Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Trumpulienė, sekretoriaujant Daivai Stalionienie, dalyvaujant ieškovei V. G., ieškovės atstovei advokatei Virginijai Budrevičienei, išvadą teikiančios institucijos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyrio atstovei Redai Liubomirskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui M. R., išvadą teikianti institucija byloje Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos poskyris, dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovė advokatė Virginija Budrevičienė teismo posėdžio metu palaikė ieškovės pateiktą ieškinį. Atstovė paaiškino, kad po santuokos nutraukimo ir priteisto išlaikymo dienos praėjo jau 11 metų, per kuriuos šalių nepilnamečio vaiko poreikiai išaugo. Vaikas norėtų lankyti futbolą, vykti į ekskursijas. Ieškovė stengiasi pagal išgales išlaikyti vaikus ir tenkinti jų poreikius, yra registruota darbo biržoje, dirba pavienius darbus, susitvarkė visas išmokas, kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą.

Atsakovui M. R. ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo bei teismo šaukimas į teismo posėdį įteikti tinkamai (19,28 b.l.), tačiau atsiliepimo atsakovas nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Teismas pripažįsta, jog atsakovui yra žinomi ieškovės reikalavimai, ir tuo pagrindu, kad atsakovas, žinodamas apie jam pareikštą ieškinį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, savo pozicijos dėl jam pareikštų reikalavimų neišreiškė, teismas daro išvadą, kad atsakovas jų neginčija, ir bylą nagrinėja atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad ieškovės yra įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimos nariams yra teikiamos socialinės paslaugos. Ieškovė su keturiais nepilnamečiais vaikais: L. R., gim. . (duomenys neskelbtini), A. T., gim. (duomenys neskelbtini) , A. T., gim. (duomenys neskelbtini) ., L. T., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvena ieškovės močiutei priklausančiame name. Ieškovė visiškai nevartoja alkoholio, pagal savo galimybes tvarkosi namuose. Nurodė, kad nors namas ir senas, reikalaujantis remonto, tačiau kambariuose yra būtiniausi namų apyvokos daiktai ir baldai. Lankantis nuolat randama tvarka, paklotos lovos, švari patalynė ir vaikų rūbeliai. V. G. stengiasi ruošti vaikams šilto maisto, pasigaminti atsargų žiemai. Moters materialinė padėtis yra sunki, kadangi neturi nuolatinio darbo. Šeimos pajamas sudaro – socialinė pašalpa, išmokos vaikams, parama mokinio reikmėms įsigyti. Visi vaikai lanko Ukmergės rajono Siesikų gimnaziją, o po pamokų eina į Tulpiakiemio vaikų dienos centrą. Ieškovė domisi vaikų sveikata, nuolat lankosi pas vaikų gydytoją Ukmergės Pirminės sveikatos priežiūros centre. Pastaruoju metu namuose nėra fiksuota vaikų nepriežiūros atvejų. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus nuomone, natūralu, jog augant vaikui, keičiasi jo poreikiai ir atsiranda papildomos vaiko priežiūros išlaidos, t. y. reikalingos didesnės piniginės lėšos jo išlaikymui. Nuo to laiko, kai šalių sūnui L. R. buvo priteistas išlaikymas, praėjo daugiau kaip 11 metų. Per šį laikotarpį galėjo padidėti vaiko poreikiai mitybai, aprangai, avalynei, sveikatai, ugdymui, laisvalaikiui ir kt. Remdamasis paminėtomis aplinkybėmis bei vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius mano, kad išlaikymo dydžio pakeitimas (padidinimas) atitinka nepilnamečio L. R. teises ir teisėtus interesus (21-22 b.l.).

Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus atstovė Reda Liubomirskienė teismo posėdyje palaikė pateiktą išvadą. Papildomai paaiškino, kad ieškovei yra teikiamos socialinės paslaugos. Nutraukusi santuoką su atsakovu, ieškovė gyveno su kitu vyru, su kuriuo susilaukė dar trijų vaikų. Ieškovei kaip tik gali padeda jos motina, kuri gyvena tame pačiame kaime. Nurodė, kad vaikas kalba apie tėvą neigiamai, kontakto ieško, bet pats tėvas vengia ir yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo. Ieškovė buvo raginta ir anksčiau kreiptis į teismą dėl išlaikymo padidinimo, nes 2006 metais priteistas išlaikymas yra visiškai minimalus ir akivaizdžiai neatitinka šių dienų realijų ir vaiko poreikių. Ieškovė siekia pagerinti savo šeimos padėtį, stengiasi papildomai uždarbiauti pagal galimybes, gauna socialines išmokas, tačiau tokiai didelei šeimai nepakanka gaunamų lėšų. Pažymėjo, kad ieškovė labai stengiasi išlaikyti vaikus, deda visas pastangas. Šalių sūnus Lukas lanko Tulpiakiemio dienos centrą. Atsakovas M. R. savo prisiimtų įsipareigojimų nevykdo, išlaikymą, kurio atsakovas nemoka, kompensuoja valstybė. Atstovė paaiškino, kad atsakovas buvo ne kartą kviestas į poskyrį, tačiau neatvyko. Nors nėra žinoma atsakovo finansinė padėtis, prašoma priteisti 150 EUR suma yra tikrai minimali, tik patiems minimaliausiems vaiko poreikiams patenkinti. Išvadą teikiančios institucijos žiniomis, kitų nepilnamečių vaikų atsakovas neturi, yra darbingo amžiaus, nėra neįgalus, todėl galėtų dirbti ir skirti lėšas savo sūnaus išlaikymui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenims nustatyta, kad 2006 m. sausio 27 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu ieškovės V. G. ir atsakovo M. R. santuoka nutraukta bendru sutarimu, patvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (6-7 b.l.). Šalys Sutarties 3 punkte susitarė, kad M. R. mokės išlaikymą nepilnamečiui sūnui Lukui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 125 Lt (36 EUR) iki vaiko pilnametystės (7 b.l.). Ieškovė gyvena viena su keturiais nepilnamečiais vaikais A. T., gimusia (duomenys neskelbtini)., sūnumi L. R., gimusiu (duomenys neskelbtini)., sūnumi A. T., gimusiu (duomenys neskelbtini). ir dukra L. T., gimusia(duomenys neskelbtini) (10 b.l.), jos močiutei priklaususiame name (duomenys neskelbtini). (2, 10 b.l.). Ieškovės ir atsakovo sūnus L. lanko Ukmergės rajono Siesikų gimnaziją, gauna nemokamą maitinimą (9 b.l.). Ieškovė nedirba, yra registruota darbo biržoje (14 b.l.). Ieškovės gaunamos pajamos yra Ukmergės rajono savivaldybės teikiama socialinė pašalpa, išmoka už vaikus ir parama mokinio reikmėms įsigyti, t.y. už laikotarpį nuo 2016 metų spalio mėnesio iki 2017 metų gegužės mėnesio iš viso 2 432,85 EUR (12 b.l.). Nekilnojamojo turto neturi (11 b.l.). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ji dar 2008 metais kreipėsi į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją, iš kurio šalių nepilnamečiui sūnui Lukui kas mėnesį skiriama po 125 Lt (36 EUR) (13 b.l.).

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje. Vykdydami šią prievolę tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 ir kt.). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose. Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kasacinis teismas ne vienoje civilinėje byloje yra pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011 ir kt.), todėl, net ir nesant specialių poreikių, tačiau nustačius, kad nepilnamečio vaiko poreikiai iš esmės pasikeitė, yra pagrindas pakeisti priteisto materialinio išlaikymo dydį.

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.).

Ieškovė pasikeitusius nepilnamečio vaiko poreikius grindė tuo, kad vaikui augant didėja vaiko poreikiai: po sprendimo santuokos nutraukimo byloje, kuriuo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui L. R. praėjo 11 metų, vaikas lanko mokyklą – 6 klasę, jam reikalingi mokymosi reikmenys, taip pat mokymuisi reikalingas kompiuteris, vaikas nori vykti į ekskursijas, lankuti būrelius, kurie vyksta mieste, ypatingai domisi futbolu, tačiau visiems šiems poreikiams reikalingos lėšos, kurių ieškovė neturi. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas šiuo metu yra 13 metų amžiaus, lanko Ukmergės rajono Siesikų gimnaziją 6 klasę. Sprendimo, kuriuo vaiko išlaikymui buvo priteista po 125 Lt (36 EUR), priėmimo metu vaikui buvo dveji metai, kadangi praėjo jau vienuolika metų, vaikas lanko mokyklą, darytina išvada, kad vaiko poreikiai neabejotinai išaugo.

Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą vaikui taip pat grindė ir savo finansine padėtimi: ieškovė neturi darbo, yra registruota darbo biržoje, neturi pastovios deklaruotos gyvenamosios vietos, su keturiais nepilnamečiais vaikais gyvena močiutei priklausiusiame name, gauna tik socialines išmokas iš Ukmergės rajono savivaldybės. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Ieškovės pajamos nuo 2016 metų spalio mėnesio iki 2017 metų gegužės mėnesio sudarė 2 432,85 EUR. Ieškovė turi pareigą išlaikyti dar tris nepilnamečius vaikus, kurie gyvena kartu su ja. Ieškovė su vaikais gyvena jos močiutei priklausiusiame name, kuriame po močiutės mirties 2012 metais jai leido gyventi mama, už nuomą moka po 30 EUR per mėnesį, už elektrą moka dar 100 EUR per mėnesį. Iš Sodros pažymos apie asmens įdarbinimus už 2016-11-01 – 2017-11-30 matyti, kad atsakovas oficialiai Lietuvos Respublikoje nedirba, duomenų apie jo turimą nekilnojamąjį turtą teismas neturi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, neturi specialiųjų poreikių, neįgalumo, turi visas galimybes ir pareigą visomis išgalėmis rūpintis sūnumi ir finansiškai prisidėti prie jo išlaikymo.

Teismas konstatuoja, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 27 d. sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiui sūnui po 125 Lt (36 EUR) nepatenkina minimalių vaiko poreikių.

Ieškovė prašo padidinti priteistą iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui Lukui nuo 125 Lt (36 EUR) iki 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Įstatymai nenustato konkretaus išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato kriterijus, į kuriuo turi atsižvelgti teismas, priteisdamas išlaikymą: teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis nepilnamečiui sūnui – kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 EUR nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės, – yra mažesnis už šiuo metu galiojantį orientacinį ar minimalų darbo užmokesčio standartą Lietuvoje (nuo 2016-07-01 MMA yra 380 EUR [2/190 EUR], o nuo 2018-01-01 – 400 EUR [2/200 EUR]), kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, tačiau įvertinus tai, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų dėl vaiko poreikių ir jo vertinimo sąlygų, abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes dirbti bei gauti pajamas, teikiamą prioritetą nepilnamečio vaiko išlaikymui, iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteista suma nuo 36 EUR padidintina iki 150 EUR nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja ir toliau lieka ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ieškovei išaiškintina, kad išlaikymą dukrai ji privalo naudoti išimtinai tik nepilnamečio sūnaus interesais (CK 3.203 straipsnis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 54 EUR dydžio žyminis mokestis [(150 EURx12)x0,03] (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir 2,78 EUR pašto išlaidų valstybės naudai, iš viso 56,78 EUR (CPK 96 straipsnis). Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-17-T-1695-8379 Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovė dėl sunkios turtinės padėties yra 100 procentų atleista žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 3 dalis ir 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas; 19-20 b.l.). Antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis). Teismui pateikta Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. lapkričio 16 d. pažyma Nr. (2.16) NTP-7-10750 Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (33 b.l.) patvirtina, kad šios išlaidos sudaro 170,05 EUR, kurios priteistinos valstybei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Padidinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-101-627/2006 m. iš atsakovo M. R. priteistą nepilnamečio sūnaus L. R. išlaikymą nuo 125 Lt (36 EUR) iki 150 EUR ir priteisti iš atsakovo M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2004 m. spalio 2 d., kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 150 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 54 EUR (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 2,78 EUR (du eurus 78 ct) procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Informuoti atsakovą M. R., jog žyminis mokestis ir pašto išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Priteisti iš atsakovo M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 170,05 EUR (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 5 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Informuoti atsakovą, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.