- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-11
- Bylos Nr.
- eI3-49-583/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01803-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Remigijus Arminas (pirm.), Eglė Kiaurakytė, Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sodininkų bendrija "Gulbė"
- Advokatai
- Raimondas Simonavičius
- Kategorijos
- 15.6Žemėtvarka ir jos planavimo dokumentai
- 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,
2020 m. sausio 14 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. B. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui sodininkų bendrijai „Gulbė“ dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. B. (toliau – pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą prašydama:
1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT prie ŽŪM) Klaipėdos rajono skyriaus 2018 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. 12FPĮ-201-(14.12.124.) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas įsiterpusio žemės sklypo suformavimas sodininkų bendrijoje“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas);
2) įpareigoti NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyrių atlikti procesinius veiksmus, leidžiančius pareiškėjos naudai rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą;
3) priteisti pareiškėjai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodo, kad sodininkų bendrijoje „Gulbė“ (toliau – ir Bendrija), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise turi 0,06 ha dydžio žemės sklypą. Šį žemės sklypą pareiškėjo įsigijo 2015 m. gegužės 20 d. Perduodant žemės sklypą pardavėjai pareiškėjai pranešė, kad su šiuo sklypu ribojasi 3 arų dydžio valstybinės žemės sklypas, kuriuo jie iki šiol naudojosi. Pareiškėja nuo žemės sklypo įsigijimo momento su šeima prižiūri ir naudojasi minėtu valstybinės žemės sklypu.
Pareiškėja siekdama išsipirkti minėtą valstybinės žemės sklypą 2018 m. balandžio 26 d. kreipėsi į NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyrių su prašymu suformuoti įsiterpusi žemės sklypą ir jį sujungti su jai nuosavybės teise priklausančiu sklypu. NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyrius išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą 2018 m. birželio 8 d. priėmė skundžiamą įsakymą, kuriame nurodė, jog atsisako rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kadangi Bendrija 2018 m. gegužės 31 d. pateikė prašymą 3 arų dydžio valstybinės žemės sklypą suformuoti bendrojo naudojimo teritorijoms.
Pareiškėjos nuomone skundžiamas įsakymas yra neteisėtas bei nepagrįstas ir jį apskundė NŽT prie ŽŪM direktoriui. NŽT prie ŽŪM direktoriaus pavaduotojas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 1SS-1648-(8.5) jį atmetė, motyvuojant, kad NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriaus įsakymas yra pagrįstas, tik jame klaidingai nurodyti atsisakymo rengti projektą motyvai. Bendrijos nariai 2018 m. birželio 16 d. susirinkime yra nusprendę, jog valstybinės žemės sklypas reikalingas visuomeniniams poreikiams. Pažymima, jog sodininkų bendrijos turi pirmumo teisę išsipirkti laisvus valstybinius žemės sklypus.
Šalies argumentai
Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog Bendrija prašymą suformuoti minėtą valstybinės žemės sklypą pateikė neturėdama sodininkų bendrijos narių sutikimo. Bendrijos pirmininkas 2018 m. birželio 16 d. surengė eilinį narių susirinkimą, kuriame pateikė nariams svarstyti klausimą, ar pareiškėjos faktiškai valdomą valstybinės žemės sklypą paskirti visuomenės poreikiams, ir ar ten pastatyti buitinių atliekų bendrąjį konteinerį. Pareiškėja susipažinusi su viešai paskelbtu susirinkimo protokolo projektu, pamatė, jog protokole suklastotas susirinkimo nutarimas dėl žemės sklypo paskyrimo visuomenės poreikiams, nes realiai susirinkime dalyvavę nariai balsų dauguma prieš šio sklypo paskyrimą visuomenės poreikiams. Akcentuoja, jog Bendrijos nariai nenori, kad žemės sklype, esančiame šalia pareiškėjos sklypo, būtu statomi konteineriai buitinėms šiukšlėms ir stambiagabaritinėms atliekoms.
NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyrius nagrinėjamu atveju elgėsi neteisėtai ir pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką, nes negavęs sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimo dėl bendrojo naudojimo valstybės žemės sklypo įsigijimo Bendrijos nuosavybėn, negalėjo atmesti pareiškėjos 2018 m. balandžio 26 d. prašymo. Bendrija 2018 m. gegužės 31 d. neturėjo teisinio pagrindo prašyti išsipirkti valstybinės žemės sklypą, kadangi iki tol šis klausimas nebuvo svarstytas susirinkime ir faktiškai žemės sklypu naudojosi pareiškėja bei jos šeima. Pažymi, jog iš Bendrijos narių 2018 m. birželio 16 d. susirinkimo protokolo turinio nėra įmanoma nustatyti ar buvo nuspręsta valstybinį žemės sklypą skirti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Minėtu protokolu buvo nuspręsta paskirti sklypą visuomeniniams poreikiams, o kokiems konkrečiai – nenuspręsta, todėl prašomo įsigyti nuosavybėn valstybinio žemės sklypo panaudojimo paskirtis neaiški.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, jog nesutinka su jame pateiktais motyvais, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėja 2018 m. balandžio 26 d. su prašymu kreipėsi į NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyrių, prašydama organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyrius 2018 m. gegužės 17 d. raštu kreipėsi į Bendriją siūlydamas, jeigu šio įsiterpusio valstybinės žemės sklypo reikia sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, pateikti skyriui prašymą parduoti įsiterpusį sklypą, kartu pateikiant Bendrijos narių susirinkimo sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo įsigijimo Bendrijos nuosavybėn.
2018 m. gegužės 31 d. buvo gautas Bendrijos prašymas, kuriame prašoma leisti suformuoti bendrojo naudojimo reikmėms žemės sklypus, generaliniame plane pažymėtus Nr. 1 ir Nr. 2, todėl buvo priimtas skundžiamas įsakymas, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2018 m. balandžio 26 d. prašymą. Atkreipia dėmesį, jog NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyrius 2018 m. birželio 14 d. įsakymu atsisakė pagal Bendrijos prašymą rengti valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kadangi prašyme nenurodyti prašomų naujai suformuoti žemės sklypų pagrindinė naudojimo paskirtis ir būdas. Bendrija 2018 m. liepos 11 d. su prašymu pakartotinai kreipėsi į NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyrių. Bendrija minėtame prašyme nurodė, jog pageidauja išsinuomoti laisvus valstybinės žemės sklypus visuomenės poreikiams ir pateikė Bendrijos narių susirinkimo, įvykusio 2018 m. birželio 29 d., protokolo išrašą. Iš protokolo matyti, kad buvo svarstomas klausimas dėl teritorijų, esančių prie žemės sklypų Nr. 64 bei Nr. 108 priskyrimo visuomeniniams poreikiams, t. y. pasiūlyta teritoriją, prie pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, priskirti stambiagabaričio konteinerio stovėjimui.
Pabrėžia, jog remiantis Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymu bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Taip pat 2018 m. birželio 29 d. protokole nebuvo aptartas klausimas dėl ginčo žemės sklypo įsigijimo tiek Bendrijos, tiek pareiškėjos nuosavybėn, todėl akivaizdu, kad skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „Gulbė“ atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, jog nesutinka su skundo argumentas, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog 2018 m. gegužės 2 d. Bendrijos valdybos posėdyje buvo svarstytas pareiškėjos 2018 m. balandžio 30 d. prašymas pritarti jos siekiui įsigyti 3-4 arų valstybinės žemės sklypą, besiribojantį su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Peržiūrėjus planus buvo pastebėta, kad prašomas įsigyti žemės sklypas plane yra įvardintas kaip šiukšlių surinkimo vieta. Bendrijos valdyba nutarė šį klausimą iškelti svarstymui eiliniame metiniame sodininkų bendrijos susirinkime. 2018 m. birželio 16 d. vykusio susirinkimo metu darbotvarkės 14 klausimu „žemės sklypų paskyrimas visuomenės poreikiams“ buvo balsuojama ar teritoriją prie 108 sklypo, šalia Alyvų gatvės priskirti stambagabaričio konteinerio pastatymui. Minėtu klausimu prieš balsavo 22 nariai, susilaikė – 5. Susirinkime dalyvavo 77 Bendrijos nariai arba jų įgalioti asmenys, todėl daugiau nei pusė susirinkimo dalyvių balsavo už minėto žemės sklypo priskyrimą stambagabaričio konteinerio stovėjimui. Akcentuoja, kad pareiškėjos teiginys apie protokolinio sprendimo suklastojimą yra neteisingas ir klaidinantis teismą.
