- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-09
- Bylos Nr.
- e2A-207-278/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-01298-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pran.), Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- T. B., J. B.
- Ieškovas
- D. P., V. P.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-207-278/2016
Teisėja Zita Gavėnienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-01298-2014-7
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų T. B., J. B. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-96-266/2015 pagal ieškovų D. P., V. P. ieškinį atsakovams T. B., J. B. dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai D. P., V. P. prašė priteisti iš atsakovų T. B., J. B. 63 286,32 Lt (18 328,98 Eur) skolą, 22 871,53 Lt (6 624,05 Eur) nuostolių. Nurodė, kad atsakovai J. B. ir T. B. 2006 m. nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), ir jame pastatė gyvenamąjį namą. Teigė, jog prieš gyvenamojo namo statybas atsakovai įkalbėjo juos paimti paskolą ir prisidėti prie minėto namo statybos, susitariant, kad namą pastatą pastačius ir įrengus, jis bus parduotas, o šalys pasidalins savo investicijas ir pelną. Nurodė, kad namo statybai 2007 m. iš banko paėmė vartojamąjį kreditą ir į gyvenamojo namo statybą investavo 63 286,32 Lt, o bankui už panaudotas kredito lėšas sumokėjo 22 871,53 Lt palūkanų. Teigė, jog jie nesudarė tarpusavyje nei rašytinės jungtinės veiklos sutarties, nei rašytinės pinigų paskolos sutarties, nei nuosavybės dalių pasidalinimo ar perleidimo sutarties. 2013 metų pabaigoje sužinojo, jog atsakovai pardavė gyvenamąjį namą ir žemės sklypą. Nurodė, jog atsakovai su jais nederino nei namo pardavimo, nei pardavimo kainos, o po pardavimo neatlygino jų investuotų lėšų. Kadangi tarp šalių nebuvo sudaryti jokie rašytiniai sandoriai, kurių pagrindu atsakovai perleistų dalį nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą, todėl B. ir T. B. laikomi kaip be pagrindo gavę ir pasisavinę jų lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 5 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, o atsakovams pareiškus prieštaravimus, 2015 m. spalio 26 d. galutiniu sprendimu paliko galioti preliminarų sprendimą. Teismas nustatė, kad ieškovai savo reikalavimus grindė gyvenamojo namo statybos išlaidas ir apmokėjimą pagrindžiančiais dokumentais, kredito sutartimi, duomenimis apie kredito palūkanų paskaičiavimą, o atsakovai savo teiginių iš savų lėšų pasistačius gyvenamąjį namą nepagrindė jokiais rašytiniais dokumentais. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog atsakovai T. B. ir J. B. nepagrindė savo teiginių dėl dingusių jų namo statybos dokumentų bei ieškovui turėjus daugiau statybos objektų ir galėjus dokumentų prisirinkti. Nustatė, kad ekspertizės išvados patvirtino ieškovo V. P. teiginius jam pastačius namą nuo pamatų iki stogo. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas darė išvadą, kad labiau tikėtina, jog šalys žodžiu buvo susitarę atsakovų įsigytame žemės sklype pastatyti gyvenamąjį namą, jį įrengti, parduoti ir pasidalinti gautą pelną, kad ieškovai iš savo asmeninių lėšų ir iš banko paskolintų pinigų pastatė gyvenamąjį namą, tik jo neįrengė ir statybai bei statybos metu suvartotai elektros energijai išleido 18 328,98 Eur (63 286,22 Lt). Teismas pripažino, jog atsakovai be ieškovų sutikimo pardavė neįrengtą namą ir negražino ieškovams investuotų lėšų ir konstatavo atsakovams nepagrįstai praturtėjus. Ieškovų bankui sumokėtas 6 624,05 Eur (22 871,53 Lt) palūkanas, teismas laikė ieškovų tiesioginiais nuostoliais, kurie ieškovų patirti dėl atsakovų gautos naudos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai J. B., T. B. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Tvirtina, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, jog jie iš ieškovų įgijo kažkokį turtą ar, kad turėjo kažkokius susitarimus. Teigia teismui nepagrįstai konstatavus ir taikius nepagrįsto praturtėjimo institutą, nes patys ieškovai įrodinėjo buvus tik žodiniam susitarimui. Nurodo, jog visas statybas (duomenys neskelbtini) vykdė iš asmeninių ir iš banko pasiskolintų piniginių lėšų, kurių bendra suma viršija 336 000 Lt. Teigia, kad V. P. dar 2007 metais jiems reiškė žodžiu pretenzijas dėl pinigų išmokėjimo už neva investuotas lėšas į statybas, 2013-02-08 kreipėsi su prašymu patvirtinti ar paneigti investavus į statybas 98 000 Lt, todėl nepagrįsti ieškovų teiginiai tik 2013 m. pabaigoje sužinojus apie parduotą gyvenamąjį namą ir žemės sklypą. Nurodo, jog ieškovai vengė pateikti asmeninių lėšų prisidėjimą prie statybų patvirtinančius dokumentus. Pažymi ieškovą V. P. nenurodžius aplinkybių, dėl ko buvo laukta daugiau kaip 7 metus reikalauti investuotų lėšų grąžinimo. Teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius važtaraščius, kuriuose nurodyta kita prekių pristatymo vieta nei Vilniaus rajonas. Nurodo, jog byloje nėra nei vieno įrodymo patvirtinančio, kad ieškovų įvardintas prekes būtų pirkęs arba gavęs pats T. B., nėra nei vienos sąskaitos, kurią būtų akceptavęs atsakovas. Tvirtina teismui netinkamai vertinus „Shiedel“ kaminų sistemos, silikatinių plytų, keraminių blokelių, apdailos plytų, armatūrinių karkasų monolitiniam žiedui, akmens vatos įsigijimo bei apmokėjimo dokumentus. Nurodo, jog statybos ekspertizės aktas nepatvirtino ir neįrodė ieškovų teiginių, nepatvirtino, kad namas pastatytas iš statybinių medžiagų, kurias pirko ir apmokėjo ieškovai. Pažymi, jog ekspertas savo išvadas padarė apžiūrėjęs namą tik iš išorės ir per langus. Teigia teismui nepagrįstai priėmus preliminarų sprendimą, kai ieškovai ieškinį grindė žodiniais susitarimais. Atkreipia dėmesį, į tai, kad nors prekės įgytos atsakovų vardu, tačiau tai neįrodo jų prievolę už jas apmokėti, nes nėra tokių prekių gavę. Nesutinka su sprendimu priteisti banko paskolos paskaičiuotas palūkanas, nes neprašė ir nesiūlė imti iš banko kreditą, nėra įrodymų, kad kreditas buvo panaudotas jų interesais, ieškovai nepagrįstai ilgai laukė iki pateikiant reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai D. P., V. P. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad šalis sieja giminystės ryšiai, bendras verslas, buvo didelis pasitikėjimas vieni kitais, todėl tarp jų buvo ir žodinių susitarimų. Teigia, jog seniai ieškojo būdų taikiai išspręsti visus ginčus vienu bendru susitarimu, tačiau atsakovai nesutiko tai padaryti. Pažymi, kad nors gyvenamasis namas pastatytas atsakovų vardu, tačiau J. B., T. B. teismui nepateikė jokio įrodymo, kad patys apmokėjo kokias nors namo statybos išlaidas ar statybines medžiagas. Teigia, jog teismas pagrįstai ir tinkamai įvertino teismo ekspertizę, o atsakovai nepateikė įrodymų, paneigiančių eksperto išvadą. Nurodo, kad paskolą panaudojo atsakovų naudai, nes patys nemokėjo už jų naudai statomo namo medžiagas, todėl teismas pagrįstai priteisė ir bankui sumokėtas palūkanas. Teigia, jog apeliantai neįrodė, kad kreditas buvo panaudotas kitoms reikmėms. Pažymi, jog prekės įgytos atsakovų vardu yra įdėtos į atsakovų turtą, apmokėtos ieškovų lėšomis, todėl atsakovai J. B. ir T. B. turi prievolę už jas apmokėti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Iš bylos duomenų matyti, kad 2006-04-05 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu J. B. ir T. B. nuosavybės teise įgijo 0,0852 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 87-89). Minėtame žemės sklype 2007 m. pastatytas ir įregistruotas nebaigtas statyti gyvenamasis namas. 