Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. G.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams B. S., M. D. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo, trečiasis asmuo E. Ž.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė B. S. į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota asmeniškai teismo šaukimu, neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimo nepateikė, byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovei B. S..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – gimimo liudijimo nustatyta, kad nepilnamečio vaiko G. D., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai yra M. D. ir B. S. (B.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaiku, su juo nebendrauja, materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis).

Byloje rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, jog atsakovė B. S. vaiko teisių apsaugos tarnybai yra žinoma nuo 2004 metų dėl vaikų nepriežiūros ir socialinių įgūdžių stokos, moteriai nustatytas lengvas protinis atsilikimas (F.70.1), darbingumo lygis 50%. Atsakovė yra pagimdžiusi ir daugiau vaikų: D. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. S., gim. (duomenys neskelbtini), berniukai auga su tėvu D. S.. Į sūnų S. K., gim. (duomenys neskelbtini), Kauno rajono apylinkės teismo 2005-10-25 sprendimu B. S. (tuo metu B.) neterminuotai apribota motinos valdžia, į dukrą J. M., gim. (duomenys neskelbtini), Kauno apylinkės teismo 2013-12-23 sprendimu B. S. neterminuotai apribota motinos valdžia. Atsakovas taip pat turi daugiau vaikų: M. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. J., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovė B. S. Kauno rajono savivaldybės administracijos sprendimu 2007 m. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, vaikų nepriežiūros, moteris neturėjo sąlygų auginti dukros, todėl 2009-04-17 G. D. buvo nustatyta laikinoji globa, globos vieta nustatyta šeimoje. Moteris rodė iniciatyvą, stengėsi lankyti dukrą, geranoriškai bendravo su socialine darbuotoja, tvarkėsi namuose, sukūrė naują šeimą (susituokė su D. S., gimė sūnus D. S.). 2011-05-12 vykusios peržiūros metu nuspręsta G. D. grąžinti motinai. 2012 metais G. D. pedagoginė psichologinė tarnyba nustatė sulėtėjusią raidą, elgesio pakitimus, mergaitė lankė savaitinę darželio grupę. Socialinio darbo metu buvo pastebėta, kad šeimai trūksta socialinių, tėvystės įgūdžių, ribotas suvokimas apie vaikų raidos, auklėjimo ir ugdymo ypatumus, kantrybės trūkumas, konfliktiški šeimos narių tarpusavio santykiai, sutuoktiniai skundėsi G. elgesiu, nes mergaitė draskėsi veidą, pešėsi plaukus, neklausė 2015 m. buvo įtarimų dėl galimo D. S. smurto prieš G. D. (mergaitė mokyklos socialinei darbuotojai pasiskundė, kad rudens atostogų metu patėvis prieš ją naudojo smurtą – buvo pastebėta mėlynė). Šeimai buvo reikalinga nuolatinė socialinio darbuotojo ir kitų specialistų pagalba. 2016-07-21 Kauno miesto socialinių paslaugų centro socialinei darbuotojai lankantis šeimoje, B. S. raštu pareiškė, kad nori, jog dukra G. D. augtų vaikų globos namuose. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-07-29 įsakymu Nr. A1-1077 G. D. nustatyta laikinoji globa, globėju paskiriant Kauno savivaldybės vaikų globos namus. Socialinių paslaugų centro pateiktoje informacijoje apie atsakovės šeimą nurodoma, kad B. S. motyvacija spręsti šeimos problemas žema, pastebimas problemų neigimas, nuomonės keitimas dėl priimtų įsipareigojimų, bet B. S. lankė dukrą globos namuose, po dviejų mėnesių išreiškė norą susigrąžinti dukrą į šeimą, mergaitė buvo išleista šventiniu laikotarpiu pasisvečiuoti pas mamą namuose, po svečiavimosi buvo parvežta laiku, tvarkinga. B. S. tuo metu įsidarbino, pradėjo mokytis profesinio mokymo centre, kartu su sutuoktiniu lankė psichologo konsultacijas Kauno socialinių paslaugų centre, geranoriškai bendravo su socialine darbuotoja, atsižvelgdavo į jos pastabas. 2017-08-01 vykusios šeimos atvejo peržiūros metu buvo nuspręsta G. grąžinti į šeimą. Tęsiant socialinį darbą su šeima pastebėta, kad tarp sutuoktinių kyla konfliktų dėl finansinio nestabilumo, dėl B. S. nedarbo ir netinkamos vaikų priežiūros. B. S. buvo mažiau motyvuota prisidėti prie vaikų ugdymo bei lavinimo. 2018-02-22 D. S. pranešė socialinei darbuotojai, kad B. S. susirinko daiktus ir išėjo iš namų, vaikus paliko jam. B. S. nurodė, kad jai atsibodo tokie santykiai ir ji nori skirtis su vyru. B. S. nusišalino nuo savo vaikų priežiūros ir auginimo. Vėliau B. S. pasiėmė su savimi G. D., neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, glausdavosi pas draugus arba pas savo motiną. Atsižvelgiant į tai, kad B. S. negalėjo savo dukrai užtikrinti saugių ir stabilių gyvenimo sąlygų, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, G. D. Kauno miesto savivaldybės direktoriaus 2018-05-04 įsakymu Nr. Al-671 nuo 2018-04-26 nustatyta laikinoji globa, globėja paskiriant E. Ž.. 2019-02-12, 2019-04-11 vykusiuose atvejo nagrinėjimo posėdžiuose B. S. nedalyvavo, B. S. iniciatyvos bendrauti su Gabriele nerodė (globos laikotarpiu mergaitei skambino du kartus), nesiekė bendrauti su specialistais, keitė gyvenamąsias vietas, kuriose sąlygos augti vaikams nebuvo tinkamos. Mažametės tėvas M. D. nusišalinęs nuo dukros auginimo, priežiūros ir išlaikymo teikimo, atsisakė bendradarbiauti su socialine darbuotoja, dėl ko nebuvo galimas socialinis darbas. Mažametė bylos duomenimis globoje yra jau trečią kartą, mergaitei nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovė buvo skatinta lankytis pas psichologą, susirasti pastovią gyvenamąją vietą, susirasti ir išlaikyti darbą, domėtis vaiko raida, emocine, psichologine būsena, lankyti tėvystės įgūdžių grupę. Socialinis darbas su B. S. buvo sudėtingas, į skambučius neatsiliepdavo, nebuvo motyvuota keisti savo gyvenimo būdo, priimti specialistų pagalbą, siekti ugdytis motinystės įgūdžius, nesidomėjo dukros mokslais, nelankė G. laikinojoje globoje, nesiekė palaikyti kontakto telefonu, socialinis darbas nedavė teigiamų rezultatų, šiuo metu socialinis darbas su B. S. yra nutrūkęs.

Tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnis).

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Esant nustatytoms aplinkybėms, jog atsakovai visiškai nesirūpina savo nepilnamete dukra G. D., atsisako savo pareigų vaiką auginti, auklėti, išlaikyti, spręsti vaiko elgesio, ugdymo problemas, daroma išvada, jog atsakovai tokiais savo veiksmais daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, vengia atlikti savo pareigą auklėti vaikus, nesirūpina vaiku, visiškai nesidomi dukra, jos neišlaiko, yra nusišalinę nuo dukters auginimo ir ugdymo. Nors atsakovas nurodė, kad jau seniai abejoja savo tėvyste, tačiau patvirtino, jog tėvystės įstatymų nustatyta tvarka neginčijo. Nors atsakovei B. S. nustatytas lengvas protinis atsilikimas, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad turima diagnozė trukdo atsakovei vykdyti savo pareigas vaikui (dirbti, tvarkytis, gaminti vaikui valgį, leisti laiką su vaiku, juo rūpintis ir pan.). Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Kauno apygardos teismo 2015-04-23 nutartis Nr. 2A-1058-601/2015). Teismas nenustatė aplinkybių, kad padėtis ateityje gali pasikeisti ir atsakovai pradės tinkamai rūpintis ir prižiūrėti, auklėti nepilnametę dukrą, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovų tėvų valdžią nepilnametės G. D. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Atsakovams neterminuotai apribojus tėvų valdžią dukters G. D. atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro atsakovų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis) .

Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis). Atsakovams tenka pareiga išlaikyti savo vaiką nepaisant aplinkybės, kad tėvų valdžia apribota (CK 3.195 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovas prašo priteisti iš kiekvieno atsakovo nepilnametės dukters G. D. išlaikymui periodines išmokas po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės.

Atsakovas M. D. posėdžio metu teigė, jog abejoja savo tėvyste, todėl neprivalo teikti dukrai išlaikymo. G. D. tėvu gimimo liudijime yra įrašytas M. D., nepilnametės tėvystė nėra nuginčyta, atsakovas reikalavimo nuginčyti tėvystę nereiškė, todėl, neterminuotai apribojus atsakovo tėvo valdžią dukters atžvilgiu, iš atsakovo priteistinas išlaikymas iki dukters pilnametystės. M. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gauna dideles pajamas, kurių net neskaičiuoja, nes viskam pakanka, tik pajamos yra neoficialios dėl iš jo vykdomų įsiskolinimų. Dėl tos pačios priežasties savo vardu neturi registruoto jokio turto. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, sveikas (priešingų įrodymų nepateikta), be to pažymėtina, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu tai yra 607 Eur), laikomas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, taigi, prašoma priteisti suma (190 Eur) yra mažesnė, nei kasacinio teismo praktikoje rekomendacinis minimalus išlaikymas vaikui per mėnesį. Be to, ieškovei CPK 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti – kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo M. D. tenkintinas visiškai.

Bylos duomenys patvirtina, kad B. S. yra neįgali, iš Sodros duomenų bazės išrašo matyti, kad jos gaunamos pajamos yra netekto darbingumo pensija – 144,43 Eur per mėnesį, ji nedirba, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, jai nustatytas (duomenys neskelbtini), darbingumo lygis 50%. Atsižvelgiant į minėtus duomenis apie B. S. darbingumo lygį, jos mažesnes galimybes dirbti ir gauti pakankamą darbo užmokestį, iš atsakovės B. S. priteistinas išlaikymo dydis mažintinas iki 100 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Pajamų, susijusių su darbo santykiais neturėjimas ar nepakankamas turėjimas neatleidžia nuo pareigos išlaikyti vaiką, siekiant patenkinti būtiniausius vaiko poreikius.

Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko amžių, jos būtinuosius poreikius, į atsakovų amžių, jų galimybes dirbti ir išlaikyti vaikus, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovų tenkinamas iš dalies, iš atsakovo M. D. priteisiant dukters G. D. išlaikymui po 190 Eur per mėnesį, o iš atsakovės B. S. – 100 Eur per mėnesį kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-10-28 (ieškinio padavimo dienos) iki dukters pilnametystės (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Išlaikymas kasmet indeksuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis). Iš atsakovų priteisus išlaikymą, nepilnametei G. D. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina laikinoji globėja E. Ž. (CK 3.275, 3.185 straipsniai).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl civilinės bylos iniciavimo

CPK 496¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 504 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jei nepilnametis vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria turto administratorių.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimo ir nustatytas aplinkybes, teismo iniciatyva pradėtina civilinė byla dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, globėjo paskyrimo ir turto administratoriaus paskyrimo nepilnametei G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Vadovaujantis CPK 496¹ straipsnio 2 dalimi, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui pavestina per dešimt dienų pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaikų nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaikų globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šalys yra atleidžiamos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo civilinėse bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti atsakovės B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią dukters G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią dukros G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą laikinosios globėjos E. Ž. gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 100 eurų (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019-10-28) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 190 eurų (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nepilnametei G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti laikinąją globėją E. Ž.

Sprendimą dalyje dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Pradėti civilinę bylą dėl globos nepilnametei G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatymo, nuolatinio globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, kurioje pareiškėju laikyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių, suinteresuotu asmeniu – E. Ž.

Pavesti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui per dešimt dienų pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.