonės kasą vėliau, kai jas uždirbo. Kauno AVMI patikrinimo akte padarė išvadą, kad pareiškėjo nuo 2014-02-27 gautos pajamos sudarė 325 497,34 Lt, taigi tokia aplinkybė patvirtina, jog pareiškėjas metų eigoje turėjo pakankamai piniginių lėšų įstatinio kapitalo didinimui. Be to, mokesčių mokėtojui atsiųsti pranešimai neatitiko nei formai, nei turiniui keliamų reikalavimų.

Baudos dydžio vidurkis (30 proc.) gali būti skiriamas tik esant mokesčių mokėtojo kaltę sunkinančių, tiek lengvinančių aplinkybių, arba nesant nei vienų, nei kitų aplinkybių. Mokesčių mokėtojas su mokesčių administratoriumi bendradarbiavo, kaip įmanoma operatyviai teikė dokumentus ir paaiškinimus, o tai reiškia, kad pareiškėjo kaltę lengvinančių aplinkybių egzistavimas nėra kvestionuojamas ir laikomas neabejotinai nustatytu. Jei pareiškėjui apskaičiuota mokestinė prievolė būtų laikoma pagrįsta, Kauno AVMI privalėjo skirti ne 30 proc., bet 10 proc. mokesčio dydžio baudą.

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad mokestinis ginčas šioje byloje iš esmės vyksta dėl to, ar VMI pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo išlaidos laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-02-26 333 896 Lt viršijo gautas pajamas. VMI atliko pareiškėjo GPM patikrinimą už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 ir 2019-11-18 surašė patikrinimo aktą Nr. (7.45)FR0680-445, kuriame nustatė, kad pareiškėjas pateiktoje Metinėje pajamų deklaracijoje už 2014 m. nedeklaravo 22 000 Lt transporto priemonės pardavimo pajamų ir nuo jų neapskaičiavo, nesumokėjo pajamų mokesčio. Be to, Metinėje pajamų deklaracijoje už 2014 m. nedeklaravo 2014-01-01–2014-02-26 laikotarpiu gautų 333 896 Lt kitų pajamų iš mokesčių administratoriui nežinomų ir patikrinimo metu nenustatytų šaltinių bei nuo jų neapskaičiavo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo pajamų mokesčio. Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus patikrinimo metu pareiškėjui apskaičiuota mokėtina 15 236 Eur GPM suma.

Tikrinamojo laikotarpio pradžioje, t. y. sausio ir vasario mėn., pareiškėjas patyrė didžiausias išlaidas, susijusias su UAB „Daipra“ įstatinio kapitalo didinimu – 290 000 Lt, automobilio (duomenys neskelbtini) įsigijimu – 23 000 Lt, išlaidų apmokėjimu už UAB „Šilalės autotransportas“ – 14 922 Lt. Patikrinimo metu išanalizuota ir įvertinta informacija apie jo gautas pajamas, patirtas išlaidas iki tikrinamojo laikotarpio pradžios, t. y. 2014-01-01. Nustatyta, kad 2013-12-31 pareiškėjo patirtos išlaidos, viršijo gautas pajamas 25 968 Lt, todėl konstatuota, kad tikrinamojo laikotarpio pradžioje (2014-01-01) pareiškėjas piniginių lėšų ne banke sukaupęs neturėjo. Pareiškėjas tiek patikrinimo metu, tiek pastabose tiek nagrinėjamame skunde nurodo, kad patirtas išlaidas dengė mamos dovanotomis ir iš fizinių asmenų skolintomis lėšomis.

Pareiškėjas 2019-07-11 paaiškinime nurodė, kad 2011 m. iš motinos O. G. gavo 40 000 Lt dovanų piniginėmis lėšomis, kurie buvo motinos gauti už parduotą sodo sklypą. Pareiškėjas gauta dovana grindžia 2014 m. likutį, kurį panaudojo 2014 m. vasario mėn. UAB „Daipra“ įstatinio kapitalo didinimui. VMI konstatavo, jog, O. G. galimai galėjo turėti sutaupiusi 40 000 Lt piniginių lėšų, tačiau pareiškėjo nurodytas piniginių lėšų dovanojimo faktas nėra užfiksuotas jokiose sudarytose rašytinėse sutartyse bei jokiais duomenimis nėra patvirtintas piniginių lėšų perdavimo faktas. Mokesčių administratorius nustatė, kad nors pareiškėjo mama ir galėjo perduoti 40 000 Lt pinigines lėšas, tačiau pareiškėjas negalėjo mamos 40 000 Lt dovana grįsti 2014-01-01 turėtų ne banke piniginių lėšų likučio. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jam 40 000 Lt suma būtų perduota. Pareiškėjas negalėtų 40 000 Lt suma grįsti į UAB „Daipra“ 2014 metų vasario mėn. įneštų piniginių lėšų, kadangi pareiškėjo išlaidos tais pačiais 2011 m. viršijo jo gautas pajamas 118 673 Lt.

Pareiškėjas 2019-07-11 paaiškinime nurodė, kad 2014 m. sausio mėn. gavo 15 000 Eur pinigines lėšas grynais pinigais iš pusbrolio G. K., kurios 2014 m. buvo grąžintos. Mokestinio patikrinimo metu padaryta išvada, jog G. K. 2014 m. neperdavė 15 000 Eur pareiškėjui, t. y. nesuteikė jam 15 000 Eur paskolos, atsižvelgiant į aplinkybes, kad nei viena iš šalių nenurodė nei vienos tikslios aplinkybės, pagrindžiančios faktinį grynųjų pinigų perdavimą, G. K. nepatvirtino paskolos suteikimo, su G. K. nepasirašytos paskolų sutartys, pareiškėjo pozicija dėl pinigų, skirtų UAB „Daipra“ įstatinio kapitalo didinimui, kilmės keitėsi, be to, pareiškėjas grynaisiais pinigais iš G. K. gautų 15 000 Eur nedeklaravo.

Pareiškėjas 2019-07-11 paaiškinime nurodė, kad 2013 m. iš fizinio asmens P. A. V. grynais gavo 40 000 Eur, kurie buvo grąžinti per kelis kartus iki 2016 m. pabaigos. VMI patikrinimo metu nepripažino, jog P. A. V. suteikė pareiškėjui paskolą. Piniginių lėšų perdavimo (paskolos) sutartis su P. A. V. nebuvo sudaryta, šių asmenų pozicijos dėl pinigų grąžinimo buvo skirtingos, pareiškėjo pozicija dėl pinigų, skirtų UAB „Daipra“ įstatinio kapitalo didinimui, kilmės keitėsi, pareiškėjas grynaisiais pinigais iš P. A. V. gautų 40 000 Eur nedeklaravo, nei viena iš šalių nenurodė nei vienos tikslios aplinkybės, pagrindžiančios faktinį grynųjų pinigų perdavimą, užsienio pilietis P. A. V. nurodomas kaip neįvykusių ir ekonomine logika nepagrįstų sandorių dalyvis.

Pareiškėjo atžvilgiu buvo nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (pareiškėjas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė paaiškinimus) bei atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nedeklaravo visų gautų pajamų, nepateikė užsienio valiutos įsigijimo dokumentų, todėl apskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį taikytos MAĮ 70 straipsnio nuostatos), todėl nuo patikrinimo metu papildomai apskaičiuotos mokėtinos į biudžetą 14 555,14 Eur GPM sumos pagrįstai paskirta vidutinio dydžio, t. y. 30 proc. GPM bauda – 4 366 Eur.

Atsakovės VMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, jos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

konsta tuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl MGK, VMI, Kauno AVMI sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijami sprendimai priimti nustačius, kad pareiškėjo išlaidos 2014 m. viršijo jo gautas pajamas, todėl teismas vertins, ar mokesčių administratorius pagrįstai, teisėtai vertino pareiškėjo nurodomus jo pajamų šaltinius ir padarė teisingas išvadas dėl pareiškėjui papildomai mokėtinų mokesčių ir baudos apskaičiavimo.

Teismas nustatė, kad Kauno AVMI 2019-11-18 patikrinimo aktu apskaičiavo pareiškėjo atžvilgiu papildomai mokėtiną 15 236 Eur GPM, atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiškėjo 2014-01-01–2014-02-26 laikotarpio išlaidoms padengti trūko 333 896 Lt pajamų, be to, pareiškėjas nedeklaravo 2014 m. gautų apmokestinamųjų pajamų už parduotą automobilį (MGK byla, b. l. 75–86).

Kauno AVMI 2020-01-16 sprendimu Nr. (7.45) FR0682-37 iš dalies patvirtino Kauno AVMI 2019-11-18 patikrinimo aktą, t. y. vietoje apskaičiuotos 15 236 Eur GPM sumos, apskaičiavo 14 555,14 Eur GPM, patvirtino 7 234,49 Eur GPM delspinigius, paskyrė 4 366 Eur GPM baudą (30 proc.) (MGK byla, b. l. 6–13).

Pareiškėjas 2020-02-05 pateikė skundą VMI. VMI 2020-04-29 sprendimu Nr. 68-35 patvirtino Kauno AVMI sprendimą ir atleido pareiškėją nuo 50 proc., t. y. 3 617,25 Eur GPM delspinigių mokėjimo (MGK byla, b. l. 16–21).

Pareiškėjas nesutikdamas su VMI sprendimu 2020-05-21 pateikė skundą MGK, kuri 2020-07-20 sprendimu Nr. S-134(7-113/2020) patvirtino VMI sprendimą dalyje, kuria patvirtintas 14 802 Eur GPM ir su juo susijusios sumos, apskaičiuotos nuo pareiškėjo gautų 333 896 Lt kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų.

Pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus nustato, taip pat įtvirtina Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ).

MAĮ 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad jame yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti šioje teisės normoje įtvirtintą elgesio modelį: 1) mokėtino mokesčio dydžio turi būti negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka; 2) to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) turi būti negalima dėl atitinkamos mokesčio mokėtojo veiklos – nevykdymo arba netinkamo vykdymo pareigos apskaičiuoti mokesčius nustatyta tvarka; netvarkymo ir (arba) nesaugojimo apskaitos ir kitų dokumentų; nebendradarbiavimo su mokesčių administratoriumi.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką nustato Centrinis mokesčių administratorius. Pagal VMI viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – ir Taisyklės; aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2004-05-29) 4 punktą, įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir (ar) asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais) (Taisyklių 4.1 papunktis). Taisyklių 6.1. punkte nustatyta, kad norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, mokesčių administratorius konstatuoja faktus bei aplinkybes, kurioms esant gali būti atliktas įvertinimas, t. y. mokesčių administratorius gali priimti sprendimą mokestį apskaičiuoti pagal įvertinimą tik tada, kai nustatomas bent vienas faktas ar aplinkybė, nurodyta Taisyklių 4 punkte.

Taisyklių 28 punkte nurodyta, kad mokesčių administratorius, norėdamas atlikti įvertinimą ir apskaičiuoti mokesčius, privalo surinkti pakankamą kiekį informacijos ir duomenų, reikalingų skaičiavimams atlikti ir pagrįsti. Vertinimui atlikti mokesčių administratoriaus pareigūnas turi pasirinkti tokius informacijos šaltinius, kurie leistų tiksliausiai ir objektyviausiai atlikti įvertinimą. Taisyklių 6.3.3 papunktyje įtvirtinta, kad mokesčių administratorius gali taikyti išlaidų metodą, kurį taikydamas, mokesčių administratorius lygina mokesčių mokėtojo ir jo šeimos narių asmenines išlaidas su per atitinkamą laikotarpį deklaruotomis pajamomis. Atlikdamas tokį vertinimą mokesčių administratorius gali naudoti statistinius duomenis ar duomenis informacijos šaltinių, kurie leistų tiksliausiai ir objektyviausiai atlikti įvertinimą (Taisyklių 15-16, 29 punktai).

Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu gavo pajamų, kurių gyventojo pajamų mokesčio deklaracijose nedeklaravo, todėl šiuo atveju pagrįstai taikytos MAĮ 70 straipsnio nuostatos, o mokėtinų mokesčių sumos apskaičiuotos remiantis išlaidų ir lėšų banko sąskaitose metodu. Ginčo mokestinio patikrinimo atveju mokesčių administratorius neturėjo galimybės nustatyti mokėtino mokesčio įprastine, t. y. atitinkamų mokesčių įstatyme nustatyta tvarka, nes pareiškėjas nepateikė gautų pajamų deklaracijų. Mokesčių administratoriaus pasirinkti šaltiniai pareiškėjo išlaidoms apskaičiuoti yra oficialūs, patikimi (bankų sąskaitų išrašai), todėl nei mokesčių administratorius, nei MGK, nei teismas neturi pagrindo jais abejoti, be to, mokesčių administratorius įvertino ir pateiktus fizinių asmenų paaiškinimus, todėl laikytina, kad informacija vertinta visapusiškai, o išlaidų metodas pagal MAĮ 70 straipsnį taikytas pagrįstai bei motyvuotai.

Šiuo atveju taip pat aktualus įrodinėjimo naštos paskirstymas tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus, nes pareiškėjas teigia, kad mokesčių administratorius pareiškėjo atžvilgiu priimtų sprendimų ir apskaičiuotų mokesčių nepagrindė objektyviais duomenimis, o mokesčių administratoriaus teigimu, pareiškėjas turėjo pagrįsti pajamų šaltinius.

Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Vadinasi, mokestinio ginčo byloje, visų pirma, mokesčių administratorius turi surinkti bei teikti atitinkamus įrodymus dėl mokesčių apskaičiavimo mokesčių mokėtojui. Kita vertus, mokesčių mokėtojui, siekiant paneigti apskaičiuotas sumas bei nuginčyti mokesčių administratoriaus sprendimą, nepakanka apsiriboti vien tik paaiškinimų ir kontraargumentų teikimu, negrindžiant jų konkrečiais įrodymais. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 2 dalį, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Mokesčių mokėtojas turėtų pateikti tokių įrodymų, kurie suponuotų priešingą išvadą nei daro mokesčių administratorius. O tuo atveju, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimtinas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-12-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A11-648/2003, 2013-01-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-622/2013, 2014-06-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1379/2014). Taigi teismas vertins ar pareiškėjas pagrindė savo pajamų šaltinius, o mokesčių administratorius grindė sprendimus pareiškėjo atžvilgiu objektyviais duomenimis.

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas 2014-01-01–2014-02-26 laikotarpiu nedeklaravo gautų 333 896 Lt pajamų, taip pat 2014 m. nedeklaravo transporto priemonės pardavimo pajamų. Pareiškėjas nei skunde teismui, nei pastabose ar paaiškinimuose mokesčių administratoriui neneigė aplinkybės dėl 2014 m. nedeklaruotų 22 000 Lt transporto priemonės pardavimo pajamų, todėl teismas dėl šios aplinkybės nepasisakys ir analizuos ar byloje esanti medžiaga pagrindžia pareiškėjo gautų 333 896 Lt pajamų 2014-01-01–2014-02-26 laikotarpiu šaltinius.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2013-12-20 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi iš V. ir O. Ž. už 11 000 Lt nusipirko UAB „Daipra“ akcijas. Nuo 2004-01-01 iki 2014-02-26 UAB „Daipra“ įstatinio kapitalo dydis buvo 10 000 Lt, nuo 2014-02-26 UAB „Daipra“ įstatinis kapitalas padidintas iki 300 000 Lt. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2014-02-19, 2014-02-21, 2014-02-26 įnešė į UAB „Daipra“ kasą atitinkamai 100 000 Lt, 100 000 Lt, 90 000 Lt (MGK byla, b. l. 162–163). Taigi analizuotini pareiškėjo lėšų, panaudotų UAB „Daipra“ įstatinio kapitalo padidinimui, šaltiniai.

Dėl pareiškėjo teiginių, jog iš mamos O. G. jis gavo 40 000 Lt dovanų piniginėmis lėšomis, iš G. K. gavo 15 000 Eur paskolą, o iš P. A. V. – 40 000 Eur sumą, pastebėtina, kad administracinių teismų praktikoje šiuo klausimu yra nurodyta, jog įrodinėjimo dalyku tokio pobūdžio bylose yra aplinkybės, ar pinigų sumos mokesčių mokėtojui realiai buvo ar nebuvo perduotos, t. y. gautos ar negautos pajamos. Šios aplinkybės turėtų būti įrodinėjamos tiesioginiais įrodymais, iš kurių galima daryti vienareikšmę išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes. Įstatymas nedraudžia to įrodinėti ir netiesioginiais įrodymais, t. y. įrodymais, daugiareikšmiai susijusiais su įrodinėjimo dalyką sudarančiomis aplinkybėmis, tačiau tokio pobūdžio bylose išvada apie tai, kad mokesčių mokėtojas nepagrindė pajamų, neturėtų būti daroma vien netiesioginių įrodymų pagrindu. Tačiau bet kokiu atveju teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o netiesioginiai įrodymai gali būti naudingi patvirtinant ar paneigiant tiesioginių įrodymų pagrindu formuluojamas išvadas (LVAT 2007-03-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-301/2007; LVAT 2015-02-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-110-438/2015).

Administracinėje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad O. G. galėjo turėti 40 000 Lt santaupų, šią aplinkybę patvirtina tiek pareiškėjas, tiek mokesčių administratorius. Tačiau tokia aplinkybė savaime nepagrindžia, kad minėta pinigų suma buvo padovanota pareiškėjui. Pareiškėjui, kaip mokesčių mokėtojui, tenka pareiga pagrįsti (tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais), kad 40 000 Lt pinigų suma realiai buvo perduota.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014-08-04 paaiškinimuose mokesčių administratoriui nurodė aplinkybę, jog 2014 m. vasario mėn. 290 000 Lt suma padidintas UAB „Daipra“ įstatinis kapitalas, lėšas įstatinio kapitalo didinimui pareiškėjas gavo pasiskolinęs iš G. K., mokesčių mokėtojo pusbrolio; paskola buvo suteikta žodiniu susitarimu, paskolos raštelis nebuvo pasirašytas (MGK byla, b. l. 123). Pareiškėjas 2019-07-12 paaiškinimuose mokesčių administratoriui nurodė, kad 40 000 Lt gavo dovanų iš mamos O. G. grynais pinigais (MGK byla, b. l. 87–88). Pareiškėjas, 2019-12-17 papildydamas paaiškinimus, mokesčių administratoriui nurodė, kad iš mamos O. G. gautas lėšas panaudojo įstatinio kapitalo didinimui (MGK byla, b. l. 65). Nors mokesčių administratorius nurodyme pateikti paaiškinimus įpareigojo pareiškėją pateikti juridinę galią turinčius dokumentus, pareiškėjas jokių rašytinių įrodymų dėl iš mamos galimai gautos 40 000 Lt sumos nepateikė, tokių dokumentų nepateikta ir teismui.

Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl 15 000 Eur lėšų, kurias jis teigia gavęs iš G. K., teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014-08-04 paaiškinimuose nurodė, jog 2014 m. vasario mėn. 290 000 Lt suma padidintas UAB „Daipra“ įstatinis kapitalas, lėšas įstatinio kapitalo didinimui pareiškėjas gavo pasiskolinęs iš G. K., mokesčių mokėtojo pusbrolio; paskola buvo suteikta žodiniu susitarimu, paskolos raštelis nebuvo pasirašytas (MGK byla, b. l. 123). Pareiškėjas 2019-07-12 paaiškinimuose nurodė 2014 m. sausio mėn. gavęs 15 000 Eur paskolą iš G. K., paskola gauta grynais pinigais, 2014 m. grąžinta minėtam asmeniui (MGK byla, b. l. 87–88). Pats G. K. 2019-11-30 paaiškinimuose mokesčių administratoriui nurodė, kad 15 000 Eur paskola perduota pareiškėjui 2014 m., 10 000 Eur ir 5 000 Eur dalimis, mokesčių mokėtojo namuose, paskolos suteikimo priežastis – prašė paskolinti, paskola nebuvo dokumentuota. G. K. paskolos suteikimo tikslą įvardino „firmos, transporto palaikymui“, paaiškino, kad pareiškėjas įsipareigojo grąžinti paskolą per kelis metus, paskola buvo grąžinta dalimis mokesčių mokėtojo namuose (MGK byla, b. l. 69).

Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl lėšų, gautų iš P. A. V., teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019-07-12 paaiškinimuose nurodė 2013 m. gavęs 40 000 Eur paskolą iš P. A. V., ši paskola buvo grąžinta per kelis kartus iki 2016 m. (MGK byla, b. l. 87–88). Pareiškėjas 2019-12-17 paaiškinimų papildyme nurodė aplinkybę, kad iš P. A. V. asmens gautos lėšos yra ne paskola, tačiau paliktos pareiškėjui, šias lėšas pareiškėjas panaudojo UAB „Daipra“ įstatiniam kapitalui didinti (MGK byla, b. l. 65). Pats P. A. V. paaiškino, kad, būdamas Lietuvoje pas mokesčių mokėtoją, 2013 m. spalio pabaigoje paliko jam 40 000 Eur tam, kad jis pirktų jam krovininį automobilį iki 2016 m. lapkričio mėnesio pabaigos, kadangi tinkamo automobilio nebuvo, pareiškėjas grąžino visą paliktų pinigų sumą (MGK byla, b. l. 45).

Įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė, jog mama O. G. padovanojo pareiškėjui 40 000 Lt. Jokių tiesioginių įrodymų, kurie pagrįstų realų pinigų gavimo faktą pareiškėjas nepateikė. Mokestinio patikrinimo metu surinkti ar pateikti netiesioginiai įrodymai, pareiškėjo paaiškinimai, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad tokie pinigai pareiškėjui realiai buvo perduoti, juolab, kad pareiškėjo paaiškinimai yra prieštaringi, vienu atveju (2014-08-04 paaiškinimuose) pareiškėjas nurodo, kad UAB „Daipra“ įstatinis kapitalas padidintas iš G. K. pasiskolintomis lėšomis (40 000 Eur), vėliau savo poziciją keičia, paaiškindamas, kad UAB „Daipra“ įstatinio kapitalo didinimui buvo panaudoti mamos dovanotos 40 000 Lt lėšos (2019-07-12 paaiškinimai, 2019-12-17 paaiškinimų papildymas). Taigi iš esmės 40 000 Lt lėšų dovanojimas pareiškėjui iš mamos O. G. grindžiamas tik paties mokesčių mokėtojo paaiškinimais.

Nors byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo mama galėjo turėti finansines galimybes padovanoti pareiškėjui 40 000 Lt sumą, vien tai nepagrindžia, jog šie pinigai pareiškėjui buvo realiai perduoti. Tokią poziciją patvirtina ir LVAT praktika, pagal kurią, nesant objektyvių faktinių duomenų apie pinigų sumos perdavimą mokesčių mokėtojui, aplinkybė, jog asmuo turėjo galimybę tokią pinigų sumą paskolinti (nagrinėjamu atveju – padovanoti), nėra pakankama realiam minėtos pinigų sumos faktui patvirtinti (LVAT 2020-12-09 teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1870-442/2020).

Mokesčių mokėtojas nagrinėjamu atveju pasirinko atlikti finansines operacijas (gauti pinigus iš O. G., G. K., P. A. V. grynaisiais pinigais, ginčo grynųjų pinigų sumos nebuvo mažareikšmės, nepaisant to, pareiškėjas šių sumų gavimo fakto niekaip neužfiksavo jokiuose rašytiniuose dokumentuose, nedeklaravo, todėl nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad 40 000 Lt suma iš mamos, 40 000 Eur suma iš P. A. V., 15 000 Eur suma iš G. K. pareiškėjui būtų faktiškai perduotos. Be to, pareiškėjas minėtų sumų gavimo fakto neužfiksavo, tokių sumų nedeklaravo. Todėl darytina išvada, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių minėtų sumų gavimo faktą.

Teismas nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatė ir netiesioginių įrodymų, kurie vienareikšmiškai galėtų patvirtinti minėtų sumų gavimo faktą. Iš pareiškėjo mamos gauta 40 000 Lt suma grindžiama tik paties pareiškėjo paaiškinimais. Kitų asmenų G. K., P. A. V. paaiškinimai nesutampa su pareiškėjo mokesčių administratoriui nurodyta pozicija. G. K. 2019-11-30 paaiškinimuose mokesčių administratoriui nurodė, kad 15 000 Eur paskola perduota pareiškėjui dalimis po 10 000 Eur ir 5 000 Eur, pareiškėjas tokių lėšų suteikimo aplinkybių apskritai mokesčių administratoriui nenurodė, tik paaiškindamas, kad gavo 15 000 Eur paskolą iš minėto asmens. Skiriasi pareiškėjo ir G. K. nurodomas paskolos suteikimo (gavimo) tikslas – G. K. paskolos suteikimo tikslą įvardino „firmos, transporto palaikymui“ (MGK byla, b. l. 69), pareiškėjas skunde nurodė naują aplinkybę (kuri nebuvo nurodyta mokesčių administratoriui mokestinio patikrinimo metu), kad paskolą iš G. K. gavo už tai, jog su pareiškėju gyveno senyvo amžiaus G. K. tėtis, kurį jis prižiūrėjo ir dalis šių piniginių lėšų buvo skirta jo laidotuvėms. Taigi matyti, kad ir paties pareiškėjo pozicija dėl lėšų šaltinių nėra nuosekli.

Taip pat pareiškėjas skunde teismui nurodė, jog pinigus (40 000 Eur) P. A. V. paliko pas pareiškėją namuose, nes minėtas asmuo nenorėjo gabenti šios pinigų sumos atgal į Kazachstaną dėl saugumo, mokesčių administratoriui 2019-07-12 paaiškinimuose nurodė gavęs iš minėto asmens paskolą, o vėliau 2019-12-17 paaiškinimų papildyme poziciją jau pakeitė, nurodydamas, kad iš P. A. V. gautos lėšos yra ne paskola, tačiau paliktos pareiškėjui saugoti. Tuo tarpu pats P. A. V. pareiškėjui suteiktą sumą įvardino kaip paskolą, kurią pareiškėjas grąžino. Taigi byloje nėra nustatyti vienareikšmiški asmenų paaiškinimai dėl pareiškėjo nurodomų sumų suteikimo aplinkybių.

Pareiškėjo skunde nurodomi teiginiai, kad faktinis UAB „Daipra“ įstatinio kapitalo padidinimas vyko vėliau nei atsispindi rašytiniuose dokumentuose, o pareiškėjas trūkstamas lėšas uždirbo metų eigoje, laikytini nepagrįstais. Tokia pareiškėjo pozicija prieštarauja byloje esančiai rašytinei medžiagai (kasos pajamų orderiams, patvirtinantiems pareiškėjo įneštą 290 000 Eur sumą), tokių aplinkybių pareiškėjas mokestinio tyrimo metu mokesčių administratoriui nenurodė, be to, jie nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, paneigiančiais byloje užfiksuotas faktines aplinkybes.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas mokestinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių ir atitinkamai mokesčių administratoriaus, laikantis MAĮ 67 straipsnio 1 dalies nuostatų, pareiškėjui apskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių sumų. Pareiškėjas nepateikė tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, kurie paneigtų mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas 2014-01-01–2014-02-26 laikotarpiu gavo 333 896 Lt kitų pajamų iš nenustatytų šaltinių, nuo jų neapskaičiavo ir nesumokėjo pajamų mokesčio. Pagal aukščiau nurodytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, būtent pareiškėjas, o ne mokesčių administratorius, turėjo įrodyti gautų pajamų šaltinius, tačiau tokių aplinkybių neįrodė. Todėl mokesčių administratorius pagrįstai pareiškėjo atžvilgiu apskaičiavo papildomai mokėtiną 14 555,14 Eur GPM.

Pareiškėjo teigimu, mokesčių administratorius privalėjo skirti pareiškėjui ne 30 proc., bet 10 proc. mokesčio dydžio baudą, nes pareiškėjas su mokesčių administratoriumi bendradarbiavo, operatyviai teikė dokumentus ir paaiškinimus, todėl egzistuoja mokesčių mokėtojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o specialių mokesčių apskaičiavimo metodų taikymas nagrinėjamu atveju nėra aplinkybė, dėl kurios siekiama mokesčių mokėtojui pritaikyti griežtesnę atsakomybę. Teismas nenustatė pagrindų sumažinti pareiškėjui paskirtos baudos dydį (4 366 Eur).

