- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-19
- Bylos Nr.
- 2A-434-527/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“
- Atsakovas
- V. T.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9255-587/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ ieškinį atsakovui V. T. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 600,25 Lt skolos už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2013-02-28 proporcingai atsakovo nuosavybės teise priklausančiam butui priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 332 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 33–36). Ieškovė nurodė suteikusi namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name ((duomenys neskelbtini), Kaune), kuriame nuosavybės teise turi butą atsakovas, todėl jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Buto bei negyvenamųjų patalpų savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo, todėl, net ir atsijungęs savo buto įrenginius nuo namo šilumos ir karšto vandens perdavimo tinklų, atsakovas išlieka šilumos ir karšto vandens sistemos bendraturčiu.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad 2002 m. spalio mėnesį atsakovo bute pagal 2002-09-05 AB „Kauno energija“ išduotas technines sąlygas Nr. 4/1498 įrengtas autonominis šildymas. Šiluminis mazgas sumontuotas atsakovui priklausančiame rūsyje ir tiesiogiai prijungtas prie šiluminės trasos. 2002-10-29 su AB „Kauno energija“ sudaryta sutartis Nr. 4502000527/528 dėl buto su įrengta autonomine šildymo tiekimo sistema šilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo ir šilumos įrenginių eksploatavimo paslaugų. Pasikeitus šilumos punktų aptarnavimo tvarkai, 2006 m. spalio mėn. su turinčia licenziją UAB „Lomenita“ sudaryta sutartis dėl šilumos punkto ir šildymo sistemų aptarnavimo. Į ieškovę ne kartą raštu buvo kreiptasi su prašymu pateikti skolos susidarymo priežastį, konkrečiai nurodant, už kokius ir kada atliktus darbus priskaičiuojamas mokestis bei kompensuoti dalį atsakovo sumokėtos sumos UAB „Lomenita“ už šildymo sistemų aptarnavimą. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakyme Nr. 1-297 „Dėl šilumos taisyklių patvirtinimo“ 32 ir 32.2 punktuose nurodyta, kad tarp daugiabučio namo buto savininko ir šildymo sistemos prižiūrėtojo turi būti sudaryta pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūros sutartis. Tokia sutartis tarp atsakovo ir ieškovės nesudaryta. Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo taisyklėse, patvirtintose 2010-07-22 Tarybos sprendimu Nr. T-441, nurodoma, kas yra bendro naudojimo objektai. Atsijungus nuo bendrų šilumos perdavimo tinklų, bendraturčiu išliekama tokiu atveju, jei yra šildomos bendro naudojimo patalpos (laiptinė). Laiptinė, kurioje yra atsakovo butas, nešildoma. Ieškinyje neteisingai nurodomas skolos objektas ir suma, administravimo ir pastatų techninės priežiūros mokesčiai yra sumokėti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013-10-28 sprendimu (b. l. 101–103) ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 42–43). 2002 m. spalio mėnesį pagal 2002-09-05 AB „Kauno energija“ išduotas technines sąlygas Nr. 4/1498 atsakovo bute įrengtas autonominis šildymas (b. l. 14–15). 2002-10-29 atsakovas su AB „Kauno energija“ sudarė sutartį dėl buto su įrengta autonomine šildymo sistema šilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo ir šilumos įrenginių eksploatavimo paslaugų (b. l. 17–19). Nuo 2006-03-02 ieškovė paskirta namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno m., administratoriumi (b. l. 33). Pagal ieškovės pateiktas sąskaitas už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2013-02-28 atsakovui paskaičiuota 600,25 Lt skola už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas (b. l. 45–46). Byloje nėra duomenų, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl paslaugų teikimo. Atsakovo butas (duomenys neskelbtini), Kaune yra atjungtas nuo centrinio šildymo, o laiptinė, kuria naudojasi atsakovas, yra nešildoma. Atsakovas įstatymų nustatyta tvarka yra atsijungęs nuo centralizuoto šildymo. 2002-09-04 atsakovas kreipėsi į AB „Kauno energija“ su paraiška techninėms sąlygoms gauti (b. l. 15). 2002-09-05 išduotos buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, techninės sąlygos, siekiant atlikti šilumos prietaisų atjungimą nuo bendros pastato šildymo sistemos (b. l. 15). 2002-10-29 su AB „Kauno energija“ sudaryta sutartis Nr. 4502000527/528 dėl buto su įrengta autonomine šildymo sistema šilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo ir šilumos įrenginių eksploatavimo paslaugų (b. l. 17). Sutarties sąlygose numatyta, kad šilumos tiekimo įmonė įsipareigojo tiekti šilumą atsakovo patalpoms šildyti (Sutarties 3.2 p.), eksploatuoti objekto šilumos perdavimo, paskirstymo ir buto autonominės šildymo sistemos įrenginius bei šilumos apskaitos prietaisą (Sutarties 3.4 p.). Teismas sprendė, jog tai, kad ieškovė yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, administratoriumi, nesudaro pagrindo skaičiuoti atsakovui mokesčio už šildymo sistemų priežiūrą, kadangi šiluminis mazgas įrengtas atsakovui priklausančiame rūsyje ir tiesiogiai prijungtas prie šiluminės trasos. Ieškovė neįrodė, kad prašomo dydžio mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, atsakovui esant atsijungus nuo centralizuotos šildymo sistemos, skaičiavo pagrįstai, byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas, atsijungdamas nuo centrinio šildymo, įsipareigojo prisidėti ir prie viso namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, šildymo sistemų išlaikymo. Ieškovė nurodė, kad skola susidarė nemokant už šildymo sistemų aptarnavimą, tik mokesčius jie užskaitė bendrai už susidariusią nepriemoką, todėl jų neišskyrė iš kitų mokesčių. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas teisėtai atsijungęs nuo bendros šildymo sistemos ir su UAB „Lomenita“ sudaręs sutartį dėl jam priklausančiame bute esančio šilumos punkto ir šildymo sistemų aptarnavimo, už šios sistemos priežiūrą bei aptarnavimą neturėtų mokėti tiek pat, kiek ir kiti namo gyventojai, kurie naudojasi AB „Kauno energija“ paslaugomis, atsakovui šios sumos turėtų būti išskirtos iš visų gyventojų bendro mokesčio ir diferencijuotos jas mažinant. Ieškovei nepateikus kitokio paskaičiavimo, kiek atsakovas turėtų mokėti mokesčių už šildymo sistemų aptarnavimą kaip atsijungęs nuo bendros šildymo sistemos vartotojas, teismas sprendė, kad iš jo reikalaujama suma nėra pagrįsta įrodymais, todėl, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, ieškinį dėl 600,25 Lt priteisimo atmetė kaip neįrodytą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu (b. l. 104–113) prašo Kauno apylinkės teismo 2013-10-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neištyrė visų byloje pateiktų įrodymų, juos netinkamai vertino, taip pat neatsižvelgė į ieškovės paaiškinimus, išdėstytus posėdžių metu, todėl sprendimas turėtų būti panaikintas.
1. Dėl pareigos apmokėti už daugiabučio namo šildymo, inžinerinių sistemų priežiūros paslaugas. Daugiabučio namo bendrasavininkų, įskaitant ir atsakovą, pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo. CK 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalyje yra įtvirtinta namo bendrasavininkų prievolė prisidėti prie bendrosios nuosavybės išlaikymo. Ieškovė prašė priteisti 600,25 Lt už namo (duomenys neskelbtini) suteiktas bendrojo naudojimo objektų administravimo, techninės priežiūros, remonto bei šilumos ūkio priežiūros paslaugas. Atsakovas nesutiko su susidariusiu įsiskolinimu, kadangi įsiskolinimas susidarė už skaičiuojamus mokesčius už šilumos ūkio priežiūrą, kuriuos, atsakovo ir teismo teigimu, ieškovė skaičiuoja nepagrįstai, nes atsakovo butas yra atjungtas nuo centrinio šildymo sistemos ir bute yra įrengtas autonominis šildymas. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje imperatyviai numatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, o Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 punkte detalizuoja, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šie bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos; 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos; 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos; 4) vietiniai inžineriniai tinklai; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas. Bendrosiomis pastato inžinerinėmis sistemomis pripažįstama pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, gilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį buto ar patalpos savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje nėra individualizuota ir kaip nors atskirai pažymėta, ji lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo ploto santykiui. Bendrojo naudojimo objektų nuosavybės specifika lemia tai, jog nėra fiziškai įmanoma kiekvienam bendrasavininkui individualizuoti jam priklausiančios bendrojo naudojimo objektų dalies, todėl prie šių objektų išlaikymo privalo prisidėti visi namo bendrasavininkai proporcingai turimam buto/patalpos plotui. Taigi, net ir atsijungęs savo buto įrenginius nuo namo šilumos ir karšto vandens perdavimo tinklų, atsakovas išlieka šilumos ir karšto vandens sistemos bendrasavininkiu. 2009-06-10 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato apžvalgoje Nr. 30 konstatuota, kad teismai, spręsdami ginčus dėl vartotojo teisės nutraukti energijos pirkimo–pardavimo sutartį tais atvejais, kai vartotojas yra buto daugiabučiame name savininkas, turi įvertinti tai, kad ir po energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo tokiam asmeniui lieka galioti įstatyminės bendrųjų namo komunikacijų ir kitų bendrojo naudojimo objektų bendraturčių pareigos. Kitaip tariant, butų ar kitų patalpų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu, nes į namą tiekiama šilumos energija yra ne tik namo bendraturčiui, kaip vartotojui, teikiama paslauga, bet kartu yra ir resursas pačiam namui išlaikyti bei išsaugoti, todėl, nepaisant to, kad vartotojas yra atsijungęs nuo centralizuotų šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų, jis turi pareigą atsakyti tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad „įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Taigi, būdamas bendrojo naudojimo objektų bendrasavininku, atsakovas privalo prisidėti prie šių objektų išlaikymo, nors ir jais nesinaudoja.
Kauno apygardos teismas 2012-09-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1791-657/2012 išaiškino, jog „kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti (CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d.). Šią priežiūrą vykdė ieškovė, todėl atsakovas privalo atlyginti už daugiabučio namo šildymo ir sistemų priežiūrą. Ji išlieka nepriklausomai, kad vartotojas atsijungė nuo pastato šildymo sistemos, nes šie mokesčiai yra priskirtini prie išlaidų bendram turtui išlaikyti“, „vieno iš bendraturčių naudojimasis ar nesinaudojimas bendros dalinės nuosavybės objektais galėtų turėti įtakos skaičiuojant mokesčius už šių objektų priežiūrą atsakovui tik tokiu atveju, jeigu būtų sudarytas bendraturčių susitarimas“.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausias Teismas 2012-05-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2013 išaiškino, jog „pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendro šildymo sistemos“; „teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad bendrojo naudojimo patalpos (laiptinės) nešildomos, buvę laiptinėse šildymo įrenginiai atjungti, todėl apeliantas negali reikalauti sumokėti už bendrų patalpų šildymą. Minėta, kad šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines /.../, bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu ji turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad savo butą atjungė nuo centralizuotai tiekiamo šildymo“.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, jog su UAB „Lomenita“ yra sudaręs sutartį dėl šildymo sistemų aptarnavimo. Sprendime nurodyta, jog šia sutartimi buvo sutarta „dėl atsakovui priklausančiame bute esančio šilumos punkto ir šildymo sistemų aptarnavimo“, bet ne dėl viso namo šilumos ūkio priežiūros. Atsakovui ir kitiems bendrasavininkams priklausanti bendrųjų inžinerinių sistemų dalis nėra aiškiai išskirta ar nurodyta, todėl šiomis namo bendrosiomis inžinerinėmis sistemomis privalo rūpintis ir prie jų išlaikymo prisidėti visi namo bendrasavininkai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, jog byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas, atsijungdamas nuo centrinio šildymo, įsipareigojo prisidėti ir prie viso namo šildymo sistemų išlaikymo. Atsakovas, būdamas namo bendrojo naudojimo objektų bendrasavininku, neturi teisės pasirinkti: prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ar ne, jis turi įstatyminę pareigą prisidėti. Šią aplinkybę patvirtina ir Kauno apygardos teismo 2012-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1791-657/2012.
