Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-12-28 · Civilinė byla Nr. e2-30803-819/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-12-28Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-11-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-28
Bylos Nr.
e2-30803-819/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24630-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Misiūnaitė-Bashir
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybei
Kategorijos
  • 3.2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-30803-819/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24630-2018-5 Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.1.3.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,sekretoriaujant Lolitai Mankevičiūtei,dalyvaujant atsakovės atstovei Valerijai Prichodko,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 158,69 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovė nurodo, kad 2017 m. kovo 19 d. Vilniuje, Viršuliškių g. 8 įvykusio eismo įvykio metu, automobiliui pervažiavus greičio ribotuvą su atsisukusiu varžtu, buvo apgadintas automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis). Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas 2017 m. kovo 29 d. nutarime Nr. AV2-730 konstatavo, kad Automobilio vairuotojas kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Automobilis buvo apdraustas ieškovės transporto priemonių savanoriškuoju draudimu, draudėjas – UAB „Apdailos karalystė“. Dėl Automobilio apgadinimo ieškovė išmokėjo 158,69 Eur draudimo išmoką. Ši nuostolių suma buvo nustatyta remiantis Audatex kompiuterinės programos sugeneruota remonto sąmata. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodo reiškianti regresinį reikalavimą atsakovei kaip atsakingam už žalos padarymą asmeniui, nes gatvė ties namu Viršuliškių g. 8, Vilniuje, kur įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso atsakovei, kuri turi pareigą ją prižiūrėti, taisyti, organizuoti joje saugų eismą pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) 4 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnio 32 punktą, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtino Kelių priežiūros tvarkos aprašo 4.1 punktą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5, 16 straipsnius. Nagrinėjamu atveju atsakovė šios pareigos nevykdė, nes greičio ribotuvas gatvėje ties namu Viršuliškių g. 8, Vilniuje, buvo netvarkingas – iš jo buvo išsikišęs varžtas. Kadangi šis trūkumas priskirtinas prie statybinių konstrukcijų trūkumų, atsakovei atsakomybė kyla be kaltės, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio 2 dalimi.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą byloje, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovė, siekdama žalos atlyginimo, turi įrodyti žalos, ją sukėlusio asmens neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio buvimą. Ieškovė gi apsiriboja abstraktaus pobūdžio faktais, jog sostinės gatvės nuosavybės teise priklauso atsakovei. Ieškovė ieškinyje nenurodo kaip konkrečiai pasireiškė atsakovės nerūpestingumas ir neatidumas organizuojant Vilniaus miesto gatvių priežiūrą, nepateikia įrodymų, jog atsakovė būtų nesilaikiusi ar pažeidusi teisės norminius aktus. Ieškovė, ieškinyje nurodydama, kad Automobilį apgadino iš greičio ribotuvo išlindęs varžtas, nepateikia jokių eismo įvykio vietos nuotraukų, kurių pagrindu bent vizualiai būtų galima įvertinti buvusią gatvės kokybę, taip pat nustatyti, ar ieškovės nurodomi Automobilio pažeidimai galėjo būti sąlygoti šios gatvės kokybės trūkumų. Be to, atsakovė prašo įvertinti ir pačios Automobilio vairuotojos veiksmus, vairuojant Automobilį. Jos 2017 m. kovo 19 d. paaiškinime, pateiktame ieškovei, nėra detalizuotos eismo įvykio aplinkybės, tame tarpe oro sąlygos, eismo intensyvumas, kitos aplinkybės, kurios reikšmingos sprendžiant žalos atlyginimo klausimą.

