Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Vidos Bracevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, anksčiau teistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 prom. neblaivumas, t. y. 2023 m. rugpjūčio 22 d., apie 0.53 val., Vilniaus r. sav., Buivydiškių k., Notangų g. 2C, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,73 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis A. A. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nurodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Jis vykdė individualią veiklą, teikė pavežėjo paslaugas. Automobiliu Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis naudojosi nuomos sutarties pagrindu, jį darbui nuomavosi iš MB „V.“. 2023 m. rugpjūčio 22 d., apie 0.53 val., Vilniaus r. sav., Buivydiškių k., Notangų g. 2C, jį sustabdė policijos pareigūnai, nes jis vairavo būdamas neblaivus. Alkoholį jis vartojo to namo kieme, prie kurio jį sustabdė, jį vartojo su pažįstamais. Nežino kiek išgėrė, gėrė konjaką. Norėjo perstatyti automobilį į kitą vietą, kad jis netrukdytų kitiems, įsėdo į mašiną ir pradėjo važiuoti. Nežino iš kur atvažiavo policijos pareigūnai, bet jie jį sustabdė važiuojantį. Tuo metu jis jau spėjo pajudėti iš vietos, nors toli ir nenuvažiavo. Policijos pareigūnai pasiūlė jam pasitikrinti blaivumą, jis sutiko. Kiek pamena, jam buvo nustatytas 2 promilių girtumas, jis pūtė du kartus. Kiek pripūtė antrą kartą nepamena, gali būti kad 1,73 promilės. Su alkotesterio parodymais jis sutiko ir sutinka. Jis nuoširdžiai gailisi dėl to, kad vairavo būdamas girtas. Jis turi teisę vairuoti transporto priemonę, tačiau kur yra vairuotojo pažymėjimas jis nežino. Prieš vykstant į policijos įstaigą ieškojo jo, ir jo nerado. Jeigu ras, pateiks. Taip pat nori paaiškinti, kad jis jau buvo teistas, jam baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta bauda, tačiau jis jos nesumokėjo (el. b. l. 85–87).

Kaltinamojo A. A. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

2023 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio P. B. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 22 d., apie 0.41 val., kartu su specialistu S. S. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo jis gavo iškvietimą, kad Notangų g. 2C, Buivydiškių k. (duomenys neskelbtini) pavežėjas (lietuvių tautybės), moters teigimu, prie jos priekabiauja, ji šiuo metu sėdi jo Toyota Prius, viduje, abu laukia. Atvykus nurodytu adresu, iš kiemo į gatvę išvažiavo automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilyje buvo vienas vairuotojas, daugiau asmenų nebuvo. Automobilį Toyota vairavo A. A., gim. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su vairuotoju, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba buvo nerišli. Pirmu pūtimu alkotesterio pagalba 0.53 val. jam buvo nustatytas 2,00 prom. girtumas, antru putimu – 1.14 val. jam buvo nustatytas 1,73 prom. girtumas. Automobilis Toyota priverstinai buvo išvežtas į saugomąją aikštelę, esančią Minsko pl. 21. Vilnius. A. A. buvo įteiktas šaukimas atvykti į Vilniaus rajono policijos komisariatą, Vileišio g. 20 C, 2023 m. rugpjūčio 24 d., 13.00 val., tačiau asmuo nuo parašo atsisakė. A. atsisakė pasirašyti dėl alkotesterio parodymų, neblaivumo akte bei šaukimo šaknelėje (el. b. l. 9).

2023 m. rugpjūčio 22 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuotais duomenys patvirtina, kad A. A. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Buvo atliktas tikrinimas prietaisu Alcotest Drager 6810, patikros sertifikatas Nr. 1940912. Pirmuoju tikrinimu 0,53 val. nustatytas 2.00 promilių girtumas, antruoju tikrinimu 1.14 val. nustatytas 1,73 promilių girtumas (el. b. l. 12).

