- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-04
- Bylos Nr.
- e2-5097-868/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-45780-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Ieškovas
- I. G.
- Atsakovas
- UAB „Mare Balticum“
- Advokatai
- Valdas Pumputis
- Kategorijos
- 3.2.6.5Sprendimas už akių
viešame parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovei UAB „Mare Balticum“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės UAB „Mare Balticum“ 1881,22 Eur turtinės žalos atlyginimo, 300,00 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko iš dalies. Prašė priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 880,78 Eur žalos atlyginimo.
Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė priimti byloje sprendimą už akių.
Atsakovė UAB „Mare Balticum“ bei jos atstovės advokatė į posėdį neatvyko, apie teismo posėdį atsakovės atstovei pranešta tinkamai, per Elektroninių paslaugų portalą. Atsakovės ir jos atstovės nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys nėra žinomos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 str. 1 d.).
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš ieškinio ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-01-02 iki 2015-01-03 ieškovė buvo apsistojusi atsakovo valdomame viešbutyje „Ramada“, adresu Subačiaus g. 2, Vilnius, kurio teritorijoje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje pastatė ieškovei priklausantį automobilį Jeep G. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-01-02 apie 20.50 val. ant ieškovės automobilio Jeep G. C. nukrito viešbučio „Ramada“ teritorijoje buvusi naujametinė eglė, kuri apgadino ieškovės automobilį. Automobilio apgadinimo faktą patvirtina pareiškimas policijai bei susirašinėjimas su atsakovu. Atsakovas žadėjo geruoju atsiskaityti, tačiau iki šiol neatsiskaitė. Po įvykio ieškovė nuvyko į UAB „Silberauto“, Jeep oficialų atstovą, dėl žalos įvertinimo. UAB „Silberauto“ pateikė automobilio remonto sąmatą pagal kurią automobilio remonto kaina yra 2196,07 Eur. Ieškovė sutinka, kad galinio kairės pusės sparno kaina būtų kompensuota skaičiuojant 50 proc. nusidėvėjimą, kas sudarytų 349,94 Eur. Šia suma ieškovė mažina žalos dydį, kuris sudaro 1846,13 Eur ( 2196,07 Eur – 349 Eur). Ieškovė taip pat patyrė 35,09 Eur išlaidų sąmatos sudarymui. Dėl ieškovės automobilio apgadinimo ieškovei buvo sugadinta šventinė nuotaika, dėl įvykio ji patyrė nemažai nepatogumų: turėjo net kelis sykius vykti ir atlikti automobilio sugadinimų įvertinimus, susirašinėti dėl žalos atlyginimo, iki šiol važinėti su nesuremontuotu automobiliu, nors iki įvykio automobilis nebuvo daužtas.
Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).
Civilinė atsakomybė yra civilinės teisės instituto – prievolių teisės – sudėtinė dalis. Civilinės atsakomybės taikymu siekiama kompensuoti vienai šaliai (arba abiem šalims) padarytus teisės pažeidimu nuostolius. Kaip civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas suprantamos tam tikros aplinkybės (sąlygos), kurioms esant atsiranda būtinumas taikyti civilinę atsakomybę. Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika (neteisėtas neveikimas), atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.245 str.- 6.249 str.).
Įstatymu garantuota vartotojo teisė tiek į turtinės, tiek į neturtinės žalos, padarytos nekokybiškos prekės pardavimu, atlyginimą. Vartotojo teisė į neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (2007 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. X-1014 redakcija) 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydi bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Byloje nustatyta, kad dėl to, jog dėl atsakovei priklausančios naujametinės eglės, kuri nukrito ant ieškovės automobilio, ieškovė patyrė turtinę žalą 1846,13 Eur dydžio. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji netinkami įrengė (sumontavo) naujametinę eglę, todėl ji nukrito ant ieškovės automobilio. Žalos dydį patvirtina ieškovės pateikti įrodymai (el. b.l. 1 t. b.l. 13). Tarp nukritusios naujametinės eglės ir atsiradusios žalos yra priežastis ryšis, todėl ieškovės reikalavimas dėl 1846,13 Eur turtinės žalos priteisimo tenkinamas ( CK 6.245 str.- 6.249 str.).
Taip pat yra pagrindas priteisti ir 35,09 Eur išlaidų remonto sąmatai sudaryti CK 6.249 str. 4 d. 2 p. pagrindu (el. b. 1 t. b. l. 19).
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovės automobilis buvo sugadintas tuo metu, kai ji atvyko švęsti Naujuosius metus, po įvykusio įvykio jai buvo sugadinta šventinė nuotaika, be to, atsakovė ilgą laiką su ieškove visiškai neatsiskaito, todėl yra pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti 300,00 Eur neturtinės žalos (CK 6.250 str. 2 d., Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 5 p.).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovė patyrė 599,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (49,00 Eur žyminis mokestis, 50,00 Eur vertimo paslaugos, 500,00 Eur teisinės paslaugos), kurios priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kadangi iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 279 str. 2 d., 285 str., 286 str., 287 str. teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovės UAB „MARE BALTICUM“ ieškovės I. G. (I. G.) naudai 1881,22 Eur turtinės žalos atlyginimo, 300,00 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-01-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 599,00 Eur bylinėjimosi išlaidų
Atsakovė neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.
Atsakovė sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per trisdešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.