Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant G. D., dalyvaujant pareiškėjai V. M., jos atstovei advokato padėjėjai L. G., antstolei S. Ž., suinteresuotam asmeniui išieškotojui V. J., jo atstovei advokatei I. A., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. skundą antstolei S. Ž., suinteresuotiems asmenims: išieškotojui V. J., skolininkui A. M. dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0076/09/02865, ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Suinteresuotas asmuo A. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepimo ar prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad antstolė S. Ž. 2011-03-21 priėmė patikslintą patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0076/09/02865, kuriuo nurodyta vykdyti vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo išieškotojo V. J. naudai (prij. vykd. byla Nr. 0076/09/02865). Pareiškėja nesutinka su šiuo patvarkymu, nurodydama, kad jis priimtas pažeidžiant LR CK 3.109 str. 2, 3 p. normas bei protingumo ir teisingumo principus. Pareiškėja nurodo, kad išieškotojui V. J. priteista skola yra asmeninė skolininko A. M. skola, kurios išieškojimas negali būti nukreiptas į jos darbo užmokestį. Pareiškėja taip pat nurodo, kad ji moka bankui kreditą, materialiai remia savo du pilnamečius vaikus, viena šeimoje dirba. Pareiškėja pripažino, kad šios skolos ji už savo sutuoktinį, skolininką A. M., yra finansiškai nepajėgi mokėti.

Atsižvelgiant į prievolės pobūdį, atsiradimo laiką ir kitus veiksnius, atsakomybė pagal prievoles gali tekti tiek abiems sutuoktiniams, tiek vienam iš jų. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros. Asmeninėmis laikomos prievolės, kurias sutuoktinis įgyja savarankiškai, bendros prievolės yra tokios, kurias įgyja abu sutuoktiniai dažniausiai šeimos interesais (CK 3.109 str.). Solidariosios sutuoktinių prievolės taip pat laikomos bendromis.

Bendros prievolės gali atsirasti ne tik dėl abiejų sutuoktinių veiksmų, bet ir vieno sutuoktinio iniciatyva, jei konkretų sandorį vienas sutuoktinis sudarė kito sutuoktinio sutikimu arba jį kitas sutuoktinis vėliau patvirtino (CK 3.92 str. 6 d.). Daugeliui sutuoktinių sudaromų sandorių galioja solidariosios prievolės atsiradimo prezumpcija, tačiau CK 3.109 str. 3 dalyje numatyti atvejai, kai solidariosios sutuoktinių prievolės tikrai neatsiranda. Šitaip yra, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai šitai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams. Šiuo atveju, nesant kito sutuoktinio sutikimo, aplinkybę, kad sandoris atitinka šeimos interesus, privalo įrodyti sutuoktinis, paėmęs paskolą ar pirkęs prekių išsimokėtinai. Neįrodžius šios aplinkybės, iš sandorio kylančios prievolės bus laikomos asmeninėmis sutuoktinio prievolėmis.

Tačiau nagrinėjamuoju atveju antstolė priėmė 2011-03-21 patikslintą patvarkymą dėl skolininko A. M. turto, esančio sutuoktinės V. M. turte (CK 3.117 str.). Kauno apygardos teismo 2011-02-07 nutartyje civ. byloje Nr. 2S-646-343/2011 pažymėta, kad solidariosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas inicijuojant savarankišką civilinį procesą bendra tvarka. Dėl šios priežasties antstolė ginčo patvarkyme nenurodė, kad pareiškėja V. M. yra atsakinga pagal prievolę.

Jeigu skolininkas savanoriškai nevykdo teismo sprendimo, teismo sprendimas vykdomas priverstinai. Priverstinio teismų sprendimų vykdymo esmė yra ta, kad antstolis taiko įstatyme nustatytas priverstinio teismo sprendimų vykdymo priemones (CPK 624 straipsnis). Siekiant apsaugoti gyvybiškai svarbius skolininko – fizinio asmens – interesus, įstatyme nustatyti tam tikri išieškojimo iš turto ribojimai (CPK 663 straipsnis), išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė (CPK 664 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008). Prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t. y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento. Pažymėtina, kad vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę. Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali būti atsakingas tik esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.). Marijampolės rajono apylinkės teismo įsiteisėjusia 2010-12-08 nutartimi nustatyta, kad A. M., a/k (duomenys neskelbtini) ir V. M., a/k (duomenys neskelbtini) priklauso po ½ dalį bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise įgyto turto: nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, indėlių, V. M. pajamų, gaunamų iš darbo užmokesčio, kito turto (civ. byla Nr. 2-3941-374/2010). Tos aplinkybės, kad pareiškėja viena šeimoje dirba, padeda dviem pilnamečiams vaikams ir moka kreditą bankui, šiuo atveju nėra reikšmingos. Įstatymas gina ne tik skolininko, bet ir kreditoriaus interesus. Antstolė nukreipė vykdymą į skolininko dalį sutuoktinio darbo užmokestyje, nenurodydama pareiškėjos V. M. atsakomybės pagal prievolę. Šie antstolės veiksmai atitinka LR CK 3.88 straipsnio nuostatas. Antstolio veiklos ribas nustato antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir visame vykdymo procese antstolis privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus. Bet koks veikimas viršijant kompetenciją vertinamas kaip antstolio veiklos principo pažeidimas. LR CPK 735 str. nurodyta, kad išskaitų iš darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų dydis apskaičiuojamas imant pagrindu skolininkui išmokėti priskaičiuotas sumas, atskaičius iš jų mokesčius. Todėl pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės – įsipareigojimai bankui, prievolės pagal laidavimo sutartis ir kita, nėra priskiriamos mokesčiams (privalomosioms įmokoms), todėl į tai atsižvelgti nėra teisinio pagrindo.

Tokiu būdu, teismas nenustatė antstolės veiksmuose jokių teisės aktų pažeidimų, todėl skundas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas (CPK 178 str.). Kiti posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Iš pareiškėjos suinteresuoto asmens V. J. naudai priteistinos išlaidos už advokato pagalbą (CPK 93, 96 str.).

Nutarčiai įsiteisėjus, naikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-03-22 nutartimi (CPK 150 str.), bei grąžintina vykdomoji byla antstolių kontorai.

Rezoliucinė dalis

NUtarĖ:

Pareiškėjos V. M. skundą dėl antstolės S. Ž. veiksmų atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos V. M., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), suinteresuoto asmens išieškotojo V. J., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) naudai 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) advokato atstovavimo išlaidų.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-03-22 nutartimi taikytas laikinąsiais apsaugos priemonės – išieškojimo sustabdymą vykdymo procese vykdomojo byloje Nr. 0076/09/02865.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti vykdomąją bylą Nr. 76/09/2865 antstolės S. Ž. kontorai.

Nutartis per 7 d. gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą atskirtuoju skundu.