Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-05-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-506-1170/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-30
Bylos Nr.
II-506-1170/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00603-2022-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė (pirm.)
Pažeidėjas
I. G.
Institucija
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Skundas Nr. II-506-1170/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00603-2022-6Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.3; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. gegužės 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. G. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės I. M. 2022 m. balandžio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-4336-2022 panaikinimo ar pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės I. M. 2022 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-4336-2022 (toliau – ir Nutarimas) I. G. buvo pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o būtent – ji, 2021 m. lapkričio 24 d., 12.46 val. Šv. Jurgio g., Vilniuje, nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 punkto, 1 priedo 332 punkto reikalavimų, nes vairuodama automobilį „Land Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko jį stovėti KET draudžiamoje vietoje - kelio ženklo „Sustoti draudžiama" galiojimo zonoje. Minėtu procesiniu sprendimu I. G. buvo paskirta 60 Eur dydžio bauda (b. l. 15-17).

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėja I. G. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą Nutarimą, o tuo atveju, jeigu teismas netenkins pirmojo prašymo, - sumažinti paskirtą baudą, o taip pat iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjos naudai, kurios bus pateiktos iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Pareiškėja skunde ginčija ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo faktą bei nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pateiktose fotonuotraukose, kuriose užfiksuotas pažeidimas, nėra matoma, kad kelio ženklas būtų naudojamas su ženklinimo linija, todėl šio ženklo galiojimo zona yra iki artimiausios sankryžos už draudžiamojo kelio ženklo. Skunde nurodoma, kad automobilis nebuvo pastatytas šioje zonoje ir tai matyti iš pateiktų fotonuotraukų - šioje vietoje nuo ženklo iki sankryžos nėra nei vieno automobilio. Tai reiškia, kad automobilis „Land Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas ne kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pateiktų fotonuotraukų, kuriose užfiksuotas administracinis nusižengimas, pažeidimo fakto negalima nustatyti. Fotonuotraukose viename plane nėra pažeidėjos automobilio ir kelio ženklo draudžiančio stovėti toje zonoje. Nors gatvė dvejomis pateiktomis nuotraukomis yra nufotografuota iš abiejų jos galų (fotonuotraukose matomi tie patys gretimo pastato laiptai, todėl aišku, kad gatvė nufotografuota pilnai), tačiau nei vienoje nuotraukoje nėra matyti pareiškėjos automobilio „Land Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovinčio toje gatvėje. Skunde pareiškėja taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Nutarime nėra nurodyta tiksli inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo vieta. Nusižengimo vieta yra nurodyta - Vilnius, Šv. Jurgio gatvė, tačiau nenurodyta konkreti vieta, t. y. nenurodytas pastato numeris, prie kurio buvo padarytas šis nusižengimas. (b. l. 1-3)

Atsiliepimas

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo prašė skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjos vairuojamas automobilis „Land Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo paliktas stovėti kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, nes sankryžos, kuri panaikintų kelio ženklo galiojimą, nurodytoje vietoje nėra. Byloje esančiose nuotraukose matyti įvažiavimas į pastato garažą, tačiau pagal įstatymą įvažiavimai į šalia esančias teritorijas nelaikomi sankryža, todėl jie nepanaikina kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo. Nors pareiškėja ginčija vieną iš nustatytų aplinkybių - pažeidimo padarymo vietą, nurodydama, kad Nutarime nėra nurodyta konkreti vieta – gatvės numeris, tačiau nustatyta, kad automobilis „Land Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovi Šv. Jurgio gatvėje tarp dviejų pastatų - Gedimino pr. 7 ir Gedimino pr. 9, Vilniuje. Fiksuojant nusižengimą ir surašant administracinio nusižengimo protokolą, privaloma nurodyti nusižengimo padarymo vietą. Šiuo atveju, kaip ir nurodyta surašytame protokole ir vėliau priimtame nutarime, nusižengimo vieta yra Šv. Jurgio gatvė, nenurodant pastato numerio, kadangi šalia esantys pastatai priskirti Gedimino prospektui. Pažymėtina, kad konkrečiu atveju tikslaus teritorijos adreso nustatymas neturi jokios įtakos padaryto nusižengimo vertinimui ir kvalifikavimui. Pareiškėja aiškiai suvokė, kokia vieta yra nusižengimo padarymo vieta ir visi jos išsakomi argumentai dėl neva netiksliai įvardintos pažeidimo vietos vertintini kaip gynybinė pozicija ir siekis išvengti atsakomybės. Atsiliepime į pareiškėjos skundą atsakant į pastarosios argumentą, jog nusižengimo fakto neįmanoma įrodyti, kadangi nėra nuotraukos, kurioje viename plane būtų matyti jos automobilis ir kelio ženklas „Sustoti draudžiama”, Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad Kelio ženklas „Sustoti draudžiama” pastatytas Šv. Jurgio gatvės pradžioje, gatvė turi posūkį, už kurio pastatytas automobilis „Land Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jį užstoja esantis pastatas, todėl techniškai vienoje nuotraukoje ir automobilio, ir kelio ženklo nufotografuoti neįmanoma. Į Šv. Jurgio gatvę įvažiuoti nepažeidžiant kelių eismo taisyklių galima tik iš Konstantino Sirvydo gatvės, todėl nepastebėti kelio ženklo „Sustoti draudžiama” Šv. Jurgio gatvės pradžioje neįmanoma. Pareiškėja turėjo matyti draudžiamąjį kelio ženklą ir žinoti, kad jis galioja iki sankryžos. KET 5 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Taigi, administracinio nusižengimo protokolas I. G. surašytas teisingai ir teisėtai, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga, o I. G. skunde nurodyti argumentai nėra pagrindas naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtą nutarimą (b. l. 34-36).

Motyvuojamoji dalis

Į teismo posėdį abi šalys neatvyko. ANK 629 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju I. G. apie posėdžio laiką ir vietą buvo tinkamai informuota, o 2022 m. gegužės 26 d. pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

KET 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

Žemesnės instancijos teismas

KET 8 punktas nustato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. KET 1 priedo 332 punkte yra pateiktas kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ apibrėžimas. Minėtoje normoje nurodyta, kad ženklas sustoti draudžiama nurodo, kad draudžiama transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms. Jeigu naudojamas kartu su 1.4 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos.

Teismas, susipažinęs su pareiškėjos I. G. skundu ir jo nagrinėjimui reikšminga medžiaga, konstatuoja, kad šioje byloje ginčas dėl fakto, jog pareiškėjos vairuotas automobilis Land Rover, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 24 d., 12.46 val. stovėjo Šv. Jurgio gatvėje, Vilniuje, nėra kilęs. Minėtos aplinkybės neneigia pati pareiškėja. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir administracinio nusižengimo fiksavimo metu padarytos fotonuotraukos, skundžiamame Nutarime bei administracinio nusižengimo protokole užfiksuota administracinio nusižengimo padarymo vieta (b. l. 1-3, 15-17, 21-24, 25-29).

Kita vertus, pareiškėja nesutinka, kad 2021 m. lapkričio 24 d., 12.46 val. Šv. Jurgio gatvėje, Vilniuje, užfiksuota jos vairuotos transporto priemonės sustojimo vieta yra kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Anot pareiškėjos, jos vairuotas automobilis skundžiamame Nutarime numatytu laiku ir vietoje stovėjo Šv. Jurgio gatvės dalyje, kurioje kelio ženklas „Sustoti draudžiama“ negalioja.

Nors administracinėn atsakomybėn patraukta I. G. neigia savo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo, tačiau pareiškėjos kaltė įrodyta skundo nagrinėjimo byloje esančiais bei teismo ištirtais bei įvertintais įrodymais.

Teismas kartotinai pabrėžia, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad I. G. jos skundžiamame Nutarime nurodytu laiku ir vietoje, o būtent – 2021 m. lapkričio 24 d., 12.46 val., vairuodama transporto priemonę – automobilį Land Rover, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo Šv. Jurgio gatvėje, Vilniuje. Priešingai pastarosios skundo argumentams, ši, sustojusi Šv. Jurgio gatvėje, Vilniuje, stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Šią išvadą teismas daro sugretinęs byloje esančias administracinio nusižengimo padarymą užfiksavusias fotonuotraukas su viešai skelbiamais duomenimis, gautais į www.google.com/maps paieškos sistemą įvedus Šv. Jurgio gatvę, esančią Vilniuje.

Iš minėtų duomenų matyti, kad įvažiavimas iš Gedimino prospekto į Šv. Jurgio gatvę visoms transporto priemonėms, išskyrus dviračius, yra draudžiamas. Tuo tarpu ties įvažiavimu į Šv. Jurgio gatvę iš K. Sirvydo gatvės, dešinėje pusėje, Šv. Jurgio gatvės pradžioje, yra kelio ženklas „Sustoti draudžiama“. Minėtoje gatvėje yra nedidelis vingis, po kurio yra įvažiavimas į pastato, esančio adresu Gedimino pr. 9, Vilniuje, garažą. Ties įvažiavimu į minėto pastato garažą, iš abiejų pusių, taip pat yra du kelio ženklai „Sustoti draudžiama“. Po įvažiavimo į pastato garažą, Šv. Jurgio gatvės dešinėje pusėje, jokių kelio ženklų nėra. Būtent šioje vietoje - Šv. Jurgio gatvės dešinėje pusėje, važiuojant iš K. Sirvydo gatvės, už įvažiavimo į pastato, esančio adresu Gedimino pr. 9, Vilniuje, garažą, 2021 m. lapkričio 24 d., 12.46 val., buvo sustojęs ir stovėjo pareiškėjos vairuotas automobilis Land Rover, (duomenys neskelbtini), kas sąlygojo ir ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad draudžiamieji ženklai, įskaitant ir kelio ženklą „Sustoti draudžiama“ įrengiami prieš pat kelio ruožo, kuriame draudžiamas ar apribojamas eismas, pradžią arba šio ruožo pabaigoje. Kaip jau minėta ankstesnėje nutarties dalyje draudžiamasis ženklas „Sustoti draudžiama“ buvo įrengtas Š. Jurgio gatvės pradžioje, dešinėje pusėje, o jo galiojimas, priešingai pareiškėjos argumentams, nebuvo nutrauktas jokiais kitais kelio ženklais ar kelio objektais.

Nors pareiškėja I. G. skunde nurodė, kad jos automobilis stovėjo už sankryžos, o būtent – už įvažiavimo į pastato, esančio adresu Gedimino pr. 9, garažą, kur draudžiamasis ženklas „Sustoti draudžiama“ negaliojo, tačiau šiam pareiškėjos teiginiui, atsižvelgiant į teisės aktuose numatytą sankryžos sąvoką, nėra pagrindo pritarti.

KET 1 priedo III dalies 5 punkte numatyta, kad draudžiamieji ženklai galioja iki artimiausios sankryžos už draudžiamojo ženklo. Minėto teisės akto 3.18 punkte numatyta, kad kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) ir Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatyme. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 62 punkte numatyta, kad sankryža tai kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų.

Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teisinį reguliavimą, taip pat skundo nagrinėjimo metu išanalizuotą Šv. Jurgio gatvės pobūdį ir joje esančių kelio ženklų bei kitų objektų lokalizaciją, konstatuoja, kad Šv. Jurgio gatvėje, Vilniuje, esantis įvažiavimas į pastato, esančio adresu Gedimino pr. 9, Vilniuje, garažą neatitinka Saugos eismo automobilių keliais įstatymo 62 punkte numatytos sankryžos sąvokos. Priešingai, jis laikytinas išimtinai išvažiavimu iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, o būtent – pastato, esančio adresu Gedimino pr. 9, Vilniuje, garažą. Atsižvelgiant į tai, darytina pagrįsta išvada, kad draudžiamasis ženklas „Sustoti draudžiama“, esantis Šv. Jurgio gatvės pradžioje, dešinėje jos pusėje, galiojo ir toje zonoje, kur pareiškėja pastatė automobilį Land Rover, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Teismas, anksčiau aptartų aplinkybių ir skundo nagrinėjimo byloje surinktų įrodymų kontekste, atkreipia dėmesį į tai, kad transporto priemonės vairuotojas, palikdamas automobilį stovėti, privalo vykdyti visus KET reikalavimus ir įsitikinti, kad transporto priemonę palieka tinkamoje, leistinoje stovėti vietoje, nepažeisdamas KET ir jomis patvirtintų Kelio ženklų nuostatų. To nepadariusi I. G. pagrįstai pripažinta kalta pažeidusi KET 8 punkto, kelio ženklo Nr. 332 reikalavimus, ir jos veika teisinga kvalifikuota kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

Pabrėžtina ir tai, jog pareiškėja skundžiamo Nutarimo ydingumą akcentavo ir dėl to, kad administracinio nusižengimo byloje nėra nurodytas konkretus pastato numeris, šalia kurio buvo pastatytas pastarosios automobilis. Tokiu būdu nėra nurodyta tiksli administracinio nusižengimo padarymo vieta.

Teismas minėtų pareiškėjos argumentų kontekste atkreipia dėmesį į ANK 609 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, kuris numato, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų išvardintų duomenų, taip pat yra nurodoma ir administracinio nusižengimo padarymo vieta, kuri gali būti apibrėžta tik nurodant vietos koordinates. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas administracinio nusižengimo padarymo vietos apibrėžimui itin griežtų reikalavimų nenumato ir jos nurodymui išimtinai pastato ar vietos adreso reikalavimo neįtvirtina.

Iš skundo nagrinėjimo medžiagos, o būtent – administracinio nusižengimo protokolo, Nutarimo, administracinį nusižengimą užfiksavusių fotonuotraukų, taip pat iš pačios pareiškėjos teiginių matyti, kad anksčiau aptartas administracinio nusižengimo sudėties elementas – jo padarymo vieta buvo tinkamai nurodytas, nepažeidžiant jo apibrėžimui keliamų reikalavimų. Pareiškėjai inkriminuotas ir ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas buvo padarytas Šv. Jurgio gatvėje, Vilniuje. Teismas, susipažinęs su viešai skelbiamais duomenimis, gautais į www.google.com/maps paieškos sistemą įvedus Šv. Jurgio gatvę, esančią Vilniuje, pripažįsta, kad minėta gatvė yra tarp dviejų pastatų, esančių adresu Gedimino pr. 7 bei Gedimino pr. 9, Vilniuje. Skundžiamame Nutarime nurodytai gatvei priskirtų pastatų nėra. Tai reiškia, kad visi šalia minėtos gatvės esantys pastatai turi kitų gatvių pavadinimus. Todėl vien tai, kad administracinio nusižengimo byloje nėra nurodytas konkretus pastatas, šalia kurio buvo pastatytas pareiškėjos automobilis, nesuteikia pagrindo teigti, kad administracinio nusižengimo padarymui reikšminga aplinkybė – nusižengimo padarymo vieta, buvo netinkamai užfiksuota. Priešingai, tiek iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, tiek iš viešoje erdvėje skelbiamų duomenų matyti, kad skundžiamame Nutarime nurodyta automobilio Land Rover, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjimo vieta, atsižvelgiant į jos specifinę lokaciją, buvo nurodyta pakankamai aiškiai, todėl teismui abejonių dėl automobilio buvimo vietos nesukėlė.

Be visų aptartų pareiškėjos skundo argumentų, pastaroji tuo atveju, jeigu nebus priimtas sprendimas dėl skundžiamo Nutarimo panaikinimo, prašė jai paskirtą 60 Eur baudą sumažinti.

ANK 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pareiškėjai skundžiamu Nutarimu buvo paskirta 60 Eur dydžio bauda, kuri atitinka ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą sankcijos vidurkį, o jos mažinti nėra pagrindo.

Iš skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, kad I. G. 2021 m. lapkričio 24 d., 12.46 val. Šv. Jurgio g., Vilniuje, nesilaikė KET 8 punkto, 1 priedo 332 punkto reikalavimų, nes vairuodama automobilį „Land Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko jį stovėti KET draudžiamoje vietoje - kelio ženklo „Sustoti draudžiama” galiojimo zonoje. Nors I. G. yra žinoma kelių ženklinimo hierarchija, statydama automobilį neleistinoje vietoje, ji ženklinimo hierarchijos nesilaikė. Draudžiamasis kelio ženklas Nr. 332, išskyrus KET numatytas išimtis, yra imperatyvaus pobūdžio, todėl nepriklausomai nuo priežasčių, šio ženklo galiojimo zonoje stovėti draudžiama apskritai. Atkreiptinas dėmesys, kad kelio ženklai, ypač draudžiamieji, yra įrengiami būtent tose vietose, kuriose gali kilti pavojus kelių eisme dalyvaujančių transporto priemonių, pėsčiųjų saugumui, todėl laikytis KET yra privaloma visiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo kiekvieno asmens subjektyvaus teisės aktų normų suvokimo ar jų interpretavimo.

Pabrėžtina ir tai, kad I. G. administraciniu nurodymu buvo pasiūlyta iki 2022 m. kovo 11 d. sumokėti pusę minimalios baudos, t. y. 15 Eur. Be to, priminta, kad iki nurodytos datos nesumokėjus baudos, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu ir bus nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Taip pat jai nurodyta, kad iki 2022 m. balandžio 4 d. ji turi teisę pateikti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo aplinkybių (b. l. 17-20). Tačiau I. G. iki nurodytos datos administraciniu nurodymu paskirtos 15 Eur baudos nesumokėjo, administracinio nusižengimo nepripažino, ginčijo pažeidusi KET reikalavimus.

Priimant skundžiamą Nutarimą ir skiriant administracinę nuobaudą, buvo atsižvelgta į tai, kad nėra I. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Iš skundo nagrinėjimo medžiagos taip pat matyti, kad pareiškėja anksčiau bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, o būtent – leistino greičio viršijimą, paskirtos baudos sumokėtos.

Teismas pareiškėjos prašymo dėl paskirtos baudos sumažinimo kontekste taip pat atkreipia dėmesį į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog pagrindo I. G. sumažinti paskirtą baudą, kuri atitinka tiek padaryto nusižengimo pavojingumą, tiek pareiškėjos asmenybę, nėra, o aplinkybių, dėl kurių ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkį atitinkanti bauda yra neproporcinga, nenustatyta.

Teismas, apibendrinęs anksčiau nutartyje aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. balandžio 11 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija tinkamai įvertino visas įvykio aplinkybes, nustatė, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, o asmuo kaltas dėl jo padarymo, taip pat įvertino įvykdyto nusižengimo pavojingumą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, dėl ko I. G. už padarytą nusižengimą buvo paskirta įstatymo nuostatas atitinkanti administracinė nuobauda.

Pareiškėja skunde taip pat prašė iš skundžiamą Nutarimą priėmusios institucijos priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios bus pateiktos iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėja jokių duomenų apie jos patirtas proceso išlaidas teismui iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos nepateikė. Juo labiau, šia nutartimi pareiškėjos skundas netenkintinas, administracine teisena nenutrauktina, o skundžiamas Nutarimas nenaikintinas, todėl pagrindo pareiškėjai priteisti proceso išlaidas nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

Netenkinti I. G. skundo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. balandžio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-4336-2022 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė