- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2019-04-01
- Bylos Nr.
- AN2-137-348/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00134-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Pareiškėjas
- P. J.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo P. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. sausio 22 d. nutarties, kuria P. J. skundas atmestas ir paliktas galioti 2018 m. lapkričio 20 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. P. J. 2018 m. lapkričio 2 d. pareiškimu kreipėsi į policijos komisariatą dėl to, kad 2018 m. lapkričio 1 d., apie 10.00 val., atvykęs į kapines su sutuoktine G. J., (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad ant sutuoktinės tėvo A. V. D. kapo nėra medinio kryžiaus ir gėlių, dėl ko jam padaryta 80,00 Eur turtinė žala. Įtaria, kad vagystę įvykdė J. J., gyvenanti F. Vaitkaus g. 9a, Prienuose.
2. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato (toliau – Institucijos) tyrėjo 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 punktu, nes J. J. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, sudėties požymių.
Šalies argumentai
3. Nesutinkant su 2018 m. lapkričio 20 d. Institucijos nutarimu, pareiškėjas kreipėsi su skundu į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus prašydamas panaikinti Institucijos 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimą. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. sausio 22 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą ir konstatavo, kad nenustatyta J. J. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje požymių, todėl Institucija pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną.
4. Apeliaciniame skunde pareiškėjas P. J. prašo priimti sprendimą vadovaujantis teisinės valstybės principu, kad būtų vykdomas teisingumas teisiniais veiksmais, bet ne pykčio emocijomis bei, kad J. J. gražintų į kapavietę paimtus daiktus kokie jie buvo, nes toje kapavietėje palaidoti trys asmenys, o jai leidimas buvo išduotas laidoti tik vieną asmenį.
4.1. Skunde nurodo, kad J. J. žinojo apie planuojamą uždėti antkapį ant kapavietės, nes jai buvo parodytas planas. Anot apelianto, jis pagamino antkapį, jį impregnavo atitinkamomis priemonėmis, po ko padėjo kapavietėje. J. J. iš pykčio nuėmė antkapį, nes nesutarė dėl tėvo palikto turto pasidalijimo su seserimi.
4.2. Taip pat apeliantas nurodo, kad leidimas laidoti nesuteikia teisės vertinti kapo įvaizdžio ir paimti kitų artimųjų paliktų daiktų, nes kapavietė nėra J. J. nuosavybė. Ji, kaip atsakingas asmuo, atsakinga tik už kapavietės priežiūrą. Skundo autorius pažymi, kad nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog jį apklausė tyrėjas V. S., nes šis pareigūnas jo neapklausė. Apelianto įsitikinimu, tiek tyrėjo nutarimas, tiek teismo nutartis priimti nesivadovaujant teisės valstybės principu.
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. P. J. apeliacinis skundas atmetamas.
7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
8. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas nesutinka su Institucijos ir apylinės teismo atliktu duomenų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, tačiau šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad apylinkės teismo skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant šį skundą nevertinamos aplinkybės susijusios su G. J. ir J. J. nesutarimais dėl turto paveldėjimo, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
10. Administracinio nusižengimo bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 2 d. pareiškimu kreipėsi į policijos komisariatą dėl to, kad 2018 m. lapkričio 1 d., apie 10.00 val., atvykęs į kapines su sutuoktine G. J., esančias (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad ant sutuoktinės tėvo A. V. D. kapo nėra medinio kryžiaus ir gėlių, dėl ko jam padaryta 80,00 Eur turtinė žala. Įtaria, kad vagystę įvykdė J. J.. Institucijos tyrėjas, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal P. J. pareiškimą, kadangi nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 108 straipsnyje.
11. Pažymima, kad ANK 108 straipsnis numato atsakomybę tam, kas, tyčia pavogė, sukčiavimo, turto pasisavinimo ar iššvaistė, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Svetimo turto pagrobimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia.
12. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su P. J. apeliaciniu skundu ir išnagrinėjęs teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Institucijos tyrėjo 2018 m. lapkričio 20 d. nutarime ir Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartyje išsamiai išanalizuotos pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės, teisingai įvertinti pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių tyrimo metu gauti duomenys, tiek Institucijos, tiek ir teismo priimtuose sprendimuose padarytos išvados pagrįstos surinkta medžiaga ir motyvuotos, su jomis visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas, todėl jų detaliai nekartoja.
13. Tiek tyrėjas, tiek apylinkės teismas, priimdami procesinius sprendimus, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo 2008 m. lapkričio 19 d. Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ Kapinių tvarkymo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), t. y. minėtų taisyklių 20 punkto nuostatomis, kurios nurodo, kad už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša. Iš bylos medžiagos matyti, kad toks asmuo yra J. J.. Šią aplinkybę patvirtina ne tik J. J. parodymai, bet ir kiti objektyvūs duomenys, t. y. informacija gauta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad A. V. D. ir kitų artimųjų giminaičių kapavietę prižiūri J. J.. J. J. parodymais nustatyta, kad tėvas A. V. D. mirė (duomenys neskelbtini), laidotuvėmis rūpinosi ji viena, nes sesuo G. J. ir jos sutuoktinis P. J. atsisakė padėti. Kapavietę ji prižiūri taip pat viena. 2018 m. spalio mėn. atvykusi sesuo su sutuoktiniu nurodė, jog ant tėvo kapo padarys medinę tvorelę gėlėms susidėti, tačiau ji prašė nieko nedaryti, nes visko kapavietei užtenka. Prieš lapkričio mėn. lankė kapus ir pamatė, kad ant tėvo kapo uždėtas kažkoks medinis rėmas, kuris, jos manymu, visiškai netiko prie kapo, todėl jį nuėmė ir parsivežė į namus. Plastmasinių gėlių, kurios buvo susmaigstytos į žemę, ji neėmė, jas sudėjo į vazą ir paliko prie kapo. Taigi, šie bylos duomenys leidžia teigti, kad J. J. veikoje nėra subjektyvaus požymio – kaltės, todėl nėra ir nusižengimo sudėties, numatytos ANK 108 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog turto pagrobimo faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis, tokio pažeidimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Tai, kad pareiškėjas kitaip vertina bylos aplinkybes ir esančius įrodymus, nereiškia, kad Institucijos ar teismo priimtas sprendimas yra nepagrįstas.
14. Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjo P. J. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Byloje surinkta medžiaga yra pakankama, ji tinkamai ir teisingai įvertinta, padarytos teisingos ir pagrįstos išvados dėl pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, todėl pagrįstai, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu buvo priimtas Institucijos tyrėjo 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal P. J. pareiškimą. Apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisingą procesinį sprendimą palikti galioti Institucijos tyrėjo 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimą. Pagrįstai skunde akcentuojama, kad tyrėjas V. S. neapklausė pareiškėjo, nes pareiškėją apklausė tyrėja V. V., tačiau dėl šio rašymo apsirikimo nėra pagrindo naikinti skundžiamos apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarties. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Alytaus apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją ar keisti P. J. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. sausio 22 d. nutartį nepakeistą ir P. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.