Ieškovė, jos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Jos pasisakymai fiksuoti teismo posėdžio protokole.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių, jų atstovų rašytinių, žodinių paaiškinimų nustatyta, kad Vilniuje, Viršuliškių g. 8 2017 m. kovo 19 d. apie 19:25 val. buvo apgadintas automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. M.. Apie eismo įvykį V. M. pranešė bendruoju pagalbos telefonu, nurodydama, kad važiuojant per greičio ribotuvą apgadintas Automobilis, būtent, apgadintas ratas ir lietas ratlankis (b. l. 8). Į eismo įvykio vietą, kuri nurodyta adresu Vilniuje, Viršuliškių g. 8, buvo išsiųsti policijos pareigūnai, kurie rado apgadintą Automobilį vietoje, apžiūrėję Automobilį nustatė priekinio dešinės pusės rato apgadinimus (b. l. 7). 2017 m. kovo 24 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau – Kelių policijos valdyba) surašė nutarimą dėl administracinio nusižengimo bylos Nr. AV2-730 teisenos nutraukimo, kuriuo nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (b. l. 7). Šiame nutarime Kelių policijos valdyba nurodė, kad sprendimą priėmė išnagrinėjusi įvykio medžiagą, bei konstatavo, kad V. M. paaiškino, jog „2017 m. kovo 19 d. 19.25 val. vairavo automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo Viršuliškių g. 8 pervažiavo minėtu automobiliu greičio ribotuvą ir pramušė automobilio padangą, į padangą įlindo varžtas nuo greičio ribotuvo; įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir V. M.“. Į bylą nėra pateikta įvykio medžiaga, kuria remdamasi Kelių policijos valdyba priėmė 2017 m. kovo 24 d. nutarimą, taip pat nuotraukos iš eismo įvykio vietos. Į bylą taip pat nėra pateikta įrodymų, kaip Automobilis atrodė po eismo įvykio, kokiu būdu jis buvo patrauktas iš eismo įvykio vietos. Į bylą pateiktos fotonuotraukos darytos ne įvykio dieną ir ne įvykio vietoje, ką patvirtino ieškovės atstovas pasirengimo nagrinėti bylą metu (b. l. 19-39).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad eismo įvykio dieną Automobilis savanoriškuoju transporto priemonių draudimu buvo draustas pas ieškovą (b. l. 5-6). Transporto priemonių draudimo liudijime serija LD Nr. 107284257 (toliau – Draudimo sutartis) draudėju nurodyta UAB „Apdailos karalystė“, naudos gavėju – AB Šiaulių bankas, pažymėta, kad draudimo suma – transporto priemonės rinkos vertė įvykio dieną, besąlyginė išskaita – 130 Eur. 2017 m. kovo 20 d. V. M. UAB „Apdailos karalystė“ vardu pateikė ieškovei prašymą išmokėti draudimo išmoką dėl Automobilio apgadinimo eismo įvykio metu (b. l. 10). Šiame prašyme V. M. nurodė, kad apie eismo įvykį policijai nepranešta, taip pat dar kartą pateikė paaiškinimą dėl eismo įvykio aplinkybių, nurodydama, kad 2017 m. kovo 19 d. apie 19:30 val. ji vairavo Automobilį, „įvažiavus į Viršuliškių g. 8 pervažiavo greičio ribotuvą, gulinį ant kelio, iš kurio išlindęs varžtas jai pradūrė padangė ir apgadino lietąjį diską“. Ieškovė, reguliuodama žalos atlyginimą, apžiūrėjo Automobilį, jo apgadinimus įvertino 158,69 Eur suma (b. l. 11, 12-16) bei šią sumą pervedė Transporto priemonių draudimo liudijime serija LD Nr. 107284257 nurodytam naudos gavėjui AB Šiaulių bankui (b. l. 17-18).

Šioje byloje tarp šalių ginčas kilo dėl žalos, padarytos dėl kelio įrenginio – greičio ribotuvo, trūkumo, atlyginimo (Kelių įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).

Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011).

Byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad Viršuliškių gatvė, esanti Vilniuje, kurioje įvyko eismo įvykis, ir jos dalimi esantys keli greičio ribotuvai ties namu Viršuliškių g. 6 (www.maps.lt, b. l. 108-110) priklauso Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise (Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 4 straipsnio 1, 3 dalys), o gatvės priežiūra, taisymas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas). Tačiau tarp šalių kilo ginčas, ar Viršuliškių gatvės dalimi esantys greičio ribotuvai ties namu Viršuliškių g. 6, Vilniuje, eismo įvykio dieną buvo su trūkumais, iš ko ieškovė kildina atsakovės atsakomybę šioje civilinėje byloje.

Teismas sutinka su ieškove, kad CK 6.266 straipsnyje yra įtvirtintas taip vadinamas objektyviosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas, reiškiantis, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tą ne kartą kasacine tvarka priimtose nutartyse yra pabrėžęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005, 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009), nurodydamas, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės atsakomybės sąlygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Šiuo teisiniu pagrindu reiškiant reikalavimą kaltė yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų, o veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko ar jo valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Todėl šioje byloje aplinkybė dėl atsakovei priklausančio kelio trūkumo buvimo fakto eismo įvykio dieną yra esminė ginčui teisingai išnagrinėti, kurią įrodyti ir pagrįsti pareiga tenka ieškovei.

Ieškovė šią aplinkybę grindžia iš esmės vieninteliu įrodymu – Kelių policijos valdybos 2017 m. kovo 24 d. nutarimu, kuriame Kelių policijos valdyba, ištyrusi įvykio medžiagą dėl 2017 m. kovo 19 d. įvykusio eismo įvykio Vilniuje, Viršuliškių g. 8, nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylą, nesant padarytos veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame nutarime, kaip ir kituose byloje surinktuose rašytiniuose įrodymuose nurodytų faktinių aplinkybių apie eismo įvykį šaltinis yra Automobilio vairuotoja V. M., kuri, be kita ko, yra suinteresuotas asmuo – draudėjo UAB „Apdailos karalystė“ pagal Draudimo sutartį ir joje aptartas sąlygas, tame tarpe besąlyginę išskaitą, atstovė. Jokių kitų objektyvių įrodymų, tame tarpe nuotraukų iš eismo įvykio vietos, eismo įvykio vietos schemos, eismo įvykyje dalyvavusių, jį mačiusių ar fiksavusių liudytojų parodymų, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Kelių policijos valdybos 2017 m. kovo 24 d. nutarime nurodytas įrašas, kad įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir V. M., negali būti vertinamas kaip kitas objektyvus įrodymų šaltinis, nes į bylą šis policijos pareigūno tarnybinis pranešimas nepateiktas, dėl ko teismas negali įvertinti, ar tarnybiniame pranešime policijos pareigūnas nurodė tai, ką jam pasakė V. M., ar jis tarnybiniame pranešime nurodė jo matytas ir fiksuotas aplinkybes eismo įvykio vietoje. Nesant jokių kitų įrodymų apie Viršuliškių gatvėje ties gyvenamuoju namu Viršuliškių g. 6, Vilniuje, esančių greičio ribotuvų blogą būklę eismo įvykio metu (b. l. 111), V. M. rašytiniai paaiškinimai, teikti policijos pareigūnams, ieškovei, negali būti vertinami kaip pakankami konstatuoti Viršuliškių gatvėje ties namu Viršuliškių g. 6, Vilniuje, esančių greičio ribotuvo trūkumo faktą – varžto iš jo išlindimą, eismo įvykio metu, kuris ir sukėlė žalą Automobiliui (CPK 178, 185 straipsniai). Jie yra neišsamūs (pvz., iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų, viešai prieinamų duomenų matyti, kad Viršuliškių g. ties gyvenamuoju namu Viršuliškių g. 6, Vilniuje, yra du greičio ribotuvai iš abiejų pėsčiųjų perėjos pusių; kuris iš jų buvo su trūkumais įvykio dieną, kuria kryptimi judėjo V. M., ar būtent šiuos greičio ribotuvus V. M. turi omeny eismo įvykio vietą nurodydama Viršuliškių g. 8, Vilniuje, iš byloje surinktų įrodymų nustatyti neįmanoma) ir dviprasmiški (pvz., paaiškinimuose ieškovei V. M. nurodo ne važiavusi Viršuliškių gatve, kurioje ir yra įrengti greičio ribotuvai, o įvažiavusi į Viršuliškių g. 8 ir ten pervažiavusi greičio ribotuvą, kas kelia teismui dvejonę dėl eismo įvykio vietos), o nesant kitų byloje surinktų įrodymų, pašalinti šiuos neaiškumus, dviprasmybes teismas neturi galimybės.

Ieškovė ieškinį grindė taip pat į bylą pateiktomis fotonuotraukomis, kuriose yra fiksuota Automobilio padangos, lietojo disko sugadinimo pobūdis, taip pat varžtas, ieškovės teigimu, sugadinęs Automobilio padangą. Teismo vertinimu, šie į bylą pateikti įrodymai pagrindžia žalos Automobiliui padarymo faktą, tačiau patys savaime nepagrindžia eismo įvykio, kurio metu ji buvo padaryta, aplinkybių, priežastinio ryšio (CPK 185 straipsnis): fotonuotraukos darytos ne eismo įvykio vietoje; jose nėra fiksuotų kitų duomenų, leidžiančių spręsti, kad jose fiksuotas varžtas yra būtent iš greičio ribotuvo ir/ar greičio ribotuvo, esančio Viršuliškių gatvėje ties gyvenamuoju namu Viršuliškių g. 6, Vilniuje (b. l. 111); įrodymų, kad nuotraukose fiksuotas Automobilio padangos sugadinimas galėjo būti padarytas tik V. M. nurodytomis aplinkybėmis, t. y. pervažiavus greičio ribotuvą, iš kurio išlindęs varžtas, taip pat nėra; tokioms aplinkybėms nustatyti būtinos specialios žinios, kurių pats teismas neturi; kuris tiksliai apgadinimas ir kokiu būdu eismo įvykio metu buvo padarytas Automobilio lietam diskui, iš fotonuotraukų, kitų įrodymų nustatyti iš viso neįmanoma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek skirdamas bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje, tiek parengiamojo teismo posėdžio metu teismas siūlė ieškovei naudotis teise teikti papildomus įrodymus, liudijančius atsakovės atliktus neteisėtus veiksmus ir/ar neveikimą, greičio ribotuvo, buvusio Viršuliškių g. 8, Vilniuje, būklę 2017 m. kovo 19 d. vykusio eismo įvykio metu, Automobilio valdytojo elgesį 2017 m. kovo 19 d. vykusio įvykio metu ir jo aplinkybes, tačiau šia teise ieškovė nepasinaudojo.

Todėl ieškovės ieškinys atmestinas, ieškovei neįrodžius aplinkybių, būtinų atsakovės civilinei atsakomybei kilti (CK 6.266 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

Ieškovė byloje sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio. Kadangi ieškinys atmestas, žyminio mokesčio išlaidos ieškovei neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Valstybės šioje byloje patirtos pašto išlaidos – 1,79 Eur, neviršija minimalios valstybės naudai priteistinos sumos, todėl jos iš ieškovės valstybės naudai nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nutaria:

ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir