Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagalatsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18972-748/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovams A. S. ir A. S. dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo protingumo ir sąžiningumo principais, neatsižvelgė į faktines aplinkybes, kad apeliantas nuo 2010 m. lapkričio mėnesio bute negyvena, o nuo 2012 m. liepos mėnesio net negali patekti į butą. Apelianto pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad jis nesinaudojo ieškovės teikiamomis paslaugomis, dėl ko prašant priteisti skolą tik už suvartotą vandenį, apelianto atžvilgiu ieškinys neturėjo būti tenkinamas.Tarp atsakovų buvo susitarimas, kad apeliantui negyvenant atsakovams nuosavybėsteise priklausančiame bute mokesčius už komunalines paslaugasmokės atsakovė A. S., kuri minėtame bute gyveno su atsakovų nepilnamečiais vaikais. Tačiau net ir esant tokiam susitarimui, apeliantas prisidėdavo prie mokesčių apmokėjimo pervesdamas tam skirtas lėšas į apeliantės sąskaitą, o kartu teikdamas nepilnamečiams vaikams materialinį išlaikymą,pakankamą jiems tenkančiai mokesčių daliai apmokėti.Kadangi ieškovėsteikiamomis paslaugomis naudojosi atsakovė A. S., kuri už paslaugasnemokėjo, dėl ko ir susidarė skola, teismas turėtų visą prašomą skolą priteisti tik iš atsakovės A. S..

Atsakovė A. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės pareikštas ieškinys dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra patenkintas visiškai, yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

Šioje byloje keliamas tinkamo materialinės teisės normų, reglamentuojančių solidariąją skolininkų pareigą, aiškinimo ir taikymo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. ir A. S. nuo 2006 m. kovo 9 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 8–9). 2008 m. vasario 25 d. atsakovė A. S. ir UAB „Kauno vandenys“ sudarė atsiskaitymo už pirmiau nurodytam butui tiekiamą, nukanalizuojamą ir valomą vandenį sutartį (b.l. 12), pagal kurią atsakovė, sutartyje įvardinta „Mokėtoju“, įsipareigojo už suvartotą ir nukanalizuotą į valymo įrenginius vandenį sumokėti ne vėliau kaip iki kito, po ataskaitinio, mėnesio 25 kalendorinės dienos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir miesto Tarybos patvirtintais tarifais. Per laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. už atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiam butui patiektą bei nukanalizuotą vandenį atsakovai tinkamai ir laiku neatsiskaitė, ir liko skolingi ieškovei 669,78 Lt, kuriuos ieškovė prašė solidariai priteisti iš atsakovų.

Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalies nuostatas solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Solidarioji skolininkų prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat tais atvejais, kai prievolės dalykas yra nedalus.Šioje byloje nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriam paslaugas suteikė ieškovė, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2006 m. kovo 9 d. priklauso A. S. ir A. S.. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirmiau nurodytas butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, apeliaciniame skunde neginčijama, o taip pat nėra ginčijama aplinkybė, kad ieškovė paslaugas, už kurias yra susidaręs įsiskolinimas, suteikė laikotarpiu, kai butas atsakovams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, t. y. tokios, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais. CK 3.109 straipsnio 1 dalyje pateikiamas prievolių, kurios laikomos bendrosiomis sutuoktinių prievolėmis, sąrašas. Tokiomis be kita ko laikomos ir prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis (CK 3.109 str. 1 d. 2 p.) bei susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu (CK 3.109 str. 1 d. 3 p). CK 3.109 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Kadangi butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), skolos susidarymo laikotarpiu, t. y. laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 1 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė A. S. ir A. S., šie asmenys kaip buto bendraturčiai už susidariusį įsiskolinimą už suteiktas vandens tiekimo ir nukanalizavimo paslaugas pagal atsakovės su ieškove sudarytą sutartį remiantis pirmiau nurodytomis CK 3.109 straipsnio nuostatomis ieškovei yra atsakingi solidariai, t. y. kaip solidarieji skolininkai. Prievolės solidarumas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek visą ją, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovė turėjo teisę reikalavimą dėl skolos priteisimo pareikšti abiems sutuoktiniams ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino skolą solidariai priteisdamas iš abiejų atsakovų.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu laiko apeliacinio skundo argumentą, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į aplinkybę, jog apeliantas skolos susidarymo laikotarpiu bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), negyveno, todėl nepagrįstai skolą priteisė solidariai iš atsakovų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šią apelianto nurodytą aplinkybę priimdamas skundžiamą teismo sprendimą įvertino irpagrįstai konstatavo, kad ši aplinkybė esamo turto teisinio režimo nepakeičia, dėl ko atsakovų prievolė ieškovės atžvilgiu išlieka solidari. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis nesinaudojo ieškovės teikiamomis paslaugomis ar kad tarp atsakovų buvo susitarimas, jog apeliantui negyvenant bute už suteiktas komunalines paslaugas mokės vien tik atsakovė, nepaneigia jo solidariosios prievolės ieškovei, tačiau gali turėti reikšmę solidariąją prievolę įvykdžiusiam bendraskoliui įgyvendinant atgręžtinio reikalavimo teisę. Be to, pažymėtina, kad apeliantas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių egzistavus jo ir atsakovės susitarimą dėl vienasmeniško atsakovės prievolių ieškovei vykdymo. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis savo nepilnamečiams vaikams teikė materialinį išlaikymą, pakankamą apmokėti ir jiems tenkančią komunalinių mokesčių dalį, nepaneigia priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, kadangi ieškovei už suteiktas paslaugas yra atsakingi būtent atsakovai, o ne jų nepilnamečiai vaikai. Aplinkybė, kad už suteiktas paslaugas nemokėjo būtent atsakovė, kuriai apeliantas skirdavo lėšų šioms paslaugoms apmokėti, taip pat nepaneigia solidariosios atsakovų prievolės ieškovei pobūdžio ir nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Ieškovė nėra atsakinga už apelianto ir atsakovės tarpusavio santykių pobūdį, jų lėšų panaudojimą ir šios aplinkybės negali turėti teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumo.

Pirmiau nurodytų argumentų pagrindu pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisakytina.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias skolininkų solidariąją pareigą, pagrįstai, atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes, konstatavo, kad atsakovų prievolė ieškovei yra solidari, dėl ko priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimas paliekamas galioti nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nepriteistinos apeliacinės instancijos teisme jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies1punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t ar i a:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimąpalikti nepakeistą.