Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), teistas penkis kartus, paskutinį kartą 2025 m. liepos 17 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams, įpareigojant arešto bausmės atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu uždrausta naudotis teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsitesėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi konfiskuota transporto priemonė – motociklas HYOSUNG, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. P. J. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, o būtent: 2025 m. liepos 31 d., 10.10 val., Molėtų mieste, Melioratorių g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam buvo nustatytas 1,56 promilių neblaivumas. Šiais veiksmais P. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. J. savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad dienos nepamena. Atsikėlė, teko važiuoti į darbą, o vakare buvo vartotas alkoholis, blogai nesijautė. Tokia ir situacija buvo. Gali būti ta data kaip nurodyta kaltinamajame akte, važiavo iš (duomenys neskelbtini) miestelio, tą dieną nuvažiuoti buvo likę 15 km., nuvažiavęs buvo 40 km. Girtas tikrai nesijautė, nepagalvojo, kad tiek gali pripūsti. Pagal savijautą taip negalvojo. Alkoholį – degtinę, vartojo vakare nuo 9-10 val., buvo keli pažįstami, nepamena, kada baigė vartoti. Sustabdė Molėtuose, Melioratorių g. Nebuvo reidas, sustabdė, blaivumas, dokumentai ir viskas. Automobilis buvo pirktas iš T. P.. Pirko kol buvo blaivus, galėjo būti tą patį vakarą, kai vartojo alkoholį, gal už kelis šimtus. Neturi teisės vairuoti. Čia buvo kaltas alkoholis, kol jo nevartoja, tokių dalykų nedaro. Priklausomas nėra, bet taip būna, kai paragauja. Tai kaip pakaitinis automobilis būtų buvęs, nes dirba su kolega, turėjo kolega važinėti. Būna, kad pajamos ir keli eurai, o būna 1 000 eurų. Alkoholis nekainuoja labai daug. Įgyti teisę vairuoti trukdė alkoholis ir laiko stoka. Kolega buvo išvažiavęs tą rytą. Padarė išvadas, su alkoholiu jau kelintas mėnuo nieko. Lankosi probacijoje, vykdo bausmę.

3. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamasis bei jo gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

4. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

4.1. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duotais parodymais apie tai, kad 2025 m. liepos 31 d., 10.35 val., Molėtų mieste, Melioratorių g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tą dieną, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, alkoholio nevartojo, tačiau buvo gerokai „pachmielingas“. Alkoholinius gėrimus vartojo iš vakaro ir nuėjo miegoti paryčiais, todėl ir liko pas jį tos promilės. 2025 m. liepos 31 d., atsikėlęs apie 8.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), susiruošė važiuoti į darbą. Jam atvažiavus iki Molėtų miesto, norėjo užsipilti kuro, jam važiuojant prie „(duomenys neskelbtini)“, tikslaus adreso nepasakys, Molėtų mieste, gali būti, kad Melioratorių gatvėje, pamatė, kaip jį su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu stabdo policijos pareigūnai. Jam sustojus, o policijos pareigūnams patikrinus jo neblaivumą, paaiškėjo, kad antru pūtimu jam nustatytas 1,56 promilių neblaivumas. Kadangi yra ne primą kartą sustabdomas vairuojantis virš 1,5 promilės, tai iš karto suprato, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vairuodamas neįtarė, kad jo kraujyje tiek daug alkoholio, jautėsi gerai. Automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo iš pažįstamo T. P. dieną prieš iki policijos sustabdymo, t. y. 2025 m. liepos 30 d. Jie su juo pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios šiuo metu neturi, tačiau ją pateiks, kai suras. Savo vardu automobilio nespėjo užsiregistruoti. T. P. sumokėjo apie 400 eurų už automobilį. Automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo vienas. Vairuotojo pažymėjimo nėra įgijęs niekada. Labai gailisi, kad vairavo neblaivus, alkoholio nebevartoja, nes jis jam gadina gyvenimą (b. l. 47-50);

4.2. liudytojo A. K. duotais parodymais apie tai, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose. 2025 m. liepos 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini) kartu su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) L. L. tarnybiniu automobiliu VW TRANSPORTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šaukiniu ,, (duomenys neskelbtini)“, patruliavo nustatytame maršrute Molėtų mieste bei rajone. Apie 10 val. 15 min., važiuodami Molėtų mieste, Melioratorių gatve, pastebėjo įtartinai atvažiuojantį automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nusprendė sustabdyti patikrinimui. Minėtą automobilį sustabdžius paaiškėjo, kad jį vairavo P. J., kuriam alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 ARJK-0153, sertifikato Nr. 2360076, pirmu tikrinimu 10 val. 21 min., buvo nustatytas 1,63 promilių neblaivumo laipsnis, o antru tikrinimu 10 val. 37 min., nustatytas 1,56 promilių neblaivumo laipsnis. Įvykio vietoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27041-25, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, o automobilis išvežtas į automobilio saugojimo aikštelę Utenos r., Vyžuonų sen., Vyžuonėlių k., M. Veriovkinos g. 7. Savo kaltės P. J. neneigė, pripažino vairavimo faktą, esant neblaiviam, nors buvo nustebęs, kadangi alkoholį buvo vartojęs tik iš vakaro. Pasiteiravus, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, P. J. nurodė, kad „gerti baigė“ apie 3 val. nakties. Kiek jam žinoma, anksčiau minėtu automobiliu AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi T. P., matydavo darbo metu, jį vairuojantį šį automobilį (b. l. 36-39);

