- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-11-26
- Bylos Nr.
- 1-2727-1057/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36320-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- E. G.
- Kategorijos
- 14.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B. pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2023 m. rugsėjo 20 d., apie 14.25 val., būdamas parduotuvėje „Aibė“, esančioje, (duomenys neskelbtini), prekybos salėje nuo prekystalio pagrobė E. G. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S21”, 580 Eur vertės su juodos spalvos dėklu, 20 Eur vertės ir dėkle buvusia AB „Swedbank“ banko kortele, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išduota D. G. vardu ir minėtus daiktus paslėpęs iš parduotuvės pasišalino. Tokiu būdu pagrobė svetimą turtą, padarydamas E. G. 600 Eur turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. nurodė, kad kaltę pripažįsta. 2023 m. rugsėjo 20 d. atėjo į parduotuvę ,,Aibė“, adresu (duomenys neskelbtini). Užėjo apsipirkti, buvo su juoda taše. Pamatė padėtą telefono aparatą, pasiėmė ir išėjo. Telefono ieškojo policijos pareigūnas. Nežino, kur telefoną padėjo, pamiršo. Telefono namo neparsinešė. Naudos iš telefono negavo. Telefono neketino parduoti. Ieškinį pripažįsta, nežino, kaip atlygins. Save charakterizuoja blogai. Jam (duomenys neskelbtini) metai. Motina mirė (duomenys neskelbtini), taip pat ir tėvą palaidojo. Turi brolį, gyvena pas draugę. Kaltę pripažįsta. Teistas už vagystę, bet labai seniai. Dirbo, bet reikia į darbo biržą.
Kadangi A. B., kuris yra kaltinamas tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. B. nurodė, kad kaltės nepripažįsta visiškai. Psichikos ar priklausomybių ligomis neserga ir niekuomet nesirgo, gydymo įstaigose į įskaitas nėra įtrauktas. Yra teistas dėl vagystės paauglystėje, teistumas jau galimai išnykęs. Dėl pranešime apie įtarimą nurodytų aplinkybių kaltės nepripažįsta visiškai, jokio mobilaus ryšio telefono, nuo jokios parduotuvės prekystalio jis niekada gyvenime nėra pavogęs.
Apklausos metu tyrėjai jam parodžius įvykio vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas asmuo, kuris parduotuvėje paėmė telefoną, gali teigti, kad vaizdo įraše užfiksuotas ne jis. Asmuo gal šiek tiek panašus į jį, turi panašią barzdą, tačiau tokios kepurės, kaip asmuo įraše, ji neturi. Daugiau nieko paaiškinti negali, tyrimui reikšmingų aplinkybių nežino, nes įvykio metu, t. y . 2023 m. rugsėjo 20 d., apie 14.25 val., parduotuvėje „Aibė“, esančioje (duomenys neskelbtini), nebuvo (b. l. 143-146).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. B. nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Pranešime apie įtarimą nurodytu laiku jis buvo parduotuvėje „Aibė“, užėjo nusipirkti prekių. Apsipirkęs prie kasos pamatė padėtą mobiliojo ryšio telefoną, kurį niekam nematant pavogė ir staiga išėjo iš parduotuvės. Jis nežinojo kam šis mobiliojo ryšio telefonas priklausė, manė, kad kažkas pamiršo. Šiuo metu vogto telefono neturi, juo nesinaudojo, jis negali nurodyti kur šiuo metu yra jo pavogtas telefonas. Pirminėje apklausoje savo kaltės nepripažino. Dabar supratęs, kad blogai pasielgė, padarė nusikalstamą veiką, savo kaltę pripažino visiškai. Dėl savo veiksmų labai gailisi, norėtų nukentėjusiajam atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, tačiau šiuo metu niekur nedirba ir jokių oficialių pajamų neturi (b. l. 158-161).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. G. nurodė, kad sūnui D. G. nupirko juodos spalvos telefoną „Samsung S21”, IMEI (duomenys neskelbtini), 550 Eur vertės. Telefoną pirko 2022 m. spalį išsimokėtinai iš salono, jis iki šiol yra dar neišmokėtas. Telefonu naudojasi tik jo sūnus, telefonas su juodos spalvos dėklu, kurio vertė 20 Eur, o dėkle sūnus nešiojosi AB „Swedbank“ banko kortelę, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugsėjo 20 d. apie 14.25 val. jo sūnus buvo parduotuvėje „Aibė“, esančioje (duomenys neskelbtini), kartu su savo draugais. Parduotuvėje sūnus su draugais stovėjo prie kasos, sūnus pasidėjo savo mobiliojo ryšio telefoną ant kasos stalo. Apie 16 val. sūnus jam paskambinęs iš draugo telefono pranešė apie įvykį, nurodė, kad stovėdamas prie kasos iš karto nepastebėjo, kad telefonas dingo, jam draugas M. pasakė, kad matė kaip kažkoks vyras paėmęs sūnaus telefoną išėjo iš parduotuvės. Tuomet jis grįžęs iš darbo apie 19 val. ir pranešė apie įvykį policijai. Po to nuvykęs į parduotuvę „Aibė“ ir nuėjęs pas apsaugos darbuotoją papasakojo apie įvykį ir paprašė peržiūrėti vaizdo įrašus. Vaizdo įrašuose pamatė, kaip sūnui su draugais stovint parduotuvėje prie kasos, ant kasos padėtas sūnaus telefonas, o už jų stovi jam nepažįstamas vyras, kuris paima sūnaus telefoną ir išbėga iš parduotuvės. Tada jis nuvyko namo ir per savo telefoną prisijungė prie sūnaus el. pašto (duomenys neskelbtini) bei paspaudė funkciją „nustatyti įrenginio buvimo vietą“, jam parodė, kad sūnaus telefonas yra garažuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Mano, kad telefonas galėtų būti viename iš ten esančių garažų. Jis buvo nuvykęs prie tų garažų, bet jie visi buvo užrakinti. Tikrinant per el. paštą sūnaus telefono buvimo vietą rodė, kad telefonas yra įjungtas, jis įjungė programėlę leisti garsą sūnaus telefone, kad galėtų išgirsti, bet jokio skambesio negirdėjo. Turi telefono pirkimo dokumentus, kuriuos pateiks (b. l. 27-30).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. G. nurodė, kad patvirtina savo anksčiau duotus parodymus. 2022 m. gruodžio 1 d. UAB „Tele2“ salone įsigijo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S21 FE“, kurio pardavimo kaina, pagal PVM sąskaitą - faktūrą T 222 Nr. 0211437 buvo 598,84 Eur. Telefono įsigijimo dokumentus jis pateikė tyrėjai. Šiuo telefonu naudojosi jo sūnus D. G.. Jis nupirko sūnui juodos spalvos dėklą telefonui 20 Eur vertės. Telefonas buvo mažai naudotas, tvarkingas, prižiūrėtas. Įvertinus natūralų nusidėvėjimą mobiliojo ryšio telefono vertė įvykio dienai būtų 580 Eur. Buvo pavogta telefono dėkle buvusi banko kortelė, kuri išduota sūnaus vardu, bet ja niekas nepasinaudojo nes tuoj po įvykio ją užblokavo (b. l. 33-36).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. T. nurodė, kad dirba parduotuvėje „Aibė“, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavėja. 2023 m. rugsėjo 20 d., apie 14.40 val., padarė pirmą skambutį į pavogtą telefoną. Nori paaiškinti, kad į jų parduotuvėje dažnai užeina įvairaus amžiaus vaikai. Taip pat buvo ir 2023 m. rugsėjo 20 d., t. y. įvykio dieną, kaip ir sakė tikslaus laiko neprisimena, matė kaip 3-4 vaikų kompanija stovėjo prie kasos ir apsipirkinėjo, tarpusavyje kalbėjo, o už jų stovėjo vyriškis, kuris buvo aukštas apie 1,90 m, liekno kūno sudėjimo, su barzda, ant galvos su kepure, dėvėjo džinsus, šviesiai mėlynus marškinius. Vyriškis su ja kalbėjo rusiškai, pirko burnos skalavimo skystį ir už jį atsiskaitė grynais. Šis vyras stovėjo už vaikų, ji matė kaip vyras išeidamas pasilenkė prie vaikų ir išėjo iš parduotuvės, tuo metu ji dirbo savo darbą ir nekreipė į tai dėmesio. Maždaug po 20 min. vaikai sugrįžo ir jos klausė dėl palikto mobiliojo ryšio telefono ir tik tuomet ji suprato, kad vyras pasilenkė tam, kad paimtų telefoną. Vyras jai matytas, jis ateina į jų parduotuvę, ji galėtų jį atpažinti (b. l. 57-60).