MAĮ 140 straipsnio 3 dalyje nurodytos asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės: 1) asmuo pripažino mokesčio įstatymo pažeidimą ir bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi šio pažeidimo tyrimo metu (sudarė sąlygas tinkamai mokesčių administratoriaus veiklai tiriant pažeidimą, pateikė mokesčių administratoriui prašomą informaciją, padėjo mokesčių administratoriui išaiškinti šį pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis); 2) asmuo savo noru atlygino arba pašalino dėl pažeidimo padarymo atsiradusią žalą; 3) pažeidimas padarytas dėl sunkios fizinio asmens ekonominės ir (ar) socialinės padėties; 4) pažeidimas padarytas dėl psichinės ir (ar) fizinės prievartos; 5) pažeidimas padarytas kitomis svarbiomis aplinkybėmis, kurias mokesčių administratorius pripažįsta lengvinančiomis aplinkybėmis.

MAĮ 140 straipsnio 4 dalyje nurodytos asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės: 1) pažeidimas padarytas asmeniui siekiant gauti mokestinę naudą, kaip ji suprantama pagal šio Įstatymo 69 straipsnio 1 dalį, ir mokesčiai apskaičiuoti mokesčių administratoriui taikant turinio viršenybės prieš formą principą; 2) mokesčių mokėtojas nevykdo ar netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokestį, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius neturi galimybių apskaičiuoti mokėtinų mokesčių įprastine, t. y. specialiojo mokesčio įstatymo nustatyta, tvarka; 3) kai mokesčių mokėtojas mokesčių administratoriaus nurodytu laiku nepateikia mokesčių administratoriui tinkamų dokumentų apie sandorių ar ūkinių operacijų vertę arba pateikia netinkamus dokumentus ir mokesčių administratorius koreguoja sandorių ar ūkinių operacijų vertę, taikydamas Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnį arba Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnį; 4) mokesčių mokėtojas, vykdydamas mokestines prievoles, vengia bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi ir teikti jam aktualią informaciją ar paaiškinimus; 5) dėl mokesčių mokėtojo tyčinių veiksmų ar neveikimo padaryta didelė žala valstybės biudžetui, kai nesumokėtų mokesčių dydis viršija 500 bazinių socialinių išmokų; 6) į buhalterinę apskaitą įtraukti juridinės galios neturintys apskaitos dokumentai, kuriuose nurodytomis sąlygomis užfiksuotos ūkinės operacijos realiai neįvyko.

Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius, skirdamas pareiškėjui baudą, įvertino jo atsakomybę lengvinančias (mokesčių mokėtojas iš dalies sutiko su nustatytu GPM pažeidimu, susijusio su transporto priemonės pardavimo apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimu, bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi), taip pat atsakomybę sunkinančias aplinkybes (GPM apskaičiuotas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, raštiškais paaiškinimais pareiškėjas siekė formaliai pagrįsti pajamų gavimo šaltinius, taip išvengiant GPM mokėjimo). Mokesčių administratoriaus įvertinimas baudai skirti laikytinas tinkamu, mokesčių administratorius apskaičiavo papildomai mokėtiną GPM ir susijusias sumas taikydamas išlaidų ir lėšų banko sąskaitose metodais, dėl tos priežasties, kad pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigą apskaičiuoti mokestį, o mokesčių administratorius neturėjo galimybių apskaičiuoti mokėtinų mokesčių įprastine, t. y. specialiojo mokesčio įstatymo nustatyta, tvarka. Taigi nustatytos tiek pareiškėjo atsakomybę sunkinančios, tiek lengvinančios aplinkybės, todėl pagrįstai skirtas baudos vidurkis ir mažinti pareiškėjui paskirtos baudos nėra teisinio pagrindo.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo ginčijami MGK sprendimas Nr. S-134 (7-113/2020), VMI 2020-04-29 sprendimas Nr. 68-35, Kauno AVMI sprendimas Nr. (7.45) FR0682-37 priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti nei pareiškėjo nurodomais, nei kitais motyvais teismas neturi pagrindo. MGK išsamiai ir tinkamai įvertino mokesčių administratoriaus priimto sprendimo teisėtumą, todėl MGK paliktinas galioti, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Ž. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.