- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- e2S-2985-450/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03408-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- UAB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- R. Ž.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Lietuvos draudimas“ atstovo V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. ir 2018 m. spalio 24 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui R. Ž. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo R. Ž. 4 262,42 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 96,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui R. Ž. dėl žalos atlyginimo ir UAB „Lietuvos draudimas“ atstovui V. P. skyrė 300 Eur baudą.
3. Teismas nurodė, kad ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ į teismą su analogišku ieškiniu atsakovui R. Ž. kreipiasi ne pirmą kartą. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi c. b. Nr. e2-10566-860/2018 ieškinį atsisakyta priimti, kadangi atsakovas deklaravęs savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste (adresu Minties g. 20-59), nurodyta kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Ieškovui apskundus minėtą teismo nutartį, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi paliko ją nepakeistą. Klausimas dėl ieškinio teismingumo jau buvo išspręstas ne tik pirmos instancijos teismo nutartimi, bet ir apeliacinės instancijos teisme, kuris patvirtino, kad šis ginčas turi būti nagrinėjamas būtent Vilniaus miesto apylinkės teisme, o Vilniaus regiono apylinkės teismui ieškinys nėra teismingas. Todėl teismo vertinimu, šiuo klausimu nebegali būti jokių ginčų.
4. Teismas nustatė, kad vis dėlto, ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pakartotinai kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus, pateikdamas tą patį ieškinį, tik nurodydamas, jog atsakovas R. Ž. nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos, o faktinė jo gyvenamoji vieta yra Sodų g. 19-10, Skaidiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r.; be to, pridėjo 2018 m. spalio 2 d. Gyventojų registro išrašą iš VĮ „Registrų centro“, kuriame parašyta, kad R. Ž. nedeklaravo savo paskutinės gyvenamosios vietos. Teismas atkreipė dėmesį, kad išrašą suformavo vartotojas V. P., kuris ir pateikė teismui ieškinį per EPP sistemą.
5. Teismas 2018 m. spalio 3 d. patikrino atsakovo gyvenamąją vietą VĮ „Registrų centro“ Gyventojų registre, kur nurodyta, kad atsakovo paskutinė gyvenamoji vieta yra būtent adresu Minties g. 20-59, Vilnius.
6. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, darė išvadą, kad AB „Lietuvos draudimas“ atstovas V. P., net ir gavęs galutinį aukštesnės instancijos teismo išaiškinimą dėl ieškinio teismingumo, piktybiškai pateikė tą patį ieškinį Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams, be to, dar nurodydamas netikslius atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos duomenis, taip siekdamas suklaidinti teismą.
7. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui V. P. teismas skyrė 300 Eur baudą (CPK 95 str., 106 str. 1 d.); atkreipė dėmesį, kad bauda, kuri paskirta juridinio asmens atstovui, išieškoma iš jo asmeninių lėšų (CPK 106 str. 3 d.).
8. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsisakė priimti, kaip neteismingą Vilniaus regiono apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).
Šalies argumentai
9. Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas V. P. pateikė prašymą, kuriuo prašė panaikinti jam teismo paskirtą 300 Eur baudą. Nurodė, kad jis neklaidino teismo; jis pateikė teismui duomenis gautus iš VĮ Registrų centro apie atsakovo R. Ž. gyvenamosios vietos deklaracijos duomenis. 2018 m. spalio 2 d. pakartotinai teikė ieškinį Vilniaus rajono rūmams, nes ieškinio teikimo dieną atsakovas gyvenamosios vietos nedeklaravo, t. y. po pirmo ieškinio pateikimo pasikeitė deklaruotos gyvenamosios vietos adreso duomenys, o atsakovo faktinė gyvenamoji vieta buvo Vilniaus rajone
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
10. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 24 d. nutartimi AB „Lietuvos draudimas“ atstovo V. P. prašymą tenkino iš dalies ir Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartimi ieškovo atstovui V. P. paskirtą 300 Eur baudą sumažino iki 150 Eur; kitoje dalyje prašymą atmetė.
11. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai pirmą kartą teiktą ieškovo ieškinį atsisakė priimti 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi; Vilniaus apygardos teismas minėtą pirmos instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą 2018 m. rugsėjo 28 d. Pakartotinai ieškovas į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus su ieškiniu kreipėsi 2018 m. spalio 2 d.; teismas 2018 m. spalio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pakartotinai pateiktą ieškovo ieškinį ir skyrė ieškovo atstovui 300 Eur baudą. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad šiuo laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. spalio 5 d. (taip pat iki pat šiol) būtų pakeisti atsakovo R. Ž. deklaracijos duomenys.
12. Teismo vertinimu, šių nustatytų duomenų nepaneigia ir VĮ Registrų centro 2018 m. spalio 15 d. pažyma Nr. GR.4A-1731; joje nurodyta, kad R. Ž. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys 2018 m. rugpjūčio 20 d. panaikinti buto, esančio Minties g. 20 – 59, Vilnius, savininko prašymu. Taigi, paskutinį kartą R. Ž. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys, dar gi ne paties R. Ž. prašymu, o buto savininko prašymu, keisti iki teismų priimtų sprendimų dėl ieškovo pateikto ieškinio teismingumo klausimo išsprendimo. Tad nėra jokio pagrindo teigti, kad po teismų sprendimų, kuriais buvo nuspręsta dėl ieškinio teismingumo, - neva pasikeitė atsakovo gyvenamosios vietos deklaracijos duomenys, tad ieškinys galėjo būti pakartotinai pateiktas tam pačiam teismui.
Šalies argumentai
13. Dar daugiau, teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovo atstovas V. P. pateikdamas Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą dėl pirmos instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarties panaikinimo nurodė, kad: „Remiantis GRT 2018 m. rugpjūčio 29 d. pažyma, atsakovas nedeklaravo gyvenamosios vietos. Šie duomenys patvirtina, kad ieškinys teismingas vieninteliam teismui – Vilniaus regiono teismo Vilniaus rajono rūmams.“; šių aplinkybių patvirtinimui prie atskirojo skundo ieškovo atstovas pridėjo VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašą. Taigi, Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant ieškovo atskirąjį skundą šios ieškovo atstovo nurodomos aplinkybės dėl atsakovo gyvenamosios vietos deklaravimo / nedeklaravimo buvo žinomos. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad ieškovo ieškinys yra teismingas būtent Vilniaus miesto apylinkės teismui, o ne Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas atkreipė dėmesį, kad ir šiuo metu VĮ Registrų centro Gyventojų registre atsakovo R. Ž. paskutinė gyvenamoji vieta nurodoma Vilniuje, Minties g. 20 – 59.
15. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, darė išvadą, kad ieškovo atstovui pakartotinai teikti ieškinį Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams, kai šis klausimas dėl ieškinio teismingumo jau buvo išspręstas, ne tik pirmos instancijos teismo nutartimi, bet ir apeliacinės instancijos teismas patvirtino, jog šis ginčas turi būti nagrinėjamas būtent Vilniaus miesto apylinkės teisme, o Vilniaus regiono apylinkės teismui ieškinys nėra teismingas, - nebuvo jokio pagrindo. Ieškovo atstovas piktybiškai nepaisė teismų sprendimų, tad jis neabejotinai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, tad panaikinti jam paskirtą baudą nėra pagrindo.
16. Nors teismas byloje nustatė, kad ieškovo atstovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, tačiau, teismo vertinimu, nepakanka duomenų padaryti išvadai, jog jis dar ir siekė teismą sąmoningai suklaidinti dėl netikslių atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos duomenų. Tad teismas manė, kad yra pagrindas ieškovo atstovui paskirtą baudą sumažinti. Byloje nėra pateikta duomenų apie ieškovo atstovo turtinę padėtį. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sumažino ieškovo atstovui paskirtą baudą iki 150 Eur (CPK 107 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Atskiruoju skundu ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas V. P. prašo panaikinti atstovui skirtą baudą bei pripažinti, kad pirmos instancijos teismo motyvai dėl atstovo piktnaudžiavo yra nepagrįsti.
17.1. Atstovas niekada neklaidino teismų, nepiktnaudžiavo ir per daugiau nei 15 atstovavimo teisminėse bylose metų atstovui pirmą kartą skiriama bauda. 2018 m. spalio 8 d. prašyme panaikinti baudą atstovas nurodė priežastis, kodėl jis pakartotinai teikė ieškinį tam pačiam teismui - buvo įsitikinęs, kad laikotarpiu nuo pirmo ieškinio pateikimo iki antro ieškinio pateikimo pasikeitė atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos duomenys.
17.2. Vienintelė atstovo klaida yra ta, kad teikdamas antrą ieškinį tam pačiam teismui jis išsamiai neišaiškino, kodėl jis priėmė tokį sprendimą. Ieškovo ieškiniai yra trumpi, lakoniški, bet tokie ieškiniai teikiami ne dėl piktnaudžiavimo, o dėl didelių darbo krūvių, skubėjimo, reikalavimo dirbti efektyviai.
