Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2015-01-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-20-927/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-01-15Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-06-05Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-01-15
Bylos Nr.
1-20-927/2015
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-01266-2013-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Nukentėjusysis
S. K.
Kaltinamasis
D. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-20-927/2015Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01266-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.7.9.; 1.2.7.2.2; 2.1.15.3.3.2; 1.1.7.2.7; 2.3.6.4.5.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 15 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant A. Višumirskajai, D. Šuopienei, L. Davenienei,dalyvaujant prokurorui A. Gubistai,gynėjui R. Jurkai,nepilnametės nukentėjusiosios S. K. įstatyminei atstovei E. K.,VTAS atstovei J. Tomaševič,psichologui P.Pavliučenko,

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, gyv. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, Vilniaus J. V. jaunimo mokyklos moksleivis, nedirbantis, neteistas, 2013-04-09 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu, paskyrus auklėjamojo poveikio priemonę: elgesio apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., administracine tvarka baustas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. išžagino nepilnametę, o būtent:

jis 2013 m gegužės 18 d., apie 3 val., prie miško, esančio Vilniaus r., Maišiagalos sen., Maišiagalos mstl., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas patenkinti savo lytinę aistrą su nepilnamete S. K., gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl nepilnametystės ir apsvaigimo nuo alkoholio, užgulęs nukentėjusiąją visu kūnu ir taip palaužęs jos pasipriešinimą ir atimdamas galimybę priešintis, prieš pastarosios valią nuėmė nepilnametei S. K. kelnes ir kelnaites, po ko įvedė savo lytinį organą nepilnametei S. K. į lytinius organus ir lytiškai su ja santykiavo prieš pastarosios valią, tuo padarydamas S. K. mergystės plėvės plyšimą bei adaptacijos sutrikimą, vyraujant emocijų sutrikimui: nerimui, pažemintai nuotaikai, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir taip išžagino nepilnametę S. K.,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 str. 3 d.

Kaltinamasis kaltu padaręs šį nusikaltimą neprisipažino ir teisme paaiškino, kad nukentėjusiosios nežagino ir išvis nebuvo kaltinime nurodytoje vietoje. Tuo metu su P. M. darė savo namuose remontą: įrenginėjo savo sūnui kambarį. Nuo 10 val. iki 6 val. turėdavo būti namuose pagal teismo nuosprendį. Nes jam buvo paskirtas įpareigojimas. Apie 3 val. nakties turėjo miegoti, ir jo tėvas turėjo tai matyti, nes niekur nebuvo išvykęs. Liudytojai ir nukentėjusioji jį apklaba, nes, matyt, tikisi gauti pinigų iš jo. Su nukentėjusiąja niekada nesusitikinėjo, tik praeidamas pasisveikindavo. Gal tik kartą buvo susitikęs ir tai dieną. Po įvykio ji pas jį ateina kartu su I. V. į namus, ir taip buvo ne vieną kartą, žaidžia kortomis. Pati ateina, jis jos nekviečia. 2013-11-07 ji pati pati atėjo pas jį, kai pakvietė Ivona, kalbėjosi pirtelėje. 2013-05-18 dar nebuvo santuokoje, sūnus jau buvo gimęs, gimė balandžio 14 d. Tą naktį žmona ir sūnus galėjo būti pas jį namuose (t.2, b.l. 103-104).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis neprisipažino, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

-nepilnametės nukentėjusiosios S. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 1 b. l. 30-31, 32-33, 42-44) bei vaikų apklausos kambaryje teisminio nagrinėjimo metu, kad 2013-05-17 vakare apie 22 val. kartu su drauge G. L. sutiko susitikti su D. (teismo pastaba -kaltinamuoju) ir Robertu. Jos su jais susirašinėjo. Pati su D. M. pradėjo bendrauti du mėnesiai iki įvykio. Vaikinai jas automobiliu ,,Audi“ nuvežė į mišką, kur jie degė laužą, kepė dešreles. Vaikinai su savimi turėjo ir alkoholio. Ji išgėrė nemažai, labai stipriai apgirto. Tada pamena, kad D. norėjo su ja pasikalbėti, nuėjo į mišką ir daugiau nieko neatsimena. Pamena, kad rėkė, kai gulėjo ant mašinos kapoto ir D. M. ją buvo prirėmęs su kojomis. G. jai pasakojo, kad ji atsisėdo ant kapoto, kaltinamasis prirėmė ją, nurengė kelnes. Kai atsikėlė, pamatė kraują ir nežinojo, iš kur jis atsirado. Jai papasakojo, kad kraują nuo kapoto nuvalė, o ją nuvedė į mašiną miegoti. Ji rėkė, apsiverkė, buvo išsekusi, nieko negalėjo padaryti. Pabudusi, galvojo, kad nieko nebuvo, tada jai draugė papasakojo. Apie įvykį pirmai papasakojo savo draugei I.. Brolis viską papasakojo mamai. Iš kur jis sužinojo – nežino. Ji atsimena tik pusę aplinkybių, paties įvykio, t. y. lytinio akto nepamena. Pamena, kad šaukė. Skausmo nepamena, visą laiką buvo užsimerkusi. Kruvinus apatinius, kad nesužinotų mama, pati sudegino. Pirma bijojo pasakoti, po to pasisakė broliui. Su D. M. susipažino prieš tai, bet su juo nebuvo pora. Jie tik buvo draugai, apie lytinius santykius su juo kalbos nebuvo. Jis niekada nereikalavo lytinių santykių su ja. Perklausytame garso įraše atpažįsta savo balsą, D. tėvo ir paties D. balsus. Tai pokalbio, įvykusio pirtyje, įrašas. Praeitų metų lapkričio mėnesį ji buvo nuėjusi pas D.. Vyko pokalbis pirtyje. D. pakvietė jos draugę I., o ši pasikvietė ją į pirtį. D. tėvas jos klausinėjo, ar ji su D. turėjo lytinį aktą, ji atsakė, kad ne. D. tėvui pamelavo, nes norėjo, kad jis nuo jos atstotų, todėl ir pasakė, kad nieko neįvyko, be to, jis buvo labai girtas. Ką reikės daryti pirtyje ir ką kalbėti, jai prieš susitikimą niekas nenurodinėjo, tik prašė pabūti. Su broliu E. apie išprievartavimą nekalbėjo, nežino iš ko jis sužinojo. Jis jai paskambino ir liepė ateiti pas D., ji neigė, ir tada brolis pagrasino, kad pasakys mamai. Tada nutarė jam pasakyti, o brolis po to papasakojo mamai (t.2, b.l. 86-87).

-nepilnametės nukentėjusiosios S. K. įstatyminės atstovės ir civilinės ieškovės E. K. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 99-108) ir teisme, kad 2013-07-14 sūnus E. K. papasakojo jai, jog sužinojo iš savo sesers S. K., kad ši 2013 m. gegužės mėnesį buvo prigirdyta, o po to išžaginta, ir kad tai padarė D. M.. Sūnus atėjo vėlai vakare, dukra taip pat buvo namie. Ji apie išžaginimą iš karto paklausė dukros, ir ši viską patvirtino. Nusprendė iš karto nueiti prie D. M. namų, nes norėjo pasikalbėti ir pažiūrėti, kas taip padarė. Buvo apie 1 val. nakties. Prie D. M. namų buvo policija. Pareigūnai pasiūlė rašyti pareiškimą. Kitą dieną su pareiškimu kreipėsi į policiją. Nuo įvykio jau buvo praėję apie 2 mėnesius. Dukra jai bijojo prisipažinti. Dukra viską papasakojo tyrėjai. Dalyvavo ir G. apklausoje. Ši viską patvirtino, kaip sakė dukra. Sakė, jog ją prigirdė ir vėliau išžagino. Dukra sakė, kad įvykio metu buvo labai girta, negalėjo priešintis, jai sukosi galva nuo apsvaigimo, garsiai rėkė, kad pastarasis to nedarytų, bet D. neklausė. Dukra pasakė, kad tai buvo pirmas kartas, kai ji lytiškai santykiavo. Taip pat dukra pasakė, kad po įvykio savo apatines kelnaites sudegino, nes gėdijosi jas jai parodyti. Kelnės, kurias dėvėjo įvykio metu, išskalbė. Tą vakarą ji leido dukrai nenakvoti namuose, nes ši nurodė, jog bus pas draugę G. L.. Po įvykio dukra patyrė stresą, jos elgesys labai pakito, pirma, nežinodama kas buvo įvykę, pastebėjo, kad dukra vengia lankyti mokyklą, jos nuotaika pakito, tapo nekalbi. Po to, kai buvo atlikta ekspertizė, psichologė jai pasakė, kad dukra pati atsisakė jos pagalbos. Po išžaginimo pirko vaistus dukrai: raminamuosius ir kitus, nes ji pradėjo dažniau sirgti, tačiau kvitų neišsaugojo. Teko dažnai važinėti ir į policijos įstaigą, ir į ekspertizes, todėl išleido nemažai pinigų, prašydavo, kad pažįstami žmonės pavežtų automobiliu, už tai mokėdavo už kąrtą po 50-70 litų, tokių važiavimų buvo apie 3-4 kartus. Pirma prašė priteisti 2000 Lt turtinės žalos, tačiau ją mažina iki 1000 Lt. Šis įvykis dukrą labai stipriai paveikė, ji pasikeitė, tapo dirgli, niekur eiti nenori, labai stipriai pergyveno viską. Tačiau pas psichologus dukters nevedė, buvo tik mokykloje kelis kartus nuėjusi. Dukra pati priešinosi eiti pas psichologą, o ši patarė, jei dukra nenori, tai ir nereikia. Įvykio pasekmės dukrai yra labai skaudžios ir nepataisomos, todėl prašo priteisti dukros naudai 100000 Lt moralinei žalai atlyginti. Taip pat ir ji, kaip nepilnametės dukters atstovė, patyrė moralinę žalą: jautėsi labai sutrikusi, pergyveno dėl dukters ir pergyvena, kaip susiklostys jos gyvenimas ateityje, sužinojusi apie išžaginimą patyrė stiprų sukrėtimą ir emocinę traumą, todėl prašo iš kaltinamojo priteisti 10000 Lt. Bet neprieštarauja, kad moralinė žala teismo nuožiūra būtų mažinama (t.2, b.l. 35-36).

-liudytojos G. L. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 79-80, 83-84) ir teisme, kad įvykio dieną vakare buvo susitikusi su S., D. M. ir R. V.. Važiuoti ją įkalbėjo S., prašė labai, sakė, kad nieko blogo nebus. Suprato, kad vaikinus ji pažįsta. Sutiko važiuoti kartu, savo tėvams pasakė, kad pas močiutę bus. Jie važiavo R. V. automobiliu ,,Audi A4“. Nuvykę į vietą vartojo alkoholį. Ji pati gėrė labai mažai. S. nuo išgerto kiekio apgirto ir net labai stipriai. P. S. sakė, kad negers, tačiau vaikinai ją įkalbinėjo. Po to D. su S. išlipo iš automobilio, nes ją pradėjo pykinti. Matė, kaip ji vemia. D. kabinosi prie jos bučiuotis. Ji liko su R. automobilyje, sėdėjo priekyje. Po kurio laiko ji pamatė, kad ant mašinos kapoto D. santykiauja su S.. Ši rėkė, prašė, kad paleistų. Matė, kad jinai buvo atsigulusi ant kapoto ir jis kūnu ją prispaudęs. Jos rankų nelaikė. Ji mojavo rankomis ir prašė, kad ją paleistų, kad jai skauda. Jis pasakė, kad ,,palauk tuoj biški dar“. Ji tai girdėjo, nes langas iš jos pusės buvo atidarytas. S. vis rėkė, prašė, kad liautųsi, nes jai skauda, bandė jį atstumti, nes jis gulėjo ant jos, prispaudęs ją. Kai baigė, jie įlipo į galinę sėdynę dviese. Santykiavimas tęsėsi apie 15-20 minučių. S. užmigo, D. irgi, atrodo, užmigo. Ryte apie 6 valandą jie atsikėlė. R. atsikėlęs pastebėjo kraują ant kapoto. Paprašė nuvalyti su servetėle. R. juos nuvežė namo, paleido prie D. namų. K. S. sudegino klube. Jos buvo trise: ji, S. ir I.. Ji sakė, kad jai šlykštu, sakydavo, kaip jis taip galėjo, nesitikėjo iš jo. Iš karto po to įvykio, ji pasikeitė: mažai kalbėjosi, dabar atsigavo. Apie įvykį Sabinos mama sužinojo iš S. brolio E., o šis - iš jos. Jie kalbėjosi, E. paklausė, ar S. turi su kuo nors santykių, ji ir papasakojo apie įvykį. Prašė niekam nesakyti. Jis supykęs nuėjo pas S. ir tada jos mamai pasakė. Savo parodymus liudytoja patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1 b. l. 86-98, t.2, b.l. 31-33).

-liudytojo R. V. paaiškinimu teisme, kad 2013 gegužės 17 d. išvykęs savo tėvo automobiliu nebuvo, nes tą dieną jo tėvas buvo pats išvažiavęs automobiliu. Pats buvo namuose, nes blogai jautėsi ir niekur nevažiavo. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė kitas aplinkybes, nes jam taip buvo liepta sakyti, tyrėjas jam spaudimą darė. Parodymai yra sugalvoti, juos sugalvojo E., tam, kad gautų pinigų. Jo apklausoje dalyvavo du tyrėjai ir abu liepė taip rašyti. Jis išsigando, kad bus apkaltintas išžaginimu. Jis nesakė, kieno kraujas. Rašė, kad tai netiesa, bet gaudavo neigiamus atsakymus. Tėvas automobilio jau nebeturi, nes jis padarė autoįvykį, ir automobilį pridavė metalo laužui. Tačiau tyrėjai ji tikrino ir nieko nerado (t.2, b.l. 33-34).

Liudytojo parodymai nėra nuoseklūs. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. V. nurodė, kad gegužės mėnesį jis naudojosi tėvo vardu registruotu automobiliu Audi A4, žalios palvos. 2013 m. gegužės mėnesį, tiksliai datos neprisimena, telefonu su juo susisiekė draugas D. M., kuris pasiūlė susitikti, pabendrauti ir pasilinksminti su merginomis. Jis sutiko. Minėtu automobiliu jis vienas nuvažiavo prie D. namų, kur pastarasis išėjo ir įsėdo į jo automobilį. D. buvo išgėręs. Po to kažkur Maišiagaloje jie susitiko su S. bei G., kurios, jo manymu, buvo išgėrusios. D. nupirko degtinės ir alaus (plastikiniai buteliai). Merginos sėdėjo ant galinės sėdynės. Jie keturiese nuvyko už Maišiagalos, kur sustojo netoli miškelio, kur artimai gyvenamųjų namų nebuvo. Jis visą laiką sėdėjo automobilyje. Visi vartojo alkoholį, nuo kurio jis stipriai apsvaigo, todėl prisimena ne visus įvykius. Prisimena kaip vienu momentu, kai buvo tamsu, S. išlipo iš automobilio, pastaroji buvo taip pat stipriai girta. Dovydas taip pat išlipo. Jis nežino kiek laiko nebuvo S. ir D., taip pat nematė ir nežino, ką šie darė lauke, kiek laiko pastarųjų nebuvo. Prisimena atsibudęs, kai buvo jau šviesu, apie 6 val. Šalia jo sėdėjo D. ir kalbėjo su S. ir G., kurios sėdėjo ant galinės sėdynės. Nei viena iš merginų įtartinai nesielgė, sužalota neatrodė, jokios pagalbos neprašė. Prisimena, kaip išėjęs į lauką, ant savo automobilio dangčio iš keleivio pusės, virš priekinio žibinto, pastebėjo raudonos spalvos dėmes, kaip suprato, tai buvo kraujo dėmė. Jis paklausė D. - kas čia yra, pastarasis atsakė, kad nieko baisaus, gal kažkas susižeidė. Neprisimena, kad kažkam būtų liepęs nuvalyti šias dėmes ir kažkas tai būtų daręs. Po to merginas jis parvežė į Maišiagalą, o D. paleido prie namų. Po dviejų savaičių, bendraujant su D., jis papasakojo, kad tuo metu, kai jie buvo su merginomis nuvažiavę prie miško, šis lytiškai santykiavo su S., pastarosios sutikimu (t. 1 b. l. 112-113).

-liudytojos I. B. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 105-106) ir teisme, kad yra S. K. draugė. Sekančią dieną po įvykio S. kartu su ja buvo bendrabutyje. Po kažkiek laiko jos nuėjo į nugriautą, apleistą pastatą Maišiagaloje. Kartu ėjo ir G. L.. S. išsitraukė baltas kelnaitės, kurios buvo su krauju, ir sudegino. Nieko nepasakojo. Vėliau, kai buvo pradėta byla, ji papasakojo, kad buvo susitikę keturiese: D. M., R. V., S. K., G. L.. Naktį nuvažiavo į miškelį, kur ją kaltinamasis išžagino. Sakė, kad tai matė ir G. L.. Pirma kartu turėjo važiuoti ji, tačiau jai negalint, pasikvietė G. L.. Pastebėjo, kad po įvykio S. pasikeitė, tapo liūdna, nekalbi. Savo parodymus liudytoja patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1 b. l. 107-111, t.2, b.l. 43-45).

-liudytojos E. A. paaiškinimu teisme, kad apklausinėjo R. V. liudytoju ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas galėjo suteikti informaciją dėl galimo išžaginimo aplinkybių. Jis vairavo automobilį, ant kurio buvo išžaginta nepilnametė S. K.. R. V. buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo. Viską, ką jis pasakojo, ji užprotokolavo. Joks spaudimas jam nebuvo daromas. Parodymų protokolą jis patvirtino ir pasirašė (t.2, b.l. 45-46).

-liudytojo E. K. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (mirus liudytojui pagarsintas BPK 276 str. tvarka), kad 2013 m. vasarą savo namo koridoriuje sutiko savo nepilnametės sesers S. K. draugę G. L.. Pokalbio metu G. L. papasakojo, kad prieš mėnesį ji su S. K., D. M. ir šio draugu R. V., pastarojo automobiliu, nuvažiavo toliau nuo gyvenvietės. Jie išgėrinėjo, S. K. stipriai apsvaigo. G. L. papasakojo mačiusi, kaip D. M. paguldė S. K. ant automobilio variklio dangčio, nurengė ir išžagino pastarąją. Dėl apsvaigimo ji negalėjo priešintis, tuo labiau, D. M. užgulė ją visu savo kūnu. Su artimaisiais jis nieko nesiaiškino, nuėjo pas D. M., kuris neigė turėjęs lytinius santykius su jo seserimi. Jis paskambino sesei ir paprašė, kad ji ateitų pas D. M.. Sesuo atėjo viena ir paklausta dėl lytinių santykių su D. M., tai paneigė. Jis visų atsiprašė, ir jie išėjo. Išėjęs jis dar kartą paklausė sesers dėl D. M. ir ši prisipažino, kad Dovydas ją išžagino ant automobilio. Jie vėl grįžo pas D., kur sesuo pasakė tiesą apie tai, kad D. ją išžagino. Jis nuėjo namo ir apie išžaginimą papasakojo motinai, nutarė kreiptis į policiją. S. sakė, kad tai buvo pirmi lytiniai santykiai. Jis nežino, kodėl S. niekam nepasiskundė dėl išžaginimo, apie tai sesuo vengia kalbėti. Kiek jam žinoma, su D. S. niekada nedraugavo, bet būdavo vienoje kompanijoje (t. 1 b. l. 144-145).

-liudytojo P. M. paaiškinimu teisme, kad jo sūnus visomis dienomis nuo 2013-05-13 iki 2013-05-24 buvo namuose. Jis su P. M. tvarkė vandentiekį. Dirbo kasdien iki 24 val. vakaro. Po to eidavo miegoti. Jie patys miegodavo taip pat antrame aukšte, jei sūnus būtų išėjęs, būtų pajutę. Liepos 14 d. pas D. buvo atėjęs E. K.. Jis pasakė, kad nori su jais pakalbėti. Kalbėjosi pirtelėje. Jis pranešė, kad Do.ydas turėjo lytinių santykių su S. K.. Jis paklausė sūnaus, ar tai tiesa, šis atsakė, kad nieko nebuvo. Jis paklausė, kas jam apie tai pasakė. Šis atsakė, kad R. V.. E. pasiūlė, kad viską susitartume ir viskas bus gerai. Prašė konkrečiai pinigų, tačiau niekas nieko nedavė, nes sūnus nieko nedarė. Jis pasiūlė pakviesti R. V.. Atvykęs R. V. nurodė, kad jokių išvykų nebuvo. Tada nusprendė pasikviesti S. K.. Ši atvykusi nurodė, kad jokių lytinių santykių su jo sūnumi neturėjo. E. K. visų atsiprašė ir išėjo. Matėsi, kad E. nori gauti pinigų. Po 5-10 min. E. vėl paskambino, prašė susitikti su D.. Atėjo su S.. Ši buvo visa apsiverkusi, išsigandusi. Už vartų girdėjosi riksmas, triukšmas, įtarė, kad ją turbūt mušė brolis, kad prisipažintų. Jis atėjo antrą sykį. Ji kelis kartus buvo pas juos pirtelėje po įvykio ir pabrėžė, kad ją brolis privertė taip sakyti. E. grįžęs paklausė, ar buvo su D. lytiniai santykiai, ji tik palinksėjo galva, tačiau nieko nepasakė. Jis suprato, kad taip. D. paėmė telefono ragelį ir paskambino policijai. Pasakė, kad reketuojama. Atvažiavo policija. Laukė jų iš pasalų. Prisikalbino vėl juos ateiti. A. E. su S., mama, policininkai užregistravo viską ir liepė kreiptis su pareiškimu, ką jie ryte ir padarė. Lapkričio 7 d. D. pasikvietė į pirtelę S., jis irgi užėjo ir paklausė S. ar buvo lytiniai santykiai su D.. Ji atsakė, kad ne. Pirtelėje dar buvo R. V., I.. E. K. jiems grasino, kad vis vien padarys išprievartavimą. D. atžvilgiu tai dienai galiojo draudimai, jis turėjo 10 mėnesių auklėjamojo poveikio priemonių, jis negalėdavo išeiti nuo 22 val. iki 6 val. ryto. Ne per seniausiai baigėsi 10 mėnesių terminas. Dažnai labai tikrindavo policija. Po įvykio S. lankėsi su I. pas juos pastoviai. Ateidavo pas D. į svečius (t.2, b.l.57-59).

-liudytojo P. M. paaiškinimu teisme, kad atlieka statybos darbus. D. M. tėvas 2013 metų gegužės mėnesį paprašė padaryti jo namuose remontą. Dirbdavo nuo 8 val. ryto iki 1-2 val. nakties, beveik kasdien. Remontas tęsėsi apie 2 savaites nuo 13 d. D. jam visą laiką padėdavo, jie pagrinde dviese ir dirbo. Jo pagalba visą laiką buvo reikalinga. Būna, kad į savaitę du- tris kartus lankosi pas juos. K. D. tėvas darže, nueina pasišneka, arbatos, alaus išgeria, parūko. Jam yra tekę matyti su kuo D. bendrauja. Pas jį lankydavosi R. V.. A. D. bylą sužinojo, kai šaukimą gavo, tada ir paklausė dėl ko viskas. D. tėvas jį informavo. Jis klausė, ar pamena gegužės mėn., kai remontą darė. Sakė, kad prisimena, bet tiksliai iki kurios datos darė - neprisimena. Pamena tik, kad beveik dvi savaites po 2-3 val. į dieną krapštydavosi (t.2, b.l. 59-60).

-eksperto J. M. P. paaiškinimu teisme, kad yra susipažinęs su ekspertės R. G. išvada, pateikta šioje byloje, ir visiškai su ja sutinka. Išvadoje minima riba per kiek laiko sugyja mergystės plėvė, gali sugyti ir anksčiau, tačiau nuo plyšimo apžiūros nemažiau kaip mėnuo. Pagal byloje pateiktus duomenis matyti, kad turėjo būti ne mažiau kaip mėnuo ir daugiau. Kad nuo 12 metų būtų prasidėjusios pas mergaitę mėnesinės yra normalu ir tai nelaikytina paspartinta branda. Iš aprašytų ekspertės išvadoje aplinkybių gali tik pasakyti, kad pas nukentėjusiąją buvo lytinės brandos požymiai išreikšti: krūtys ir išorinis plaukuotumas, tačiau tai tik dalis požymių apsprendžiančių lytinę brandą ( t.2., b.l. 66-67).

-pokalbio, vykusio 2013-11-07, garso įrašu, kuris patvirtina, kad nukentėjusioji S. K. jame dalyvavo. Taip pat dalyvavo R. V., D. M., P. M., I. B.. S. K. pasakiusi, kad lytinių santykių su D. M. nebuvo, išėjo iš vietos, kur vyko pokalbis. P. M. pripažino, kad pokalbio metu keikėsi, nes jam kantrybė baigėsi. Kodėl pokalbio metu pasakė, kad viską galima sutvarkyti, paaiškinti negalėjo (t. 2 b. l. 51, 66-70).

-E. K. protokolu-pareiškimu, kuriame pažymima, kad 2013-07-14 iš sūnaus pastaroji sužinojo, jog 2013-05-17, apie 03.00 val., miške Vilniaus r., Maišiagalos mstl., buvo išžaginta jos nepilnametė dukra S. K., gim. 1998 m. (t. 1 b. l. 1).

-įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolais, kuriuose užfiksuota nusikaltimo vieta- lauko keliukas ir dalis lauko Vilniaus r., Maišiagalos mst. Apžiūros metu nustatyta, kad laukas nušienautas. Šalia kelio aptikti tušti 3 vnt. alaus buteliai po 1 l talpos, su etikete “Tauras, kurie paimti (t. 1 b. l. 15-25; 27-29).

-2013-07-16 specialisto išvada Nr. G 2295/13(01), kurioje pažymima, kad S. K. nustatyti plyšimai mergystės plėvėje nurodo, kad su S. K. buvo lytiškai santykiaujama. S. K. nustatyti mergystės plėvės plyšimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip prieš 1 mėnesį laiko iki apžiūros (t. 1 b. l. 46-47);

-2013-12-05/2014-01-28 specialisto išvada Nr. 103MS-175/2013, kurioje pažymima, kad S. K. jos atžvilgiu galimai atliktos nusikalstamos veikos metu (2013 07 15) nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, nebuvo laikinoje liguistoje psichikos veiklos sutrikimo būsenoje. Ji buvo paprasto girtumo būsenoje. S. K., atsižvelgus į jos protinio išsivystymo lygį, individualius psichologinius ypatumus, jos būseną įvykių metu (apsvaigusi nuo alkoholio), nagrinėjamų įvykių metu suprato ir šiuo metu supranta konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio dalyvius, apytikslę įvykio vietą, laiką, negali įvardinti tikslių dalyvių veiksmų, tikslios įvykių sekos) ir gali duoti apie tai parodymus. Padidintas polinkis fantazuoti S. K. nenustatytas.

Šios ekspertizės atlikimo metu (šiuo metu) S. K. konstatuojamas adaptacijos sutrikimas, vyraujant emocijų sutrikimui: nerimui, pažemintai nuotaikai; konstatuojamas sutrikimas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su šioje byloje nagrinėjamu įvykiu ir remiantis LR SAM, LR Teisingumo ministro, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo, 2003 05 23d. Nr. V - 298/158/A1 - 86, Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių IV 7.1 punktu vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Šiuo metu S. K. konstatuojamas adaptacijos sutrikimas, kurio atsiradimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijęs su šiuo byloje nagrinėjamu įvykiu. Ekspertizės metu S. K. pakartoja anksčiau duotų savo parodymų esmę, jos pasakojimas realistiškas: jis atitinka jos amžių, turimas žinias, gyvenimišką patirtį. Atsižvelgus į visa tai, toliau apklausti ją ikiteisminio tyrimo procese bei teismo posėdyje nerekomenduojama. Apklausti nerekomenduojama ir dėl jos neigiamų emocinių reakcijų į su byla susijusius klausimus: ji pažemintos nuotaikos, įsitempusi.

S. K. protinio išsivystymo lygis atitinka labai žemus intelektinius gebėjimus (pasiskirsto intervale tarp ribinio intelekto lygio ir lengvo protinio atsilikimo). Plačiau atsakyta psichologinio tyrimo pirmoje pastraipoje.

Subjektyviai sudėtingose situacijose S. K. linkusi užsisklęsti savyje, izoliuotis nuo stresą keliančių dirgiklių, tačiau tuo pat metu jai gali pasireikšti netikėti pykčio proveržiai, impulsyvios ir staigiai išprovokuojamos reakcijos.

Esant būtinybei apklausti S. K., apklausą rekomenduojama atlikti vaikų apklausos kambaryje, dalyvaujant psichologui arba ikiteisminio proceso tyrėjui, kuris yra apmokytas atlikti vaikų ir paauglių apklausas.

S. K., atsižvelgus į jos amžių bei turimas žinias, byloje nagrinėjamų įvykių metu suprato ir šiuo metu supranta su ja atliktų veiksmų esmę (žino veiksmų pobūdį, paviršutiniškai, bendrais žodžiais nusako jų reikšmę), tačiau dėl jos būsenos įvykių metu (apsvaigusi nuo alkoholio), taip pat jos protinio išsivystymo lygio (labai žemi intelektiniai gebėjimai), individualių psichologinių ypatumų (pervertina aplinkinių dėmesį, gali elgtis patikliai, naiviai), ji negalėjo šiems veiksmams aktyviau priešintis bei pavėluotai įvertino galimą įvykių grėsmę (t. 1 b. l. 75-78).

-reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo, jų apžiūros protokolais, kuriais užfiksuota, kad iš R. V. buvo paimtas automobilis Audi, v/n Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 120, 121-125), kuris jam grąžintas (t. 1 b. l. 128); kad iš S. K. buvo paimti rūbai, kuriuos ji vilkėjo išžaginimo metu: juodos spalvos kelnes, rožinei marškinėliai ir rožinės spalvos džemperis (t. 1 b. l. 130-134), kurie jai grąžinti (t. 1 b. l. 143);

-specialisto išvada Nr. S186/13(01), kurioje pažymima, kad nuoplovose nuo automobilio Audi bei ant S. K. pateiktų rūbų, spermos bei žmogaus kraujo nerasta. Ant. S. K. pateiktų rūbų dėmių, sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta. Ant apdegusios medžiagos skiautės, dėmių ir sutepimų, tinkančių kraujo, spermos tyrimui, nerasta (t. 1 b. l. 139-140).

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo gynybinę poziciją, jog jis nukentėjusiosios nežagino, o jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, nes kaltinime nurodytu laiku buvo namie, paneigia nuoseklūs nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai: nepilnametė S. K. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir vaikų apklausos kambaryje nurodė, kad 2013-05-17 vakare apie 22 val. kartu su drauge G. L. ir vaikinais: kaltinamuoju D. M. ir liudytoju R. V., pastarojo vairuojamu automobiliu ,,Audi“ buvo nuvažiavę į miškelį prie Maišiagalos miestelio Vilniaus rajone. Miškelyje kūreno laužą, kepė dešreles, visi vartojo alkoholį. Ji išgėrė nemažai, labai stipriai apgirto. Pamena, kad kaltinamasis norėjo su ja pasikalbėti, nuėjo į mišką ir daugiau dėl apgirtimo būsenos nieko neatsimena. Pamena tik, kad rėkė, kai gulėjo ant mašinos kapoto ir D. M. ją buvo prirėmęs su kojomis. Išžaginimo faktą jai papasakojo draugė G. L., buvusi kartu su ja. Ryte pamačiusi, kad jos apatiniai kruvini, vėliau juos sudegino apleistame pastate, kur nuėjo su draugėmis G. L. ir I. B.. Liudytoja G. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad nuvykę į miškelį jie visi vartojo alkoholį. S. K. pradžioje nenorėjo gerti, tačiau vaikinai labai primigtinai jos prašė. S. nuo išgerto alkoholio labai stipriai apgirto. Ją pykino, todėl ji išlipo iš automobilio. Išlipo ir kaltinamasis. Jis kabinėjosi prie jos, lindo bučiuotis. Ji liko automobilyje su R. V. ir kažkuriuo metu atsimerkusi pamatė, kaip ant mašinos kapoto D. lytiškai santykiauja su S.. Pastaroji šaukė, prašė, kad ją paleistų. Matė, kad jinai buvo atsigulusi ant kapoto, o jis kūnu ją prispaudęs. S. K. mojavo rankomis ir prašė, kad ją paleistų, sakė, kad jai skauda, tačiau kaltinamasis jai atsakė: ,,palauk tuoj biški dar“. Ji tai girdėjo, nes langas iš jos pusės buvo atidarytas. S. vis rėkė, prašė, kad liautųsi, nes jai skauda, bandė jį atstumti, nes jis gulėjo ant jos prispaudęs. Kai baigė, jie įlipo į automobilį ir atsisėdo ant galinės sėdynės dviese. Santykiavimas tęsėsi apie 15-20 minučių. S. užmigo, D. irgi, atrodo, užmigo. Ryte apie 6 valandą jie atsikėlė. R. atsikėlęs pastebėjo kraują ant kapoto. Paprašė nuvalyti su servetėle. Savo parodymus liudytoja patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Liudytoja I. B. taip pat patvirtino, kad kitą dieną po įvykio S. kartu su ja buvo bendrabutyje. Po kažkiek laiko jos nuėjo į nugriautą, apleistą pastatą Maišiagaloje, kur S. išsitraukė baltas kelnaitės, kurios buvo su krauju, ir sudegino. Vėliau, kai buvo pradėta byla, S. papasakojo, kad buvo susitikę keturiese: D. M., R. V., S. K., G. L.. Naktį nuvažiavo į miškelį, kur ją kaltinamasis išžagino. Sakė, kad tai matė ir G. L.. Savo parodymus liudytoja patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Nepilnametės liudytojos įstatyminė atstovė E. K. teisme patvirtino, kad apie dukters išžaginimą jai papasakojo sūnus, Sabinos brolis. Jis paaiškino, kad dukra buvo nugirdyta, o po to išžaginta. Tai įvyko 2013 metų gegužės mėnesį. Dukra jai bijojo prisipažinti. Dukra viską papasakojo tyrėjai. Pati ji dalyvavo ir G. apklausoje. Ši viską patvirtino, kaip jai sakė dukra: jog ją prigirdė ir vėliau išžagino. Dukra sakė, kad įvykio metu buvo labai girta, negalėjo priešintis, jai sukosi galva nuo apsvaigimo, garsiai rėkė, kad kaltinamasis to nedarytų, bet šis neklausė. Dukra prisipažino, kad tai buvo pirmas kartas, kai ji lytiškai santykiavo su vyru. Taip pat dukra pasakė, kad po įvykio savo apatines kelnaites sudegino, nes gėdijosi jas jai parodyti. Liudytojo E. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad 2013 m. vasarą savo namo koridoriuje sutiko savo nepilnametės sesers S. K. draugę G. L., kuri papasakojo, jog prieš mėnesį ji su S. K., D. M. ir šio draugu R. V., pastarojo automobiliu, nuvažiavo toliau nuo gyvenvietės, kur gėrė alkoholį, kad S. K. stipriai apsvaigo, kad G. L. mačiusi kaip D. M. paguldė S. K. ant automobilio variklio dangčio, nurengė ir išžagino, taip pat patvirtina nukentėjusiosios nurodytas jos išžaginimo aplinkybes. Nukentėjusiosios parodymus apie jos išžaginimą ir kad tai padarė kaltinamasis patvirtina ir specialisto išvada (t. 1 b. l. 46-47), kuria įrodyta, kad jai buvo nustatyti plyšimai mergystės plėvėje, kurie nurodo, kad su ja buvo lytiškai santykiaujama ir kad mergystės plėvės plyšimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip prieš 1 mėnesį laiko iki apžiūros. Ekspertas J. M. P. teisme patvirtino specialisto išvadas ir nurodė, kad išvadoje minima riba per kiek laiko sugyja mergystės plėvė, gali sugyti ir anksčiau, tačiau nuo plyšimo apžiūros nemažiau kaip mėnuo.

Nors liudytojas R. V. teisme paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis gegužės mėnesį naudojosi tėvo vardu registruotu automobiliu Audi A4, kad kartu su D. M. ir nukentėjusiąja bei G. L. buvo susitikęs, miškelyje vartojo alkoholį, kad išėjęs į lauką, ant savo automobilio dangčio iš keleivio pusės, virš priekinio žibinto, pastebėjo raudonos spalvos dėmes, kaip suprato – kraujo dėmes, bei kad po dviejų savaičių, bendraujant su D.,šis jam pasipasakojo, kad tuo metu, kai jie buvo su merginomis nuvažiavę prie miško, šis lytiškai santykiavo su S., pastarosios sutikimu, tačiau negalėjo nurodyti jokių aplinkybių, kad šie parodymai buvo gauti ikiteisminio tyrimo metu neteisėtu būdu ar panaudojant prieš jį smurtą. Kad parodymai gauti teisėtai paliudijo ir liudytoja E. A., protokolavusi liudytojo R. V. parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir patvirtinusi, kad rašė viską taip, kaip pasakojo liudytojas, po ko jam parodymai buvo pagarsinti ir šis protokolą pasirašė. Ikiteisminio tyrimo metu protokolas liudytojo R. V. perskaitytas ir pasirašytas, paties nurodant, kad viskas surašyta teisingai. Ikiteisminio tyrimo metu šie jo parodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka ir teisėtais būdais, jie turi įrodomąją galią ir yra vienu iš įrodymų, kuriais teismas vadovaujasi priimdamas nuosprendį tiek, kiek jie neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms (BPK 20 str.).

Pažymėtina, kad liudytojų R. V. bei P. M. teisme duoti parodymai prieštarauja kitų byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų visumai, be to, liudytojas R. V. yra kaltinamojo draugas, o P. M. – kaltinamojo tėvas, todėl jie gali būti suinteresuoti padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Dėl šių priežasčių teismas šių liudytojų parodymus, duotus teisme, vertina kritiškai ir jais nesivadovauja. Liudytojas P. M. tik patvirtino faktą, kad 2014 m. gegužės mėnesį buvo atliekamas remontas Mikulėnų namuose, kas nei patvirtina, nei paneigia nusikaltimo faktą.