2013-12-19 J. B., T. B. žemės sklypą ir gyvenamąjį namą pardavė (1 t., b. l. 9-12).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus. Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.242 straipsnis reglamentuoja nepagrįsto praturtėjimo sampratą. Tam, kad ieškinio reikalavimams taikyti minėto straipsnio 1 dalį, nepagrįstas atsakovo praturtėjimas arba atitinkamai ieškovo turto sumažėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį ir atsakovas privalo grąžinti tik tokią sumą, kokia jis praturtėjo arba kokia sumažėjo ieškovo turtas. Ieškovai D. P., V. P. teigia, jog su atsakovais buvo susitarę bendrai pastatyti gyvenamąjį namą T. B., J. B. įsigytame žemės sklype, jį parduoti ir pasidalinti gautą pelną. Byloje neginčijamai nustatyta, jog rašytinės sutarties dėl jungtinės veiklos tarp šalių nėra (CK 6.969 str. 4 d.). Tačiau įstatymas nenumato draudimo vadovautis kitais rašytiniais, nors ir netiesioginiais sandorio sudarymo įrodymais (CK 1.93 str.6 d. 1 p.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – sąskaitos faktūros, kvitai, mokėjimo nurodymai, pirkimo-pardavimo sutartys nepaneigia ieškovų teiginių savo lėšomis pirkus statybines medžiagas gyvenamojo namo statybai atsakovų žemės sklype, (duomenys neskelbtini), t. y. veikus bendrai su atsakovais (1 t., b. l. 13-53, 133-139). Įvertintina ir ta aplinkybė, jog ieškovai teismui pateikė sąskaitas- faktūras apie pirktas statybines medžiagas ir jų pristatymą gyvenamojo namo adresu – (duomenys neskelbtini). Apeliantai teigia, kad akmens vata, pagal UAB „Senukų prekybos centras“ sąskaitą faktūrą SS Nr. 2085004620 nebuvo pristatyta į statybos vietą, nes krovinio pristatymo vieta nurodyta Anykščių rajonas (1 t., b. l. 46, 183-184). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovams 2006-02-20 - 2006-06-28 laikotarpiu investavus lėšas į veršidės pastatą, (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų, kad 2007 metais minėtoje vietoje būtų vykdomos statybos, kurioms būtų buvusi reikalinga akmens vata, byloje nėra (1 t., b. l. 103-125; CPK 12 str., 178 str.). Vertinant minėtų teiginių pagrįstumą, Statybos ekspertizės akte ekspertas pateikė išvadą dėl sąskaitoje faktūroje SS Nr. 2085004620 nurodytos akmens vatos panaudojimo tikimybės gyvenamojo namo statyboje, kurioje nurodė minėtai akmens vatai ir sąskaitoje faktūroje nurodytam jos kiekiui esant panaudotai statant namą (bylos priedo - Statybos ekspertizės akto l. 33). Nors pagal krovinio važtaraštį TR7140001911 gabentos statybinės medžiagos buvo pristatytos į (duomenys neskelbtini), tačiau neatmestina, jog (duomenys neskelbtini) dalis statybinių medžiagų, skirtų gyvenamojo namo statybai atsakovams priklausančiame žemės sklype, buvo sandėliuojama, nes leidimas namo statybai buvo išduotas tik 2007-05-03, o duomenys, jog statyba pradėta dar iki leidimo išdavimo, teismui nepateikti. Teismas 2015-04-24 nutartimi skyrė statybos ekspertizę, tikslu atsakyti į šalių užduotus klausimus dėl statybinių medžiagų panaudojimo statybos objekte – gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 45-47). Ekspertas pateikė išvadas, kurios iš esmės patvirtina ieškovų teiginius pirktas statybines medžiagas, pagal teismui pateiktus rašytinius įrodymus, naudojus gyvenamojo namo statybai (bylos priedas - Statybos ekspertizės aktas). Nesutikdami su eksperto išvadomis, apeliantai pateikia tik samprotavimus dėl ekspertizės išvadų ydingumo, jokių pakankamų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių išvadų nepagrįstumą, nepateikia (CPK 12 str., 178 str.). Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų visumą, statybos ekspertizės išvados nepaneigia ieškovų D. P., V. P. nurodytų faktinių ieškinio aplinkybių, todėl vertinti kritiškai ekspertizės išvadas nėra pagrindo. Apeliantai tvirtina, kad byloje neįrodyta ieškovams pirkus „Shiedel“ kaminų sistemą pagal UAB „Dasfa“ 2007-03-26 sąskaitą faktūrą DAS Nr. 0065877 (1 t., b. l. 13). Statybos ekspertizės akto išvadose konstatuota, jog sąskaitoje faktūroje DAS Nr. 0065877 nurodytos medžiagos atitinka „Shiedel Rondo Plus RP20“ kaminų sistemą, sumontuotą gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (bylos priedo - Statybos ekspertizės akto l. 10). Įrodymų, kad ieškovai iš UAB „Dasfa“ negalėjo įsigyti minėtos kaminų sistemos, byloje nėra (CPK 12 str., 178 str.). Bylos duomenimis, ieškovai 2007-03-07 - 2007-03-08 iš UAB „Senukų prekybos centras“ nupirko 2 560 vnt. silikatinių plytų, 1 080 vnt. blokelių pagal sąskaitas faktūras SS Nr. 2084804591, SS Nr. 2085004580 (1 t., b. l. 19-20). Ekspertas, atsakydamas į ekspertizės klausimą dėl minėtų statybinių medžiagų panaudojimo gyvenamojo namo statyboje, pateikė išvadą, jog minėtose sąskaitose faktūrose nurodytas plytų bei blokelių kiekis buvo panaudotas statant gyvenamąjį namą (bylos priedo - Statybos ekspertizės akto l. 14). Kritiškai vertintini apeliantų teiginiai dėl klinkerio plytų bei armatūrinių karkasų monolitiniam žiedui įgijimo bei panaudojimo namo statyboms, nes savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių pakankamų ir leistinų įrodymų (CPK 12 str., 178 str.). Tiek ieškovai teigė minėtoms statybos medžiagoms buvus panaudotoms statyboje, tiek ekspertas savo išvadose iš esmės patvirtino ieškovų minėtus teiginius. Apeliantai tvirtina, jog nėra duomenų, kad T. B. būtų pirkęs ar gavęs ieškovų nurodytas prekes ar juo labiau akceptavęs kurią nors sąskaitą. Iš J. B., T. B. 2013-02-19 atsakymo į 2013-02-08 prašymą dėl informacijos pateikimo matyti, jog atsakovams dar 2007 metais buvo žinoma apie V. P. reikalavimus grąžinti į gyvenamąjį namą investuotas lėšas ir buvo siekiama ginčą išspręsti taikiai (1 t., b. l. 84-85). Minėta aplinkybė nepaneigia apeliantams žinojus apie ieškovų sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis, apmokėtas sąskaitas už statybines medžiagas. Duomenų, kad apeliantai būtų ėmęsi kokių nors veiksmų, siekiant užprotestuoti jų vardu sudarytas sutartis ar apmokėtas sąskaitas, nepateikta (CPK 12 str., 178 str.). Nors atsakovai J. B. ir T. B. yra nurodę, kad už gyvenamajam namui V. P. pirktas statybines medžiagas jie nuolat perduodavo ieškovui pinigines lėšas, tačiau šį teiginį pagrindžiančių įrodymų nepateikta, o tik patvirtinama, jog medžiagas pirko V. P. (1 t., b. l. 84-85). Paminėti duomenys leidžia daryti išvadą, jog apeliantai neprieštaravo, kad ieškovas V. P. T. B. vardu sudarytų sutartis ar apmokėtų sąskaitas. Pripažintina, jog byloje nėra paneigta, kad tarp ginčo šalių buvo žodinis susitarimas pastatyti gyvenamąjį namą apeliantų nuosavybės teise valdytame žemės sklype. Priešingų šiai išvadai aplinkybių nepateikta ir nenustatyta (CPK 12 str., 178 str.). Teisėjų kolegija, įvertinus