Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

vadovaudamasi CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovui N. B. dėl skolos bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu.

Atsakovas neįvykdė CPK 142 straipsnio reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovui prašant, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-07-15 atsakovas pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo sumokėti ieškovui vekselyje nurodytą sumą (1300 Eur)). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sumokėjęs vekselyje nurodytą sumą (CPK 178 str., 185 str.).

Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ). Be to, vekselių išrašymas, įforminimas ir naudojimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintose Vekselių naudojimo taisyklėse. Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką tokia linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007).

ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalis numato, kad vekselis, mokėtinas jį pateikus, turi būti apmokėtas vekselį pateikus mokėtojui per vienerius metus nuo jo išrašymo dienos. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas ieškovui išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 1300,00 Eur sumai. Šis vekselis buvo išrašytas 2016-07-15, jame nebuvo nurodytas terminas iki kada N. B. turi įvykdyti prievolę. Kadangi vekselyje nebuvo nurodyta įvykdymo data, todėl šiuo atveju vekselis, mokėtinas ieškovui pareikalavus.

Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 str. 2 d.). Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką ir atlygį už skolinimą, jeigu toks priklauso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, jei skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą, paskolos sutarties sudarymas preziumuojamas ir pareigą įrodyti, jog pinigų negavo, turi atsakovas. Paties vekselio, kaip raštelio turinys ir jame išdėstyta formuluotė, sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovas yra skolingas ieškovui po šio vekselio išdavimo.

CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.).

Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir laiku pasiskolintos sumos nesumokėjo. Byloje įrodymų apie tai, kad atsakovas su ieškovu būtų atsiskaitęs nėra (CPK 178 str.). Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1300,00 Eur negrąžintos pasiskolintos sumos yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38 str., 6.59 str., 6.205 str., 6.256 str. 1 d., 6.870 str. 1 d., 6.873 str., 6.881 str. 1 d., 6.886 str. 1 d.).

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Remiantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 29,00 Eur žyminis mokestis ir 242,00 Eur išlaidos susijusios su advokato teisine pagalba. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš atsakovo priteistinos ieškovui (CPK 80 str. 1 d., 7 d., 93 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Kadangi atsakovui procesinių dokumentų įteikti gyvenamosios ir darbo vietų adresais nėra galimybės, ieškovas neprašo skirti kuratoriaus, tačiau prašo įteikti atsakovui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, todėl teismo sprendimas atsakovei įteiktinas viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinas 18 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

priteisti ieškovui D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 1300,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1300,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-03-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 271,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Paskelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:

„Vilniaus regiono apylinkės teisme 2018-05-10 priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-3999-213/2018 pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovui N. B. dėl 1300,00 Eur skolos, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai. Atsakovo gyvenamosios ir darbo vietos nežinomos, todėl atsakovui sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams pareiškimą atitinkantį CPK 11 str. ir CPK 287 str. 2 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.“