Bendrija pažymi, jog teisės aktuose numatyta, kad įsiterpę valstybinės žemės sklypai besiribojančių žemės sklypų savininkams gali būti perduodami tik tada, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. NŽT prie ŽŪM teritorinis skyrius gavęs asmens prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą ir nustatęs, kad toks asmuo turi teisę įsigyti įsiterpusi sklypą, kreipiasi į sodininkų bendriją ir jai pasiūlo pateikti prašymą parduoti žemės sklypą, jeigu jis reikalingas sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Jeigu sodininkų bendrija per nustatytą terminą pateikia prašymą parduoti žemės sklypą, taip pat pateikia reikiamus dokumentus, teritorinis padalinys per 10 dienų nuo sodininkų bendrijos prašymo parduoti žemės sklypą ir reikiamų dokumentų gavimo praneša asmeniui, pateikusiam prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą, kad jo prašymas parduoti žemės sklypą nebus tenkinamas. Bendrijos nuomone minėtas teisinis reguliavimas patvirtina, kad NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriaus veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus ir skundžiamas įsakymas yra teisėtas bei pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2018 m. lapkričio 6 d. bei 2019 gruodžio 12 d. nutartimis nutarė administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2018 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. 12FPĮ-201-(14.12.124.) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas įsiterpusio žemės sklypo suformavimas sodininkų bendrijoje“, kuriuo nutarta atsisakyti rengti pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tikslas – suformuoti įsiterpusi žemės sklypą ir jį sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sklypo naudojimo būdas – mėgėjų sodo žemės sklypai. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, jog pareiškėjai priklausantis žemės sklypas yra sodininkų bendrijos „Gulbė“ teritorijoje, pareiškėja yra šios bendrijos narė ir pareiškėjos žemės sklypo gretimybėje yra 3 arų ploto valstybinės žemės sklypas.
Pareiškėja siekdama besiribojantį valstybinės žemės sklypą prisijungti prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, 2018 m. balandžio 26 d. NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriui pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyrius išnagrinėjęs pareiškėjos 2018 m. balandžio 26 d. prašymą priėmė skundžiamą įsakymą, kuriuo nusprendė atsisakyti rengti pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Skundžiamame įsakyme teigiama, jog NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyrius susipažinęs su pareiškėjos prašymu kreipėsi į Bendriją dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo suformavimo sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Bendrija 2018 m. gegužės 31 d. pateikė prašymą sklypą suformuoti bendrijai bendrojo naudojimo teritorijoms, todėl buvo priimtas neigiamas sprendimas. Skundžiamo įsakymo teisiniu pagrindu nurodomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9 punktas.
Pareiškėja nesutikdama su skundžiamu įsakymu 2018 m. liepos 6 d. NŽT prie ŽŪM direktoriui pateikė skundą, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą įsakymą bei įpareigoti NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyrių pakartotinai išnagrinėti 2018 m. balandžio 26 d. prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. NŽT prie ŽŪM 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendime Nr. 1SS-1648-(8.5.) „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ konstatavo, kad NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriaus 2018 m. birželio 8 d. įsakyme nurodyti klaidingi atsisakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą motyvai, tačiau įsakymas iš esmės yra teisingas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnis (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2017-07-01 iki 2018-05-01). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami šiais atvejais: 1) kai pagal detaliojo plano, numatančio tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas; 2) kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama nerengiant žemėtvarkos planavimo dokumentų; 3) kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; 4) kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį; 5) kai formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms, paplūdimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimtoms teritorijoms; 6) kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; 7) kai suformuojami nauji valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalis).
Ginčo valstybinės žemės sklypas yra mėgėjų sodo teritorijoje, todėl bylai aktualus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 49 punktas. Minėtas punktas teigia, kad mėgėjų sodo teritorijoje įsiterpęs valstybinės žemės plotas nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti Projekto rengimą nagrinėjami bei su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų valdytojai ir naudotojai apie pradedamą rengti Projektą informuojami Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443, nustatyta tvarka.
Taisyklių (bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2015-02-02 iki 2018-06-01) 7 punktas teigia, kad žemėtvarkos projektas, kuriame projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengiamas gavus sodininkų bendrijos ar kito asmens, pageidaujančio ir turinčio teisę pirkti tokį žemės sklypą, prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto rengimą arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio, o miestų ir miestelių teritorijose – savivaldybės administracijos direktoriaus iniciatyva. Kartu su prašymu inicijuoti žemėtvarkos projekto rengimą asmuo pateikia prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą ir pateikia kitus šių taisyklių 25.2 ir 25.7 papunkčiuose (kai prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą pateikia sodininkų bendrijų nariai, kiti Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos) arba šių taisyklių 27.4 papunktyje (kai prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą pateikia sodininkų bendrija) nurodytus dokumentus. Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu konstatuotina, jog NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyrius yra tinkamas subjektas galintis inicijuoti įsiterpusio valstybinio žemės sklypo, esančio mėgėjų sodo teritorijoje, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kadangi ginčo teritorija nėra miesto arba miestelio teritorijoje.
Taisyklių 3 punktas numato, jog pagal šias taisykles Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat užsieniečiai ir užsienio juridiniai asmenys ar kitos užsienio organizacijos, nurodytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, turi teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus: sodininkų bendrijos nariai ir kiti asmenys bei sodininkų bendrijos. Sodininkų bendrijos nariai ir kiti asmenys turi teisę mėgėjų sodo teritorijoje pirkti: 1) teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus; 2) įsiterpusius valstybinės žemės sklypus (Taisyklių 3.1 punktas). Sodininkų bendrijos turi teisę mėgėjų sodo teritorijoje pirkti: 1) bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai; 2) įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (Taisyklių 3.2 punktas).
Taisyklių 4 punktas reglamentuoja, jog be aukciono parduodami šių taisyklių 3.1.1 ir 3.2 punktuose nurodyti valstybinės žemės sklypai asmenims, pagal šias taisykles turintiems teisę juos įsigyti. Įsiterpę valstybinės žemės sklypai taip pat parduodami be aukciono mėgėjų sodo žemės sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu, savininkams. Įsiterpę valstybinės žemės sklypai besiribojančių žemės sklypų savininkams gali būti parduodami tik tada, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog pareiškėja turi teisę inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir jį sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, tačiau tokia galimybė sudaroma jeigu sodininkų bendrija atsisako pirkti įsiterpusį žemės sklypą bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai.
Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktas numato, kad bendrijų narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus.
Iš teismui pateikto 2018 m. birželio 22 d. eilinio sodininkų bendrijos „Gulbė“ narių susirinkimo protokolo turinio nustatyta, jog 2018 m. birželio 16 d. įvyko pakartotinis Bendrijos narių susirinkimas, kuriame dalyvavo 77 nariai arba jų įgalioti asmenys. Bendrijos narių susirinkimo darbotvarkėje buvo numatyti 19 klausimų, iš jų ir klausimas dėl žemės sklypų priskyrimo visuomeniniams poreikiams (14 darbotvarkės klausimas) ir klausimas dėl prašymo išpirkti sodininkų bendrijos žemės plotą (16 darbotvarkės klausimas). Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad svarstant 14 darbotvarkės klausimą, be kita ko, buvo pasiūlyta 3 - 4 arų teritoriją prie 108 sklypo, šalia Alyvų gatvės paskirti stambiagabaričio konteinerio stovėjimui. Prieš šį nutarimo projektą balsavo 22, susilaikė – 5 Bendrijos nariai, todėl nutarimas laikomas priimtu (susirinkimo protokole nurodyta – „Patvirtinta“). Iš Bendrijos narių susirinkimo protokolo matyti, kad 16 darbotvarkės klausimu nebuvo balsuojama, nurodant, kad 14 klausimu nuspręsta sklypą paskirti viešajam poreikiui. Protokolo dalyje ties šiuo darbotvarkės klausimu nurodyta pastaba, kad susirinkimo narys A. Ž. paprašė į protokolą įrašyti jo protestą dėl šio klausimo. Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, jog 2018 m. birželio 16 d. įvykusio pakartotinio Bendrijos narių susirinkimo metu buvo nuspręsta pareiškėjos priklausančio žemės sklypo gretimybėje esantį valstybinės žemės sklypą skirti stambiagabaričiam konteineriui pastatyti.
Pareiškėja skunde akcentuoja, jog 2018 m. birželio 22 d. eilinio sodininkų bendrijos „Gulbė“ susirinkimo protokolas yra suklastotas bei nepagrįstas, Bendrijos nariai nepageidauja, jog žemės sklype, esančiame šalia pareiškėjos sklypo, būtų pastatytas konteineris stambiagabaritinėms atliekoms. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nustatyta, jog pareiškėja nesutikdama su minėto protokolo turiniu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pateikė ieškinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančiais Bendrijos narių susirinkimo, įvykusio 2018 m. birželio 16 d. priimtą nutarimą dėl klausimų Nr. 14 bei Nr. 16. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai išnagrinėję pareiškėjos ieškinį 2019 m. balandžio 12 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-495-676/2019, nusprendė, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiais Bendrijos narių pakartotinio susirinkimo priimtus nutarimus ir pareiškėjos ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja nesutikdama su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu, Klaipėdos apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1262-796/2019, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir nutarė pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalis numato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 331 straipsnio 6 dalimi apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog 2018 m. birželio 16 d. vykusio pakartotinio sodininkų bendrijos „Gulbė“ narių susirinkimo metu priimti nutarimai, įskaitant ir nutarimą valstybinį žemės sklypą, besiribojantį su pareiškėjai priklausančių žemės sklypu, priskirti stambiagabaričio konteinerio stovėjimui yra teisėti, todėl šie pareiškėjos skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Taisyklių 9 punktas teigia, kad teritorinis padalinys ar savivaldybės administracija, gavę asmens prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo jį išnagrinėja ir nustatę, kad asmuo turi teisę įsigyti šį įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir žemėtvarkos projektas, kuriame būtų projektuojamas prašomas įsigyti įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, gali būti rengiamas, kreipiasi į sodininkų bendriją, praneša apie rengiamą žemėtvarkos projektą ir siūlo per 30 dienų nuo teritorinio padalinio kreipimosi, jeigu šio įsiterpusio valstybinės žemės sklypo reikia sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, pateikti prašymą parduoti žemės sklypą, taip pat pateikti šių taisyklių 27.4 papunktyje nurodytą dokumentą. Jeigu sodininkų bendrija per nustatytą terminą pateikia prašymą parduoti žemės sklypą, taip pat pateikia reikiamus dokumentus, teritorinis padalinys per 10 dienų nuo sodininkų bendrijos prašymo parduoti žemės sklypą ir reikiamų dokumentų gavimo praneša asmeniui, pateikusiam prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą, kad jo prašymas parduoti žemės sklypą nebus tenkinamas, nes šio įsiterpusio valstybinės žemės sklypo reikia sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei anksčiau aptartų aplinkybių akivaizdu, jog įsiterpę valstybinės žemės sklypai besiribojančių žemės sklypų savininkams gali būti parduodami tik tada, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai ir nagrinėjamu atveju Bendrija pasinaudojo savo teise ir per Taisyklių 9 punkte nustatytą terminą išreiškė norą įsigyti ginčo valstybinį žemės sklypą visuomeniniams poreikiams. Remiantis minėtomis aplinkybėmis konstatuotina, kad NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyrius atsižvelgdamas į šią aplinkybę bei vadovaudamasis Taisyklių 9 punkte nustatyta tvarka, pagrįstai skundžiamu įsakymu nusprendė netenkinti pareiškėjos 2018 m. balandžio 26 d. prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus minėtų aplinkybių bei bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2018 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. 12FPĮ-201-(14.12.124.) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas įsiterpusio žemės sklypo suformavimas sodininkų bendrijoje“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos V. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Netenkinus reikalavimo dėl skundžiamo įsakymo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo dėl NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriaus įpareigojimo atlikti procesinius veiksmus, leidžiančius pareiškėjos naudai rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja V. B. prašė iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriaus įsakymą bei įpareigoti NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyrių atlikti procesinius veiksmus dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo, todėl įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad ginčas nėra išspręstas pareiškėjos naudai, todėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jai nepriteistinas.
Taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „Gulbė“ pateikė prašymą iš pareiškėjos priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nurodo, kad šios bylos nagrinėjimo metu buvo patirta 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bendrijos patirtos bylinėjimosi išlaidos grindžiamos 2018 m. spalio 22 d. atstovavimo sutartimi, 2018 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaita – faktūra serijos Nr. ADV.00279, 2018 m. lapkričio 6 d. mokėjimo nurodymu ir 2018 m. lapkričio 7 d. detalizuota užmokesčio už teisines paslaugas paskaičiavimo pažyma Nr. 074. Minėti dokumentai patvirtina, jog Bendrija advokatui Raimondui Simonavičiui už atsiliepimo į skundą parengimą ir pateikimą per elektroninių paslaugų portalą sumokėjo 450,00 Eur.
ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis numato, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju Bendrija atsiliepime į skundą nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, todėl konstatuotina, jog sprendimas buvo priimtas Bendrijos naudai ir ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsiliepimas į pareiškėjos skundą surašytas ir teismui pateiktas 2018 m. lapkričio 2 d., remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2018 m. II ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) siekė 926,7 Eur.
Už atsiliepimo į skundą parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2.5 (Rekomendacijų 8.2 punktas). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes matyti, kad už atsiliepimo į skundą parengimą maksimalus priteistinas užmokestis – 2316,75 Eur (926,7 * 2.5), todėl konstatuotina, kad Bendrijos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidu suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos „Gulbė“ prašymas tenkintinas ir iš pareiškėjos V. B. sodininkų bendrijos „Gulbė“ naudai priteistinas 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiajam suinteresuotam asmeniui sodininkų bendrijai „Gulbė“ iš pareiškėjos V. B. priteisti 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.