Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovei J. A., atsakovės J. A. atstovui advokatui Alfredui Sokolovskiui (Alfred Sokolovski),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. A., V. A. (V. A.) ir N. A. (N. A.) ieškinį atsakovams A. A. ir J. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

10. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl atsakovų A. A. ir J. A. solidarios prievolės sumokėti ieškovams V. A., V. A. ir N. A. lygiomis dalimis 10 641,00 Eur sumą, t. y. po 3 547,00 Eur, gautą 2007 m. pardavus ieškovų ir atsakovo A. A. motinai A. B. pardavus jai priklausantį butą. Ieškovai ieškinio reikalavimą grindžia šiais argumentais: 1) ieškovų ir atsakovo motina buvo išreiškusi valią padovanoti savo sūnums lygiomis dalimis pinigus (14 191,38 Eur), gautus pardavus jai priklausantį butą; 2) atsakovai gyvendami santuokoje minėtas pinigines lėšas, kurie buvo skirti ir ieškovams, panaudojo bendrojo turto sukūrimui, t. y. ieškovams priklausančiais pinigais pagausino savo turtą.

11. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. B. yra ieškovų V. A., V. A. ir N. A. bei atsakovo A. A. motina (b. l. 11–14). Bylos duomenis taip pat patvirtina tai, kad A. B. 2007 m. kovo 16 d. Buto pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė trečiajam asmeniui jai nuosavybės teise priklausiusį butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 49 000,00 Lt, t. y. 14 191,38 Eur, sumą (b. l. 9–10). Nustatyta, jog A. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 17).

12. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas (CPK 13 str.) suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 12, 13 str.).

13. Iš ieškovų ieškinio, taip pat atsakovų A. A. ir J. A. paaiškinimų nustatyta, kad A. B., pardavusi minėtą jai priklausiusį butą, iš pardavimo sandorio gautas pinigines lėšas saugumo sumetimais perdavė saugoti savo sūnui A. A., kuris tuo metu buvo santuokoje su J. A. Taigi, byloje ginčo tarp šalių dėl to, jog A. B. po buto pardavimo gautas lėšas (14 191,38 Eur) perdavė atsakovui saugoti nėra, t. y. visos šalys šią aplinkybę pripažįsta. Tačiau byloje yra kilęs ginčas dėl minėtų ieškovų ir atsakovo motinai priklausančių lėšų paskirties ir šių lėšų panaudojimo atsakovų turto sukūrimui (pagausinimui).

14. Ieškovų ir atsakovo A. A. teigimu, jų motina po buto pardavimo gautas lėšas, kurios buvo saugojamos pas atsakovus, ketino padovanoti savo sūnums (ieškovams ir atsakovui) lygiomis dalimis, t. y. buvo išreiškusi valią šias lėšas padovanoti savo sūnums lygiomis dalimis. Taip pat ieškovų ir atsakovo A. A. teigimu, atsakovai 2008–2009 m. minėtas tuo metu A. B. priklausiusias lėšas nutarė panaudoti atsakovams priklausančio ūkio pastato (baldų gamybos cecho), esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybai. Ieškovai ir atsakovas nurodo, jog tam, kad atsakovai galėtų panaudoti minėtas lėšas jiems priklausančio turto statybai atsakovai gavo leidimą iš atsakovo motinos ir ieškovų, t. y. tokiu būdu ieškovai iš esmės paskolino atsakovams jiems motinos valia ateityje padovanotinas lėšas. Minėta, atsakovas su ieškovų pareikštu ieškiniu visiškai sutinka ir prašo jį tenkinti (CPK 140 str. 2 d.).

