- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- e2A-1905-390/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-24777-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- R. V. N.
- Atsakovas
- R. J., J. V., G. P. V.
- Trečiasis asmuo
- notarui Modestui Valantiejui
- Advokatai
- Aurelijus Gruodis, Sandra Pilkauskaitė, Vaiva Nevardauskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3824-955/2018 pagal ieškovo R. V. N. ieškinį atsakovams R. J., J. V., G. P. V., trečiajam asmeniui notarui Modestui Valantiejui dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovas R. V. N. ieškiniu prašė: 1) perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas pagal 2017 m. rugsėjo 18 d. atsakovų R. J. ir J. V. bei G. P. V. sudarytą Buto dalies pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbiami) , bei nustatyti, kad R. J. pardavė, o R. V. N. nupirko ½ dalį buto / patalpos–buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio Kauno m. sav., Kauno m., (duomenys neskelbiami), už 14 950 Eur ir priteisti iš R. V. N. atsakovams J. V. ir G. P. V.14 950 Eur; 2) priteisti R. V. N. turėtas bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
2. Nurodė, kad ieškovas pagal CK 4.79 straipsnį turi pirmenybės teisę įsigyti ginčo buto dalį. Teigia, kad atsakovė R. J. paklausė ieškovo nuomonės apie galimybę pasinaudoti pirmumo teise įsigyti jos buto dalį, o ieškovas sutiko pasinaudoti pirmumo teise įsigyti atsakovės buto dalį, tačiau R. J. sandorį sudarė su kitais asmenimis – J. V. ir G. P. V.. Ieškovo nuomone, buvo pažeista ieškovo pirmenybės teisė įsigyti atsakovės buto dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo R. V. N. teisinės pagalbos išlaidas 850 Eur atsakovei R. J., 500 Eur atsakovams J. V. ir G. P. V., 11,91 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
4. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl bendraturčio pirmenybės teisės pirkti bendrąją nuosavybe esančią dalį (CK 4.79 straipsnis).
5. Pagal byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašą, teismas nurodė, kad ginčo buto bendraturčiais buvo ieškovas ir atsakovė R. J.. Atsakovė R. J., nusprendusi parduoti jai priklausančią bendrąja nuosavybe esančio buto dalį, vykdydama įstatymo nustatytą pareigą, 2017 m. liepos 26 d. pranešė per notarą kitam bendraturčiui, t. y. ieškovui, kad parduoda savo buto dalį už 14 950 Eur, nurodė, jog pagal CK 4.79 straipsnį jis, kaip bendraturtis, turi pirmenybės teisę įsigyti šią dalį už įvardytą kainą ir šią teisę gali įgyvendinti pareiškus nuomonę iki 2017 m. rugsėjo 1 d., o jeigu per nurodytą terminą nebus gautas atsakymas, buto dalis bus parduota kitam asmeniui. Kitų pardavimo sąlygų pasiūlyme nebuvo. Nors ieškovas nurodo, kad atsakovės pasiūlyme pirkti, buvo prašoma pareikšti nuomonę dėl pirmumo teisės pirkti buto dalį, o ne nupirkti buto dalį, tačiau su tokia ieškovo nuomone teismas nesutiko, nes šis dokumentas atitinka CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatytus tokiam dokumentui keliamus reikalavimus (pranešta raštu, nurodyta kaina, pranešimas pateiktas per notarą) ir pats dokumentas įvardintas kaip „pasiūlymas pirkti“. Atsakydamas į atsakovės pasiūlymą pirkti, ieškovas per nustatytą terminą pareiškė, kad ketina pasinaudoti atsakovės pasiūlymu pirkti ginčo buto dalį, tačiau šiuo pasiūlymu pasinaudos tik tada, kai R. J. leis apžiūrėti siūlomą pirkti butą. Nors atsakovė 2017 m. rugsėjo 14 d. aprodė ieškovo atstovui ginčo butą, tačiau ieškovas iki atsakovės nurodyto termino patvirtinimo, kad pirks ginčo buto dalį nepateikė, nors buvo informuotas, kad jam nepareiškus pozicijos, buto dalis 2017 m. rugsėjo 18 d. bus parduota kitiems asmenims.
6. Teismas nurodė, kad atsakovė R. J. įvykdė visas CK 4.79 straipsnyje numatytas sąlygas: pasiūlė bendratučiui (ieškovui) pirmenybės teise pirkti jai priklausančio turto dalį, pardavė savo turto dalį jau pasibaigus nustatytam terminui, per kurį bendraturtis galėjo įgyvendinti savo pirmenybės teisę bei pardavė dalį turto tretiesiems asmenims tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios buvo nurodytos ir ieškovui. Ieškovas per įstatymo nustatytą terminą pranešė atsakovei tik apie ketinimą įsigyti turtą ir kėlė kitas sąlygas, t. y. ieškovas pirmumo teise nutarė naudotis tik po buto apžiūros. Atsakovė R. J. gera valia pratęsė įstatyme nustatytą vieno mėnesio terminą, per kurį ieškovas privalėjo ne ketinti įgyvendinti, o įgyvendinti savo teisę pirkti turtą, tačiau ir po turto apžiūros ieškovas neinformavo nei atsakovės, nei notaro apie tai, kad priima pasiūlymą pirkti turtą už nurodytą kainą.
7. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nustatytų faktų visuma leidžia daryti išvadą, jog nebuvo pažeista ieškovo, kaip bendraturčio, pirmenybės teisė pirkti ginčo buto dalį. Nesant pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį, jį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178 straipsnis).
8. Atmetęs ieškovo ieškinį, teismas iš ieškovo priteisė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovas R. V. N., kurio interesams atstovauja advokatė Sandra Pilkauskaitė, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti, priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ieškovas, gavęs atsakovės pasiūlymą pirkti, kuriame prašoma pareikšti nuomonę dėl pirmumo teisės pirkti ginčo buto dalį, ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 1 d., nurodytu terminu pareiškė, jog ketina pasinaudoti pasiūlymu pirkti. Buvo prašoma pareikšti nuomonę dėl pirmumo teisės pirkti buto dalį iki 2017 m. rugsėjo 1 d., o ne nupirkti iki šios datos butą. Teismas priimdamas sprendimą neobjektyviai vertino bylos įrodymus.
9.2. Atsakovės veiksmai neatitinka nei sąžiningumo, nei protingumo principų. Ieškovas išreiškė poziciją dėl parduodamo buto dalies įsigijimo nustatytu terminu, realiai ketindamas įsigyti parduodamą turtą per įgaliotą asmenį (ieškovas gyvena Jungtinėse Valstijose, kur yra ir kita laiko juosta, 8 val. skirtumas) suderino apžiūrėti butą, apžiūrėjo ir savo pozicijos dėl ketinamo įsigyti turto dalies nekeitė. Byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovas gavęs atsakovės pasiūlymą per notarą būtų derėjęsis dėl kainos ar kitų sąlygų.
9.3. Atsakovė R. J. formaliai suteikusi teisę ieškovui apžiūrėti parduodamą turtą, po vienos darbo dienos sudarė sandorį su jos pasirinktais pirkėjais, o tai yra pagrindas konstatuoti bendraturčio teisių pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog bendraturčiui turi būti pranešama apie sandorį su juo, o ne su kitais pirkėjais.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. J., kurios interesams atstovauja advokatė Vaiva Nevardauskienė, prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, iš apelianto priteisti atsakovės R. J. turėtas 800 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas tinkamai nustatė ir įvertino aplinkybes, kad ieškovas nesiėmė jokių konkrečių priemonių savo pirmenybės teisės įgyvendinimui, neatliko jokių veiksmų, iš kurių atsakovė būtų galėjusi suprasti, kad jo ketinimai dėl parduodamos buto dalies pirkimo yra realūs.
10.2. Apeliantas atsakomybę už pirmenybės teisės įgyvendinimą nepagrįstai siekia perkelti pardavėjai, t. y. atsakovei, tačiau ne atsakovė, o pats ieškovas buvo suinteresuotas ir atsakingas už pirmenybės teisės įsigyti parduodamą buto dalį įgyvendinimą.
10.3. Teismas tinkamai įvertino 2017 m. liepos 26 d. Pasiūlymą pirkti ir priėjo teisingos išvados, kad šis dokumentas atitinka CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatytus tokiam dokumentui keliamus reikalavimus.
10.4. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovė trukdė ieškovui įgyvendinti jo pirmenybės teise pirkti parduodamą buto dalį, kad atmetė kokį nors konkretų jo pasiūlymą ar pageidavimą dėl šios teisės įgyvendinimo.
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai J. V. ir G. P. V., kurių interesams atstovauja advokatas Aurelijus Gruodis, prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovas netinkamai aiškina CK 4.79 straipsnio nuostatas. Ieškovas savo pirmumo teisės per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos neįgyvendino, taip pat nesusitarė su atsakove R. J. dėl vėlesnio ieškovo pirmumo teisės įgyvendinimo, todėl apelianto pirmumo teisė pasibaigė ir atsakovė R. J. įgijo teisę savo dalį parduoti bet kuriam asmeniui.
11.2. Per notarą ieškovui siųstame pranešime buvo nurodytos visos atitinkamam pranešime būtinos sąlygos. Taip pat buvo pasiūlymas kaip atitinkamą pirmumo teisę įgyvendinti, tačiau ieškovas ja nepasinaudojo.
11.3. Nors kasacinio teismo praktikoje išaiškina, kad CK 4.79 straipsnyje numatyta bendraturčio teisė reikalauti perkelti pirkėjo teises ir pareigas gali būti įgyvendinama nepriklausomai nuo įgyjančios šalies sąžiningumo, tačiau šiuo atveju neturi būti pažeidžiamos ar varžomos atsakovų teisės ir teisėti interesai (CK 1.5, 1.137 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai
argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 straipsnis).
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovui, kaip bendraturčiui CK 4.79 straipsnio 3 dalies pagrindu neperkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutikimą su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai neperkėlė ieškovui pirkėjo teisių ir pareigų netinkamai įvertinęs bylos įrodymus, neatsižvelgė į atsakovės nesąžiningus veiksmus parduodant ginčo turto dalį kitiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto argumentacija.
15. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą dėl pirmenybės teisės pirkti parduodamą dalį, esančią bendrąja nuosavybe, gynimo, turi būti vertinamos kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybės, atsižvelgiant į CK 4.79 straipsnyje įtvirtintų nuostatų paskirtį ir tikslą, kartu vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vertinant pagal šiuos principus tiek bendrosios nuosavybės dalį parduodančio, tiek kito bendraturčio elgesį taip, kad nebūtų pažeisti šio teisinio santykio dalyvių lygiateisiškumo, teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių pusiausvyros principai (CK 1.5, 1.137 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2007).
16. Nagrinėjamu atveju apeliantas savo teisių pažeidimu nurodo aplinkybę, kad, jam 2017 m. rugpjūčio 27 d. (per atsakovės nustatytą terminą) išreiškus norą pasinaudoti pirmumo teise pirkti ginčo buto dalį, atsakovė 2017 m. rugsėjo 18 d. turtą pardavė kitiems asmenims.
17. CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendraturčio pirmumo teisės pažeidimas gali pasireikšti, jeigu yra pažeistos CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, kurias įvykdžius pardavėjas įgyja teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. CK 4.79 straipsnyje nėra reglamentuota, kaip turi būti išreikšta bendraturčio valia pasinaudoti pirmumo teise, tačiau tai turi būti aiški ir pakankama informacija apie tai, kad bendraturtis ketina pasinaudoti pirmenybės teise pirkti parduodamą bendrosios nuosavybės dalį. Pateiktoje informacijoje turi būti duomenys apie ketinimą pirkti, kuris sietinas su parduodamąja daikto dalimi. Bendraturčio ketinimas pasinaudoti pirmumo teise gali būti išreikštas žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia forma. Turi būti įvertinta, ar atlikti bendraturčio veiksmai (kitokia jo pateikta informacija) buvo konkretūs, informatyvūs ir susiję su parduodamu turtu.