Namo (duomenys neskelbtini) šilumos ūkio priežiūra yra vykdoma, tai patvirtina į bylą pateiktos galiojančios sutartys su šilumos ūkio priežiūrą atliekančiomis įmonėmis: 2006-06-01 Sutartis Nr. 06-06-60A bei 2012-06-29 Sutartis Nr. ŽKN_SUT_12_124. Atsakovas, įsirengdamas autonominį šildymą bute, sudarė galimybę sau pačiam reguliuoti šilumos kiekį bute. Toks buto atjungimas nuo centrinės šildymo sistemos sukuria teisines pasekmes, susijusias su AB „Kauno energija“, tačiau toks atsijungimas neturi įtakos atsakovo, kaip namo bendrojo naudojimo objektų bendrasavininko, nuosavybės teisei. Atsakovo nuosavybės teisė į bendrojo naudojimo objektus, tame tarpe ir inžinerines sistemas, išlieka, taigi išlieka ir teisės bei pareigos, susijusios su šių objektų išlaikymu, priežiūra ir t. t. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, šilumos punktas, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynai ir radiatoriai yra bendrojo naudojimo objektai, taigi priklauso visiems namo bendrasavininkams proporcingai jų turimų butų / patalpų plotui, todėl visi namo bendrasavininkai privalo proporcingai prisidėti prie šių objektų išlaikymo ir priežiūros.
2. Dėl sutarties. Sprendime nurodoma, jog „Ieškovui tenka pareiga įrodyti, jog paslaugos buvo teikiamos tinkamai, jog mokestis paskaičiuotas teisingai ir pagrįstai, tačiau atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė ieškovui žalą nemokėdamas mokesčių. Byloje nėra duomenų, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl paslaugų teikimo“. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka.
Ieškovė namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi yra paskirta 2006-03-02 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-787 ir 2006-03-10 Sutarties su Kauno miesto savivaldybe Nr. 53-1-6 pagrindu. Sutartys su atskirais gyventojais nėra sudaromos. Atsakovui, kaip ir kitiems namo (duomenys neskelbtini), Kaune bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkiams, paslaugos yra teikiamos ir mokesčiai yra skaičiuojami pagal galiojančius teisės aktus, o ne pagal sutartį. Atsakovas turi įstatymų (ne sutarties) nustatytą pareigą atsiskaityti už teikiamas paslaugas pagal namo administratoriaus kas mėnesį pateikiamas sąskaitas. Tais atvejais, kai administratorių, vadovaujantis CK 4.84 straipsniu, skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas, administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus, o administratoriaus veiklai mutatis mutandis yra taikomos LR CK IV knygos XIV skyriaus normos „Kito asmens turto administravimas“, todėl teisės normos, reglamentuojančios atlygintinų paslaugų teikimą, administruojant gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę, yra taikomos tik tiek, kiek jos neprieštarauja administratoriaus veiklą reglamentuojančioms teisės aktų nuostatoms.
Atsakovo pareiga atsiskaityti už suteiktas bendrojo naudojimo objektų administravimo, techninės priežiūros, remonto bei šilumos ūkio priežiūros paslaugas kyla ne iš sutarties, bet įstatymo pagrindu (CK 4.82 str. 3 d.), kuris imperatyviai apibrėžia namo visų bendrasavininkų pareigas proporcingai prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo.
Sprendime nurodoma, jog ieškovė privalėjo įrodyti, jog paslaugos buvo teiktos tinkamai, mokesčiai paskaičiuoti teisingai. Atsakovas ginčijo tik savo pareigą mokėti šilumos ūkio priežiūros mokestį, tačiau nekėlė klausimo dėl to, kaip buvo paskaičiuotas mokestis už šilumos ūkio priežiūrą ir ar paskaičiuotas teisingai, taipogi jis neginčijo kitų mokesčių paskaičiavimo pagrįstumo, bet, kaip nurodė, kitus mokesčius (administravimo, techninės priežiūros, remontų) jis moka, taigi galima preziumuoti, jog su paskaičiavimais sutinka ir juos pripažįsta. Ieškovė neprivalėjo teikti įrodymų kiekvieno mokesčio paskaičiavimui pagrįsti, nes ginčo dėl paskaičiavimo nekilo. Atsakovas nesutiko ir įrodinėjo tik tai, jog jis apskritai neprivalo mokėti už teikiamas šilumos ūkio priežiūros paslaugas. Ieškovė savo ruožtu ir įrodinėjo šią aplinkybę (pateikė rašytinius įrodymus – sutartis, paaiškinimus žodžiu, nurodė teismų praktiką), priešingu atveju, visų reikalavimų įrodinėjimas tik netikslingai apsunkintų bylą nereikalingais įrodymais siekiant pagrįsti mokesčių kilmę, dėl kurių net ginčo nėra.
Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) sudaro daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius. Byloje yra pateiktos šios sutartys: 2006-06-01 Sutartis Nr. 06-06-60A tarp UAB „Žaidas“ ir AB „City Service“ bei 2012-06-29 Sutartis Nr. ŽKN_SUT_12_124 tarp UAB „Žaidas“ ir UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ dėl šilumos ūkio priežiūros paslaugų teikimo daugiabučiuose namuose, tame tarpe ir name (duomenys neskelbtini), Kaune. Atsižvelgiant į įstatyminę nuostatą, akivaizdu, jog ne atskiras namo gyventojas sudaro sutartis su šilumos ūkio prižiūrėtoju, bet namo paskirtas administratorius. Todėl nesuprantama, kokiu pagrindu teismas nustatė, jog kyla sutartinė atsakomybė, kurios sąlygas ieškovė privalėjo įrodyti. Tuo labiau, jog ieškovė yra paskirta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu teikti administravimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas.
3. Dėl teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Teismas pažeidė materialinės teisės normas, netinkamai kvalifikuodamas susiklosčiusius teisinius santykius. Teismas susidariusią skolą siejo su sutartiniais santykiais bei iš jų kylančia sutartine atsakomybe. Aplinkybė, jog ieškovė namo (duomenys neskelbtini) administratoriumi buvo paskirta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ir privalo vykdyti įstatymines pareigas, nebuvo įvertinta. Tuo labiau, atsakovo pareiga prisidėti prie bendrosios nuosavybės išlaikymo kyla ne sutarties, bet įstatymo pagrindu.
Teismas pažeidė CK 4.82 straipsnio 3 dalį, kurioje teigiama, jog visi namo bendrasavininkai privalo proporcingai prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, nurodydamas „byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas, atsijungdamas nuo centrinio šildymo, įsipareigojo prisidėti ir prie viso namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, šildymo sistemų išlaikymo“. Tokia namo bendrasavininkų pareiga prisidėti prie išlaikymo nėra savanoriška ir bendrasavininkas negali laisva valia spręsti: prisidėti prie išlaikymo ar neprisidėti, priešingai, įstatymas įpareigoja kiekvieną bendrasavininką prisidėti, nes kiekvienas name esančio buto/patalpos savininkas kartu yra ir namo bendrųjų objektų bendrasavininkas, kuris turi tam tikras teises ir pareigas.
Teismas pažeidė CK 4.82 straipsnio 3 dalį, kurioje teigiama, jog visi namo bendrasavininkai privalo proporcingai prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, nurodydamas „už šios sistemos priežiūrą bei aptarnavimą neturėtų mokėti tiek pat kiek ir kiti namo gyventojai, kurie naudojasi AB „Kauno energija“ paslaugomis, teismas daro išvadą, kad atsakovui šios sumos turėtų buti išskirtos iš visų gyventojų bendro mokesčio ir diferencijuotos jas mažinant“. Teismas šios nuostatos nepagrindė nei materialinės teisės normomis, nei teismų praktika, todėl buvo grubiai pažeista CK 4.82 straipsnio 3 dalies imperatyvi nuostata.
