Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, išsituokęs, nuo 2004-11-04 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, neteistas, baustas administracine tvarka,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

V. K. kankindamas nesunkiai sutrikdė bejėgiškos būklės žmogaus sveikatą, o būtent:

jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2012 metais balandžio mėnesį, laikotarpiu nuo 25 d. 18.00 val. iki 26 d. 05.00 val., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, bute, esančiame Žiedų g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui su lovoje buvusia G. A., žinodamas, jog ji yra bejėgiškos būklės dėl 2012-02-08 jai atliktos kairės kojos blauzdikaulio ir šleivikaulio operacijos, kurios metu jai buvo įstatytas „Ilizarovo“ aparatas, dėl kurio ji negalėjo savarankiškai judėti, tyčia sudavė G. A. ne mažiau 17 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas jai muštines žaizdas ir poodinę kraujosruvą kaktos kairėje pusėje su aplinkine kraujosruva galvos minkštuose audiniuose; kraujosruvą kaktos dešinėje pusėje; kraujosruvas ir muštines žaizdas abiejų akių vokuose; paviršinę muštinę žaizdą nosies nugarėlėje; kraujosruvą ir muštines žaizdas dešiname žande; kraujosruvas kairiame žande; nosies sparno dešinėje pusėje, kairės ausies kaušelyje; muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruvas apatinės lūpos gleivinėje; odos nubrozdinimą su aplinkine kraujosruva pasmakrėje; odos įbrėžimus smakro pamatiniame paviršiuje dešinėje pusėje, gaktos kairėje pusėje ir abiejose šlaunyse, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko nukentėjusioji G. A. nugriuvo ant grindų bei nuo to patyrė muštines žaizdas momens srityje su aplinkine kraujosruva minkštuose audiniuose momens - pakaušio srityje; kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinėje kaktinėje skiltyje pamatiniame paviršiuje ir abiejose pakaušinėse skiltyse, ir tokiu būdu tyčia dėl daugybės suduotų smūgių padarytų kūno sužalojimų, sukeldamas G. A. dideles fizines ir dvasines kančias ir taip kankindamas ją, nesunkiai sutrikdė bejėgiškos būklės žmogaus sveikatą. Šiais savo veiksmais V. K. įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 2 p., 6 p.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažįsta. Nurodė pažinojęs G. A., kaltinime nurodytą vakarą buvo jos bute, tačiau jos nelietė. Aiškino, kad apie 18.30 val. vakaro buvo G. A. bute, ten su ja lytiškai santykiavo, lytinis aktas vyko ant grindų, G. buvo atsiklaupusi ant kelių. Baigęs lytinį aktą, atsigulė miegoti. G. A. irgi užmigo ant grindų. Kaltinamasis matė, kad ji atsigulė ant dešinio šono. Apie 5 val. ryto pabudo, priėjo prie G. A., kuri gulėjo ant grindų, uždengė ją paltu ir išėjo. Įtarimų, kad G. A. gali būti negyva, jam nekilo. Vakare matė kraujo dėmes ant G. A. kojos. Mano, kad G. A. kraujas ant jo drabužių ir panagėse atsirado nuo kraujuojančios G. A. kojos. Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis aiškino, kad G. A. buto duris jam atidarė pati. Nežinojo, kad G. A. buvo padaryta kojos operacija, kad ji negalėjo vaikščioti. Nežino, kas galėjo suduoti 17 smūgių G. A. per tą naktį, mano, gal V. J., kadangi jis irgi buvo name tą naktį. Nežino, kaip ant pagalvių, grindų galėjo atsirasti ištaškyto kraujo. Anksčiau yra mušęs G. A.. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. A. pareikšto 50 000 Lt civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti nepripažįsta.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. A. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta kaip savo motinos G. A. buvusį sugyventinį. Kartą motina jai paskambinusi pasakė, kad ją Kroša primušė. Į klausimą, kas yra Kroša, motina jai atsakė, kas čia tas, su kuriuo gyveno. Patvirtino, kad G. A. buvo operuota koja, operuoti du kaulai žemiau kelio. G. A. ropodavo keturiomis, vaikščioti negalėdavo, ant operuotos kojos visiškai negalėjo stovėti, nukentėjusioji G. A. vaikščiojančios nematė. Apie incidentą jai pranešė kaimynė. Policija klausė, kas galėjo nužudyti mamą, nukentėjusioji pareigūnams atsakė, kad mama draugaudavo su Kroša (V. K.), jis vis mušdavo G. A.. Palaikė pareikštą 50 000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad po motinos mirties lankosi pas psichiatrą, serga lėtine liga, be raminamųjų vaistų negali gyventi, kankina baimės jausmas, blogai miega. Nurodė, kad jai buvo sumokėta 6 300 Lt dydžio išmoka iš nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo.

Liudytoja R. T. teismui parodė, kad dirba Naujosios Vilnios poliklinikos Chirurgijos skyriuje. G. A. buvo atvežta vežimėlyje, jai buvo atviras kaulo lūžis. G. A. buvo neadekvati, apleista, jai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, Ilizarovo aparatas neprižiūrėtas. Patvirtino, kad su Ilizarovo aparatu G. A. negalėjo vaikščioti, blauzdos srityje buvo įtvirtinti trys metaliniai žiedai, sujungti strypais, viskas laikėsi ant vielų, per kaulus pervertos vielos. Kelias juda tik tiek, kiek leidžia aparatas. Ant kelių G. A. negalėjo klauptis, nes metalinis strypas vertų į šlaunį. Liudytoja, kaip gydytojos, patvirtino, kad įvykio dieną pati G. A. negalėjo vaikščioti, stovėti, per prievartą klupdant, strypas galėjo perverti šlaunį.

Liudytoja I. K. parodė, kad asmeniškai nepažįsta nei kaltinamojo, nei nukentėjusiosios. Žiedų g. gyvena liudytojos mama, pati liudytoja karts būna pas mamą. Žino, kad vieną rytą atėjo Ganos buto šeimininkas V. J., pas kurį ji nuomojosi kambarį, atnešė degtinės, cigarečių ir pasakė, kad A. negyva. Liudytoja nuėjo į G. A. kambarį, pamatė ją gulinčią ant grindų. Visur buvo daug kraujo. A. buvo apdengta antklode. Atsakydama į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja paaiškino, kad V. J. nieko jai nepasakojo, ką veikė tą vakarą G. A.. Ten toks butas, kad dieną miega, o naktį visi rėkia. Nesuprasi, kas ten ką daro. Liudytoja miegojo pas mamą, girdėjo triukšmą.

Liudytojas V. J. teismui parodė, kad gyvena Žiedų g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dviejų kambarių bute, vieną kambarį nuomojo mirusiajai G. A.. Tas kambarys yra praeinamas. Įvykio dieną, apie 5 valandą ryto ėjo į tualetą, matė G. A. gulinčią ant žemės. Nuėjo miegoti. Apie 8 ryto atsibudo, matė, kad G. A. guli. Pakvietė kaimynę, paskambino greitajai pagalbai, atvyko policija. Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas nurodė, kad kambaryje buvo kraujo. V. K. pažįsta, jis kurį laiką gyveno su A. Ar tą vakarą buvo V. pas A., nežino, negirdėjo jokio triukšmo, bet pripažįsta, kad buto durų galėjo neuždaryti. Nurodė, kad V. prieš dvi savaites iki įvykio buvo sumušęs G. A., bet policijai A. nepranešė. Pats G. A. niekada nėra mušęs. Tą vakarą negirdėjo, kaip V. barėsi su G. apskritai, ar buvo V. atėjęs, nematė, balso jo negirdėjo, nes žiūrėjo televizorių.