4.3. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio 2025 m. liepos 31 d. A. K. tarnybiniu pranešimu „Dėl sustabdyto neblaivaus vairuotojo“, kuriame nurodyta analogiška informacija kaip ir liudytojo A. K. apklausos protokole (b. l. 18-19);

4.4. 2025 m. liepos 31 d. neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 ARJK-0153, sertifikato Nr. 2360076, pirmu tikrinimu 10 val. 21 min., P. J. buvo nustatytas 1,63 promilių neblaivumo laipsnis, o antru tikrinimu 10 val. 37 min., nustatytas 1,56 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 20);

4.5. 2025 m. liepos 31 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu iš kurio matyti, kad įvykio vietoje, apžiūrėtas žalios spalvos lengvasis automobilis AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) adresu, esantis (duomenys neskelbtini), Molėtai (b. l. 8-17);

4.6. 2025 m. liepos 31 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu, kuriame užfiksuota, jog automobilis AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Utenos r., Vyžuonėlės k. (b. l. 21);

4.7. vaizdo ir garso įrašu bei jo apžiūros protokolu, kuriuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai, panaudodami tarnybinio automobilio garsinį signalą, sustabdo žalios spalvos automobilį, vairuotojas prisistato P. J., nurodo neturintis teisės vairuoti bei nurodo vakar vartojęs alkoholį. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu vairuotojo blaivumą, jam nustatomas 1,63 ir 1,56 promilių neblaivumas. Vairuotojo dar pasiteiraujama, kada vartojo alkoholį, P. J. nurodo, kad „vakar alkoholis liejosi laisvai ir baigė gerti apie 3 ar 4 valandą“ (b. l. 31-33);

4.8. 2025 m. rugpjūčio 7 d. Tarnybiniu pranešimu „Dėl automobilio AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo fakto nustatymo“ nurodyta, kad įtariamasis P. J., automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. liepos 30 d. įsigijo iš T. P., sumokėjo jam 400 eurų, pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau savo vardu persiregistruoti automobilio nespėjo. 2025 m. rugpjūčio 7 d. apklausos metu P. J. pateikė automobilio 2025 m. liepos 30 d. Pirkimo-pardavimo sutartį. Automobilis AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ duomenimis, priklauso A. D.. 2025 m. rugpjūčio 6 d. susisiekus telefonu su A. D., pastaroji paaiškino, kad 2025 m. birželio 26 d. automobilį pardavė T. P., o Pirkimo-pardavimo sutartį bei patį pardavimo faktą užregistravo VĮ „Regitroje“. Šią aplinkybę patvirtina ir VĮ „Regitra“ duomenys. Pokalbio metu A. D. pretenzijų dėl parduoto automobilio niekam neturėjo, kadangi už jį pilnai T. P. atsiskaitė, o taip pat elektroniniu paštu atsiuntė 2025 m. birželio 26 d. Pirkimo-pardavimo sutarties kopiją. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes matyti, kad P. J. yra automobilio AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, įsigijęs jį iš T. P., tačiau laiku nespėjęs užregistruoti automobilio Pirkimo-pardavimo sutarties (b. l. 25-26);

4.9. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu, iš kurio matyti, kad automobilis AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas A. D. vardu, 2025 m. birželio 26 d. įregistruota Pirkimo-pardavimo sutartis tarp jos ir T. P. (b. l. 27);

4.10. 2025 m. liepos 30 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, iš kurios matyti, kad automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), P. J. įsigijo iš T. P. už 400 eurų (b. l. 30).

5. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

6. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis P. J. 2025 m. liepos 31 d., būdamas neblaivus, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo kaltę pagrindžia jo paties parodymai, kad išvakarėse nuo 9-10 val. vakaro iki maždaug trečios valandos nakties su draugais namuose gėrė degtinę, ryte atsikėlus reikėjo važiuoti į darbą. Nors buvo gerokai „pachmielingas“, tačiau blogai nesijautė, todėl išvažiavo į darbą su išvakarėsi iš T. P. įsigytu automobiliu „Audi 80“ ir Molėtų mieste buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Be jo paties parodymų, P. J. kaltę patvirtina ir liudytojo A. K. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, vaizdo ir garso įrašai bei kita nurodyta bylos medžiaga. Visi nurodyti byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis P. J., veikdamas tiesiogine tyčia, 2025 m. liepos 31 d., 10.10 val., Molėtų mieste, Melioratorių g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam buvo nustatytas 1,56 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius ir yra tinkamai kvalifikuoti.

7. Už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą teismas gali skirti alternatyvias baudos, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.

8. Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

9. Spręsdamas dėl P. J. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. P. J. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, kurio objektas – transporto eismo saugumo tvarka. P. J. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

11. Šioje byloje kaltinamasis P. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą 2025 m. liepos 31 d., t. y. praėjus 14 dienų po Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. liepos 17 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priėmimo, tačiau šis teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo tik 2025 m. rugpjūčio 5 d., todėl šios bylos nagrinėjimo kontekste kaltinamasis P. J. laikomas neteistu (BK 97 straipsnio 1 dalis), todėl prokurorės prašymas pripažinti P. J. recidyvistu netenkintinas. Kaltinamojo P. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

12. Kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas vidutinio girtumo laipsnio, važiavo darbo dieną mieste keldamas didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Praeityje teistas, tame tarpe ir už analogišką nusikalstamą veiką. Kaltinamasis per 5 metus 4 kartus baustas administracine tvarka – vieną kartą už transporto priemonių savininkams (valdytojams) nustatytų reikalavimų nevykdymą, du kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vieną kartą už mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus (b. l. 90-94). Siekiant kaltinamąjį sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų, jam skirtina griežtesnė BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – areštas (BK 49 straipsnis). Įvertinus jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei vertinant tai, kad jis šią nusikalstamą veiką padarė praėjus tik dviem savaitėms po jo atžvilgiu priimto teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, parenkamas šios bausmės maksimalus dydis už nusikaltimą (BK 61 straipsnis). Bylą užbaigus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

14. BK 64 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Teismų praktikoje yra paaiškinta, kad BK 64 straipsnio prasme nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, yra ir tas, kuris naują nusikalstamą veiką padarė po nuosprendžio už ankstesnes veikas paskelbimo, bet iki jo įsiteisėjimo. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes subendrina, vadovaudamasis BK 64 straipsniu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-220/2008, 2K-323/2011, 2K-233-654/2023).

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis P. J. šią nusikalstamą veiką padarė 2025 m. liepos 31 d., t. y. esant jo atžvilgiu priimtam, bet dar neįsiteisėjusiam Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. liepos 17 d. teismo baudžiamajam įsakymui. Taigi, kaltinamajam šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu bendrinama su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. liepos 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 60 parų arešto bausme, prie naujai paskirtosios bausmės pridedant neatliktosios bausmės dalį ir paskiriant P. J. galutinę 90 parų arešto bausmę.

16. BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan.

17. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju dar gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taigi, nors šiuo atveju P. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis ir padarymo aplinkybės, jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, kurios buvo aptartos sprendžiant klausimą dėl jam skirtos bausmės teisingumo, visgi rodo jo polinkį nusikalsti, tačiau bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir, teismo nuomone, jie gali būti pasiekti nuteistajam taikant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros.

18. Atidedant bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktų nuostatomis, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui kaltinamajam P. J. skirtini įpareigojimai: dirbi arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų daugiau kaip 7 paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

19. BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. To paties straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t.

20. Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių.

21. BK 68 straipsnio 1 dalyse numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų; už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

22. Nagrinėjamu atveju P. J. nusikalstamas veikas padarė naudodamasis specialia teise, kurios niekada neįgijo įstatymų nustatyta tvarka, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 1,56 promilių neblaivumas. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti įgyti ir naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, bet ir į tai, kad kaltinamasis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, todėl P. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 4 metus, terminą skaičiuojant nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 68 straipsnis).

23. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį – konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai yra pakeista jo paskirtis ar savybės. Nusikaltimo priemone turtas gali būti pripažįstamas ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas daryti nusikaltimams, tačiau jis buvo tiesiogiai panaudotas nusikalstamai veikai daryti, jei veikos padarymas be tokios priemonės būtų negalimas.

24. Teismas akcentuoja, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti prevencinį poveikį tiek pačiam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, tiek ir visai visuomenei. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Todėl nėra abejonės, kad automobilis „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį būdamas neblaivus vairavo P. J., yra nusikalstamų veikų padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu P. J. vairavo faktiškai jam priklausantį automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą A. D., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, minėtas automobilis pripažintinas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo priemone ir konfiskuotinas.

26. Teismo vertinimu, šiuo atveju tiek transporto priemonės konfiskavimas, tiek ir uždraudimas naudotis ir įgyti specialiąją teisę yra tarpusavyje derančios baudžiamojo poveikio priemonės, jų skyrimas darys teigiamą poveikį kaltinamajam.

27. Ikiteisminio tyrimo metu P. J. skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 58-61) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.

28. Dokumentas – akcinės bendrovės „Regitra“ registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas institucijai, vykdančiai automobilio konfiskavimą.

29. Vaizdo ir garso įrašai paliktini baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

P. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti P. J. bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, P. J. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės pridėti dalį Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. liepos 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirti galutinę bausmę – areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis bei 6 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį P. J. paskiriant šiuos įpareigojimus:

– tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

– būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

– neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo daugiau kaip 7 paroms;

– nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti P. J. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirti P. J. baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto A. D., gim. (duomenys neskelbtini), vardu konfiskavimą, perduodant jį valstybės nuosavybėn.

P. J. skirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Dokumentą – akcinės bendrovės „Regitra“ registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti institucijai, vykdančiai automobilio konfiskavimą.

Vaizdo ir garso įrašus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Išaiškinti bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, kad padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.