2023 m. rugpjūčio 22 d. apklaustas kaip liudytojas R. M. parodė, kad jis yra MB „V.“ direktorius. MB „V.“ veikla yra automobilių nuoma. Automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) nuomos ir bendradarbiavimo sutartį buvo perduotas A. A., kuris nuo (duomenys neskelbtini) metų dirbo metu naudojosi minėtu automobiliu, teikė pavežėjo paslaugas. Automobilis buvo visą laiką A. žinioje, jis juo naudojosi nuo (duomenys neskelbtini) pagal automobilio nuomos ir bendradarbiavimo sutartį. Automobilis jam buvo patikėtas darbui, taip pat jis galėjo juo naudotis ir nedarbo metu. A. vykdė sutarties sąlygas, už automobilį atsiskaitydavo laiku, duomenų, kad jis vairuotų automobilį būdamas apsvaigęs, liudytojas neturėjo. Apie tai, kad A. 2023 m. rugpjūčio 22 d. galėjo vairuoti jam patikėtą automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis nieko nežino, nieko parodyti negali. Kaip ir sakė automobilis A. buvo perduotas darbui (el. b. l. 39–41).

2023 m. rugpjūčio 22 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad Buivydiškėse, Vilniaus rajone, buvo apžiūrėta transporto priemonė automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: įlenktas, aprūdijęs (el. b. l. 1–2, 21–25).

2023 m. rugpjūčio 28 d. peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno kameromis darytus vaizdo įrašus nustatyta, kad, policijos pareigūnams atvažiavus į įvykio vietą, automobiliui sustojus, policijos pareigūnai išlipa iš automobilio ir eina prie automobilio vairuotojo. Automobilio vairuotojas taip pat išlipa iš automobilio. Policijos pareigūnas atneša alkotesterį, klausia automobilio vairuotojo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai yra A. A., klausiama kada jis vartojo alkoholį. A. A. atsako: „Ką tik“, teigia, kad praėjo apie 10 minučių. Vaizdo įraše užfiksuota, kad tikrinamas A. A. blaivumas. Pirmu pūtimu jam nustatytas 2 promilių girtumas. Policijos pareigūnas paaiškina A. A., kad po 15–20 minučių dar kartą patikrins jo blaivumą. Policijos pareigūnams antrą kartą patikrinus A. A. blaivumą, antru pūtimu pastarajam nustatytas 1,73 promilių girtumas (el. b. l. 106–108).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažyma apie kelių transporto priemones nustatyta, kad transporto priemonė automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotas MB „V.“ vardu (el. b. l. 32–33).

Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis nustatyta, kad automobilio Toyota Prius, pasirinkti metai 2004, vidutinė kaina be PVM – 3 649,80 Eur, su PVM – 4 620 Eur (el. b. l. 34).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje A. A. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo yra įrodyta visiškai. Byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir pats kaltinamasis, kad 2023 m. rugpjūčio 22 d., apie 0.53 val., Vilniaus r. sav., Buivydiškių k., Notangų g. 2C, jis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės, t. y. 1,73 promilių, neblaivumas. Be paties A. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jo kaltę patvirtina pirmiau aptarti įrodymai: 2023 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio P. B. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys; neblaivumo nustatymo aktas, patvirtinantis, kad kaltinamajam A. A. buvo nustatytas 1,73 promilių neblaivumas; apžiūros protokolas, kita bylos medžiaga. A. A. veiksmai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, nes jie atitinka visus šio kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius.

A. A. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė sutinkantis su bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. l. 161–165).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę A. A., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. A. A. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

Nors pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašė kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybę pripažinti tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė neblaivus, ši byloje nustatyta aplinkybė nelaikytina A. A. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia, nes sudaro būtinąjį jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymį.

