Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantų (ieškovų) G. J. ir Asociacijos „Peteliškių kalvos bendruomenė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-23 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų G. J. ir Asociacijos „Peteliškių kalvos bendruomenė“ ieškinį atsakovams UAB „Constra“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyrius, dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-01-09 išduotą atsakovei UAB „Constra“ statybą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, leidžiantį dokumentą Nr. 17-3265, ir įpareigoti atsakovę UAB „Constra“ pertvarkyti projektinę dokumentaciją, gauti naują statybą leidžianti dokumentą, pertvarkyti statinį, nustatant vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą, o jei per šį teismo nustatytą laikotarpį atsakovė UAB „Constra“ neatliks nurodytų veiksmų, pasibaigus šiam terminui, įpareigoti atsakovę UAB „Constra“ per tris mėnesius nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, o jei šių veiksmų atsakovė UAB „Constra“ neatliks, leisti ieškovams arba Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui nugriauti ginčo statinį ir sutvarkyti statybvietę išieškant išlaidas iš atsakovės UAB „Constra“.Ieškovai kartu su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-01-09 išduotą atsakovei UAB „Constra“ statybą adresu (duomenys neskelbtini), leidžiantį dokumentą Nr. 17-3265 iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-02-23 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nustatė, jog ieškovai būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvuoja tuo, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas galimai neteisėtai, išduotas dokumentas pažeidžia viešą interesą, bei prieštarauja Vilniaus miesto 2004 m. bendrojo plano sprendiniams, todėl turi būti panaikintas, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir toliau vykdant ginčo statinio darbus gali ženklai pasunkėti busimo sprendimo įvykdymas, reikėtų nugriauti neteisėtai pastatytus statinius. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju prašomos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai per didele apimti suvaržytų statytojo teises ir būtų pažeistas proporcingumo principas, todėl padarė išvadą, jog nėra pagirdo teikti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantai ieškovai G. J. ir Asociacija „Peteliškių kalvos bendruomenė“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Atskirajame skunde nurodoma, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kiekvieną dieną vykdomos statybos darbai didina prašomo nugriauti pastato vertę ir apsunkina restitucijos taikymą priėmus pareiškėjams palankų sprendimą, taip pat didėja grėsmė viešam interesui, jei priėmus pareiškėjams palankų sprendimą Vilniaus miesto savivaldybei reiktų atlyginti atsakovų žalą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pripažino tik vieno asmens - statytojo interesus, tačiau paneigė visų kitų asmenų – gyventojų, bendruomenės ir ieškovų interesus.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovės UAB „Constra“ atstovas prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog atsakovė jokių galiojančių jai išduotų statybą minėtu adresu Peteliškių g. 28, Vilnius, leidžiančių dokumentų neturi; bendrovė į bylą atsakove įtraukta nepagrįstai, nes atsakovės ir ieškovų nesieja materialinis teisinis santykis, iš kurio kildinami ieškovų ieškinio reikalavimai. Ieškovams pareiškus ieškinį dėl netinkamo ginčo objekto bei netinkamam subjektui, t. y. atsakovei UAB „Constra“, nėra pagrindo teigti, jog atsakovės atžvilgiu gali būti priimtas ieškovams palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, atitinkamai neegzistuoja ir teisinis pagrindas ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį. Nurodo, jog ieškovai ieškinio reikalavimus ir dėstomus argumentus grindžia Vilniaus miesto 2004 m. bendrojo plano sprendiniais, t. y. negaliojančiu teritorijų planavimo dokumentu, kai tuo tarpu ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu (2018-01-09) Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje galiojo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas iki 2015 metų, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu. Ieškinys paremtas tik bendro pobūdžio teisės aktų nuostatomis ir hipotetiniais pasvarstymais, prielaidomis, kas nėra laikytina neginčijamais įrodymais. Nei sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas ir jo sprendiniai, patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-04-26 sprendimu Nr. 1-1123 „Dėl sklypo Peteliškių g. 11 detaliojo plano tvirtinimo“, nei konkretus reglamentas – užstatymo intensyvumas nėra nuginčyti kaip neteisėti bei nėra panaikinti. Minėto detaliojo plano teisėtumo nustatymas nėra ir šios civilinės bylos ginčo dalykas, – jis nėra ginčijamas kaip neteisėtas. Taigi abejotinas ieškinio prima facie pagrįstumas.Ieškovai neįvertina, jog net ir ieškinio patenkinimo atveju statybos darbų padariniai gali būti įteisinti negriaunant statinių. Be to, ir patys Ieškovai pateiktu ieškiniu pirmiausia prašo įpareigoti atsakovę UAB „Constra“ pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Negalima teigti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažinęs statybos leidimą išduotą neteisėtai, priims sprendimą nugriauti statinį. Atskirajame skunde jokiais skaičiavimais ar įrodymais nepagrindžiami teiginiai apie galimą ženklų būsimo teismo sprendimo apsunkinimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Ginčas byloje kilęs dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2018-02-23 nutartimi nutarė netenkinti ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos dvi įstatyme įtvirtintos sąlygos: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas, ir antra, ieškovas turi pagrįsti teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.Atskirajame skunde nurodoma, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kiekvieną dieną vykdomos statybos darbai didina prašomo nugriauti pastato vertę ir apsunkina restitucijos taikymą priėmus pareiškėjams palankų sprendimą, taip pat didėja grėsmė viešam interesui, jei priėmus pareiškėjams palankų sprendimą Vilniaus miesto savivaldybei reiktų atlyginti atsakovų žalą.Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantai neįrodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje pripažinta, jog savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą. Tokiu atveju, jei teismas nustatytų terminą pašalinti galimai neteisėtos statybos padarinius, nėra grėsmės, kad šis sprendimas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų neįgyvendinamas. Priešingai, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai per didele apimti suvaržytų statyto teises ir būtų pažeistas proporcingumo principas. Proporcingumo principas tiesiogiai neįtvirtintas CPK nuostatose, tačiau civiliniame procese turi būti vadovaujamasi ne tik šakiniais šios teisės šakos principais, bet ir bendraisiais teisės principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turi įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovams tuo atveju, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, bei pagrįstai konstatavo, jog šių priemonių taikymas šiuo atveju pažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principus. Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-23 nutartį palikti nepakeistą.