Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Telšių apskrities skyriaus Mažeikių rajone atstovui Vladui Narmontui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui A. P. dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, jo gyvenamosios vietos ir tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Telšių apskrities skyrius Mažeikių rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Telšių apskrities skyrius Mažeikių rajone (toliau – Skyrius) 2020 m. sausio 30 d. pateikė išvadą, kurioje nurodo, jog Skyrius mano, kad nepilnamečio P. P. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarauja nepilnamečio interesams, prašomas priteisti periodinis 250 Eur išlaikymas atitinka vaiko poreikius, yra realus ir atitinka vaikų amžių, o ieškovės pasiūlyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka neprieštarauja nepilnamečio interesams.

Atsakovui A. P. apie vykstantį teismo procesą, dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, jo gyvenamosios vietos ir tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pranešta asmeniškai, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo. Teisme prašymo atidėti teismo posėdį negauta, atsakovo neatvykimo priežastys nežinomos, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovė V. L. papildomai paaiškino, kad ji su A. P. susilaukė sūnaus P. P., kuriam dabar yra šešeri metai. 2016 metais su atsakovu, po bandymų taikytis, visam laikui išsiskyrė. Šiuo metu šeimoje gyvena šešiese, su vyru ir keturiais nepilnamečiais vaikais. P. P. yra vienintelis jos ir atsakovo A. P. sūnus. Vaikui išlaikymas reikalingas, nes jis mokykloje lanko pirmą klasę, todėl reikia pirkti mokyklines prekes, aprangą, avalynę, be to, nors vaikas gauna nemokamą maitinimą, ji skiria jam papildomus porą eurų, kad jis galėtų kažką su draugais nusipirkti. Taip pat būna būreliai, koncertai ir visokios šventės. Pratybos metams kainuoja 80 Eur. Vaikui perka maistą, jis nori ir laisvalaikio priemonių, todėl pirko paspirtuką, dabar gimtadieniui planuoja nupirkti dviratį. Vaikas sveikata nesiskundžia, jokių specialių poreikių neturi, neserga. Šiuo momentu šeima gyvena iš sutuoktinio pajamų, kuris tvarko automobilius, tačiau kiek sutuoktinis tiksliai uždirba ji nežino, nes pajamos kiekvieną mėnesį skiriasi ir priklauso nuo to, kiek automobilių sutvarko. Ji pati pajamas gauna tik už vaikus iš savivaldybės – vaiko pinigus, kurie bendrai sudaro 281 Eur, taip pat už dvi mergaites iš valstybės išlaikymo fondo gauna 131 Eur, nes yra prisiteisusi išlaikymą. Taigi bendros jų šeimos pajamos siekia apie 700 Eur. Grįžusi iš Anglijos ji niekur nedirbo, kadangi augina dvejų metų dukrą, tačiau planuoja, jog mergaitei nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. pradėjus eiti į darželį, eis dirbti. Dabartinis vyras kaime yra nusipirkęs dviejų aukštų namą su paskola, kuriame šeima gyvena ir yra registruoti. Laiko kelias vištas, triušius, žąsis ir antis. Mano, kad atsakovas turi prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne dalimi, nes jo atlyginimas yra savaitinis ir jis gyvena vienas, o ji gyvena su keturiais mažamečiais vaikais ir jos pajamos yra pakankamai mažos. Dėl bendravimo tvarkos, paaiškino, kad ji norėtų, jog P. P. tėvas A. P. rodytų bent kažkokį interesą vaikui, nes jam neužtenka, kad būtų pasakyta: „labas“ ar „kaip tau sekasi“. Ji norėtų, kad atsakovas paskambintų į savaitę bent po kelis kartus, pabendrautų, o kai grįš į Lietuvą, stengtųsi Lietuvoje praleisti su vaiku kažkiek tai laiko.

