Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ieškinį atsakovui V. K. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų patvirtintos kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, paskelbiant specialiame teismo internetiniame puslapyje. Per teismo nustatyta 14 dienų laikotarpį atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl sutinkamai su CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui teismas priima sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2012 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. (1.34.)7R-5189 patenkino V. A. prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą bei 2012 m. spalio 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 5580 kompensavo jai 6 760 Lt (1 957,83 Eur) EUR žalos, kurią pareiškėja patyrė dėl atsakovo padarytos nusikalstamos veikos.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-631-486/2013 atsakovas nuteistas už smurtinį nusikaltimą, nurodytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Minėtoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiąja buvo pripažinta V. A. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pagal bendras civilinės atsakomybės sąlygas, civilinei atsakomybei atsirasti būtina: žalos padarymas, priešingas teisei teisės pažeidėjo elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei teisės pažeidėjo veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246-6.249 straipsniai).

Pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovei 1 957,83 Eur, kuriuos kaip kompensaciją už atsakovo smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiosioms išmokėjo ieškovė (CPK 178 straipsnis). Ieškovė kompensavo smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, todėl ji įgijo regreso teisę reikalauti kompensacijos iš asmens, dėl kurio kaltės atsirado žala, t. y. atsakovo. Atsižvelgiant į tai, yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas 1 957,83 Eur žalos atlyginimas (CK 6.246-6.249, 6.280 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 44 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktai, 7 dalis) ir 1,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes iš šalies pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 45,79 Eur, yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 92 straipsnis). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 957,83 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 83 ct) žalos atlyginimo ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, naudai.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 45,79 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovui, kad jis per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.