Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui E. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui E. K., kuris 2010-07-20 deklaravo savo išvykimą į Jungtinę Karalystę, procesiniai dokumentai įteikti (37 b. l.), atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie teismo posėdį atsakovui pranešta išsiunčiant pranešimą ir apie posėdį paskelbiant specialiame internetiniame puslapyje. Atsakovas E. K. į posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismui nepateikė, todėl byla nagrinėjama atsakovui E. K. nedalyvaujant (CPK 384 str. 2 d.).

Trečiajam asmeniui L. J. procesiniai dokumentai įteikti (36, 50 b. l.) atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovės I. K. ir atsakovo E. K. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (3 b. l.).

Ieškovės reikalavimas santuoką nutraukti tenkinamas, nes nagrinėdamas bylą teismas įsitikino, kad santuoka faktiškai iširo ir nėra jokios vilties, kad sutuoktiniai atnaujintų vedybinį gyvenimą. Nuo 2009 m. sausio mėnesio sutuoktiniai faktiškai gyvena skyrium, santuokinių ryšių nepalaiko, todėl santuoka nutrauktina (CK 3.49 str.1 d., 2 d.).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes turi vertinti, ar yra įstatyme įtvirtintos sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalių įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja.

Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas 2009 m. paliko šeimą ir ja visiškai nesirūpina. Posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atsakovas Lietuvoje darbo nebuvo susiradęs, todėl jų bendru susitarimu 2009 metų sausio mėnesį atsakovas išvyko dirbti į užsienį. Išvykęs atsakovas, nenurodydamas jokių priežasčių, nustojo rūpintis šeima. Nors ieškovė prašė grįžti į Lietuvą ir 2009 m. pavasarį netgi buvo nupirktas bilietas grįžimui, gyventi į Lietuvą atsakovas nesugrįžo, su ieškove nustojo bendrauti. 2010 metais atvykęs į savo motinos laidotuves su ieškove nebendravo, pasiėmė savo asmeninius daiktus ir daugiau jokių ryšių su ieškove nebepalaikė. Iš internete esančios informacijos ieškovė sprendžia, kad atsakovas užsienyje turi gyvenimo draugę. Ieškovės paaiškinimą patvirtino posėdžio metu apklaustos liudytojos. Liudytoja O. N. nurodė, kad su ieškove yra pažįstama nuo 2010 metų, ieškovė gyvena viena, nes jos sutuoktinis išvykęs į užsienį. Liudytoja E. J. paaiškino, kad yra ieškovės bendramokslė, pažįstama su atsakovu E. K. ir žino, kad praėjus maždaug metams po vestuvių atsakovas išvyko dirbti į užsienį, nuo to laiko sutuoktiniai kartu negyvena, ryšių nebepalaiko.

Teismo nuomone, byloje surinkta medžiaga leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovas 2009 metai išvykęs dirbti į užsienį, ieškovės prašomas negrįžęs gyventi į šeimą ir 2010 metais oficialiai deklaravęs savo išvykimą į Jungtinę Karalystę, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpino. Toks atsakovo elgesys yra pakankama priežastis pripažinti, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, tokiu savo elgesiu jis prisidėjo prie santuokos iširimo ir tolesnio bendro gyvenimo negalimumo, todėl teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 3 d.).

Teismui nutraukus šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei I. K. jos prašymu paliekama santuokinė K. pavardė, atsakovui E. K. – K. pavardė (CK 3.69 straipsnis).

Po santuokos nutraukimo ieškovė priteisti jai išlaikymą iš atsakovo nereikalauja (CK 3.59 str.).

Dėl santuokinio turto padalijimo. Spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, teismas turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o, kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias faktines aplinkybes, pats parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, prioritetą skirdamas turto padalijimo natūra principui. Dalindamas santuokinį turtą natūra teismas turi atsižvelgti ir į tai, kuriam iš sutuoktiniui šis turtas yra reikalingesnis, taip pat atsižvelgti į sutuoktinių kreditorių interesus.

Posėdžio metu ieškovė pripažino, kad išperkamosios nuomos sutartimis, sudarytomis su UAB „Snoro lizingas“ 2008 metais, įsigijo miegamojo komplektą ir čiužinį, kompiuterį, padangas ir ratlankius (30 b. l.). Ieškovė nurodė, kad išvardintas kilnojamasis turtas yra jos žinioje ir ji juo naudojasi. Sprendžiant dėl kilnojamojo turto padalijimo, atsižvelgtina į tai, kad sutuoktinių sudarytoje ir pateiktoje tvirtinti teismui 2013-09-10 sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sutuoktiniai yra nurodę, kad kilnojamasis turtas pasidalintas geruoju (4–5 b. l.), reikalavimo jį dalinti ieškovė teismui nereiškia, todėl teismas nesprendžia dėl išperkamosios nuomos sutartimis įsigytų daiktų (miegamojo komplektas ir čiužinys, kompiuteris, padangos ir ratlankiai) padalinimo.

VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės I. K. vardu yra registruota transporto priemonė Fiat Bravo, (duomenys neskelbtini) (11 b. l.). CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės tarpusavio nuosavybės pabaigoje. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 straipsnio 4 punktas). Ieškovė nurodo, kad transporto priemonės vertė yra 100 Lt. Transporto priemonė yra areštuota siekiant užtikrinti kreditorių reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje nėra aplinkybių, dėl kurių teismas turi būti aktyvus ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl nesant prieštaravimų dėl tokios turto vertės, atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl turto padalinimo tarp šalių nėra, preziumuojant, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), ieškovės prašymu jai priteistina transporto priemonė Fiat Bravo, (duomenys neskelbtini), o atsakovui priteistina 50 Lt kompensacija už ieškovei tenkančią turto dalį.

Dėl skolinių įsipareigojimų. Santuokos metu sutuoktiniai įgijo kreditorinių įsipareigojimų UAB „Snoro lizingas“ ir L. J., kurie į bylos nagrinėjimą įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų.

Ieškovė nurodė ir bylos duomenys patvirtina, kad Šiaulių apylinkės teismo įsakymu byloje Nr. L2-4617-79/2009 iš ieškovės I. K. priteista 5471,21 Lt skolos UAB „Snoro lizingas“ naudai, skolos likutis 2013-09-05 yra 4728,06 Lt, vykdymo išlaidos 769,41 Lt, viso antstolio išieškoma suma sudaro 5497,47 Lt (9 b. l.). Kaip jau buvo minėta, kreditorius UAB „Snoro lizingas“ prašo prievoles pagal su ieškove I. K. sudarytas išperkamosios nuomos sutartis Nr. SSB8031268PB, Nr. SJC803319XPA, Nr. SLS804286LPA pripažinti solidariomis šalių prievolėmis, nes išperkamosios nuomos sutartys buvo sudarytos santuokos metu, prekės įgytos šeimos poreikiams tenkinti (30 b. l.). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad atsakovas E. K. nebuvo įtrauktas į bylos Nr. L2-4617-79/2009 pagal UAB „Snoro lizingas“ pareiškimą dėl skolos priteisimo nagrinėjimą. Kreditorius UAB „Snoro lizingas“ pasirinko savo prievolės įvykdymo reikalauti tik iš skolininkės I. K., prievolės solidarumo ir bendrosios santuokinio turto prezumpcijos klausimai nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku. Tuo tarpu, bendroji santuokinio turto prezumpcija (CK 3.92 str. 3 d.) nėra privilegija kreditoriui, kurią ex officio taiko teismas, ginant vienos prievolės šalies – kreditoriaus interesus, nepaisant proceso dispozityvumo bei lygiateisiškumo principų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis (LAT 2010 m. gegužės 20 d. civilinė byla Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad nesant teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, negalima išieškojimą nukreipti į kito sutuoktinio asmeninį turtą, todėl trečiojo asmens UAB „Snoro lizingas“ reikalavimas pakeisti prievolės pobūdį atmestinas.

Kreditoriui L. J. 2012-01-12 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-698-362/2012 iš sutuoktinių solidariai priteista 43520 Lt skola ir procesinės palūkanos (10 b. l.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, todėl šalys po santuokos nutraukimo išlieka solidariais kreditoriaus L. J. skolininkais.

Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba ( 4 b. l.), todėl iš atsakovo valstybei priteistina 216 Lt žyminio mokesčio ir 22,60 Lt pašto siuntimo išlaidų bei 566 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.59, 3.60 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263- 270, 385 str. ,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti E. K., (duomenys neskelbtini) ir I. K., (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje dėl atsakovo E. K. kaltės.

Po santuokos nutraukimo I. K. palikti santuokoje turėtą pavardę – K., E. K. palikti pavardę – K.

priteisti I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybėn automobilį Fiat Bravo, (duomenys neskelbtini);priteisti E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 50 Lt (penkiasdešimt litų) kompensaciją už I. K. tenkančią turto dalį.

Priteisti iš E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 238,60 Lt (du šimtai trisdešimt aštuoni litai 60 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 566 Lt (penki šimtai šešiasdešimt šeši litai) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti.