Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Gailevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl nutarimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius, R. G., E. M., A. M., A. O. P., A. J., I. J., E. J., A. Č., D. Ž., A. M., S. M., D. V., I. P., P. P., K. B., A. G., J. B., V. V., V. S., I. N., A. N., S. K., J. S., E. B., L. G., B. D. G., S. G., J. M., S. S., E. S., A. T., R. T., I. M., L. I., A. Š., M. P., A. M. A., A. R., E. Š., R. R., K. F. Š., A. P., A. Š., D. A., D. A., M. M., G. P., J. A. U., A. J., L. B., S. B., F. M., J. Z., D. K., R. Ž., L. P., G. P., O. K., G. K., V. A., G. M., J. Ž., D. Ž., R. M., L. M., V. R., A. R., S. V., P. U., A. B., G. K., E. G., A. S., S. D., A. D., P. P., R. O., G. M., K. R., G. J., D. M., R. Š., A. L., R. C., D. C., M. B., I. R., A. J., V. K., M. U., K. U., G. O., V. B., V. B., S. R., G. R., V. D., S. J., A. G., D. M., J. L. M., L. M., I. O. O., V. O., V. O., A. B., I. L., A. Š., J. M., V. J., R. J., A. Ž., N. L., P. B., I. S., E. D., A. D., R. K., A. K., G. M., G. D., J. L., J. S., D. B., T. K., Z. B., K. G., R. G., O. T., A. P., N. G., R. P., R. O.-U., S. U., E. O., A. M. O., G. K., V. V., V. V., J. V., S. T., R. P., Ž. G., E. E. K., A. G., S. B., D. B., E. P., A. P., N. L., Z. V., K. Š., J. B., G. B., R. J., L. S., A. Č., I. Č., O. K., I. I., V. I., R. V., N. D., G. K., R. D., A. Š., M. Š., R. P., L. D., N. D., I. G., E. L., V. K., D. B., V. M., V. M., D. G., J. G., J. B., J. B., L. D., S. D., V. K., V. F., B. S., N. U., D. U., R. L., M. E. S., S. V., D. S., S. S., B. E., S. N., L. B., Ž. G., D. P., N. A., A. S., T. R., V. R., D. B., R. U., R. P. G., V. D., R. M., I. J., V. K., I. M., E. J., R. B., E. I. S., D. M., A. B., L. J., J. M., I. V., A. G., J. Ž., B. Š., E. K., Ž. K., A. K., E. D., S. G., R. K., A. N., A. P., J. M., R. S., S. M., A. Š., J. Š., M. S., Ž. D., A. V., A. Z., I. S., R. S., I. S., R. S., V. D. M., Ž. R., G. R., R. A., G. E. I., J. V., J. B., J. Ž., O. K., E. G., I. S., D. Č., A. B., A. D., M. Ž., G. M., P. B., P. V., L. B., A. B., R. V., S. V., A. V., J. G., P. K., V. B., R. V., V. S., A. V., T. K., E. S., S. V., A. K., N. B., K. B., I. D., A. M., G. J. A., V. R., E. P., A. S., D. Ž., M. L., R. L., Z. D., D. L., L. N., R. E. D., R. M., R. P., R. P., E. O., A. M. O., D. G., L. B., E. M., J. T.-V., R. G., A. D., J. A. U., Ž. G., J. K., L. V., S. J., D. Ž., R. V.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

19. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl 2018 m. birželio 16 d. vykusio sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimo metu priimto nutarimo Nr. 14 dėl žemės sklypų paskyrimo visuomeniniams poreikiams ir Nr. 16 dėl prašymo išsipirkti sodininkų bendrijos žemės pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai padarė išvadą, kad ginčijami nutarimai yra teisėti. Apeliantės teigimu, teismas nevertino, kad buvo iš esmės pažeista Bendrijos narių susirinkimo sušaukimo ir paskelbimo apie jį tvarka, taip pat susirinkimo narių balsavimo ir balsų skaičiavimo tvarka.

22. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

Faktinės bylos aplinkybės

23. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė yra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narė. Nustatyta, kad 2018 m. gegužės 26 d. buvo šaukiamas eilinis Bendrijos narių susirinkimas, tačiau susirinkimas neįvyko nesusidarius jo kvorumui, nes susirinkime dalyvavo tik 62 iš 200 Bendrijos narių. Remiantis bylos duomenimis, taip pat nustatyta, kad 2018 m. birželio 16 d. 10.00 val. įvyko pakartotinis Bendrijos narių susirinkimas, kuriame dalyvavo 77 iš 200 Bendrijos narių. Pakartotinis susirinkimas įvyko pagal neįvykusio eilinio Bendrijos narių susirinkimo darbotvarkę, kurioje buvo numatyta svarstyti iš viso 19 klausimų, iš jų ir klausimą dėl žemės sklypų paskyrimo visuomeniniams poreikiams (14 darbotvarkės klausimas) bei klausimą dėl prašymo išsipirkti sodininkų bendrijos žemės (16 darbotvarkės klausimas). Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad svarstant 14 darbotvarkės klausimą, be kita ko, buvo pasiūlyta teritoriją apie 3-4 arus prie (duomenys neskelbtini) sklypo šalia (duomenys neskelbtini) gatvės paskirti stambiagabaričio konteinerio stovėjimui. Prieš šį nutarimo projektą balsavo 22, susilaikė – 5 Bendrijos nariai, todėl nutarimas buvo laikomas priimtu (susirinkimo protokole nurodyta – „Patvirtinta“). Iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimo protokolo matyti, kad 16 darbotvarkės klausimu nebuvo balsuojama, nurodant, kad 14 klausimu nuspręsta sklypą paskirti viešajam poreikiui. Protokolo dalyje ties šiuo darbotvarkės klausimu nurodyta pastaba, kad susirinkimo narys A. Ž. paprašė į protokolą įrašyti jo protestą dėl šio klausimo.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo

24. Ieškovės apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumas ir neteisėtumas yra grindžiamas šiais aspektais: 1) Bendrijos narių susirinkimo darbotvarkė buvo sudaryta ir paskelbta netinkamai; 2) Bendrijos susirinkimo metu buvo taikyta netinkama balsavimo procedūra, priimant ginčijamus sprendimus netinkamai suskaičiuoti Bendrijos narių balsai; 3) Bendrijos nariai nebuvo tinkamai informuoti apie organizuojamą Bendrijos narių susirinkimą.

Dėl Bendrijos narių susirinkimo darbotvarkės

26. Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą jo organizatorius turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos informuoti bendrijos narius, paskelbdamas skelbimą skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose mėgėjų sodo teritorijoje, taip pat, jei yra galimybių, paskelbdamas informaciją visuomenės informavimo priemonėse ir bendrijos narius informuodamas elektroninių ryšių priemonėmis, nurodyti susirinkimo organizavimo vietą ir laiką ir kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę bei siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 35.7 punkte nustatyta, kad Bendrijos valdyba ar nariai, priėmę sprendimą sušaukti narių susirinkimą, turi ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki susirinkimo dienos paskelbti skelbimų lentoje pranešimą apie šaukiamą narių susirinkimą ir nurodyti susirinkimo datą, vietą bei pateikti susirinkimo darbotvarkę.

27. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamu atveju buvo paskelbta tokia sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimo darbotvarkė: 1) posėdžio pirmininko ir sekretoriaus rinkimai, 2) darbotvarkės tvirtinimas, 3) revizijos komisijos ataskaita už 2017 m., 4) mokesčiai už (duomenys neskelbtini) g. asfaltavimą, 5) dėl pageidaujamų (duomenys neskelbtini) g. kalnelių, 6) pasidalijimas informacija apie laimėtą paramos projektą. Tikslas – vidinių kelių gerinimas, 7) vidinių kelių remontavimas. Reikalavimai gyventojams, vykdant kasimo darbus, 8) informacija apie išsiųstus pranešimus dėl vidinių kelių apauginimo gyvatvorėmis, nelegalių įvažiavimų į sklypus ir pan., 9) (duomenys neskelbtini) gatvės krūmų kirtimas, apsodinimas pušimis, 10) naujas narystės mokestis, susijęs su talkų naikinimu, 11) įstojimo į bendriją mokesčio mažinimas, 12) bendrijos įstatų keitimas – registracijos adresas ir kt. 13) infrastruktūros priežiūros mokesčio įvedimas ne nariams, 14) žemės sklypų paskyrimas visuomeniniams poreikiams, 15) buitinių atliekų bendrasis konteineris, pastatymo vieta, 16) dėl prašymo išsipirkti sodininkų bendrijos žemės, 17) pirmininko atlyginimo dydžio nustatymas, 18) naujų narių priėmimas, 19) kiti klausimai.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad būsimo sodininkų bendrijos narių susirinkimo darbotvarkės paskelbimas sudaro sąlygas bendrijos nariams iš anksto žinoti, kokius klausimus numatoma svarstyti susirinkimo metu, taip pat sudaro galimybę tinkamai pasiruošti sodininkų bendrijos susirinkimui. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato konkrečių susirinkimo darbotvarkės formulavimo reikalavimų, tačiau įvertinus minėtus darbotvarkės paskelbimo tikslus, darytina išvada, kad iš darbotvarkės turinio bendrijos nariams turi būti aišku, kokie klausimai bus svarstomi susirinkimo metu. Nors apeliantė nurodo, kad 14 darbotvarkės klausimas – žemės sklypų paskyrimas visuomeniniams poreikiams – buvo suformuluotas pernelyg abstrakčiai, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka.

29. Iš 2018 m. birželio 22 d. sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimo protokolo matyti, kad 14 darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl teritorijos (žemės sklypo) prie (duomenys neskelbtini) sklypo paskyrimo žaliajai erdvei ir vaikų žaidimo aikštelei bei teritorijos (žemės sklypo) prie (duomenys neskelbtini) sklypo šalia (duomenys neskelbtini) gatvės paskyrimo stambiagabaričio konteinerio stovėjimui. Vadinasi, darbotvarkės punktas dėl žemės sklypų paskyrimo visuomeniniams poreikiams atspindi realiai šiuo darbotvarkės punktu susirinkimo metu svarstytų klausimų esmę. Be to, iš byloje esančio skelbimo apie Bendrijos narių susirinkimą matyti, kad jame buvo nurodytas kontaktinis atsakovės elektroninio pašto adresas, taip pat telefono numeris, todėl visi suinteresuoti asmenys turėjo galimybę kreiptis į atsakovės valdybą su prašymu patikslinti susirinkimo darbotvarkę ar atskirus jos punktus. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog kas nors iš Bendrijos narių būtų kreipęsi į atsakovę su prašymu pateikti informaciją, dėl kokių žemės sklypų paskyrimo visuomeniniams poreikiams bus sprendžiama susirinkimo metu. Byloje taip pat nėra įrodymų apie tai, kad kurie nors iš Bendrijos narių būtų pareiškę atsakovei pretenzijas dėl neaiškios darbotvarkės ar šiuo pagrindu būtų ginčiję susirinkimo metu priimtus nutarimus. Pati ieškovė byloje taip pat neįrodinėjo, kad iki susirinkimo jai nebuvo žinoma, kad jo metu bus sprendžiamas klausimas dėl šalia jos sklypo esančios teritorijos paskyrimo stambiagabaričio konteinerio stovėjimui. Dėl šios priežasties apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog netinkamas atskirų darbotvarkės punktų formulavimas galėjo lemti Bendrijos narių apsisprendimą dalyvauti susirinkime, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo.

