- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-22
- Bylos Nr.
- II-13-939/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00134-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Pareiškėjas
- P. J.
- Kategorijos
- 16.9.2Nustatyto greičio viršijimas (ANK 416 str.)
- 21.8.1Teisė apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ANK 621 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
nutarimą priėmusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato atstovui E. T.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo P. J. skundą dėl nutarimo dėl administracinės teisenos nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. J. teismui pateikė skundą dėl nutarimo dėl administracinės teisenos nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašo panaikinti nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują nutarimą, kad J. J. veiksmai yra neteisėti ir įpareigoti ją atstatyti kapavietės sutvarkymą (uždėti antkapį, pripilti juodžemio, sudėti gėles).
Skunde nurodė, kad su priimtu nutarimus nesutinka. Paaiškino, kad vykdydami velionio prašymą jį palaidojo į kapavietę, kurioje palaidoti sutuoktinės broliai. Sutuoktinė visą laiką prižiūrėjo kapavietę, J. J. niekada to nedarė. Ruošdamasis lapkričio 1 d. nubraižė brėžinį antkapiui, apie tai pasakė J. J.. Ši nurodė, kad išlaidos kapavietės priežiūrai nereikalingos, nors jis pinigų neprašė. Savo lėšomis padarė antkapį, kurį nuvežė į kapines ir padėjo, pripylė juodžemio, prismaigstė dirbtinių gėlių. Atvykęs lapkričio 1 d. ant kapo nieko neberado. Mano, kad J. J. neturėjo teisės parsivežti namo mirusiajam skirtos dovanos. Taip pat mano, jog turi pilną teisę tvarkyti sutuoktinės tėvo ir kitų jos artimųjų kapavietę, todėl byloje priimtas nutarimas, neįvertinus visų aplinkybių, yra šališkas ir naikintinas.
Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė. Papildomai nurodė, kad antkapis buvo medinis, jį pagamino pagal brėžinį. Mirusiojo, kuris palaidotas ginčo kapavietėje, testamente nebuvo išreikšta valia kas turės prižiūrėti kapavietę po jo mirties. Nežino kas pateikė prašymą laidoti sutuoktinės tėvą V. D.. Laidojimo tvarkos taip pat nežino. J. J. jam nenurodė, kad yra atsakinga už kapų tvarkymą. Mano, kad J. J. neturėjo teisės nuo kapinių pasiimti daiktų ir parsivežti jų namo.
Atsiliepimas
Nutarimą priėmusi institucija Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono komisariatas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašo skundą atmesti. Mano, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Kad J. J. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, tyrimo metu pilnai įrodyta pagrindžiant faktinėmis aplinkybėmis, surinktomis atliekant dėl įvykio administracinio nusižengimo bylos teiseną. J. J. nurodė, kad ji nepavogė medinio kryžiaus ir gėlių, šie daiktai netenkino jos, kaip atsakingo už kapavietę asmens, poreikių, kryžiaus statymo darbai nebuvo su ja suderinti, todėl juos nuo kapo pašalino, nes tam turi teisę. Kryžiaus neišmetė, jį laiko namuose, gali gražinti P. J., plastikinės gėlės buvo sudėtos į vazą ir paliktos ant kapo, todėl turtinė žala nėra padaryta. Kad ir po dingusių daiktų kapai atrodė tvarkingi ir prižiūrėti, patvirtino ir pats pareiškėjas P. J.. Kad J. J. yra paskirta atsakinga už kapavietės tvarkymą, pagrindė faktinėmis aplinkybėmis, pateikdama administracinio nusižengimo tyrimo metu UAB „Prienų butų ūkis” prašymo dėl leidimo laidoti išdavimo kopiją. UAB „Prienų butų ūkis“ patvirtino, kad A. V. D. ir kitų artimųjų giminaičių kapavietę prižiūri J. J..
Nutarimą priėmusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato atstovas E. T. teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes, prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 2 d. pareiškimu kreipėsi į policijos komisariatą dėl to, kad 2018 m. lapkričio 1 d., apie 10.00 val., atvykęs į kapines su sutuoktine G. J., esančias (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad ant sutuoktinės tėvo A. V. D. kapo nėra medinio kryžiaus ir gėlių, dėl ko jam padaryta 80,00 Eur turtinė žala. Įtaria, kad vagystę įvykdė J. J., gyvenanti (duomenys neskelbtini).
Apklaustas pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. spalio 27 d., apie 16.00 val., kartu su sutuoktine atvyko į kapines, esančias (duomenys neskelbtini), tvarkyti mirusiojo A. V. D. kapavietės. Ant kapavietės uždėjo juodai nudažytą medinį kryžių, į jo vidų pripylė juodžemio, susmaigstė 6 vnt. plastmasinių gėlių. Atvykę į kapines 2018 m. lapkričio 1 d., apie 10.00 val., pastebėjo, kad kapavietė pertvarkyta, ant kapo nėra kryžiaus ir gėlių, juodžemis išlygintas, dalis jo – nusemta, pasodintos kitos gėlės, uždegtos žvakės. Dėl vagystės jam padaryta 80,00 Eur turtinė žala. Įtaria, kad vagystę įvykdė J. J., gyvenanti (duomenys neskelbtini), kuri yra jo sutuoktinės sesuo, o mirusysis A. V. D. – jų tėvas.
Apklausta J. J. parodė, kad jos tėvas A. V. D. mirė (duomenys neskelbtini). laidotuvėmis rūpinosi ji viena, nes sesuo G. J. ir jos sutuoktinis P. J. atsisakė padėti. Kapavietę ji prižiūri taip pat viena. 2018 m. spalio mėn. atvykusi sesuo su sutuoktiniu nurodė, jog ant tėvo kapo padarys medinę tvorelę gėlėms susidėti, tačiau ji prašė nieko nedaryti, nes visko kapavietei užtenka. Prieš lapkričio mėn. lankė kapus ir pamatė, kad ant tėvo kapo uždėtas kažkoks medinis rėmas, kuris, jos manymu, visiškai netiko prie kapo, todėl jį nuėmė ir parsivežė į namus. Plastmasinių gėlių, kurios buvo susmaigstytos į žemę, ji neėmė, jas sudėjo į vazą ir paliko prie kapo.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. J. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į UAB „Prienų butų ūkis“ prašydama išduoti leidimą laidoti A. V. D. Prienų rajono ir Birštono miesto civilinėse kapinėse (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu UAB „Prienų butų ūkis“ 2018 m. gruodžio 5 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jų turimais duomenimis (duomenys neskelbtini) kvartale (duomenys neskelbtini) eilėje (duomenys neskelbtini) kapavietę, kurioje, be kitų asmenų, palaidotas ir A. V. D., prižiūri J. J..
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato tyrėjas V. S., apklausęs P. J., J. J., įvertinęs pateiktą prašymą dėl leidimo laidoti išdavimo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo 2008 m. lapkričio 19 d. Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ Kapinių tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 20 punkto nuostatomis, kurios teigia, kad už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša, (duomenys neskelbtini) priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, kadangi J. J. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo numatyto ANK 108 straipsnio 1 dalyje, požymių, kadangi minėtas asmuo vienas turi teisę tvarkyti savo tėvo kapą.
Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Sutinkamai su ANK 108 straipsnio nuostatomis, galiojusiomis kilusio ginčo metu, vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (3 x 50,00=150,00 Eur), užtraukė baudą nuo devyniasdešimt iki trijų šimtų eurų. Analizuojant komentuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius, atkreiptinas dėmesys, kad ANK 108 straipsnyje įtvirtintas nusižengimas gali būti padarytas tik tyčia, todėl kiekvienu atveju būtina nustatyti, jog nusižengimą padaręs asmuo suprato pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, arba suprato pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai, 3 dalis).
Šiuo aspektu analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą teismas pažymi, jog sutinka su institucijos priimtu nutarimu, kadangi J. J. veiksmuose nėra pagrindinio administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, sudėties požymio – kaltės. Taisyklių 20 punkte numatyta, jog už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog už kapavietės priežiūrą yra atsakinga J. J.. Bylos duomenys nepatvirtina, jog mirusysis raštu buvo išreiškęs savo valią dėl palaikų laidojimo organizavimo, šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir pats pareiškėjas, todėl teisę organizuoti mirusiojo laidojimą turėjo tiek J. J., tiek ir pareiškėjo sutuoktinė, o tik jų nesant arba atsisakant tai daryti, šią pareigą ir iš jos kylančias teises galėjo įgyti kitas veiksnus asmuo. Todėl ir J. J., turėdama leidimą laidoti mirusįjį, taip pat įgijo teisę ir tvarkyti jo kapavietę. Kaip apklausta J. J. patvirtino ji ant kapo rado medinį rėmą, kuris, jos manymu, visiškai netiko prie kapo, todėl jį nuėmė ir parsivežė į namus, o plastmasinių gėlių ji neėmė, jas sudėjo į vazą ir paliko prie kapo. Vadinasi J. J. turėdama įstatymo jai suteiktą teisę prižiūrėti velionio kapavietę joje tvarkėsi kaip tinkama. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog pagal Taisyklių 20 punktą atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūros darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar kolumbariumo nišoms, kolumbariumui ar kitiems statiniams. Tuo tarpu byloje nėra įrodymų, kad žala buvo padaryta būtent pareiškėjui. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ant kapo būtų palikęs plastmasine gėles, taip pat nėra įrodymų, kad jos nuo kapo būtų dingusios. Bylos duomenimis akivaizdu, jog nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi institucija jį priėmė teisėtai, įvertinusi byloje surinktą medžiagą, todėl naikinti skundžiamą institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko pareiškėjo skundas atmestinas.
Atkreiptinas dėmesys, kad artimų giminių ginčas teisme dėl kapavietės valdymo savaime rodo nesugebėjimą nesutarimus spręsti korektiškai, išlaikant pusiausvyrą tarp ginčo šalių interesų pagarbiai elgtis su artimų giminaičių atminimu – jų kapavietę sutvarkyti tinkamai.
Be to, vienu iš skundo reikalavimų pareiškėjas prašo priimti naują nutarimą, kad J. J. veiksmai yra neteisėti ir įpareigoti ją atstatyti kapavietės sutvarkymą (uždėti antkapį, pripilti juodžemio, sudėti gėles). Pažymėtina, jog pagal ANK 642 straipsnio 1 dalį išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima vieną iš šių sprendimų: palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti; panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą; panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes; panaikinti nutarimą ir pripažinti administracinį nurodymą įvykdytu; pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos. Iš minėto straipsnio formuluotės seka, jog apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, neturi teisės priimti pareiškėjo prašomo sprendimo, todėl pareiškėjo skundas ir šioje dalyje negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621-623 straipsniais, 626 straipsniu, 642 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
palikti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos nepakeistą ir P. J. skundo netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariatui medžiagą, pagal kurią atisakyta pradėti (nutraukti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinę bylą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.