Liudytoja S. K. teismui parodė, kad kaltinamasis V. K. yra buvęs jos kaimynas. J. nuomojo vieną kambarį G. A.. K. buvo kaip ir sugyventinis G.. Patvirtino, kad V. K. anksčiau yra mušęs G. A., liudytoja patvirtino mačiusi G. V. sumuštą dėl to, kad atsisakė santykiauti oraliniu būdu su juo. Įvykio dieną girdėjo, kaip V. atėjo pas G. iš vakaro, jis barškino į langą. K. girtas būna nenuspėjamas, agresyvus.

Liudytojas V. G. teismui parodė, kad gyvena Žiedų g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. G. pažinojo tik iš matymo. Patvirtino, kad tame bute nuolat vyksta išgertuvės, renkasi asocialios kompanijos. Žino, kad G. buvo rasta negyva. V. tą vakarą nematė, nes vėlai grįžo su M., bet triukšmą girdėjo, tačiau nekreipiame dėmesio, kadangi tame bute nuolat triukšmaujama. Buvo girdėti ir moteriški, ir vyriški balsai. Buvo galima suprasti, kad vyko konfliktas tarp jų. J. liudytojas pažįsta, bet jo balso tą vakarą negirdėjo. Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas nurodė, kad konfliktas vyko apie 22-23 val., truko gal apie 30 min. Nėra matęs G. vaikščiojančios, žino, kad ji buvo susilaužiusi koją.

Liudytojas M. U. teismui parodė, kad gyvena Žiedų g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Įvykio dienos vakarą, apie 22.30 val., grįžo namo su V. G., norėjo eiti miegoti. Už sienos, tame bute, kur gyvena J., nuomojęs kambarį G., buvo girdėti balsai, konfliktas. Girdėjo, kaip G. šaukė: „gelbėkit, gelbėkit“, paskui girdėjo vyrišką balsą „suka mokraja“, „suka vot tebe lievoj, suka vot tebe pravoj“. Liudytojui tai buvo įprasta, todėl jis nekreipė dėmesio, neįsivaizdavo, kad taip galėjo nutikti. Konfliktas truko apie 15 min. Liudytojas girdėjo garsą, kad tarsi kažkas sunkaus nukrito. Tik iš kaimynų žino, kad tą naktį pas G. A. lankėsi V. K.. Kieno vyrišką balsą tą naktį liudytojas girdėjo, tiksliai negalėjo pasakyti, bet patvirtino, kad tai buvo ne J. balsas. Konflikto metu kalbėjo rusiškai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas kankindamas ar kitaip itin žiauriai nesunkiai sužalojo bejėgiškos būklės žmogų.

Nors kaltinamasis V. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neigė, jo kaltę patvirtina byloje surinkti neginčytini įrodymai. Teismas V. K. kaltės įrodymu pripažįsta šiuos duomenis:

Įvykio vietos apžiūros protokolą, kuriame konstatuota, kad ant namo, adresu Žiedų g. 2-1, Vilniuje, kambario durų matosi raudonos, galimai kraujo, dėmės. Iš po spintos ant grindų, link durų, yra nutekėjusios raudonos spalvos, galimai, kraujo dėmės. Ant grindų prie spintos guli moteriškos lyties lavonas, pridengtas rudu pledu. 2 ir 4 pirštų galai sutepti krauju. Lavonas be kelnių, juosmens - dubens sritis apnuoginta. Ant kairės kojos blauzdos yra „Ilizarovo“ aparatas, įtvaras apsuktas binto tvarsčiais. Ant kairės kojos kojinės pado matomas rausvas sutepimas, galimai krauju. Lavono viršugalvio srities plaukai permirkę krauju, galvos kairėje pusėje apatinėje dalyje švarus be sutepimų. Sužalojimai pakaušio srityje virš pakauškaulio gumburo apie 10 cm., yra įstriža muštinė primenanti žaizdą apylygiais kraštais. Kita žaizdelė analogiškos morfologijos, tik mažesnė. Kiek aukščiau kairio antakio srityje, dešinio skruosto srityje yra linijos pavidalu mušimą primenančios žaizdelės, kurios kraujuoja. Veidas paburkęs, vokai paburkę, akių plyšių įžiūrėti negalima. Nosies šnervės gleivėtos kraujingos, veido dešinė pusė gausiai sutepta krauju, viršutinės lūpos gleivinėje kraujuojanti žaizda su aplinkinėmis kraujosruvomis bei gyjančiais požymiais. Apatinės lūpos gleivinėje kraujosruvos su paviršinėmis žaizdelėmis. Prie lango stovi sofa/lova, ant kurios yra pagalvė su raudonais sutepimais. Už spintos yra pečius, o už jo - spintelė, kurios stalčiai sutepti raudonos spalvos, galimai kraujo, lašais. Ant pertvaros į kitą kambarį matomi raudonos spalvos, galimai kraujo, sutepimai. Po įvykio apžiūros paimti objektai: peilis, iškarpa nuo pagalvės, nuoplovos nuo pertvaros, nuo durų, grindų, spintelės, spintos, plaukai, 2 vnt., butelių nuo „Žagarės“ likerio ir nuo degtinės „Sobieski“. Įvykio vietos apžiūra daryta 2012-04-26 nuo 8.30 val. iki 10.35 val. ( I t., b.l. 16-45)

Greitosios kvietimo kortelėje Nr. 66167 nurodytus duomenis, jog 2012-04-26 d., apie 07.34val., nuvykus į butą, adresu Žiedų g., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rastas nežinomos moters lavonas, gulintis kniūbsčias, aplinkui kraujas, apatinė lavono kūno dalis nuoga. Galvoje – hematomos, plaukai kruvini, ant kairės kojos blauzdos uždėtas „Ilizarovo“ aparatas ( t. I, b.l. 47)

VTMT prie LR TM Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. M 572/12(01), kurioje nurodyta, kad G. A. mirė nuo ūmaus širdies veiklos sutrikimo, išsivysčiusio dėl alkoholinės kardiomiopatijos (tai nurodo širdies raumens distrofija, dešinio prieširdžio bei dešinio skilvelio ertmių išsiplėtimas; kepenų riebalinė distrofija; galvos smegenų minkštųjų dangalų fibrozė; kasos sklerozė). Tokia išvada padaryta atmetus kitas galimas mirties priežastis: mirtis negalėjo įvykti dėl nustatytų sužalojimų. Sužalojimai nesukėlė trauminio šoko, neišsivystė nukraujavimas (konstatuota vidaus organų pilnakraujystė) ir aspiracija krauju nepatvirtinta histologinio tyrimo duomenimis. Toksikologinio tyrimo duomenys neleidžia teigti, kad mirtis galėjo įvykti nuo apsinuodijimo etilo alkoholiu. G. A. mirtis galėjo įvykti prieš 8-12 val. iki jos lavono apžiūros įvykio vietoje 2012-04-26 d., 9:30 val. Į tai nurodo: lavondėmes vertinti sunku, priekyje dešinėje pavienės; lavoninis sustingimas stiprus visose tiriamose raumenų grupėse; temperatūra lavono tiesiojoje žarnoje +29° C, aplinkos +16° C. G. A. lavone rasti sužalojimai: 3.1. muštinės žaizdos (dvi) momens srityje su aplinkine kraujosruva minkštuose audiniuose momens-pakaušio srityje; kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinėje kaktinėje skiltyje pamatiniame paviršiuje ir abiejose pakaušinėse skiltyse. Sužalojimai padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje ir galėjo gautis griuvimo metu atsitrenkiant galva į kietus, bukus paviršius. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. 3.2. Muštinės žaizdos (dvi) ir poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje su aplinkine kraujosruva galvos minkštuose audiniuose; kraujosruva kaktos dešinėje pusėje; kraujosruvos ir paviršinės muštinės žaizdos abiejų akių vokuose; paviršinė muštinė žaizda nosies nugarėlėje; kraujosruva ir muštinės žaizdos (keturios) dešiniame žande; kraujosruvos kairiame žande, nosies sparno dešinėje ir kairėje pusėje, kairės ausies kaušelyje (keturios); muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruvos (trys) apatinės lūpos gleivinėje; odos nubrozdinimas su aplinkine kraujosruva pasmakrėje; odos įbrėžimai (penki) smakro pamatiniame paviršiuje dešinėje pusėje, gaktos kairėje pusėje ir abiejose šlaunyse. Sužalojimai padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje, tiek visumoje, tiek atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Visi sužalojimai yra vienodo senumo ir padaryti kelių valandų laikotarpyje iki mirties. Tai patvirtina sužalojimų mikroskopiniai duomenys. G. A. lavono kraujyje rasta 1,85 promilės etilo alkoholio, 0,30 promilės izopropilo alkoholio, 0,28 promilės acetono. Tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Pomirtinių sužalojimų G. A. lavone nėra. Sužalojimai rasti G. A. lavono kūne, netrukdė jai atlikti savarankiškus veiksmus. Sužalojimų padarymo metu G. A. galėjo būti įvairiose kūno padėtyse, asmuo sudavęs smūgius galėjo būti iš priekio arba iš šonų G. A. kūno atžvilgiu. Sužalojimai rasti G. A. kūne galėjo būti padaryti nemažiau 20 trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimuose neatsispindi žalojančių daiktų paviršius, todėl konkrečiai nustatyti, kokiais daiktais padaryti sužalojimai, nėra galimybės. Sužalojimai yra vienodo senumo, todėl nustatyti jų eiliškumą, nėra galimybės ( I t., b.l., 52-61).