Teismo posėdžio metu išvadą duodančios institucijos atstovas Vladas Narmontas paaiškino, kad iš esmės palaiko Skyriaus pateiktą išvadą, jog ieškinys turėtų būti patenkintas pilna apimtimi. Norėtų, kad teismas atkreiptų dėmesį į ieškovės sąžiningumą, įrodymus ir paaiškinimus apie susidariusią situaciją. Ieškovės finansinė padėtis yra pakankamai sudėtinga ir vaiko poreikių paskaičiavimas atitinka vaiko amžių bei poreikius. Mano, kad šiuo atveju teismas turėtų nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš atsakovo priteisti didesnę išlaikymo dalį, nes jis yra dirbantis, gaunantis stabilias pajamas. Dėl išlaikymo įsiskolinimo teismas taip pat turėtų tenkinti šį reikalavimą, tačiau turėtų atsižvelgti į tai, kad atsakovas buvo 100 Eur sumokėjęs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog nepilnamečio P. P., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė V. L., o tėvas – atsakovas A. P.. Šalys santuokos sudarę nebuvo. Ieškovės šeimą šiuo metu sudaro dabartinis jos vyras, su kuriuo ieškovė yra sudariusi santuoką, ir keturi nepilnamečiai vaikai.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus tarpusavio santykius, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 5, 6 dalys). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Iš bylos duomenų nustatyta, jog šalių sūnus P. P. nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove V. L., tarp jų susiformavę tvirti abipusiai ryšiai, tuo tarpu su tėvu, t. y. atsakovu A. P. sūnus gyveno ne nuolatos, su pertraukomis, todėl akivaizdu, kad jų tarpusavio santykiai nėra tokie artimi, kaip mamos ir sūnaus. Nepilnamečio vaiko P. P. deklaruota gyvenamoji vieta yra kartu su mama ir dar trimis seserimis. Kaip nustatyta iš teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, ieškovės dabartinė šeima gyvena dviejų aukštų gyvenamajame name, kuriame kiekvienas vaikas turi po atskirą kambarį, todėl laikytina, kad nepilnamečiui P. P. yra sudarytos tinkamos vystytis gyvenimo sąlygos. Šiuo atveju paminėtina, jog atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nepareiškė, apie jo gyvenimo sąlygas duomenų byloje nėra pateikta. Skyriaus pateiktoje išvadoje taip pat nurodyta, kad atsižvelgiant į surinktą informaciją, manytina, jog nepilnamečio P. P. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarauja nepilnamečio interesams.

Atsižvelgiant į šiuos duomenis ir tai, jog ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina nėra, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko P. P. gyvenamoji vieta šiuo atveju turi būti nustatytina su motina V. L., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, kadangi tai geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju, ginčo tarp šalių dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nėra, tačiau ieškovė ieškinyje nurodė prašomą nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi. Išvadą byloje teikianti institucija ieškovės pateiktai tvarkai neprieštaravo, nurodė, kad Skyriaus manymu ieškovės pasiūlyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka neprieštarauja nepilnamečio interesams.

Teismas susipažinęs su ieškovės ieškinyje pasiūlyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka, atsižvelgdamas į vaiko amžių, abiejų tėvų turimas vienodas teises ir pareigas bendraujant su vaiku bei jį auklėjant, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, sprendžia, kad ieškovės pateikta atsakovo su vaiku bendravimo tvarka visiškai atitinka ir užtikrina nepilnamečio P. P. interesus bei nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių, todėl nustato ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Tai iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai ar vienas iš jų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 straipsnis). Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis. Siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių poreikių tenkinimu. Būtina atsižvelgti į vaiko interesus, o abejonės dėl vaiko išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Vaiko pagrindiniai poreikiai yra šie: poreikiai maistui, aprangai gyvenamajam būstui, mokslui, po pamokiniam ugdymui, sveikatai ir higienai, vaiko teisė į poilsį ir laisvalaikį.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2019 m. rugsėjo 10 d., priteisti iš atsakovo A. P. nepilnamečio vaiko P. P. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė sūnaus P. P. išlaikymo išlaidų dydį grindžia ieškinyje pateiktu vaiko išlaikymui skirtų lėšų paskaičiavimu, tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog šios ieškovės nurodytos išlaidos (350 Eur) tik iš dalies pagrįstos rašytiniais įrodymais (išskyrus keletą pavienių kvitų) ar kitomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka įtvirtintomis priemonėmis (CPK 177 straipsnis). Vis tik, teismo vertinimu, ieškovės nurodyta vaiko išlaikymui reikalinga pinigų suma iš esmės atitinka šiuo metu šalyje egzistuojančią ekonominę situaciją ir nepilnamečio vaiko pagrindinius poreikius.

Teismas įvertinęs nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius, sveikatos būklę, tai, kad vaikas neturi specialiųjų poreikių, siekdamas išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė šiuo metu niekur nedirba, nes augina vaiką iki dviejų metų, verčiasi gaudama pakankamai mažas pajamas, be to, be sūnaus P. P. ieškovė turi dar tris nepilnamečius išlaikytinius, kuriems taip pat būtina skirti išlaikymą, tuo tarpu atsakovas būdamas darbingo amžiaus, išlaikymą galinčiu teikti asmeniu, turi ir gali prisidėti prie sūnaus P. P. išlaikymo, tačiau jo iki šiol neteikia, sprendžia, kad šioje byloje egzistuoja poreikis nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo ir iš atsakovo priteisti didesnę išlaikymo dalį, nes atsakovas yra darbingo amžiaus vyras, galintis ir turintis galimybę dirbti. Pastebėtina, jog byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad atsakovo darbingumo lygis būtų sumažėjęs, ar jis turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų ar turėtų mažiau dirbti.

Vis tik, teismas atsižvelgdamas į ieškovės pateiktus skaičiavimus, teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, į nepilnamečiui vaikui reikalingų skirti lėšų dydį, atsižvelgdamas į valstybės kas mėnesį vaikui mokamus pinigus, daro išvadą, kad ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydis mažintinas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192, 3.194, 3.196, 3.208 straipsniai).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė V. L.. Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Taigi teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas išlaikymo neteikia nuo 2016 m. liepos mėnesio, išskyrus vienetinį atvejį, kai buvo skirta 100 Eur suma sūnui parengti į mokyklą, todėl šią sumą išskaičius, atsakovo išlaikymo įsiskolinimas iki ieškinio padavimo dienos sudaro 7100 Eur (36 mėn. x 200 Eur – 100 Eur).

Esant nustatytoms aplinkybėms, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl iš atsakovo priteistinas 7100 Eur išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis).

Teismas pažymi, jog nustatydamas priteistino išlaikymo dydį vertino nepilnamečio vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydį ir tėvų galimybę skirti išlaikymui nustatytą sumą teismo sprendimo priėmimo momentu, todėl pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei esant įstatymu atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio reikalavimus, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis, kuris sudaro: 54 Eur (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, plius 75 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, plius 160 Eur (7100 Eur x 3 proc. x 75 proc.) už išlaikymo įsiskolinimą, iš viso 289 Eur (54 Eur + 75 Eur + 160 Eur) žyminio mokesčio.

Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Išlaidos susijusios su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu sudaro 199 Eur, todėl ieškinį patenkinus iš dalies, šios bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas patenkino 86,29 procentus (((200 Eur / 250 Eur x 100 proc.) + (7100 Eur / 9000 Eur x 100 proc.) + 100) / 3) ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 171,71 Eur (199 Eur x 86,29 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

Nepilnamečio P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. rugsėjo 10 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7100 Eur (septynis tūkstančius šimtą eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečio P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, jog atsakovas A. P. bendrauja su nepilnamečių sūnumi P. P. tokia tvarka:

- ne vėliau kaip prieš parą suderina su vaiko motina savo ketinimą aplankyti vaiką, šio susitikimo datą, laiką ir numatomą trukmę: bendraujant su vaiku užtikrina jam saugią aplinką (netriukšmauja, nekonfliktuoja, nevartoja alkoholio ir pan.);

- bendrauja su vaiku telefonu, kitomis ryšio priemonėmis, nekenkiant vaiko interesams (vaikui tinkamu laiku, būdamas blaivus ir pan.), o motina tokiam bendravimui netrukdo;

- dalyvauja vaiko auklėjime, lavinime, sveikatos priežiūroje, o motina tam netrukdo;

- pasiimdamas vaiką bendravimui iš jo gyvenamosios vietos, užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas ir būtiniausių vaikui reikmenų turėjimą pas save – drabužių, higienos reikmenų, vaistų pirmai pagalbai suteikti ir pan.;

Išsivežti vaiką už Lietuvos teritorijos ribų gali tik esant rašytiniam motinos V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimui.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 289 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 171,71 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt vieną eurą 71 ct) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Išaiškinti atsakovui, jog žyminis mokestis ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant įmoką už priteistą žyminį mokestį, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5660 ir mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis. Mokant įmoką už priteistą antrinę teisinę pagalbą, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.