Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutarimo J. J. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimu kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) vadovui J. J. dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Pareiškime buvo nurodyta, jog J. J. pažeidė VMI kaip kreditorės teises, kadangi jo vadovaujama bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos biudžetui.Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. birželio 19 d. nutarimu pripažino J. J. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė jam vieno tūkstančio keturių šimtų eurų baudą.Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens advokatė Brigita Pauliukevičienė skundžia Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

Skunde nurodoma, kad 2018 m. birželio 19 d. Alytaus apylinkės teismo nutarimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-480-448/2018, pagal kurį pareiškėjas J. J. dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, yra pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra neteisingas, kadangi byla buvo išnagrinėta neobjektyviai ir paviršutiniškai, nepilnai išaiškinus visas faktines aplinkybes, todėl Alytaus apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas.Taip pat skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį yra negalima, kadangi J. J. stengėsi užtikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tęstinumą, todėl remiantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnis netaikytinas lėšoms, kurios būtinos UAB „(duomenys neskelbtini)“ gyvybingumui palaikyti. Visi atsiskaitymai, kurie vyko VMI tikrintu laikotarpiu, vyko tik už prekes tiekėjams tam, kad nenutrūktų pati įmonės veikla, todėl tai nelaikytina atsiskaitymais su kitais kreditoriais. Priešingai, jei įmonė būtų neatsiskaičiusi su tiekėjais, jos veikla sustotų, kadangi ji užsiima maisto produktų gamyba, o tiekėjai pristato žaliavas už kurias reikalaujama atsiskaityti iš karto.Be to, skunde teigiama, jog skundžiamą nutarimą priėmęs Alytaus apylinkės teismas tinkamai neatsižvelgė ir nepagrįstai neįvertino fakto, jog šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-2902-811/2018 dėl VMI kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorės reikalavimų pagrįstumo. Tokiu būdu, teismui nustačius glaudų šios administracinės bylos ir administracinės bylos Nr. eI-2902-811/2018 nagrinėjamos Vilniaus apygardos administraciniame teisme ryšį, teismas negalėjo priimti sprendimo ir pripažinti J. J. kaltu, kol Vilniaus apygardos administraciniame teisme nebuvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas. Tai reiškia, kad apylinkės teismas turėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas minėtoje administracinėje byloje.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktu atsiliepimu į J. J. atstovės advokatės Brigitos Pauliukevičienės skundą prašo palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. A.6.-480-448/2018 nepakeistą ir J. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, jog apeliaciniame skunde nurodyta priežastis dėl kurios J. J. nesilaikė Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tuo atveju kai skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (vykdant atsiskaitymus su tiekėjais t. y. žemesnės eilės kreditoriais buvo siekiama išsaugoti įmonės mokumą ir veiklos tęstinumą, kad įmonė galėtų vykdyti veiklą) nepaneigia CK 6.930¹ straipsnio reikalavimų nesilaikymo bei ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties buvimo, nes CK 6.930¹ straipsnis nenumato jokių išlygų dėl mokėjimų kreditoriams tvarkos nesilaikymo.Taip pat atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino VMI pateiktus įrodymus bei J. J. paaiškinimus, kurių viseto pakanka objektyviai nustatyti, kad bendrovės vadovas pažeidė CK 6.930¹ straipsnio nuostatas. Todėl, VMI nuomone apelianto reikalavimas panaikinti skundžiamą nutarimą laikytinas nepagrįstu. Be to, atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme apelianto užvestoje administracinėje byloje yra ginčijamas tik mokestinės nepriemokos dydis, o ne pats jos buvimo faktas. VMI teigimu, sprendžiant administracinės atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo, konkretaus kreditoriaus reikalavimo (skolininko skolos) dydis esminės reikšmės neturi, kadangi to nenumato CK 6.930¹ straipsnis. Šiuo atveju svarbus pats faktas, kad buvo pažeista kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka ir eiliškumas. VMI nuomone, šiuo atveju apelianto atstovės advokatės Brigitos Pauliukevičienės skundo argumentai, kuriais yra ginčijamas skolos kreditoriui – VMI – dydis, yra nepagrįsti ir neturintys jokios teisinės reikšmės padaryto nusižengimo kvalifikavimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

J. J. atstovės advokatės Brigitos Pauliukevičienės skundas atmetamas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės apeliaciniu skundu, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog J. J. nesilaikė įstatyme numatyto imperatyvo ir jo vadovaujamai įmonei turint mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos biudžetui bei neturint pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką (nurodytą CK 6.930¹ straipsnyje) vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais.

Ginčo teisiniams santykiams yra aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, nustatančios kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, kylančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos matyti, kad 2018 m. balandžio 17 d. nustačius, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi 70611,00 Eur dydžio (vėliau patikslinta, kad šita nepriemoka yra mažesnė) mokestinę nepriemoką, 2018 m. kovo 1 d. buvo pradėtas minėtos bendrovės operatyvus patikrinimas (tikrinant laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d.), kurio metu buvo nustatyta, jog minėta bendrovė vykdydama veiklą ir gaudama pajamas atsiskaitė su kitais kreditoriais, būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui ir tokiu būdu, pažeidė CK 6.930¹ numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką. Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra duomenų, paneigiančių faktą, jog turėdama prioritetą pirmiausia atlyginti susidariusią skolą valstybei (trečia eilė), UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko atsiskaitymus ir su žemesnėje (ketvirtoje, penktoje) eilėje laukiančiais kreditoriais (tiekėjais). Be to, apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde nurodyta, jog apeliantas neginčija fakto, jog jis vykdė atsiskaitymus su tiekėjais būdamas skolingas valstybės biudžetui. Tačiau, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. J. atstovė advokatė Brigita Pauliukevičienė apeliaciniame skunde nurodo, jog nagrinėjamu atveju minėtos įmonės direktorius, siekdamas užtikrinti jo vadovaujamos įmonės veiklos tęstinumą, buvo priverstas pažeisti įstatymo nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką. Be to, apeliaciniame skunde pažymima, jog visi atsiskaitymai, kurie vyko VMI tikrintu laikotarpiu, vyko tik už prekes tiekėjams ir buvo būtini, tam, kad nenutrūktų įmonės veikla ir todėl jie negali būti laikomi atsiskaitymais su kitais kreditoriais. Aukštesnės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Visų pirma pažymima, jog CK 6.930¹ straipsnyje yra įtvirtinta atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarka yra imperatyvi, t. y. įstatymas nenumato jokių atvejų, kuomet minėtą tvarką būtų galima pažeisti ar jos nesilaikyti. Todėl, apeliaciniame skunde nurodyti neteisėto UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus elgesio motyvai neeliminuoja jo pareigos laikytis imperatyvių įstatymų nuostatų. Be to, pažymima, kad CK 6 straipsnyje nurodyta, jog kreditorius yra teisinio santykio šalis, kuri turi teisę reikalauti iš kitos šio teisinio santykio šalies, t. y. skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui vykdė atsiskaitymus su prekių tiekėjais (AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“), t. y. įmonė su nurodytais tiekėjais vykdė pirkimo-pardavimo sandorius, pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pareigą sumokėti tiekėjams už gautas prekes, todėl remiantis CK 6 straipsnyje įtvirtinta prievolės samprata, ši įmonė laikoma skolininke, o tiekėjai – kreditoriais. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, jog apeliacinio skundo argumentas, kad įmonės vykdyti atsiskaitymai su tiekėjais už gautas prekes nelaikytini atsiskaitymais su kreditoriais, atmetamas kaip nepagrįstas. Kaip nepagrįstas atmetamas ir skundo argumentas, jog skundžiamą nutarimą priėmęs Alytaus apylinkės teismas tinkamai neatsižvelgė į faktą, jog šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-2902-811/2018 dėl VMI kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorės reikalavimų pagrįstumo ir nepagrįstai nesustabdė bylos nagrinėjimo, iki Vilniaus apygardos administraciniame teisme minėtoje administracinėje byloje bus priimtas sprendimas, turintis prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis administracinė byla Nr. eI-2902-811/2018 Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta 2018 m. liepos 17 d. ir joje priimtu sprendimu pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir termino atnaujinimo, buvo atmestas kaip nepagrįstas. Susipažinus su minėto sprendimo turiniu, darytina išvada, kad šioje administracinėje byloje, kaip teisingai pažymėta Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. nutarime, buvo nagrinėjamas klausimas, neturintis jokios reikšmės sprendžiant dėl J. J. atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatsižvelgė į faktą, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą yra nagrinėjama kita administracinė byla ir pagrįstai nagrinėjamos bylos nesustabdė, kadangi tokios pareigos neturėjo.Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, sprendžiama, jog Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas galioti (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir J. J. atstovės advokatės Brigitos Pauliukevičienės apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.