VTMT prie LR TM Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadą Nr. S- 170/12(01), kurioje nurodyta, kad ant V. K. kairio bato rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas mišrus ne mažiau dviejų asmenų DNR profilis, kuris galimai priklauso V. K. ir kitam nenustatytam asmeniui, bet nepriklauso G. A.. Nuoplovose nuo durų, spintos, grindų, spintelės, ant V. K. dešinio bato rasta žmogaus kraujo. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su G. A. DNR profiliu su 99, 999999999 procentų tikimybe. Ant pagalvės iškarpos rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su G. A. DNR profiliu su 99, 999999999 procentų tikimybe, su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama asmens identifikavimui. Nuoplovose nuo pertvaros rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas nepilnas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris galimai sutampa su G. A. DNR profiliu. Atlikus DNR tyrimą, ant V. K. nagų nuokarpų su panagių turiniu gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. K. DNR profiliu su 99.99999999 procentų tikimybe. Atlikus DNR tyrimą, ant G. A. nagų nuokarpų su panagių turiniu gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su G. A. DNR profiliu su 99.999999999 procentų tikimybe. Ant V. K. kelnių, marškinių rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą DNR profilių, tinkamų asmens identifikavimui, negauta. Ant V. K. striukės dėmių bei sutepimų, tinkančių tyrimui, nerasta ( I t., b.l., 66-68).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, kuriame nurodyta, kad VTMT prie LR TM Vilniaus skyriaus sanitaras G. K. pateikė mirusiosios G. A. rūbus, kurie apžiūrėti. Megztinis tiek iš priekinės, tiek iš nugarinės dalies, purvinas, suteptas raudonos spalvos dėmėmis. Dar vienas megztinis taip pat yra suteptas raudonos spalvos dėmėmis. ( I t., b.l., 71-76)

VTMT prie LR TM Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr., G 955/12(01), kurioje nurodyta, kad V. K. kūne, lytiniuose organuose šviežių sužalojimų nėra. Konstatuoti odos nubrozdinimai kairio momens srityje bei poodinė kraujosruva kairiame žaste buvo padaryta prieš maždaug savaitę laiko iki apžiūros kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Atspaude nuo varpos ląstelių, tinkančių tyrimui, nerasta. Apžiūra daryta 2012-04-26. ( I t., b.l., 195-196)

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - iš įvykio vietos, buto adresu Žiedų g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paimti objektai - pagalvės iškarpa, tepinėliai, daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti įtariamojo V. K. kelnės, marškinėliai, striukė, batai priduoti saugojimui į Vilniaus apskr. VPK Logistikos skyriau saugojimo patalpas, kvitas Nr. 041868 ( I t., b.l., 69-70). Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti nukentėjusiosios G. A. rūbai: 2 vnt. megztinių, kojinių, po apžiūros priduoti saugojimui kartu su iš įvykio vietos paimtais 2 vnt. butelių ir peiliu į Vilniaus apskr. VPK Logistikos skyriaus saugojimo patalpas, kvitas Nr. 041560 ( I t., b.l., 77-78)

Kaltinamojo V. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu išsakytą versiją, kad jis 2012-04-26 dienos vakarą G. A. nemušė, nekonfliktavo, o tik draugiškai su ja bendravo, vartojo alkoholinius gėrimus ir lytiškai santykiavo, o ryte tiesiog išėjo iš namų, jokių sužalojimų, kraujo nematė, paneigia išsamus serologijos tyrimas ir neginčijama ekspertų išvada, kad ant nuoplovų nuo durų, spintelių, taip pat ant kaltinamojo bato rastas kraujas, sutampa su G. A. krauju. V. K. versiją, kad jis su G. A. lytiškai santykiavo ir lytinį aktą baigė G. A. kūne paneigia Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad tepinėliuose ir tamponuose su G. A. makšties, burnos ir tiesiosios žarnos turiniu spermos nerasta (t.1, b.l.55). Kaltinamojo versiją, kad G. A. pati vaikščiojo ir atidarė jam duris paneigia liudytojų, tarp jų ir apklaustos gydytojos chirurgės, parodymai, kad po G. A. padarytos kojos operacijos ji negalėjo savarankiškai vaikščioti, mediciniu požiūriu, ir G. A. judėjimas keturpėsčia stovint ant kelių ar šliaužiant taip pat buvo komplikuotas.

Baudžiamosios teisės teorijoje bejėgiška būkle yra pripažįstama tokia nukentėjusiojo būsena, kai dėl savo fizinės ar psichinės būklės negali suprasti savo ar kitų daromų veiksmų pobūdžio ir reikšmės arba negali pasipriešinti kaltininkui. Fizinė bejėgiška būklė yra tada, kai nukentėjusysis, suprasdamas su juo atliekamų veiksmų esmę, fiziškai negali jiems priešintis dėl neįgalumo. G. A. fizinė būsena, kilusi dėl jai padarytos kojos operacijos ir ant kairės kojos blauzdos uždėto Ilizarovo aparato, dėl kurio ji negalėjo savarankiškai judėti, neabejotinai pripažintina fizine bejėgiška būsena, todėl kaltinamojo V. K. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 2 d. 2 p. Kaip matyti iš byloje esančių specialisto išvados, nesunkus sveikatos sutrikdymas G. A. padarytas ne mažiau 17 trauminių poveikių, ši aplinkybė neabejotinai rodo, kad G. A. prieš mirtį buvo kankinama, jai sveikata buvo sutrikdyta V. K. tyčia daug kartų smūgiuojant į įvairias kūno vietas, todėl kaltinamojo V. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 2 d. 6 p.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, kurie visiškai sutampa tarpusavyje, vienas kitą papildo ir pagrindžia, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad V. K. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą.

Nagrinėdamas baudžiamąją bylą teismas kaltinamojo V. K. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatė.