15. Savo ruožtu atsakovė J. A. su ieškovų ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, nurodydama, jog ieškovų ir atsakovo motina perdavė ginčo pinigus jų šeimai saugoti, šie pinigai atsakovų namuose buvo saugomi atskirai nuo šeimos lėšų, šalių motina šias lėšas naudojo išimtinai savo poreikiams tenkinti, ir atsakovei nebuvo nieko žinoma apie tai, jog atsakovo motina būtų išreiškusi valią šiuos pinigus padalinti savo sūnums. Taip pat atsakovė nesutinka su ieškovų nurodoma aplinkybe, jog minėtos lėšos buvo panaudotos atsakovų turto sukūrimui, t. y. ūkio pastato statybai, kadangi, atsakovės teigimu, šis turtas buvo pastatytas iš atsakovų šeimai priklausančių lėšų. Atsakovės teigimu, A. B. ne kartą yra ėmusi ne didelėmis sumomis iš minėtų pinigų savo poreikiams, susijusiems su sveikatos priežiūra ir pan., tenkinti, be to, atsakovė minėtas lėšas, priklausiusias A. B., yra mačiusi jų saugojimo vietoje (spintoje/sekcijoje) iki pat jos išsikėlimo iš bendrų namų.

16. Atkreiptinas dėmesys, jog civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis, kuris įtvirtina įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (onus probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi, pagal minėtą įrodinėjimo paskirstymo taisyklę ieškovui tenka pareiga įrodyti ieškinio, o atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

17. Nagrinėjamu atveju ieškovams tenka pareiga, jog jie įgijo nuosavybės teises į ginčo pinigus ir, kad jie šiuos pinigus (tiesiogiai ar netiesiogiai) perdavė (paskolino) atsakovams.

18. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 str.).

19. Nagrinėjamu atveju ieškovai ieškinyje aiškaus ieškinio teisinio pagrindo nenurodo. Kita vertus, Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad proceso įstatymai nereikalauja, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015; kt.).

20. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 str.). Pagal CK 6.2 straipsnį, prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius.

21. Pirmiausiai, ieškovai siekdami priteisti iš atsakovų atitinkamą pinigų sumą, privalo nurodyti tokio reikalavimo faktinį pagrindą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad jokios rašytinės sutarties tarp ieškovų ir atsakovų, kurios pagrindu kiltų atsakovų prievolė ieškovams, sudaryta nebuvo. Minėta, ieškovai savo reikalavimą kildina iš dovanojimo ir paskolos teisinių santykių, reikalavimą grįsdami faktinėmis aplinkybėmis, jog ieškovų ir atsakovo motina ginčo pinigus padovanojo ieškovams ir atsakovui lygiomis dalimis ir ieškovai šiuos pinigus paskolino savo broliui (atsakovui), kuris šiuos pinigus panaudojo su atsakove bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto statyboms (sukūrimui). Taigi, atsakovų solidarią prievolę ieškovai kildina iš jungtinės nuosavybės teisinių santykių.

22. CK 6.465 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog pažadas padovanoti turtą ar turtinę teisę arba atleisti nuo turtinės pareigos ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi. Pagal buvo pardavimo metu galiojusią CK 6.469 straipsnio 1 dalies redakciją, sutartis, kai dovanojama didesnė kaip penkių tūkstančių litų (1 448,10 eurų) suma, turi būti rašytinės formos. Pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį, įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Šiuo atveju įstatymas įsakmiai nenumato, jog CK 6.469 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju dovanojimo sutarties formos nesilaikymas daro šį sandorį negaliojančiu, tačiau tokiu atveju yra apsunkinamas šalių nurodomų aplinkybių įrodinėjimo procesas.

23. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tam, jog būtų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą. Teisinę reikšmę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio šalys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis, todėl būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn ir ar tikrai siekė nustatyti kitas sutarties sąlygas. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi būti išreikšta viešai ir įstatymo nustatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).

24. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, jog tarp A. B. ir jos sūnų (ieškovų ir atsakovo) būtų sudaryta rašytinė dovanojimo sutartis, kaip tai numato CK 6.469 straipsnio 1 dalis. To neginčija ir ieškovai. Ieškovų ir atsakovo teigimu, šalis siejo žodinė dovanojimo sutartis, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje taip pat nepateikta (CPK 178 str.). Paminėtina, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-47-763/2016, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovės J. A. ieškinys atsakovams A. A., A. B. ir L. L. dėl 2005 m. rugpjūčio 18 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo apsimestine nuo sutarties sudarymo momento, pirkėjo teisių perkėlimo ir ieškovės pripažinimo pastato, esančio ginčo sklype, statytoju, teismo posėdžiuose buvo apklausti tiek velionė A. B., tiek šioje byloje ieškovas N. A., tiek šioje byloje atsakovas A. A., byloje buvo aptarinėjami ir A. B. priklausančių pinigų, gautų po buto pardavimo, panaudojimo aspektai, tačiau nei vienas iš jų nebuvo paminėjęs ginčo pinigų dovanojimo sandorio sudarymo fakto. Priešingai minėtoje byloje atsakovas A. A. procesiniuose dokumentuose nurodė, jog 2008 metais jo motinai A. B. pardavus butą, ji atsakovui davė 49 000,00 Lt (14 191,38 Eur), o jam naudojantis motinos jam patikėtais pinigais, atsakovas vedė apskaitą dėl pinigų panaudojimo, nes to reikalavo motina ir giminės (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2A-162-467/2020, 9 punktas). Paminėtina ir tai, jog A. B. minėtoje byloje neigė ir faktą, jog buvo davusi atsakovui savo pinigus ūkio pastato statybai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2A-162-467/2020, 35 punktas).

25. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant byloje jokių rašytinių įrodymų, kuriuose būtų aiškiai išreikšta A. B. valia jos turėtas pinigines lėšas (14 191,38 Eur) padovanoti lygiomis dalimis ieškovams ir atsakovui, taip pat byloje nesant jokių kitų netiesioginių įrodymų, patikimai patvirtinančių A. B. valią padovanoti ginčo pinigus ieškovams ir atsakovui, teismas negali pripažinti tokią aplinkybę buvus. Remdamasis išdėstytu teismas konstatuoja, kad ieškovai šiuo atveju neįrodė aplinkybės, jog jų motina buvo padovanojusi jiems po 3 547,00 Eur, kurie buvo saugomi pas atsakovą A. A. (CPK 185 str.). Teismas daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad A. B., pardavusi butą, adresu (duomenys neskelbtini), iš šio sandorio gautus pinigus saugojo pas atsakovą sau, t. y. savo poreikiams tenkinti (CPK 185 str.).

26. Minėta, jog bylos duomenimis A. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad po A. B. mirties visą likusį turtą (palikimą) pagal testamentą paveldėjo atsakovas A. A. (b. l. 29). Minėtos aplinkybės sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad po A. B. mirties likusią nepanaudotą pinigų sumą, gautą iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo sandorio, paveldėjo atsakovas A. A., kuris pripažintinas šių pinigų savininku.

27. Remdamasis išdėstytu teismas konstatuoja, kad ieškovai neįgijo nuosavybės teisių į jų motinai priklausiusią pinigų sumą ar jų dalį, gautą po jai priklausančio buto pardavimo.

28. Remiantis CK 6.870 str. 1 d., paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 871 str. 1 d.).

29. Nagrinėjamu atveju, minėta, ieškovai byloje neįrodė, jog jie įgijo nuosavybės teises į ginčo pinigus pagal dovanojimo sandorį. Taip pat byloje nėra pateikta patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovai yra perdavę abiejų atsakovų ar vieno iš atsakovų nuosavybėn atitinkamas pinigų sumas (viso 10 641,00 Eur), kurių pagrindu galima būtų konstatuoti tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius.

30. Paminėtina, jog ieškovai savo reikalavimą, be kita ko, grindžia atsakovo A. A. vienasmeniškai surašytu pakvitavimu, kuriame atsakovas įsipareigojo 14 191,00 Eur pinigų sumą, gautą saugojimui iš motinos už parduotą butą, kurią jis panaudojo ūkio pastato statybai, grąžinti broliams V. A., V. A. ir N. A. lygiomis dalimis po 3 547,00 Eur (b. l. 15). Atkreiptinas dėmesys, jog ant minėto pakvitavimo nėra nurodyta jo surašymo data. Atsakovo teigimu, jis minėtą pakvitavimą surašė prieš motinos mirtį, t. y. 2016 m. pabaigoje – 2017 m. pradžioje, motinos reikalavimu. Pažymėtina, jog minėtas atsakovo surašytas pakvitavimas negali būti laikomas paskolos rašteliu, kadangi pakvitavime nėra užfiksuotas ieškovų atsakovui perduotų pinigų faktas, o priešingai ieškovų teisė į minėtas ginčo pinigų sumas yra grindžiama atsakovo gera valia prisiimtu įsipareigojimu, iš esmės moraliniu įsipareigojimu, grąžinti (sumokėti) ieškovams lygiomis dalimis pinigines sumas, kurias jam saugoti perdavė jų motina.

31. Šiuo atveju minėtas atsakovo vienasmeniškai surašytas pakvitavimas šioje byloje pareikštų reikalavimų kontekste teismo vertintinas kritiškai. Pažymėtina, jog iš civilinėje byloje Nr. 2-6-1090/2023, kurioje buvo sprendžiami su atsakovų santuokos nutraukimu susiję klausimai, esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovai A. A. ir J. A. skyrium gyveno nuo 2015 m. pradžios. A. A. ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-6-1090/2023 dėl santuokos su J. A. nutraukimo teismui pateikė 2016 m. liepos 7 d. Negalima nepaminėti ir to, jog civilinėje byloje Nr. 2-6-1090/2023 tarp šalių kilo eilė ginčų dėl turto balanso sudarymo, turto verčių ir turto padalijimo būdo. Taigi, atsakovų suinteresuotumas bylos baigtimi, tiek civilinėje byloje Nr. 2-6-1090/2023, tiek šioje byloje, buvo ir yra skirtingas, t. y. atsakovai siekia priešingų interesų. Atkreiptinas dėmesys, jog pakvitavimą (b. l. 15), kuriame atsakovas nurodo, kad po motinos buto pardavimo gautos lėšos buvo panaudotos ūkio pastatui, dėl kurio padalijimo vyko ginčas civilinėje byloje Nr. 2-6-1090/2023, statybai, taip pat įsipareigoja šias lėšas lygiomis dalimis grąžinti savo broliams, buvo surašytas atsakovo vienasmeniškai esant tarp sutuoktinių dideliam ginčui dėl turto padalijimo, t. y. atsakovas vienasmeniškai surašė dokumentą, kurio pagrindu santuokos nutraukimo byloje turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl dalintino turto masės sumažinimo ginčo suma, ir kuris galėjo būti labiau naudingas atsakovui ir jo broliams, t. y. atsakovo šeimai, tačiau nenaudingas jo sutuoktinei atsakovei J. A. Esant nurodytoms aplinkybėms, minėtas atsakovo surašytas pakvitavimas byloje nelaikytinas objektyviu ir patikimu įrodymu, ypatingai toje dalyje, kurioje kalbama apie ginčo pinigų panaudojimą nurodomo ūkio pastato statybai.

32. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai neįrodė aplinkybės, jog jie (paskolos davėjai) yra perdavę atsakovui (paskolos gavėjui) ginčo pinigus (paskolos dalyką), priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog realiai ieškovai pinigų (paskolos dalyko) atsakovui nebuvo niekada perdavę, nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp ieškovų ir atsakovo buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, kurių pagrindu būtų kilusi atsakovo pareiga grąžinti ieškovams paskolos dalyką (pinigus). Minėta, jog atsakovo vienasmeniškai surašytas pakvitavimas šiuo konkrečiu atveju nepripažintinas paskolos sutartimi ar paskolos rašteliu, kurio pagrindu galėtų kilti atsakovo pareiga grąžinti ieškovams skolą (paskolos dalyką). Taip pat atsakovo surašytas pakvitavimas neatitinka vekselio, kurio pagrindu galėtų atsirasti besąlyginė atsakovo prievolė ieškovams, formos ir turtinio reikalavimų.

33. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovai neįrodė savo ieškinio faktinio pagrindo, t. y., jog 1) ieškovams nuosavybės teise priklausė ginčo suma (viso 10 641,00 Eur), 2) ieškovai faktiškai buvo perdavę atsakovo nuosavybėn (paskolinę) ginčo pinigų sumą. Taip pat ieškovai neįrodė, jog tarp ieškovų ir atsakovo prievoliniai teisiniai santykiai buvo atsiradę kitais iš sutarties ar iš delikto kildinamais pagrindais. Taigi, ieškovai byloje neįrodė, jog tarp ieškovų ir atsakovo buvo atsiradę prievoliniai teisiniai santykiai (CPK 178, 185 str.).