BK 149 straipsnio 1 dalyje pateikta išžaginimo sąvoka, pagal kurią išžaginimas – tai lytinis santykiavimas su žmogumi prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Šio straipsnio 3 dalyje pateikta kvalifikuota išžaginimo sudėtis, kai išžaginamas nepilnametis asmuo. Esminis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nunusikalstamų veikų, yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusiojo asmens valią, t. y. nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti arba kitais būdais.

Atlikę nukentėjusiosios psichologinį tyrimą specialistai konstatavo, kad S. K., atsižvelgus į jos amžių bei turimas žinias, byloje nagrinėjamų įvykių metu suprato ir šiuo metu supranta su ja atliktų veiksmų esmę (žino veiksmų pobūdį, paviršutiniškai, bendrais žodžiais nusako jų reikšmę), tačiau dėl jos būsenos įvykių metu (apsvaigusi nuo alkoholio), taip pat jos protinio išsivystymo lygio (labai žemi intelektiniai gebėjimai), individualių psichologinių ypatumų (pervertina aplinkinių dėmesį, gali elgtis patikliai, naiviai), ji negalėjo šiems veiksmams aktyviau priešintis bei pavėluotai įvertino galimą įvykių grėsmę (t. 1 b. l. 75-78).

Teismas pripažįsta, kad nepilnametė S. K. savo veiksmais: šaukė, prašė nustoti, sakė kad jai skauda, mojavo rankomis, bandė nustumti kaltinamąjį, kuris ją užgulė visu kūnu (liudytojos G. L. parodymai) ji pakankamai aiškiai išreiškė savo valią ir nenorą lytiškai santykiauti su kaltinamuoju. Kaltinamojo gi veiksmus: matant jos apsvaigimą ir žinant jos amžių (nepilnametė), jai prašant jį liautis, ir nesiliaujant bei pasakymas, kad dar truputėli palauktų, teismas vertina, kaip lytinį santykiavimą prieš jos valią pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl nepilnametystės ir apsvaigimo nuo alkoholio, o užgulimą nukentėjusiosios visu kūnu, kaip atėmimą galimybės priešintis.

Kaltinamasis teisme teigė, kad įvykio metu buvo namie ir tai gali paliudyti jo tėvas P. M. ir draugas R. M.. Tačiau pastarieji apklausti teisme tik nurodė, kad 2013 metų gegužės mėnesį D. M. tėvų namuose vyko remontas, ji atliko R. M., o kaltinamasis jam padėjo. Tačiau kaltinamojo tėvas nurodė, kad jo sūnus naktimis turėjo miegoti ir galimai, jei šis būtų išėjęs, jie su žmona būtų tai išgirdę. Tačiau teismas tai vertina kaip prielaidą, nes liudytojas P. M. konkrečiai negalėjo patvirtinti, kad įvykio metu, jo sūnus buvo namuose. Liudytojo R. M. parodymai buvo nekonkretūs ir nenuoseklūs, nes jis negalėjo tiksliai paliudyti kokiu metu buvo atliekamas remontas, tvirtino tik pamenantis, kad dvi savaites 2013 metų gegužės mėnesį, bet kurias savaites – ar pirmoje mėnesio dalyje, ar antroje- nenurodė. Taip pat pirma paaiškinęs, kad dirbo pas P. M. kartu su D. M. nuo ankstaus ryto iki vėlyvos nakties, t. y. iki 1 val., vėliau paaiškino, kad dirbdavo tik po tris valandas per dieną. Be to šio liudytojo parodymus teismui vertinti kritiškai duoda pagrindo ir tai, kad jis pats teisme nurodė, kad apie D. bylą sužinojo, kai šaukimą gavo, tada ir paklausė dėl ko viskas, o D. tėvas jį informavo.

Ta aplinkybė, kad kaltinamasis įvykio metu privalėjo būti namuose pagal teismo nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus dar nepatvirtina to fakto, kad pastarasis jų laikėsi ir įvykio metu visgi buvo namuose.

Nors kaltinamasis ir liudytojas P. M. teisme kaip vieną iš kaltinamojo versijos patvirtinimų nurodė ir tą faktą, kad 2013-11-07 pokalbio metu pati nukentėjusioji atėjusi pas juos nurodė, kad jokių lytinių santykių su kaltinamuoju neturėjusi, tačiau teisme ji paaiškino, kad taip pasielgusi, nes norėjo kad visi nuo jos atstotų, be to, P. M. buvo labai girtas, o išklausius garso įrašą ir girdint, kad P. M. šalia nepilnametės nukentėjusiosios keikėsi ir žinant jos būklę po išžaginimo, toks paaiškinimas, vertinant jį visų kitų teisme ištirtų įrodymų visumoje, teismą įtikina.

Specialisto išvada (t. 1 b. l. 74-78) patvirtina, kad S. K. jos atžvilgiu galimai atliktos nusikalstamos veikos metu (2013 07 15) nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, nebuvo laikinoje liguistoje psichikos veiklos sutrikimo būsenoje. Ji buvo paprasto girtumo būsenoje. S. K., atsižvelgus į jos protinio išsivystymo lygį, individualius psichologinius ypatumus, jos būseną įvykių metu (apsvaigusi nuo alkoholio), nagrinėjamų įvykių metu suprato ir šiuo metu supranta konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio dalyvius, apytikslę įvykio vietą, laiką, negali įvardinti tikslių dalyvių veiksmų, tikslios įvykių sekos) ir gali duoti apie tai parodymus. Padidintas polinkis fantazuoti S. K. nenustatytas. Ekspertizės metu S. K. pakartoja anksčiau duotų savo parodymų esmę, jos pasakojimas realistiškas: jis atitinka jos amžių, turimas žinias, gyvenimišką patirtį. S. K., atsižvelgus į jos amžių bei turimas žinias, byloje nagrinėjamų įvykių metu suprato ir šiuo metu supranta su ja atliktų veiksmų esmę (žino veiksmų pobūdį, paviršutiniškai, bendrais žodžiais nusako jų reikšmę), tačiau dėl jos būsenos įvykių metu (apsvaigusi nuo alkoholio), taip pat jos protinio išsivystymo lygio (labai žemi intelektiniai gebėjimai), individualių psichologinių ypatumų (pervertina aplinkinių dėmesį, gali elgtis patikliai, naiviai), ji negalėjo šiems veiksmams aktyviau priešintis bei pavėluotai įvertino galimą įvykių grėsmę.