Spręsdamas V. A. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. K. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose, ir dėl jo smurtinių veiksmų G. A. sužalojimai specialistų įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Po įvykio nukentėjusioji G. A. mirė, tačiau ekspertų išvadose nurodoma, kad ji mirė ne nuo patirtų sumušimų, kvalifikuotų nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o nuo ūmaus širdies veiklos sutrikimo, išsivysčiusio dėl alkoholinės kardiomiopatijos (t.1, b.l.56). Teismas, spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į jos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji G. A. iki savo mirties gyveno asocialų gyvenimą, piktnaudžiavo alkoholiu. Jos dukra V. A., duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu, aiškino, kad ji prašė motinos nebevartoti alkoholio, tačiau nurodo buvusi bejėgė. Teismo vertinimu, V. A. nepakankamai rūpinosi ir prižiūrėjo savo motiną iki jos mirties, šią aplinkybę patvirtino ir teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta gydytoja, kuri teigė, kad G. A. į medicinos įstaigą pateko apleista, neprižiūrėta, jai buvo reikalinga būtina elementari higiena, nebuvo atliekami žaizdų perrišimai. V. A. teismui nurodė, kad su motina iki jos mirties paskutinį kartą bendravo prieš dvi savaites, dukra žinojo apie motinai darytą kojos operaciją, tačiau nesiėmė aktyvių veiksmų užtikrinti tinkamą sanitarinę ligonės priežiūrą. Visos šios aplinkybės teismui kelia pagrįstų abejonių civilinės ieškovės nuoširdumu kalbant apie patirtus stiprius dvasinius išgyvenimus, kai jos motina tapo nusikaltimo auka. Pripažintina, kad V. A. neabejotinai patyrė nemalonių išgyvenimų dėl to, kokiomis aplinkybėmis buvo surasta mirusi V. A., nepatogumų dėl jos laidotuvių organizavimo, bet atkreiptinas dėmesys, kad iš dalies neturtinė žala jau buvo atlyginta gavus išmoką iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo. Teismo vertinimu, atsižvelgus į susiklosčiusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, siekiant užtikrinti tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, V. A. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas iki 3 500 Lt.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. K., teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis V. K. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 7 kartus, paskutinį kartą nuo 1994-01-28 iki 1994-02-11, diagnozė - lėtinis alkoholizmas II stadija, abstinencinis sindromas. Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas. VšĮ Vilniaus m. klinikinės Psichikos sveikatos centruose nesigydė (II t., b.l., 6-8). VTPT prie SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr., 89TPK-479, nurodyta, jog nėra duomenų, kad V. K. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar kad byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenos, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo, netikslinga (t.2, b.l. 15). V. K. anksčiau teistas nebuvo.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į tai, kad V. K. įvykdė smurtinį nusikaltimą, kuris priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 4 d.). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, todėl buvo paskelbta jo paieška ir kardomoji priemonė pakeista į suėmimą. Sulaikius kaltinamąjį, suėmimo terminas buvo pratęstas ir suėmime išbuvo nuo 2012-11-08 iki šiol.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo nuomone, V. K. turi būti paskirta vienintelė sankcijoje numatyta už šį nusikaltimą reali laisvės atėmimo bausmė, mažesnę už bausmės, numatytos sankcijoje už šį nusikaltimą, vidurkį.

V. K. BPK 140 str. tvarka sulaikytas 2012 m. balandžio 26 d. 15.30 val. 2012-04-27 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi V. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas - 2 mėnesiams, 2012-07-17 Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu įtariamasis V. K. paleidžiamas į laisvę, jam paskirtos kardomosios priemonės - dokumento paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, 2012-10-22 Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu paskelbta įtariamojo V. K. paieška. Nuo 2012-11-07 V. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri nekeistina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis LR BK 66 str. 2 d., į kaltinamajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo - metu išbūtas laikas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. K. (V. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 6 punkte skirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2013-06-06. Į bausmės laiką, vadovaujantis LR BK 66 str., V. K. įskaityti jo laikinojo sulaikymo laiką nuo 2012-04-26 iki 2012-04-27 ir kardomojo kalinimo – suėmimo laiką nuo 2012-04-27 iki 2012-07-17 bei nuo 2012-11-07 iki 2013-06-06.

Kardomąją priemonę suėmimą V. K. palikti nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš V. K. nukentėjusiosios V. A. naudai 3 500 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus litų) patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.