Teismas nukrypo nuo suformuotos tiek apygardų teismų, tiek Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikos, kurioje yra įtvirtinta namo bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkų pareiga prisidėti prie bendrųjų objektų išlaikymo, nepaisant to, jog šiais objektais yra nesinaudojama ar nuo jų yra atsijungta.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodė, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, kadangi apeliacinio skundo civilinėje byloje Nr. 2-9255-587/2013 nebuvo (b. l. 116).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Esminis ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovo, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčio, pareigos atlyginti bendrojo naudojimo objektų priežiūros išlaidas, nors atsakovas jais nesinaudoja.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė teikia namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas namui (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame atsakovas nuosavybės teise turi butą Nr. 15. Atsakovas yra atsijungęs savo buto įrenginius nuo namo šilumos ir karšto vandens perdavimo tinklų. Ieškovės nuomone, atsakovas išlieka šilumos ir karšto vandens sistemos bendraturčiu, todėl privalo mokėti išlaidas, susijusias su šio objekto išlaikymu, t. y. privalo sumokėti 600,25 Lt už suteiktas bendrojo naudojimo objektų name (duomenys neskelbtini) administravimo, techninės priežiūros, remonto bei šilumos ūkio priežiūros paslaugas. Atsakovas nesutiko su susidariusiu įsiskolinimu, kadangi, atsijungus nuo bendrų šilumos perdavimo tinklų, bendraturčiu išliekama tokiu atveju, jei yra šildomos bendro naudojimo patalpos, o šiuo atveju laiptinė nėra šildoma.
Daugiabučio namo bendraturčių, įskaitant ir atsakovą, pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo. CK 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalyje yra įtvirtinta namo bendraturčių prievolė prisidėti prie bendrosios nuosavybės išlaikymo. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje imperatyviai numatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, o Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 punkte detalizuota, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šie bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos; 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos; 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos; 4) vietiniai inžineriniai tinklai; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas. Bendrosiomis pastato inžinerinėmis sistemomis pripažįstama pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, gilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį buto ar patalpos savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje nėra individualizuota ir kaip nors atskirai pažymėta, ji lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo ploto santykiui. Bendrojo naudojimo objektų nuosavybės specifika lemia tai, jog nėra fiziškai įmanoma kiekvienam bendraturčiui individualizuoti jam priklausiančios bendrojo naudojimo objektų dalies, todėl prie šių objektų išlaikymo privalo prisidėti visi namo bendraturčiai proporcingai turimam buto/patalpos plotui. Taigi, net ir atsijungęs savo buto įrenginius nuo namo šilumos ir karšto vandens perdavimo tinklų, atsakovas išlieka šilumos ir karšto vandens sistemos bendraturčiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad „įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Taigi, būdamas bendrojo naudojimo objektų bendraturčiu, atsakovas privalo prisidėti prie šių objektų išlaikymo, nors ir jais nesinaudoja.
Lietuvos Aukščiausias Teismas 2012-05-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2013 išaiškino, jog „pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendro šildymo sistemos“. Teisėjų kolegija nurodė nesutinkanti ,,su kasacinio skundo argumentu, kad bendrojo naudojimo patalpos (laiptinės) nešildomos, buvę laiptinėse šildymo įrenginiai atjungti, todėl apeliantas negali reikalauti sumokėti už bendrų patalpų šildymą. Minėta, kad šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines /.../ bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu ji turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad savo butą atjungė nuo centralizuotai tiekiamo šildymo“.
Nors atsakovas ir nurodė, jog su UAB „Lomenita“ yra sudaręs sutartį dėl šildymo sistemų aptarnavimo, minėta sutartimi buvo sutarta dėl atsakovui priklausančiame bute esančio šilumos punkto ir šildymo sistemų aptarnavimo, bet ne dėl viso namo šilumos ūkio priežiūros. Atsakovui ir kitiems bendraturčiams priklausanti bendrųjų inžinerinių sistemų dalis nėra aiškiai išskirta ar nurodyta, todėl šiomis namo bendrosiomis inžinerinėmis sistemomis privalo rūpintis ir prie jų išlaikymo prisidėti visi namo bendraturčiai. Atsakovas, įsirengdamas autonominį šildymą bute, sudarė galimybę sau pačiam reguliuoti šilumos kiekį bute. Toks buto atjungimas nuo centrinės šildymo sistemos sukuria teisines pasekmes, susijusias su AB „Kauno energija“, tačiau toks atsijungimas neturi įtakos atsakovo, kaip namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčio, nuosavybės teisei. Atsakovo nuosavybės teisė į bendrojo naudojimo objektus, tame tarpe ir inžinerines sistemas, išlieka, taigi išlieka ir teisės bei pareigos, susijusios su šių objektų išlaikymu, priežiūra ir t.t. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, šilumos punktas, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynai ir radiatoriai yra bendrojo naudojimo objektai, taigi, priklauso visiems namo bendraturčiams proporcingai jų turimų butų/patalpų plotui, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, visi namo bendrasavininkai privalo proporcingai prisidėti prie šių objektų išlaikymo ir priežiūros.
Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovo pareiga atsiskaityti už suteiktas bendrojo naudojimo objektų administravimo, techninės priežiūros, remonto bei šilumos ūkio priežiūros paslaugas kyla ne iš sutarties, bet įstatymo pagrindu. CK 4.82 straipsnio (reglamentuojančio butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę į bendro naudojimo patalpas, pagrindines namo konstrukcijas, bendro naudojimo mechaninę, elektros, sanitarinę-techninę ir kitokią įrangą) 3 dalis imperatyviai apibrėžia namo visų bendraturčių pareigas proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, t. y. tokiu būdu prisidedant prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo. Ieškovė namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi yra paskirta 2006-03-02 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-787 ir 2006-03-10 Sutarties su Kauno miesto savivaldybe Nr. 53-1-6 pagrindu. Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) sudaro daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius. Byloje pateikta 2006-06-01 Sutartis Nr. 06-06-60A, sudaryta tarp ieškovės ir AB „City Service“, bei 2012-06-29 Sutartis Nr. ŽKN_SUT_12_124, sudaryta tarp ieškovės ir UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ dėl šilumos ūkio priežiūros paslaugų teikimo daugiabučiuose namuose, tame tarpe ir name (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 73–81). Sutartys su atskirais gyventojais nėra sudaromos. Atsakovui, kaip ir kitiems namo (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams, paslaugos yra teikiamos ir mokesčiai yra skaičiuojami pagal galiojančius teisės aktus, o ne pagal sutartį. Atsakovas turi įstatymų (ne sutarties) nustatytą pareigą atsiskaityti už teikiamas paslaugas pagal namo administratoriaus kas mėnesį pateikiamas sąskaitas. Atsakovas ginčijo tik pareigą mokėti šilumos ūkio priežiūros mokestį. Kaip matyti iš suvestinio apyvartų žiniaraščio, atsakovas neapmokėdavo išlaidų, paskaičiuotų už šilumos sistemos priežiūrą, kitas išlaidas (administravimo mokestį, išlaidas už pastatų techninę priežiūrą) apmokėdavo (b. l. 28, 45). Atsakovas nekėlė klausimo dėl to, kaip buvo paskaičiuotas mokestis už šilumos ūkio priežiūrą ir ar paskaičiuotas teisingai, taipogi jis neginčijo kitų mokesčių paskaičiavimo pagrįstumo, neteikė savo paskaičiavimų ir neprašė išreikalauti iš ieškovės jokių tokiems paskaičiavimas atlikti būtinų įrodymų, todėl laikytina, jog su paskaičiavimais ir skolos dydžiu atsakovas sutiko, dėl ko pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo ieškinį atmetė kaip neįrodytą ,,ieškovei nepateikus kitokio paskaičiavimo, kiek atsakovas turėtų mokėti mokesčių už šildymo sistemų aptarnavimą kaip atsijungęs nuo bendros šildymo sistemos vartotojas,“ t. y. atsakovui šių sumų neišskyrus iš visų gyventojų bendro mokesčio ir nediferencijavus jas mažinant.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas netinkamai taikė CK 4.82 straipsnio 3 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikos, kurioje yra įtvirtinta namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių pareiga prisidėti prie bendrųjų objektų išlaikymo, nepaisant to, jog šiais objektais yra nesinaudojama ar nuo jų yra atsijungta, todėl sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas.
Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovei priteistinos 332 Lt (14 + 3 + 2,9 + 72,6 + 58 + 181,5) bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, ir 72 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, viso 404 Lt (CPK 93 str. 1 d.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Žaidas“ iš atsakovo V. T. 600,25 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (600,25 Lt ) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-02-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 404 Lt bylinėjimosi išlaidų.