A. A. anksčiau teistas du kartus, baudos neišieškotos (el. b. l. 115–117), penkerių metų laikotarpyje baustas administracine tvarka keturiasdešimt kartų, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (el. b. l. 118–155), duomenų apie kaltinamojo darbovietę byloje nėra. Byloje nėra duomenų apie A. A. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės pasiūlytos rūšies ir dydžio bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo neteisėtais veiksmais sau ir aplinkiniams keltą pavojų, yra teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. A. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 30 (trisdešimties) parų areštą.

Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu A. A. skirtina bausmė nebendrintina su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam pagal BK 219 straipsnio 1 dalį paskirta bausme − 30 MGL (3 900 Lt (1 129,52 Eur) bauda, teismui neturint tikslių duomenų apie šią dieną iš kaltinamojo (ne)išieškotos jam paskirtos baudos dydį. Teismui pateiktais duomenimis, nustatyta tik tai, kad bauda neišieškota (el. b. l. 115–117). Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsakyme į paklausimą nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 27 d. nėra duomenų apie A. A., gim. (duomenys neskelbtini), sumokėtą rašte minimą sumą, tačiau taip pat nurodė, kad 2009–2012 metų dokumentų 10 metų saugojimo terminas pasibaigęs, todėl duomenų daugiau pateikti neturi galimybės (e. b. l. 76).

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad kaltinamasis anksčiau nebuvo baustas arešto bausme, ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė nuoseklius parodymus, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, tad jam skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, nagrinėjamu atveju intensyvios priežiūros – kontrolės elektroninio stebėjimo priemonėmis, paskyrimas būtų neproporcinga priemonė. Pagal kasacinio teismo praktiką, atidedant arešto bausmės vykdymą, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-97-697/2023).

Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad, atidėjus kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neturėti, nenaudoti, neįsigyti, nesaugoti pačiam ar neperduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinių gėrimų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8, 10, 11 punktai), bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis.

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme.

Byloje nustatyta, kad A. A. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – variavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Įvertinus tai, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, A. A. tikslinga uždrausti naudotis šia specialiąja teise (BK 68 straipsnis).

Nustatant uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad, bylos duomenims, A. A. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija – 1,73 promilės alkoholio, beveik penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės). Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam nustatytinas dvejų metų ir šešių mėnesių uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d., t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, A. A. paskyrimo dienos (el. b. l. 88–91).

Bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonė – Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023).

BK 72 straipsnio 5 dalyje įvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. A. vairavo svetimą, MB „V.“ priklausantį, automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 32–33). Tokiais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, naudoja kitiems asmenims priklausantį turtą, atitinkantį BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius, teismai įpareigoti įvertinti kitų (trečiųjų) asmenų kaltės ar rūpestingumą laipsnį, sąryšį tarp jo elgesio ir padarytos nusikalstamos veikos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkas (valdytojas) būtų skatinęs vairuoti kaltinamąjį ir padaryti nusikalstamą veiką, davęs leidimą kaltininkui neblaiviam vairuoti automobilį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog liudytojas MB „V.“ direktorius nurodė, nežinojęs apie nusikalstamą veiką. Taigi, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, iš kaltinamojo išieškotina šio automobilio turto vertė (BK 72 straipsnio 2, 3, 7 dalys). Pagal VĮ „Emprekis“ išrašą šio automobilio kaina su PVM 4 620 Eur (el. b. l. 34). Tad, iš kaltinamojo išieškotina 4 620 Eur, automobilio vertę atitinkanti, pinigų suma.

A. A. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (el. b. l. 88–91), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. A. galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę,

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8, 10, 11 punktais, arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. A. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- neišeiti iš namų laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- pradėti dirbti ar mokytis, tęsti darbą ar mokslus;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- neturėti, nenaudoti, neįsigyti, nesaugoti pačiam ar neperduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinių gėrimų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti A. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, pranešti apie šią A. A. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, išieškoti iš A. A. automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 620 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt eurų).

A. A. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti A. A., kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jai suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.