2023 m. spalio 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad liudytoja R. T. iš jai pateiktų 5 fotonuotraukų atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2 (A. B.) (b. l. 61-65).
2023 m. rugsėjo 29 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai. Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi J. G. pateikti 3 vaizdo stebėjimo kamerų įrašai iš 2023 m. rugsėjo 20 d., apie 14.25 val., parduotuvėje „Aibė“, adresu (duomenys neskelbtini), įvykdytos telefono vagystės.
1. 90.135.178.144_05_20230924095721248 vaizdo įrašo trukmė (1m 44s). Vaizdo įraše matoma kaip 14.19 val., prie parduotuvėje esančios kasos stovi 3 jauni berniukai apsivilkę vienodos tamsiai žalios spalvos marškinėliais, berniukai moka už prekes, už berniukų stovi vyras su barzda, kuris yra aukšto ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, vyras yra apsirengęs šviesiai mėlynos spalvos marškinius ilgomis rankovėmis, po marškiniais dėvi juodos spalvos marškinėlius, dėvi juodos spalvos kelnes, ant galvos yra užsidėjęs juodos spalvos kepurę su snapeliu, ant kepurės priekio yra baltos spalvos ,,New Era“ firmos ženklas, vyras dešinėje rankoje laiko juodos spalvos kuprinę. 14.20 val., už prekes susimoka paskutinis berniukas, kuris yra ne aukšto ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, šviesių plaukų, vilki tamsiai žalios spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, dėvi juodos spalvos kelnes, avi baltos spalvos sportinius batus, berniukui mokant už prekes, vyras vilkintis mėlynos spalvos marškinėlius prieina arčiau. 14.21 val., berniukui susimokėjus už prekes ir dedant grąžą į piniginę už prekes susimoka prieš tai minėtas vyras, tuo tarpu berniukas dedasi savo pirkinius į kuprinę. 14.21.26 val., minėtas vyriškis apeina berniukui už nugaros pasilenkia prie kasos stalo ir 14.21.30 išeina iš parduotuvės, jam iš paskos išeina ir berniukas.
2. 90.135.178.144_01_20230924094140457 vaizdo įrašo trukmė (26 s). Vaizdo įraše matoma, kaip berniukas vilkintis tamsiai žalios spalvos marškinėlius kraunasi prekes į kuprinę, vaizdo įraše matosi, kad ant kasos stalo lentynos yra padėta juodos spalvos mobilaus ryšio priemonė. 14.21.26 val., vaizdo įraše 1. 90.135.178.144_05_20230924095721248 užfiksuotas minėtas vyras vilkintis šviesiai mėlynos spalvos marškinius paima juodos spalvos telefoną ir išeina iš parduotuvės.
3. 90.135.178.144_06_20230924093327457 vaizdo įrašo trukmė ( 12s). Įrašas daugiau tyrimui reikšmingos medžiagos nepateikia. (b. l. 74-79).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. gegužės 9 d. specialisto išvada Nr. 11-107 (24), 11K-15 (24), kurioje nurodyta, jog tikėtina, kad tiriamosiose skaitmeninėse vaizdo bylose 90.135.178.144_05_20230924095721248“ „90.135.178.144_01_20230924094140457 (asmuo vilkintis žydros spalvos marškinius ir tamsų drabužį po jais, dėvintis juodą kepurę su baltos spalvos detale priekyje) ir lyginamajam tyrimui pateiktose A. B. nuotraukose užfiksuotas tas pats asmuo (b. l. 98-103).
Dėl nusikalstamos veikos padarymo
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 2 dalimi, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kyla tuo atveju, kai pagrobto turto vertė viršija 10 MGL (500 eurų), tačiau neviršija 400 MGL (20 000 eurų) dydžio sumos.
Teismų praktikoje konstatuota, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-151-628/2018 ir kt.).
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. A. B. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 20 d. atėjo į parduotuvę ,,Aibė“, adresu (duomenys neskelbtini). Užėjo apsipirkti. Parduotuvėje pamatė padėtą telefono aparatą, pasiėmė jį ir išėjo. Naudos iš telefono negavo. Minėtas aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo E. G., liudytojos R. T. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokolai, specialisto išvada bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga.
Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad kaltinamojo pagrobto turto vertė 600 Eur, viršija 10 MGL (500 Eur), bet neviršija 400 MGL dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad kaltinamojo veikos neturi jokių kvalifikuojančių požymių, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryta vagystė, todėl A. B. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę A. B., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas nepripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad kaltinamasis prisipažino ir teigė besigailintis padaręs nusikalstamą veiką, nes iš teisiamojo posėdžio metu išsakyto jo abejingo požiūrio į veiką, nėra pagrindo daryti išvadą apie nuoširdų gailėjimąsi; jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamąjį A. B. charakterizuojančius duomenis – neteistas (teistumas išnykęs) (b. l. 167-168), penkerių metų laikotarpyje baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos (b. l. 169-172), nedirbantis (b. l. 165). Turtinė žala neatlyginta. Duomenų apie gydymą Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.
Parinkdamas bausmių rūšis teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai kad kaltinamasis nedirba, paskirtų baudų nemoka, taigi dėl baudos bausmės nėra pagrindo svarstyti, atsainus požiūris į darbą neduoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis atliks viešuosius darbus. Šiuo atveju prokurorės siūlomos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas būtų per griežta bausmė neteistam asmeniui, todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. B. paskyrus BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą arešto bausmę, jos terminą nustatant kiek didesnį nei vidurkis – 60 parų.
Kadangi A. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 40 parų arešto.
A. B. neteistas, taigi vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam skirtinos 40 parų arešto bausmės vykdymą atidedant maksimaliam terminui – vieneriems metams, be intensyvios priežiūros, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 10 punktuose, 6 dalyje numatytus įpareigojimus, padėsiančius įgyvendinti bausmės paskirtį: 1) dirbti, o praradus darbą registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.
Dėl civilinio ieškinio
BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 600 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 42). Ieškinyje nurodyta, kad turtinės žalos dydis susideda iš pagrobto mobiliojo ryšio telefono ,,Samsung Galaxy S21 FE 5G“ bei jo dėklo. Mobiliojo ryšio telefonas buvo mažai naudotas, be jokių nusidėvėjimo žymių, techniškai tvarkingas, jo vertė šiai dienai yra 580 Eur, telefono dėkliuko vertė 20 Eur. Dėkliuko vertė pagrindžiančių dokumentų pateikti negali, neturi jų išsaugojęs.
Vertindamas E. G. civilinį ieškinį teismas jį pripažįsta pagrįstu, nes tarp kaltinamojo veiksmų ir civilinio ieškovo patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, kaltinamasis civilinio ieškinio neginčijo, todėl civilinis ieškinys tenkintinas iš A. B. E. G. naudai priteisiant 600 Eur turtinės žalos atlyginimą.
A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 147-150), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokai su kompaktinėmis laikmenomis (2 vnt.), esantys prie bylos tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti 40 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus:
1) dirbti, o praradus darbą registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
3) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinio ieškovo E. G. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. B. E. G. naudai 600 eurų (šešis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimui.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokus su kompaktinėmis laikmenomis (2 vnt.), esančius prie bylos tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos medžiagos.
1) bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.