Kauno apygardos teismo nutartis

2013-07-15 · Byla Nr. ATP-708-579/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-15
Bylos Nr.
ATP-708-579/2013
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02936-2013-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evaldas Gražys
Kategorijos
  • 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-708-579/2013
Proceso Nr. 4-69-3-02936-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.1.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutarimo D. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) Administracinės veiklos skyriaus specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. V. už tai, kad jis 2013-04-10, apie 22.49 val., kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis 166,05 kilometre, esant leistinam važiavimo greičiui 50 km/h, automobiliu „Mitsubishi Grandis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 109 km/h ± 4 km/h greičiu, t. y. nustatytą greitį viršijo daugiau nei 50 kilometrų per valandą, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 p. reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2013-05-08 nutarimu D. V. nubaustas pagal LR ATKP 124 straipsnio 6 dalį 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) mėnesiams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu D. V. prašė pakeisti 2013 m. gegužės 8 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą ir už padarytą pažeidimą neskirti papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

D. V. savo apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas išnagrinėjo bylą ir skyrė nuobaudą jau iki teismo posėdžio surašęs skundžiamą nutarimą. Apeliantas nurodė, kad posėdis truko 9 minutes ir iš karto teismas paskelbė skundžiamo nutarimo esmę, po ko, nieko nelaukiant, buvo pasirašytinai įteiktas posėdžių sekretorės jau turėtas ir iš anksto pasirašytas bei kitaip įformintas skundžiamo nutarimo tekstas. Apelianto nuomone, darytina pagrįsta išvada, kad nutarimą surašė ir faktiškai priėmė už akių, o teismo posėdis buvo formalus ir nieko nelemiantis. Tai D. V. kelia abejones dėl tinkamos teismo procesinės veiklos, sprendžiant administracinių teisės pažeidimų bylas žodinio proceso tvarka, nors teismas nutarimus ir priima bei skelbia tuoj pat, tačiau popierinius nutarimų tekstus surašo ir įteikia tikrai ne per minutę. Tokiu atveju, apelianto nuomone, buvo pažeistos ATPK 288 str. 1 d.- 3 d, 257 str., 284 str., 256 str. 1 d. – 2 d. numatytos nuostatos. D. V. teigimu, iš teismo posėdžio protokolo ir posėdžio garso įrašo matyti, kad teismas nevykdė jokios aiškinimosi veiklos tam, kad priimti nutarimą, kadangi jis buvo surašytas ir priimtas iki posėdžio, o paskelbtas sulaukus teismo posėdžio bei bylos nagrinėjimo pabaigos. Teismas nesigilino į jokias kitas, iki teismo posėdžio byloje dar nesančias, tačiau turinčias reikšmės bylai bei nuobaudos individualizavimui aplinkybes , ir priėmė nutarimą dar iki bylos išnagrinėjimo. Apelianto nuomone, šios aplinkybės negalėjo neturėti įtakos bylos tinkamam ir teisingam išnagrinėjimui bei skundžiamo nutarimo rezultatui – nuobaudos dydžiui, visiškai atitinkančiam teisės normas bei teisės praktikos išaiškinimus.

D. V. savo apeliaciniame skundu taip pat nurodė, jog apylinkės teismas nemotyvavo, kodėl nėra ar nenustatė išskirtinių aplinkybių, leidžiančių jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

Apelianto teigimu, teismo posėdžio metu jis rodė padaryto pažeidimo vietos žemėlapį, sutikdamas dėl kaltės, nurodė argumentus dėl nuobaudos rūšies, nesusijusios su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Teismas šiuos įrodymus turėjo aptarti, o juos atmesdamas, išsamiai motyvuoti. Pareiškėjo nuomone, nėra suprantama, dėl kokių priežasčių teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, leidžiančių jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir tuo pažeidė jo teises į teisingą teismą bei nesivadovavo visuotinai pripažintais teisės principais.

Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kokius paaiškinimus jis pateikė teismo posėdžio metu, jog pažeidimo metu 2013-04-08 22:49 val. buvo jau visiškai sutemę, lijo, nesimatė jokių požymių, kad tai gyvenvietė. Teismui pateikė vietos žemėlapį, tačiau prijungti jo nepaprašė, iš kurio matyti, jog gyvenamųjų namų toje vietoje nesimato ir tai nepaneigia jo paaiškinimų, jog pažeidimo metu iš apgaulingos kelio aplinkos nesuprato esantis naujos (Degučių) gyvenvietės teritorijoje. Apeliantas nurodė, kad per 27 metus nebuvo padaręs jokio autoįvykio, vairuoja atsargiai, todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo parinkti nuobaudos rūšies bei vertinti padaryto pažeidimo lygiai taip pat, kaip panašiu atveju asmeniui, akivaizdžiai žinojusiam apie jo vairavimo gyvenvietėje faktą bei joje nustatytus greičio apribojimus.

ATPK 30¹ str. taikymo pagrindai yra nustatomi tada, kai atsižvelgiama į ATPK 31 str. numatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, bei yra pagrindas vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais. Jau 2013-04-25 ATP protokole buvo nustatyta, kad jis dėl padaryto pažeidimo gailėjosi, t. y. buvo ATPK 31 str. nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad vairuotojo pažymėjimas jam yra ypatingai reikalingas kasdieniniam individualiam architekto darbui. Neturėjimas teisės vairuoti ypatingai apsunkintų jo profesinę veiklą bei galimybę rūpintis šeima (šeimoje 4 vaikai).

Apeliantas savo skundą taip pat argumentuoja priimta Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo mėn. 21 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-786-175/2012, pritaikant ATPK 30¹ str. nuostatas, bei LR Konstitucinio teismo 2006-03-28 nutarimu dėl vienodos teismų praktikos formavimo ir laikymosi, užtikrinant tokios pat (analogiškos) bylos sprendimą taip pat, o ne sukuriant naujus teismo precedentus, laikantis proporcingumo principo bei tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalomo protingo santykio išlaikymo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo D. V. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013-05-08 nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

D. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip matyti iš nagrinėjamo apeliacinio skundo, D. V. nurodo administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjimo apylinkės teisme proceso trūkumus bei, nors kaltės dėl padaryto pažeidimo neneigia, nesutinka su jam paskirta administracine nuobauda pagal ATPK 124 str. 6 d., netaikant ATPK 30¹ str. nuostatų, todėl apygardos teismas patikrina administracinės teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Kauno apylinkės teisme D. V. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas vyko žodine tvarka, rašant teismo posėdžio protokolą ir jame užfiksuojant apklausiamo administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens parodymus. Teismo posėdžio protokolo duomenimis, bylos nagrinėjimo metu nebuvo pareikšta prašymų, papildymų nei prieš pradedant bylos nagrinėjimą, nei prieš skelbiant baigiamųjų kalbų procesinę stadiją. Jokių papildomų duomenų, išskyrus administracinio teisės pažeidimo 17 lapų medžiagą gautą iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos, paštu ar per teismo raštinę iki bylos nagrinėjimo dienos pateikta nebuvo. Dėl šių aplinkybių, akivaizdu, kad teismas turėjo galimybę, susipažinęs su atsiųsta medžiaga iki bylos nagrinėjimo pradžios pasiruošti procesinio dokumento projektą, kuriame koncentruotai išdėstomos faktinės – objektyviai pagrįstos administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybės bei duomenys apie administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį. Tokios galimybės – procesinio dokumento projekto paruošimo iki bylos nagrinėjimo įstatymas nedraudžia. Priešingai, procesinio dokumento projekto paruošimas, apygardos teismo nuomone, padeda įgyvendinti proceso operatyvumo principą expressis verbi (tiesiogiai) įtvirtintą Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 str. 1 d. ir kuris siejamas su teismų įstatymo 5 str. 2 d. bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtinta principine nuostata, jog teismas visa savo veikla turi užtikrinti, kad bylos būtų išnagrinėtos per įmanomai trumpiausią laiką.

Kaip jau minėta, teismo posėdžio metu D. V. prašymų dėl papildomų duomenų pateikimo nereiškė, tačiau visiškai tikėtina, kad, kaip ir nurodė savo apeliaciniame skunde, savo duotus paaiškinimus papildė (iliustravo) vietovės žemėlapiu ir kurio pateikimas, kaip ir išsakyti paaiškinimai, objektyvių faktinių duomenų, dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo jokia apimtimi nepakeitė. Nepasikeitus įrodymų bei aptartinų duomenų apimčiai, susidarė galimybė teismui galutinį procesinį sprendimą paskelbti tuojau pat po bylos išnagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir tai nesudaro pagrindo jį vertinti kaip neteisėtą. Įrodymų visuma, kuriais teismas rėmėsi priimdamas nutarimą dėl asmens kaltės bei kitų reikšmingų bylai teisingai išspręsti aplinkybių, įvertinta koncentruotai ir esminiai patvirtina įrodymų bei skirtos administracinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą. Apeliacinio skundo argumentai dėl ATPK 256 str. 257 str. 284 str., 288 str. nuostatų nesilaikymo, kaip ir skundo motyvai, kad teismas nesigilino į jokias kitas, iki teismo posėdžio byloje dar nesančias, bet turinčias reikšmės bylai bei nuobaudos individualizavimui aplinkybes, realiai nesant tokių objektyvių aplinkybių, atmetami kaip deklaratyvūs ir neatitinkantys byloje esančių faktinių duomenų. Bylos proceso operatyvumas, kuomet bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikti jokie nauji įrodymai, galėję įtakoti įrodymų vertinimo apimtis, suponavo galimybę galutinį procesinį sprendimą – nutarimą – skelbti nedelsiant.

Atsižvelgiant į minėtą operatyvumo principą, byla gali būti grąžinama į ankstesnę procesinę padėtį tik išimtinais atvejais, paprastai susijusiais su papildomu įrodymu rinkimu ar kitais papildomais procesiniais veiksmais, todėl, nagrinėjamu atveju, kuomet nėra tokio apeliacinio skundo pagrįsto reikalavimo, procesinio sprendimo paskelbimas tuoj pat po bylos išnagrinėjimo nevertinamas kaip esminis pažeidimas galėjęs įtakoti galutinį sprendimo rezultatą.

D. V. savo apeliaciniame skunde nurodė, kad apylinkės teismas nemotyvavo, kodėl nėra ar nenustatė išskirtinių aplinkybių, leidžiančių jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, įvertinus ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (LAT nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).

Apylinkės teismas, skirdamas D. V. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią, kad gailisi padaręs pažeidimą, ir sunkinančią, kad jis per metus iki šio pažeidimo padarymo buvo dar du kartus baustas už greičio viršijimą, aplinkybes ir, nenustačius išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, G. V. paskyrė administracinę nuobaudą sankcijos už numatyto pažeidimo padarymą ribose.

Kaip matyti iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykio registro (b. l. 3-16) pateiktų duomenų, D. V. dėl administracinių teisės pažeidimų baustas daugiau nei trisdešimt kartų, didžiausioji dalis – už KET pažeidimus. Dešimt kartų D. V. baustas už leistino greičio viršijimą ir nors dalis šių nuobaudų jau negalioja, tačiau tai charakterizuoja jį kaip asmenį linkusį daryti tokio pobūdžio administracinius teisės pažeidimus. Paskutiniosios dvi administracinės nuobaudos dėl greičio viršijimo galioja ir kaip matyti iš konstatuotų pažeidimų duomenų, nei pažeidimo vieta (miesto gatvė ar magistralinis kelias), nei pažeidimo padarymo laikas (šviesus ar tamsus paros metas) jokios įtakos šių pažeidimų darymui neturi, todėl D. V. apeliacinio skundo motyvas, kad jis, važiuodamas tamsiu paros metu nepastebėjo gyvenvietės, vertinamas tik kaip siekis švelninti savo teisinę padėtį, padarius trečią per nepilnus metus administracinį teisės pažeidimą, susijusį su vairuojamo automobilio greičio viršijimu.

Kauno apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas, skirdamas D. V. nuobaudą už LR ATPK 124 str. 6 d. numatytą pažeidimą, bendrųjų nuobaudų skyrimo nuostatų nepažeidė.

Su apeliaciniu skundu Kauno apygardos teisme buvo gautas Architekto kvalifikacijos atestatas, išduotas D. V. ir Degučių gyvenvietės ortografinis žemėlapis. Šie duomenys patvirtina, kad D. V. yra architektas, o žemėlapis patvirtina pažeidimo padarymo vietą. Apelianto manymu, dėl apeliacinio skundo argumentų ir šių papildomų duomenų yra pagrindas už LR ATPK 124 str. 6 d. pažeidimą skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta administracinė nuobauda.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis LR ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (LVAT nutartys Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007), tačiau šiuo nagrinėjamu atveju, apygardos teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, sprendžia, kad apylinkės teismo išvada, kad išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti LR ATPK 30¹ straipsnį, šioje byloje nenustatyta, yra visiškai pagrįsta.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbo siejimas su poreikiu vairuoti transporto priemones, teisminėje praktikoje savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (LVAT nutartys Nr. N3-34/2007, N1-413/2007) ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą, todėl D. V. nurodyta aplinkybė, kad vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas darbo funkcijoms atlikti, o be to šeimoje yra keturi vaikai, nesudaro faktinių duomenų visumos, kaip pagrindo švelninti paskirtą administracinę nuobaudą.

Apeliantas savo skundo motyvus taip pat grindžia Konstitucinio teismo 2006-03-28 nutarimu dėl vienodos teismų praktikos formavimo ir laikymosi bei Kauno apygardos teismo nutarties Nr. ATP-786-175/2012 argumentais dėl darbo specifikos, kaip duomenų komplekso sudėtinės dalies, leidžiančios švelninti administracinę nuobaudą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas – auctoritas rerum similiter judicatarum. Precedentinis teisės aiškinimo metodas reiškia, kad aiškintis tikrąją teisės normos prasmę panaudojami teismo sprendimai, kur jau pateiktas tos pačios teisės normos aiškinimas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio – pagrindas, priežastis, motyvas) (LAT nutartis Nr. 2K-7-76/2012). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodytoje Kauno apygardos teismo nutartyje išdėstytos aplinkybės iš esmės neatitinka šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių, todėl teismas nagrinėdamas apeliacinį skundą šia nutartimi nesiremia.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad D. V. paskirta administracinė nuobauda – administracinė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems mėnesiams vertinama kaip proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta siekiant nubausti bei auklėti nubaustą asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles bei, kad nedarytų naujų teisės pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis LR ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., 302¹³ str.,

nutaria:

D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Evaldas Gražys