Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), Žibutės Budžienės (pranešėja), Dalės Burdulienės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-139-540/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Komunalinių paslaugų centras“ ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl skolos už teikiamas paslaugas priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Iš byloje esančio VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išrašo matyti, kad atsakovui nuo 2006-11-14 nuosavybės teise priklauso negyvenamosios administracinės patalpos nuo 1-101 iki 1-104; nuo 1-116 iki 1-120; nuo 1-122 iki 1-135; nuo 1-137 iki 1-139; (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini) (b.l. 27-28), į kurias per prijungtą šilumos energijos tiekimo tinklą tiekia šilumos energiją UAB „Komunalinių paslaugų centras“ (b.l. 29-30). Remdamasis išrašo duomenimis pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog negyvenamosiose patalpose yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Apeliantas skunde nurodė, jog teismas nepagrįstai remdamasis šiuo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išrašu nustatė, jog atsakovas yra vartotojas ir privalo mokėti už ieškovo suteiktas komunalines paslaugas. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto argumentu nesutinka. Nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 str.). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, leidžiančių abejoti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išrašo duomenimis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas A. P. nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jis, laikydamasis įstatymų numatytos tvarkos, atjungė savo patalpų šildymo įrenginius – šildymo radiatorius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, todėl atsakovo argumentai, kad jis neturi energiją naudojančių įrenginių (nes jie atjungti), todėl neprivalo mokėti ieškovui už šilumos energiją, atmestini.

Nepagrįstu pripažintinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog patalpos yra apleistos, netinkamos naudoti be kapitalinio remonto, kuriam atsakovas neturi lėšų, todėl nuo pat įsigijimo atsakovas jomis nesinaudoja. Savininkas privalo rūpintis savo turtu ir jį prižiūrėti, naudotis juo taip, kad nebūtų pažeidžiami įstatymų ar kitų asmenų teisės ir interesai (CK 4.37 str. 1 d.). Pats atsakovas pripažįsta, kad jis neatliko patalpų remonto dėl lėšų trūkumo, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas atleisti atsakovo nuo mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimo.

Iš pateiktų į bylą sąskaitų nustatyta, jog atsakovas per laikotarpį nuo 2010-08-01 iki 2011-09-30 yra nesumokėjęs 6203,14 Lt mokesčių už komunalines paslaugas: už jam priklausančių patalpų šildymą, bendro naudojimo patalpų administravimą, nuolatinę techninę priežiūrą, remonto ir atnaujinimo darbus, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatavimą (b.l. 4-25). Byloje nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas teisėtai atsijungė nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos ir teisės aktų nustatyta tvarka įteisino patalpų šildymo įrangos atjungimą. To nepadaręs atsakovas elgėsi nerūpestingai ir liko šilumos energijos vartotoju. Taigi, nesant teisėtą patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimą patvirtinančio akto, susitarimo dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir nenuginčijus nekilnojamojo turto registro duomenų, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, nepriklausomai nuo to, kad faktiškai patalpose šildymo sistemos įrenginiai buvo atjungti nuo bendros namo šildymo sistemos, yra šilumos energijos vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012). Be to, svarbia aplinkybe laikytina tai, kad atsakovo patalpose yra pastato šildymo sistemos neizoliuoti stovai ir tokiu būdu vartojama šilumos energija (b.l. 57, 68-69). Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovui priklausančiose patalpose nėra jokių šildymo įrenginių. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas šilumą tiekia ne kiekvienam daugiabučio namo butui atskirai pagal atskiras sistemas, o centralizuotai visam daugiabučiam namui per bendrą sistemą, taip pat šildomos namo bendrojo naudojimo patalpos, todėl šildymo prietaisų neatjungus įstatymo nustatyta tvarka, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas šilumos energijos nenaudojo ir jam neatsirado pareiga apmokėti už šildymą, paskaičiuotą proporcingai atsakovo patalpų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Daiktas, esantis visų bendraturčių nuosavybe, valdomas ir naudojamas jų sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Bendraturčių teisės ir pareigos jų tarpusavio santykiuose nustatomos įstatymu ar (ir) tarpusavio susitarimu, todėl turi ne tik daiktinės teisės, bet ir prievolinių teisinių santykių požymių. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas yra tas, kad savininkų daugetas lemia, jog, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto teisiniai santykiai tarp bendraturčių dėl įvairių tarpusavio teisių ir pareigų vienas kito atžvilgiu, tarp jų pareiga apmokėti išlaidas bendram daiktui išlaikyti, prižiūrėti ir kt. Daugiabučio namo šildymo sistema bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 str. 1 d.). Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti ir pan. (CK 4.83 str. 3 d.). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012).

CK 4.84 str. 4 d. numato, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. CK 6.716 str. 1 d. reglamentuoja, jog paslaugų gavėjas už suteiktas paslaugas turi sumokėti.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vieno iš bendraturčių naudojimasis ar nesinaudojimas bendros dalinės nuosavybės objektais galėtų turėti įtakos skaičiuojant mokesčius už šių objektų priežiūrą atsakovei tik tokiu atveju, jeigu būtų sudarytas bendraturčių susitarimas, tačiau nagrinėjamu atveju toks susitarimas nėra pateiktas, o atsakovas nėra atsidalinusi iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl nėra teisinio pagrindo atleisti jį nuo mokesčių mokėjimo už bendrojo naudojimo objektų sistemų priežiūros paslaugas. Atsakovas, kaip bendrojo naudojimo patalpų bendraturtis, turi pareigą mokėti su šiomis patalpomis susijusius mokesčius, nepriklausomai nuo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų padėties, todėl nemokėdamas už suteiktas paslaugas, pažeidė savo prievolinius įsipareigojimus.

Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 250.2. papunktis (galiojusi redakcija iki 2010-11-12) ir galiojančios Ūkio ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 (2011 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 1-191 redakcija) patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 124 papunktis nustatė, kad butų ir kitų patalpų, kurių šilumos įrenginiai pripažįstami atjungti, savininkai – buitiniai šilumos vartotojai daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti šilumos tiekėjui kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią sunaudotos pastato bendrosioms reikmėms šilumos dalį, ją nustačius vadovaujantis teisės aktuose nustatyta tvarka. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti (CK4.76 str., 4.82 str. 3 d.). Šią priežiūrą vykdė ieškovas, todėl atsakovas privalo atlyginti už daugiabučio namo šildymo ir sistemų priežiūrą. Vartotojo pareiga mokėti jam tenkančią dalį už pastato sistemų priežiūrą. Ji išlieka nepriklausomai, kad vartotojas atsijungė nuo pastato šildymo sistemos, nes šie mokesčiai yra priskirtini prie išlaidų bendram turtui išlaikyti. Šilumos energija, tiekiama namui, šildo ne tik gyvenamąsias patalpas, bet per jas, taip pat per šilumos tiekimo vamzdžius šilumos nuostolių pavidalu atiduodama ir kitoms, bendrai visiems namo butų savininkams priklausančioms namo konstrukcijoms, laiptinėms, rūsiams. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas pagrįstai priteisė skolą už atsakovui suteiktas komunalines paslaugas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar naikinti jį apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimą nepakeistą.