34. Ieškovams neįrodžius, kad tarp ieškovų ir atsakovo buvo atsiradę prievoliniai teisiniai santykiai, atmestinas ir ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovų skolą solidariai. Ieškovai atsakovų solidarią prievolę kildina iš fakto, jog po motinos buto pardavimo gautos lėšos (14 191,38 Eur) buvo panaudotos atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto sukūrimui (statyboms). Minėta, jog taip pat ir šioje reikalavimų dalyje būtent ieškovams tenka pareiga įrodyti ieškinio faktinį pagrindą.

35. Pažymėtina, jog ieškovai šioje byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovai statydami jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį ūkio pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo, be kita ko, ir ginčo pinigus. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Švenčionių rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-47-763/2016 buvo nagrinėjamas ginčas, be kita ko, dėl atsakovės pripažinimo ūkio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), statytoja. Minėtoje byloje buvo nagrinėjami klausimai, susiję su tuo, kokiomis (kieno) lėšomis buvo statomas minėtas statinys. Paminėtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 25 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-162-467/2020, pripažindamas atsakovę minėto ūkio pastato statytoja konstatavo, jog minėtas ūkio pastatas buvo statomas iš bendrų atsakovams priklausančių lėšų. Nors minėtoje byloje ir nebuvo paneigta galimybė, kad ūkio pastato statyboms galėjo būti panaudota šalių motinai priklausiusi pinigų suma (14 191,38 Eur), tačiau taip pat apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės nepripažino ir įrodyta bei turinčia prejudicinę galią šioje byloje. Pažymėtina, jog iš civilinėje byloje Nr. 2-6-1090/2023 esančių įrodymų teismas taip pat negali padaryti vienareikšmės išvados, jog ginčo pinigai arba jų dalis buvo panaudoti ginčo ūkio pastato statybai.

36. Nors šioje byloje bei civilinėje byloje Nr. 2-6-1090/2023 esantys rašytiniai įrodymai, taip pat šalių paaiškinimai, savaime nepaneigia aplinkybės, jog yra tikimybė, kad atsakovai galėjo panaudoti ginčo ūkio pastato statyboms ieškovų motinos atsakovui perduotus saugoti pinigus ar jų dalį, tačiau tai savaime nereiškia, jog ši aplinkybė yra įrodyta. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovai byloje neįrodė aplinkybės, jog jie dovanojimo sandorio pagrindu įgijo nuosavybės teises į minėtus A. B. priklausiusius pinigus, nepriklausomai nuo to, ar šie pinigai buvo panaudoti ginčo ūkio pastatui statyti, ar ne, nėra pagrindo konstatuoti, jog šis faktas galėjo turėti kokios nors įtakos ieškovų turtinėms teisėms, t. y. šis faktas negalėjo sukurti ieškovų materialinių reikalavimų teisių atsakovų atžvilgiu. Minėta, jog labiau tikėtina, kad minėtas pinigines lėšas ar turtines teises į šias lėšas po motinos mirties paveldėjo būtent atsakovas, o ne ieškovai.

37. Vis dėl to, nors ieškovai byloje neįrodė savo ieškinio reikalavimų, kas sudarytų pagrindą ieškovų ieškinį atmesti, tačiau šiuo atveju atsižvelgtina į tai, jog atsakovas A. A. ieškovų ieškinį šioje byloje pripažino visa apimtimi ir prašė jį tenkinti.

38. Pagal CPK 140 straipsnio 2 dalį, bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Kai ieškinys pripažįstamas žodžiu, teismas gali duoti atsakovui pasirašyti standartinę ieškinio pripažinimo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Rašytinis atsakovo pareiškimas dėl ieškinio pripažinimo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Nagrinėjamu atveju atsakovas sutikimą su ieškiniu pareiškė žodžiu teismo posėdyje ir tai yra užfiksuota teismo posėdžio protokole (garso įraše). Duomenų, jog atsakovo ieškinio pripažinimas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, byloje nepateikta, todėl atsakovo ieškinio reikalavimų pripažinimas priimtinas.

39. Pažymėtina, kad nors teismas šioje byloje nenustatė jokių materialios prievolės atsiradimo pagrindų, kurių pagrindu atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovams savo surašytame pakvitavime (b. l. 15) nurodytas pinigų sumas, t. y. byloje neįrodyta, jos tarp ieškovų ir jų motinos buvo atsiardę dovanojimo teisiniai santykiai, taip pat, jog tarp ieškovų ir atsakovo buvo atsiardę paskolos teisiniai santykiai, tačiau tai savaime nereiškia, jog tarp ieškovų ir atsakovo negalėjo atsirasti kitokiu pagrindu kilę prievoliniai teisiniai santykiai, pavyzdžiui, atsakovo moralinis įsipareigojimas pasidalinti su broliais po motinos mirties likusiu palikimu ar pan., nors šalys dėl to nebuvo sudariusios rašytinės sutarties. Šiuo atveju toks atsakovo ieškinio pripažinimas laikytinas ne ieškovų materialinio reikalavimo teisės, atitinkamai atsakovo (-ų) materialinės pareigos, pripažinimu, bet atsakovo materialinės teisės patenkinti, tegul teisine prasme ir nepagrįstą, ieškovų materialinį reikalavimą, pripažinimu, realizuojant atsakovo procesinę teisę pripažinti ieškinį. Vis dėl to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, t. y. tarp atsakovų yra kilęs ginčas dėl ieškovų šioje byloje pareikšto reikalavimo, tai, jog ieškovų ieškinio reikalavimai šioje byloje pripažintini neįrodytais, darytina išvada, jog atsakovo vienasmenis ieškinio pripažinimas negali sukelti teisinių pasekmių atsakovės teisių ir pareigų turiniui.

40. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovų ieškinys atsakovės J. A. atžvilgiu atmestinas kaip neįrodytas. Tuo pačiu, atsakovui A. A. bylos nagrinėjimo metu pripažinus ieškinį ir teismui pripažinus, kad toks ieškinio pripažinimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nors ieškovai procesine tvarka ir neįrodė šioje dalyje savo ieškinio reikalavimo, teismas sprendžia, jog toks atsakovo ieškinio pripažinimas sudaro savarankišką pagrindą ieškovų ieškinį atsakovo A. A. atžvilgiu tenkinti bei priteisti iš atsakovo ieškovų naudai lygiomis dalimis po 3 547,00 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

42. Bylos duomenimis, ieškovas N. A., kreipdamasis į teismą, sumokėjo 369,23 Eur žyminio mokesčio (b. l. 8), taip pat ieškovas N. A. patyrė 1 300,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 18).

43. Atsakovė J. A. bylos nagrinėjimo metu patyrė 550,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 28, 36).

44. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys duomenų apie bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

45. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų ieškinys atsakovės J. A. atžvilgiu atmestas, t. y. teismo sprendimas šioje dalyje priimtas atsakovės naudai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 1 d. 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, atsakovės naudai iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 550,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 183,34 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų ieškinys atsakovo A. A. atžvilgiu patenkintas visiškai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 1 d. 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovo N. A. naudai iš atsakovo priteistina 1 669,23 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 2 dalimi, 259, 265, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovų ieškinį atsakovo A. A. atžvilgiu tenkinti visiškai, atsakovės J. A. atžvilgiu atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovų V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), V. A. (V. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) ,ir N. A. (N. A.), a. k. (duomenys neskelbtini), naudai po 3 547,00 (tris tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir 00 ct) skolos, viso 10 641,00 Eur (dešimties tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt vieno euro ir 00 ct) sumą.

Priteisti iš atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo N. A. (N. A.), a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1 669,23 Eur (tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt devynis eurus ir 23 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovų V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), V. A. (V. A.), a. k. (duomenys neskelbtini), ir N. A. (N. A.), a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovės J. A., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai po 183,34 Eur (šimtą aštuoniasdešimt tris eurus ir 34 ct) bylinėjimosi išlaidų, viso 550,00 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų ir 00 ct).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.