30. Apeliantė taip pat nurodo, kad skelbiant apie susirinkimą, turėjo būti paskelbti ir siūlomi sprendimų projektai 14 darbotvarkės klausimu. Pažymėtina, kad Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalis iš esmės numato dvi bendrijos narių informavimo apie siūlomus sprendimų projektus būdus, t. y. susirinkimo organizatorius privalo paskelbti siūlomų sprendimų projektus kartu su susirinkimo darbotvarke arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad viešai buvo paskelbta tik susirinkimo darbotvarkė, tačiau siūlomų sprendimų projektai nebuvo paskelbti. Skelbime taip pat nenurodytas laikas, kuriuo galima susipažinti su siūlomais sprendimų projektais. Vis dėlto atsižvelgtina į tai, kad skelbime apie vyksiantį susirinkimą buvo nurodyti Bendrijos kontaktiniai duomenys (elektroninio pašto adresas ir telefono numeris), todėl, esant poreikiui, Bendrijos nariai turėjo galimybę nurodytais kontaktais kreiptis į Bendrijos valdybą su prašymu pateikti siūlomų sprendimų projektus. Byloje nėra įrodymų, kad kas nors iš Bendrijos narių (taip pat ir ieškovė) iki susirinkimo pradžios būtų kreipęsi į atsakovės valdybą (ar jos narius) dėl sprendimų projektų atskirais darbotvarkės klausimais pateikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaskelbus siūlomų sprendimų projektų buvo padarytas tik formalus pažeidimas, kuris neturėjo esminės įtakos priimtų sprendimų teisėtumui, todėl šis pažeidimas negali būti pagrindu susirinkimo metu priimtus ginčijamas sprendimus pripažinti negaliojančiais.

Dėl balsavimo tvarkos ir balsų skaičiavimo

32. Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad bendrijos narių susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip 1/2 dalis susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje numatytus atvejus. To paties straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl nario pašalinimo iš bendrijos, dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl valdymo organo arba kolegialaus valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo priimami paprasta balsų dauguma, kurią nustato bendrijos įstatai ir kuri turi būti didesnė kaip pusė visų susirinkime dalyvaujančių narių balsų. Bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl lėšų skolinimosi, dėl bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo, taip pat sprendimai, priimami balsuojant raštu nesušaukus susirinkimo, yra teisėti, jei už juos balsuoja daugiau kaip 2/3 bendrijos narių. Balsavimas bendrijos narių susirinkime yra atviras. Slaptas balsavimas yra privalomas klausimais, dėl kurių nors vienas bendrijos narys ar jo įgaliotas asmuo pageidauja slapto balsavimo ir tam pritaria daugiau kaip 1/10 susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių (Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 13 dalis).

33. Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 37 punkte numatyta, kad Bendrijos narių susirinkimo sprendimai priimami paprasta dalyvaujančių susirinkime asmenų balsų dauguma. Pagal įstatų 38 punktą kvalifikuota balsų dauguma, kuri yra ne mažesnė kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių narių balsų, priimami sprendimai dėl Bendrijos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų patvirtinimo, Bendrijos pertvarkymo, Bendrijos likvidavimo, Bendrijos likvidavimo atšaukimo.

34. Nagrinėjamu atveju apeliantė balsavimo tvarkos pažeidimą grindžia tuo, kad susirinkimo metu buvo skaičiuojami tik balsai „prieš“ ir „susilaikyta“, o visi likusieji balsai buvo priskiriami „už“. Iš byloje esančio susirinkimo protokolo matyti, kad išdalijus balsavimo biuletenius užsiregistravusiems susirinkimo nariams, susirinkimo pirmininkas išaiškino balsavimo tvarką, pasiūlė pirmiausia balsuoti „prieš“. Protokole tokios balsavimo procedūros pasirinkimas yra motyvuojamas tuo, kad į susirinkimą susirinko daug narių, vyresnio amžiaus žmonės norėjo stovėti pavėsyje, todėl pasiūlytu būdu buvo tikimasi lengviau suskaičiuoti balsus ir paskelbti galutinį sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei Sodininkų bendrijų įstatyme, nei sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose nėra reglamentuojama konkreti Bendrijos narių balsavimo susirinkime procedūra, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog 2018 m. birželio 16 d. vykusio Bendrijos narių susirinkimo balsavimo tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, susirinkimo protokole nėra užfiksuota duomenų apie tai, kad kuris nors iš susirinkime dalyvavusių Bendrijos narių būtų išreiškęs savo nesutikimą su pirmininko pasiūlyta balsavimo tvarka ar būtų pateikę alternatyvius pasiūlymus dėl balsavimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, susirinkime taikytas balsavimo būdas leido nustatyti, kaip pasiskirstė Bendrijos narių balsai atitinkamais darbotvarkės klausimais, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad susirinkimo metu Bendrijos narių naudotos balsavimo tvarkos nėra pagrindo pripažinti neteisėta.

35. Apeliantė taip pat nurodo, kad susirinkimo metu buvo netinkamai suskaičiuoti balsai, nes priimant šioje byloje ginčijamus nutarimus, dalies Bendrijos narių susirinkime jau nebuvo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai minėtų ieškovės argumentų nepatvirtina, todėl yra labiau tikėtina, jog balsuojant darbotvarkės 14 klausimu dalyvavo susirinkime užsiregistravę Bendrijos nariai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

36. Susipažinus su byloje esančiu 2018 m. birželio 16 d. susirinkimo protokolu ir prie jo pridėtu susirinkimo dalyvių sąrašu matyti, kad 2018 m. birželio 16 d. susirinkime dalyvavo 77 iš 200 Bendrijos narių. Protokole nėra nurodyta, kad iki susirinkimo pabaigos jame dalyvaujančių narių skaičius būtų sumažėjęs. Bylos nagrinėjimo metu susirinkimui pirmininkavęs S. M. ir susirinkimo sekretorė I. S. nurodė, kad balsuojant 14 darbotvarkės klausimu niekas iš susirinkimo nebuvo išėjęs. Vadinasi, šioje byloje ieškovė turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad balsuojant 14 darbotvarkės klausimu faktinis susirinkime dalyvaujančių narių skaičius buvo mažesnis, nei yra nurodyta 2018 m. birželio 16 d. susirinkimo dalyvių sąraše (CPK 178 straipsnis).

37. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad šią faktinę aplinkybę ieškovė iš esmės įrodinėjo tuo, kad Bendrijos narys A. Ž. dėl sumažėjusio susirinkimo dalyvių skaičiaus buvo pareiškęs protestą, kuris, anot ieškovės, buvo neteisingai nurodytas ties 16 darbotvarkės klausimu. Pažymėtina, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, nustatė, kad A. Ž. protestas buvo pateiktas dėl 16 darbotvarkės klausimo. Apeliantė savo skunde nenurodo jokių argumentų, patvirtinančių, kad vertindamas bylos aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, susijusius su A. Ž. išreikštu protestu ir susirinkime dalyvavusių asmenų skaičiumi, pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti faktinės aplinkybės dėl A. Ž. išreikšto protesto, nei tai padarė skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad po susirinkimo būtų pateikta pastabų dėl protokolo turinio, kurios būtų susijusios su susirinkime dalyvavusių Bendrijos narių skaičiumi. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra pateikta patikimų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad balsuojat 14 darbotvarkės klausimu, susirinkime dalyvavo mažesnis Bendrijos narių skaičius, nei jų buvo užsiregistravę 2018 m. birželio 16 d. susirinkimo dalyvių sąraše, todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo išvados yra teisėtos ir pagrįstos.

Dėl Bendrijos narių informavimo apie organizuojamą susirinkimą

39. Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą jo organizatorius turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos informuoti bendrijos narius, paskelbdamas skelbimą skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose mėgėjų sodo teritorijoje, taip pat, jei yra galimybių, paskelbdamas informaciją visuomenės informavimo priemonėse ir bendrijos narius informuodamas elektroninių ryšių priemonėmis, nurodyti susirinkimo organizavimo vietą ir laiką ir kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę bei siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu susirinkimo darbotvarkėje yra numatyta svarstyti: valdymo organo rinkimas ar atšaukimas, bendrijos įstatų pakeitimas, lėšų skolinimasis, bendrijos reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas, apie tokį šaukiamą bendrijos narių susirinkimą kiekvienam bendrijos nariui turi būti pranešama raštu arba pasirašytinai, arba viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių, arba savivaldybės interneto svetainėje ar viešiems pranešimams skelbti skirtame elektroniniame leidinyje, kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leidžia juridinių asmenų registro tvarkytojas. Be to, pranešimai skelbiami skelbimų lentose ir sodininkų bendrijos interneto svetainėje (jei ją bendrija turi), siunčiami elektroniniais laiškais. Sodininkų bendrija gali savo įstatų nustatyta tvarka pasirinkti šioje dalyje numatytos informacijos skelbimo būdus. Bendrijos narių informavimo apie narių susirinkimą tvarka taip pat yra reglamentuojama sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 35.7 punkte, kuriame nustatyta, kad Bendrijos valdyba ar nariai, priėmę sprendimą sušaukti narių susirinkimą, turi ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki susirinkimo dienos paskelbti skelbimų lentoje pranešimą apie šaukiamą narių susirinkimą ir nurodyti susirinkimo datą, vietą bei pateikti susirinkimo darbotvarkę. Jeigu susirinkimo darbotvarkėje numatyta pakeisti Bendrijos įstatus, svarstyti lėšų skolinimosi, Bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo klausimus, apie Bendrijos narių susirinkimo sušaukimą kiekvienam bendrijos nariui turi būti pranešama raštu.

40. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad apie 2018 m. gegužės 26 d. planuojamą Bendrijos narių susirinkimą, jo laiką, vietą ir darbotvarkę Bendrijos nariai buvo informuoti 2018 m. gegužės 12 d. skelbimu. Tuo pačiu skelbimu Bendrijos nariai buvo informuoti, kad jeigu kvorumo 2018 m. gegužės 26 d. Bendrijos susirinkime nebus ir susirinkimas bus laikomas neįvykusiu, 2018 m. birželio 16 d. 10.00 val. bus šaukiamas pakartotinis narių susirinkimas, kuris vyks SB „(duomenys neskelbtini)“ pradžioje, susirinkimų vietoje. Nors apeliantė nurodo, kad vienu skelbimu paskelbdama informaciją iš karto apie du susirinkimus, atsakovė pažeidė pakartotinio susirinkimo inicijavimo ir paskelbimo procedūros tvarką, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad pagrindinė skelbimo apie organizuojamą susirinkimą paskirtis yra informacinė, t. y. informuoti Bendrijos narius apie šaukiamą narių susirinkimą, taip pat susirinkimo datą, vietą bei susirinkimo darbotvarkę. Nei Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje, nei sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose nėra nustatyta draudimo, pagal kurį skelbiant informaciją apie šaukiamą Bendrijos narių susirinkimą, jame nebūtų galima pateikti informacijos ir apie numatomą pakartotinį susirinkimo sušaukimą, jo vietą ir laiką, jeigu pirmojo susirinkimo metu nesusidarytų kvorumas. Minėtų teisės aktų nuostatos numato tik pranešimo apie susirinkimą paskelbimo terminą, t. y. ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos, tačiau nedraudžia tokio pranešimo paskelbti ir anksčiau, kaip ir buvo padaryta šiuo atveju. Akivaizdu, kad, susipažinus su 2018 m. gegužės 12 d. skelbimu, Bendrijos nariams tapo žinoma informacija, kad pakartotinis susirinkimas vyks 2018 m. birželio 16 d. 10.00 val., todėl 2018 m. gegužės 12 d. skelbimas vertintinas kaip sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 35.7 punkte numatytas pranešimas apie 2018 m. gegužės 26 d. ir 2018 m. birželio 16 d. Bendrijos narių susirinkimus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad vienu skelbimu Bendrijos narius informavus apie du planuojamus Bendrijos narių susirinkimus, nebuvo pažeistos Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies ir sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 35.7 punkto nuostatos.