17.3. Teismas, nusprendęs, kad atstovas piktnaudžiauja, atėmė galimybę atnaujinti praleistą senaties terminą, t. y. terminas nebus atnaujintas, nes ieškovas, teismo vertinimu, piktybiškai teikė ieškinį neteismingam teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
19. Nagrinėjamu atveju ieškovo atstovas nurodo, kad nesutinka su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. ir 2018 m. spalio 24 d. nutartimis. Pažymėtina, kad teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis paskirti baudą atskiruoju skundu neskundžiama, t. y. negali būti apskundimo objektas. CPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Atskirasis skundas gali būti duodamas tik dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas (CPK 107 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Aptariamu atveju ieškovo atstovas pateikė prašymą panaikinti jam paskirtą 300 Eur baudą, šį prašymą teismas 2018 m. spalio 24 d. nutartimi tenkino iš dalies. Iš ieškovo atstovo paduoto atskirojo skundo matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl atstovo piktnaudžiavo, pateiktu skundu iš esmės siekiama, kad būtų panaikinta ieškovo atstovui teismo paskirta bauda ir motyvai dėl piktnaudžiavimo. Esant tokiai procesinei situacijai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, laikytina, kad šiuo atveju apeliantas skundžia Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį, kuria iš dalies tenkintas prašymas panaikinti teismo paskirtą baudą.
20. Šioje apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias baudos už procesinių pareigų nevykdymą, piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimą (CPK 95 straipsnis, 106 straipsnio 1 dalis), ir pagrįstai iš dalies tenkino apelianto prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo.
21. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.
22. Civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
23. CPK 107 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Kaip matyti tiek iš atskirojo skundo turinio, tiek iš pirmosios instancijos teismo atmesto prašymo panaikinti baudą, apeliantas neigia pirmosios instancijos teismo konstatuoto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo atstovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, pateikdamas pakartotinį ieškinį, tačiau teismui nepakako duomenų padaryti išvadai, jog jis dar ir siekė teismą sąmoningai suklaidinti dėl netikslių atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos duomenų, todėl teismas ieškovo atstovo prašymą panaikinti jam paskirtą baudą tenkino iš dalies ir sumažino paskirtą baudą iki 150 Eur.
24. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai pirmą kartą teiktą ieškovo ieškinį atsisakė priimti 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi; Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 28 d. minėtą pirmos instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Pakartotinai ieškovas į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus su ieškiniu kreipėsi 2018 m. spalio 2 d.; pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pakartotinai pateiktą ieškovo ieškinį ir skyrė ieškovo atstovui 300 Eur baudą. Iš VĮ Registrų centro 2018 m. spalio 15 d. pažymos Nr. GR.4A-1731 matyti, kad R. Ž. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys 2018 m. rugpjūčio 20 d. panaikinti buto, esančio Minties g. 20 – 59, Vilnius, savininko prašymu, t. y. duomenys keisti iki teismų priimtų sprendimų dėl ieškovo pateikto ieškinio teismingumo klausimo išsprendimo. Kad apie atsakovo gyvenamosios vietos adreso duomenų pasikeitimą ieškovui buvo žinoma anksčiau nei pakartotinai teikiant ieškinį, patvirtina ieškovo atstovo teiktame atskirajame skunde dėl 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarties panaikinimo nurodytos aplinkybės, jog remiantis GRT 2018 m. rugpjūčio 29 d. pažyma, atsakovas nedeklaravo gyvenamosios vietos; šie duomenys patvirtina, kad ieškinys teismingas vieninteliam teismui – Vilniaus regiono teismo Vilniaus rajono rūmams. Nepaisant ieškovo nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys yra teismingas būtent Vilniaus miesto apylinkės teismui, o ne Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad ieškovo atstovui apie atsakovo gyvenamosios vietos adreso duomenų pasikeitimą buvo žinoma dar iki ieškinio teismingumo klausimo išsprendimo apeliacinės instancijos teisme, tačiau ieškovo atstovui pakartotinai pateikus ieškinį Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams, kai klausimas dėl ieškinio teismingumo jau buvo išspręstas ir apeliacinės instancijos teismas patvirtino, jog šis ginčas turi būti nagrinėjamas būtent Vilniaus miesto apylinkės teisme, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovo atstovas piktybiškai nepaisė teismų sprendimų, tad jis neabejotinai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo atstovo elgesys, formaliai naudojantis jam suteikta teise teikti ieškinį, kai teismų nutartimis teikiamo ieškinio teismingumo klausimas jau buvo išspręstas, lemia ir papildomas valstybės sąnaudas, susijusias su teisminių procesų organizavimu bei vykdymu.
27. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.