Esant nustatytoms aplinkybėms ir teismui ištyrus visus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais apie tai, kad kaltinamasis D. M. su ja lytiškai santykiavo prieš jos valią, pasinaudojęs jos nepilnametyste ir apsvaigimu nuo alkoholio, taip pat atėmęs galimybę jai pasipriešinti, užgulęs ją visu kūnu. Nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusioji bei liudytojai: G. L., I. B., E. K., turėtų apkalbėti kaltinamąjį, taip pat teismui nebuvo jokių tokias aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 149 str. 3 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama sunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 5 d.), padarymo aplinkybes, motyvus, kaltės formą – tiesioginę tyčią, atsiradusių po išžaginimo nepilnametei nukentėjusiajai pasekmių sunkumą, į nukentėjusiosios elgesį, t. y. kad S. K. lytinių santykių nenorėjo, tačiau neprieštaravo susitikimui su kaltinamuoju, kuris už ją vyresnis ir yra pilnametis, sutiko važiuoti su kaltinamuoju ir jo draugu į miškelį, pati dar pasikvietė draugę, kas rodo, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo ir pačios nepilnametės nukentėjusiosios didelis neatsargumas, be to po nusikaltimo lankosi pas kaltinamąjį namuose ir nors ši aplinkybė nusikaltimo kvalifikavimui įtakos neturi, tačiau teismas atsižvelgia į tai skirdamas bausmę, į kaltinamojo asmenybę, kuris baustas administracine tvarka, anksčiau neteistas ir nusikalto pirmą kartą, nedirba, mokosi, į šeimos sudėtį, į tai kad yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra lengvinančių, todėl vadovaujantis BK 54 str. 2 d., 55 str., 61 str. jam skirtina mažesnė nei vidutinė sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė ir civilinė ieškovė pateikė ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kurį teisminio nagrinėjimo metu sumažino iki 1000 Lt. Teisme paaiškino, kad šią sumą sudaro išlaidos vaistams, kelionėms į ikiteisminio tyrimo įstaigą ir pas ekspertus, tačiau jokių kvitų, galinčių patvirtinti šias išlaidas, ji neturinti. Pavežti prašydavo pažįstamų žmonių automobiliu, už vieną kartą sumokėdavo po 50-70 litų, o tokių kartų buvo apie 3-4. Įvertinus bylos sudėtingumą, nepilnametės nukentėjusiosios ir atstovės apklausų skaičių ir vietą (3 apklausos vyko ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus rajono PK patalpose, Vilniuje, ir Vilniaus rajono teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją – t.1, b.l.30-31, 42-44, 99-100), jos vizitus į ekspertizės atlikimo įstaigas (vyko du kartus: atlikta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriuje Kojelavičiaus g., Vilniuje – t.1, b.l. 75-78, bei Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje prie LR Teisingumo ministerijos, Didlaukio g. Vilniuje – t.1, b.l. 46-47), specialisto išvadoje nurodomas išžaginimo pasekmes ir byloje nesant duomenų apie nukentėjusiajai skirtą su įvykiu susijusį gydymą, pripažintina, kad civilinė ieškovė patyrė turtinės žalos, tačiau atlygintinos turtinės žalos suma mažintina iki 101,37 eur (350 Lt).

Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė pateikė ieškinį ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydama priteisti 100000 Lt jos dukters ir 10000 Lt jos, kaip įstatyminės atstovės ir motinos neturtinei žalai atlyginti.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Pažymėtina ir tai, kad teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad kaltininkas būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad, nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.

Neginčytinai įrodyta, kad dėl nusikaltimo nepilnametė nukentėjusioji patyrė išgąstį, pažeminimą, skausmą ir nepatogumus, dėl padarytos veikos jai atsirado adaptacijos sutrikimas, vyraujant emocijų sutrikimui: nerimui, pažemintai nuotaikai, kas eksperto įvertinta nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat ir nukentėjusiosios įstatyminė atstovė bei civilinė ieškovė – jos motina, sužinojusi apie dukters išžaginimą patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nerimą dėl dukters tolimesnio likimo ir jos sveikatos būklės. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgta į nukentėjusiosios jauną amžių (nepilnametė), patirtą fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, į išgyventą pažeminimą, sveikatos sutrikdymą, atsiradusį dėl išžaginimo, jo pasekmes ir galimybes jas pašalinti, į tai, kad nukentėjusioji iki šiol jaučia psichologinę baimę, pakito jos elgesys, motina nurodė, kad dukra po įvykio labai pasikeitė, tapo nerami, išsigandusi, pradėjo daugiau sirgti, į jos (motinos) ir kaltinamojo turtinę padėtį. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nustatydamas jos dydį teismas atsižvelgė į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, pasekmes ir įvertino ne tik žalą padariusio asmens kaltę, į kaltinamojo ir nukentėjusiosios turtinę padėtį, ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, bei teismų praktikoje vyraujančią praktika dėl tokio pobūdžio bylose priteistinas neturtinės žalos sumas daro išvadą, kad nepilnametės nukentėjusiosios atstovei priteistinas 2027,34 eur (7000 Lt) neturtinės žalos atlyginimas (BPK 115 str. 1 d.).

Daiktiniai įrodymai - 3 tušti buteliai nuo alaus, nuoplovos nuo automobilio, S. K. ir D. M. seilių DNR pavydžiai vokuose bei šviesios spalvos medžiaginė skiautė (t. 1 b. l. 141-142), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, o CD diskas su nukentėjusiosios ir liudytojų apklausų įrašais (t. 1 b. l. 85, t. 2 b. l. 89) ir 2013-11-07 pokalbio įrašu (t. 2 b. l. 51) – paliktini byloje ( (BPK 94 str. 1 d. 3, 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.,

nusprendė:

D. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nepilnametės nukentėjusiosios S. K. įstatyminės atstovės E. K. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti jai iš D. M. 101,37 eur (350 Lt turtinei) ir 2027,34 eur (7000 Lt) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Daiktinius įrodymus - 3 tuščius butelius nuo alaus, nuoplovas nuo automobilio, S. K. ir D. M. seilių DNR pavydžius vokuose, bei šviesios spalvos medžiaginę skiautę (t. 1 b. l. 141-142), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, o CD diskus su nukentėjusiosios ir liudytojų apklausų įrašais ir 2013-11-07 pokalbio įrašu – palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Bagdonienė