bylos įrodymus bei nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismui pagrįstai ieškinio reikalavimus kvalifikavo kaip nepagrįstą praturtėjimą, nes apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kad gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas už jų turimas lėšas. Aplinkybė, jog 2006-04-14 AB „NORD/LB Lietuva“ bankas apeliantams suteikė 97 312,32 Eur kreditą žemės sklypo ir gyvenamojo namo statybai, neduoda pakankamo pagrindo konstatuoti, jog kredito dalis buvo panaudota namo statyboms ir minėtų lėšų pakako (1 t., b. l. 92-102 ; CPK 178 str.). Įrodymai, jog šiomis lėšomis buvo apmokama V. P. už pirktas medžiagas, teismui nepateikti. Byloje įrodyta, kad ieškovai į gyvenamojo namo statybas investavo 63 286,32 Lt (18 328,98 Eur), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantai, 2013-12-17 pardavę namą, praturtėjo ieškovų sąskaita (CK 6.242 str.). Bylos duomenimis, 2007-01-25 AB „Swedbank“ bankas (AB banko „Hansabankas“) ieškovams suteikė 98 000 Lt (28 382,76 Eur) kreditą (1 t., b. l. 56-58). Kredito sutartimi ieškovai sutarė bankui mokėti kintamas metines palūkanas. Nepaneigus, jog tarp šalių buvo susitarimas bendrai pastatyti gyvenamąjį namą T. B. ir J. B. įsigytame žemės sklype, jį parduoti ir pasidalinti gautą pelną, visos ieškovų patirtos išlaidos, jų tarpe ir bankui sumokėtos palūkanos, pagrįstai priteistos iš atsakovų. Apeliantų teiginiai, jog tarp šalių nebuvo tartasi, kad ieškovai ims paskolą, todėl jie neturi pareigos dengti ieškovų sumokėtas palūkanas bankui, atmestini, nes ieškovų patirtos išlaidos yra priežastiniame ryšyje su ieškovų turto sumažėjimu ir atsakovų praturtėjimu, todėl turi būti atlygintos. Ieškovai teismui nurodė, jog visą gautą kreditą panaudojo atsakovų gyvenamojo namo statybai, tačiau tik 63 286,32 Lt įrodymais gali pagrįsti šias išlaidas, todėl prašė teismą priteisti iš atsakovų 64,58 proc. sumokėtų palūkanų. Kad ieškovai, už 2007-01-25 suteiktą paskolą yra sumokėję iš viso 35 415,81 Lt, byloje nepaneigta (1 t., b. l. 54, 61).
CK 1.137 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių įgyvendinimą bei pareigų vykdymą. Šiuo atveju asmuo savo nuožiūra laisvai naudojasi teise į gynybą, todėl vertinti ieškovų veiksmus – kreipimąsi į teismą po 7 metų, kaip neteisėtus, prieštaraujančius bendriesiems teisės principams, nėra pagrindo (CK 1.137 str. 1 d.). Be to, nepaneigta, jog apie gyvenamojo namo pardavimą 2013-12-17 bei jų teisių pažeidimą, ieškovams tapo žinoma tik 2014 metais.
Apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo byloje priimti preliminarų sprendimą, kurį, išnagrinėjus atsakovų prieštaravimus, paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija minėtus teiginius vertina kritiškai. Ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai, ieškovo prašymu gali būti išspręstas dokumentinio proceso tvarka, jei visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 424 str.). Ieškovai D. P., V. P. ieškinio reikalavimus grindė rašytiniais įrodymais: sąskaitomis faktūromis, mokėjimo nurodymais, kvitais ir prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, todėl pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka ir priimti preliminarų sprendimą (CPK 424 str., 427 str.).
Dėl paminėtų motyvų, naikinti ar keisti pagrįstą sprendimą nėra pagrindo.
Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą V. P. sumokėjo 400 Eur, todėl atmetant apeliacinį skundą minėtos išlaidos priteistinos iš atsakovų (2 t., b. l. 112-114, CPK 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.