18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė parduodama ginčo buto dalį elgėsi sąžiningai, apeliantui pasiūlymą pirkti jos buto dalį išsiuntė jau 2016 m. kovo 16 d. (ne per notarą) ir tarp jų vyko susirašinėjimas dėl turto pirkimo, jo kainos, taip pat neslėpė nuo apelianto fakto, kad turi potencialius savo parduodamos buto dalies pirkėjus, per notarą 2017 m. liepos 26 d. išsiuntė apeliantui pasiūlymą pirkti buto dalį ir nurodė terminą – iki 2017 m. rugsėjo 1 d. pareikšti savo nuomone, vėliau, 2017 m. rugpjūčio 27 d. apeliantui pateikus atsakymą į pasiūlymą, ieškovė pratęsė terminą iki 2018 m. rugsėjo 18 d., t. y. iki sandorio dėl buto dalies pirkimo sudarymo su kitais asmenimis. Taigi, aptartos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas aiškiai žinojo, iki kada turi įgyvendinti savo pirmumo teisę įsigyti parduodamą buto dalį. Tačiau, kaip tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas, apelianto atsakyme į atsakovės per notarą siųstą 2017 m. liepos 26 d. pasiūlymą pirkti, nors apeliantas ir nurodė, kad ketina pasinaudoti pasiūlymu pirkti buto dalį, tačiau jame kėlė ir kitas sąlygas, t. y. ieškovas savo pirmumo teise nutarė naudotis tik po buto apžiūros, o po buto apžiūros apeliantas irgi nepateikė atsakovei jokių konkrečių pasiūlymų dėl savo teisės įgyvendinimo tvarkos, aiškaus besąlyginio sutikimo įsigyti parduodamą buto dalį. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodyta aplinkybė, kad 2017 m. rugpjūčio 27 d. atsakyme jis išreiškė norą pasinaudoti pirmumo teise pirkti ginčo buto dalį, nėra įrodyta ir pakankama konstatuoti, jog jo valia dėl pirmumo teisės įgyvendinimo buvo aiškiai išreikšta.
19. Aiškindamas CK 4.79 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios bendraturčio, ketinančio parduoti savo dalį, pareigą pranešti raštu apie tai kitiems bendraturčiams, paskirtį, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ji skirta apsaugoti kitų bendrosios nuosavybės teisės dalyvių interesams, tačiau pabrėžia, kad CK 4.79 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos ir taikomos taip, kad be pagrindo apsunkintų ar varžytų bendrosios nuosavybės dalį parduodančio asmens teisinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2007).
20. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į 19 p. nurodytą išaiškinimą, sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad apeliantas atsakomybę už pirmenybės teisės įgyvendinimą nepagrįstai siekia perkelti turto pardavėjai, t. y. atsakovei. Iš CK 4.79 straipsnio 2 dalies formuluotės matyti, jog nekilnojamojo turto dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjui yra numatyta labai konkreti pareiga - pranešti per notarą kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Už pirmenybės teisės tinkamą įgyvendinimą yra atsakingas atitinkamą pasiūlymą gavęs bendraturtis, o ne pardavėjas, todėl pats apeliantas turėjo pareigą teikti atsakovei pasiūlymus dėl galimo bei jam tinkamo sandorio laiko, notaro ir kitų sandorio forminimo aplinkybių, o ne atvirkščiai, kaip nurodoma apeliaciniame skunde.
21. Apeliantas ginčija atsakovės per notarą 2017 m. liepos 26 d. siųsto pranešimo turinį, t. y. vieną frazę dėl prašymo pareikšti nuomonę dėl pirmumo teisės pirkti turto dalį, tačiau pirmosios instancijos teismas vertino ir dokumento pavadinimą, ir dokumento turinį, ir dokumento formą, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad šis dokumentas atitinka CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatytus tokiam dokumentui keliamus reikalavimus. Teisėjų kolegijai taip pat nekelia abejonių aptartame dokumente išdėstytas jo turinys.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apelianto pirmumo teisė nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo taikyti CK 4.79 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto pažeistų teisių gynimo būdo.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantas, visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino remdamasis įrodymų vertinimo principais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, klaidingai įvertino byloje surinktus įrodymus, kas sąlygojo neteisingų išvadų ir nepagrįsto sprendimo priėmimą (CPK 176–179 straipsniai, 185 straipsnis, 189 straipsnis). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Taigi, apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos jam reikšmingos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.
24. Įvertinus tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias bendrasavininko pirmenybės teisę įsigyti bendrosios nuosavybės turto dalį, todėl, darytina išvada, kad atmesdamas ieškinį priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Taigi nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Į esminius ir liečiančius šalių ginčą apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Atmetus apelianto apeliacinį skundą, jam bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos. Atsakovai J. V. ir G. P. V. už pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašo. Atsakovė R. J. pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatei sumokėjo 800 Eur. Sumokėtų lėšų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.11. punkte nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio. Apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš ieškovo R. V. N. atsakovei R. J. 800 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. V. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 800 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.