41. Apeliantė taip pat ginčija ir atsakovės pasirinktą skelbimo apie susirinkimą būdą, nurodydama, kad kiekvienam Bendrijos nariui apie planuojamą susirinkimą turėjo būti pranešta raštu, nes susirinkimo metu buvo numatoma svarstyti klausimą dėl Bendrijos įstatų pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais tuo aspektu, kad į susirinkimo darbotvarkę įtraukus klausimą dėl Bendrijos įstatų pakeitimo (12 darbotvarkės punktas), pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalį, taip pat sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 35.7 punkto nuostatas apie Bendrijos narių susirinkimo sušaukimą kiekvienam bendrijos nariui turi būti pranešama raštu. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad apie 2018 m. birželio 16 d. pakartotinį susirinkimą kiekvienas Bendrijos narys raštu nebuvo informuojamas. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad skelbimas apie susirinkimą buvo pakabintas Bendrijos skelbimų lentoje. Be to, informacija apie susirinkimą 2018 m. gegužės 12 d. buvo paskelbta Klaipėdos rajono savivaldybės tinklalapyje. Iš byloje esančių atsakovės paaiškinimų matyti, kad sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo davę Bendrijos nariai į susirinkimą papildomai buvo kviečiami SMS žinutėmis, el. paštu, informacija apie susirinkimą paskelbta ir www.(duomenys neskelbtini).lt bei sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ „Facebook?o“ paskyroje.

42. Vis dėlto iš susirinkimo protokolo matyti, kad 2018 m. birželio 16 d. susirinkimo metu nebuvo priimtas sprendimas dėl Bendrijos įstatų pakeitimo, 12 darbotvarkės klausimu buvo nutarta sudaryti darbo grupę įstatų keitimo projektui parengti. Be to, ieškovės nurodytos aplinkybės apie susirinkimo organizatoriaus pareigą raštu informuoti kiekvieną Bendrijos narį apie susirinkimą, kurio metu numatoma svarstyti klausimą dėl Bendrijos įstatų pakeitimo, galėtų būti reikšmingi ginčijant tik šiuo klausimu priimtus sprendimus. Nagrinėjamu atveju susirinkimo metu 12 darbotvarkės klausimu Bendrijos narių priimto sprendimo teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes byloje pareikštu patikslintu ieškiniu yra ginčijamas tik susirinkimo 14 darbotvarkės klausimu priimtas sprendimas dėl žemės sklypų paskyrimo visuomeniniams poreikiams ir 16 darbotvarkės klausimu priimtas sprendimas dėl prašymo išsipirkti sodininkų bendrijos žemės. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei Sodininkų bendrijų įstatymas, nei sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatai nenustatė privalomojo reikalavimo informuoti Bendrijos narius raštu apie susirinkimo darbotvarkės klausimus dėl žemės sklypų paskyrimo visuomeniniams poreikiams ir prašymo išsipirkti sodininkų bendrijos žemę. Iš bylos duomenų matyti, kad skelbimas apie susirinkimą buvo pakabintas Bendrijos skelbimų lentoje, kaip to reikalauja Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies ir sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 35.7 punkto nuostatos. Be to, pranešimas apie susirinkimą buvo paskelbtas ir internete, to neginčija ir pati ieškovė, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Bendrijos nariai buvo tinkamai informuoti apie susirinkimo darbotvarkę. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir šioje byloje pareikšto ieškinio dalyką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kiekvieno Bendrijos nario neinformavimas raštu apie 14 ir 16 darbotvarkės klausimus šiuo atveju nelemia šiais klausimais priimtų sprendimų negaliojimo.

43. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad atsakovės valdyba nėra visiškai suformuota (trūksta vieno nario), todėl valdyba apskritai neturėjo teisės inicijuoti susirinkimo. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neįrodinėjo aplinkybių, kad 2018 m. birželio 16 d. susirinkimas buvo inicijuotas subjekto, neturinčio teisės inicijuoti Bendrijos narių susirinkimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šiuo aspektu vertinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą.

44. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų vertinimu, kurių pagrindu teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo ginčijamus susirinkimo darbotvarkės 14 ir 16 klausimais priimtus sprendimus pripažinti negaliojančiais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės patikslintą ieškinį.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

45. Kadangi į esminius bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

48. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė teismui prašymą priteisti 450 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teismui pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi prašoma priteisti 450 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte numatyto maksimalaus dydžio, atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovės priteisiama 450 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovės V. B. 450 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.