- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- 1S-138-478/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-91-1-00081-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- S. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo S. B. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. vasario 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. gruodžio 16 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam S. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. B. nuteistas Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 6 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 8 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2015 m. kovo 25 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 25 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam S. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nuteistojo elgesys motyvuotas, stengiasi rodyti teigiamus elgesio pokyčius, vykdo paskirtas rekomendacijas, palaiko ryšius su artimaisiais, kas Komisijai sudarė pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
3. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. vasario 1 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą nurodant, kad Komisija vienpusiškai įvertino nuteistojo S. B. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius, nutylėdama šį nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama vien tik teigiamus. Teismas padarė išvadą, jog nuteistasis S. B. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistasis S. B. prašo panaikinti 2021 m. vasario 1 d. Alytaus apylinkės teismo nutartį, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo S. B. taikymo. Nuteistojo nuomone, skundžiama nutartis yra nemotyvuota, priešinga Lietuvos Respublikos Konstitucinei doktrinai, kuri imperatyviai nurodo, kad kiekvienas teismo baigiamasis teismo aktas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais), argumentavimas turi būti racionalus, baigiamajame teismo akte negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo teismo akto priėmimui.
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad iš skundžiamos nutarties matyti, jog prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo negautas, kas rodo, kad teismas nagrinėjo ne ginčą tarp suinteresuotų šalių, o vien tik BPK 360 str. numatytą klausimą, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas yra teisėtas ir jame išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Kadangi nutartyje cituojama Lygtinio paleidimo komisijos ir įkalinimo įstaigos administracijos nuomonė apie nuteistąjį yra išimtinai pozityvi, duoda pagrindą išvadai, kad išankstinę negatyvią nuomonę S. B. atžvilgiu galimai turėjo pats pirmosios instancijos teismas, kas nuteistajam leidžia daryti išvadą, jog teismas jo atžvilgiu buvo neobjektyvus, taigi ir neteisingas. Nuteistasis teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas deklaravo vadovavimąsi BVK 157 straipsniu, BPK 360 straipsniu, tačiau, jo vertinimu, pasielgė priešingai. Nuteistojo nuomone, BVK 157 straipsnio formuluotė „gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos“ negali būti aiškinama kaip „gali būti paleisti, o gali būti ir nepaleisti“. Lygtinio paleidimo netaikymui Europos Tarybos rekomendacija „Valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo taikymo“ Rec(2003)22 nustato imperatyvią sąlygą - lygtinio paleidimo kriterijai privalo būti minimalūs, aiškūs ir tikslūs, o galimas kalinio neatitikimas tokiems kriterijams privalo būti įrodytas. Kadangi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, o į BVK 157 ir 158 straipsniuose numatytas apribojimų kategorijas jis nepatenka – Komisijos nutarimas taikyti jam lygtinį paleidimą neabejotinai yra teisėtas. S. B. teigimu, BPK 360 straipsnyje numatytas Komisijos nutarimo tvirtinimas nėra pirmosios instancijos teismo subjektinė teise, kuria būtų galima pasinaudoti arba nepasinaudoti savo nuožiūra, o yra teismo pareiga, kurią teismas privalo vykdyti, jeigu neranda argumentų paneigti nutarimo teisėtumui. Skunde nuteistasis nurodo, kad bausmę „Pusiaukelės Namuose“ jis atlieka jau daugiau kaip trejus metus, o Komisija jau ketvirtą kartą kolegialiai nusprendžia, kad jis paruoštas lygtiniam paleidimui. Taigi, pirmosios instancijos teismas, be jokių suprantamų ir priimtinų argumentų ketvirtą kartą iš eilės atsisakydamas tvirtinti teisėtus Komisijos nutarimus, veikia priešingai įstatymuose išreikštai įstatymų leidėjo valiai.
4.2. Skunde teigiama, kad skundžiamoje nutartyje akivaizdžiai matomos pirmosios instancijos teismo spekuliacijos, kad „lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė“, vertinant „vis dar išliekantis opus kriminogeninis veiksnys - ankstesni teistumai“, su kuriomis negalima sutikti, jos grubiai pažeidžia nuteistojo teisę į teisingą teismą. Nurodytas kriminogeninis veiksnys „ankstesni teistumai“ išnyks tik praėjus 3 metams po bausmės atlikimo (BK 97 straipsnyje numatytas teistumo išnykimo terminas), taigi, teistumų panaikinti iki lygtinio paleidimo klausimo nagrinėjimo yra neįmanoma. Skunde S. B. nurodo, kad nuo 2020-07-01 įstatymų leidėjas įvedė privalomąja lygtinio paleidimo sistemą (BVK 157 straipsnio 3dalis), kai nebėra formaliosios sąlygos „vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones“, o lygtinio paleidimo sąlygų formuluotės pakeistos į aritmetiškai tikslias (pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, atlikta pusė bausmės) ir neleidžiančias jokių interpretacijų. Skunde nuteistasis teigia, kad tiek formaliąją, tiek materialiąją lygtinio paleidimo sąlygas jis neabejotinai atitinka, todėl Komisija pagrįstai nusprendė taikyti jam lygtinį paleidimą. Teismas nutarimo nepatvirtino, tačiau nepateikė jokių priimtinų argumentų, kodėl nutarimas galėtų būti laikomas neteisėtu. Akivaizdu, kad teismas nagrinėjo ne BPK 360 straipsnyje numatytą klausimą, ar Komisijos nutarimas yra teisėtas, o kvestionavo nutarimo pagrįstumą.
4.3. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas EŽT Teismo praktiką, jog „baudžiamasis įstatymas negali būti aiškinamas plečiamai, taip darant žalą kaltininkui“, skundžiamoje nutartyje paskelbė daugybę papildomų sąlygų BVK 157 straipsnio nuostatų taikymui: nurodė, kad dar 15 balų sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu realiai dar galėtų ir privalėtų sumažinti, kad komisija, spręsdama nuteistojo S. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nebuvo vieninga“. Pažymi, kad įstatymas nereikalauja, kad dinaminiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai būtų sumažinti iki nulio ir tai ne kartą buvo akcentuota apeliacinės instancijos teismo praktikoje, įstatymas taip pat nereikalauja, kad balsavimo būdu priimant kolegialų sprendimą kolegijos nariai balsuotų vienbalsiai. Kadangi šios nuteistojo teisę pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu ribojančios papildomos sąlygos nėra numatytos įstatyme (BVK 157, 164 straipsniai), todėl jokiu būdu jų negalima traktuoti esant privalomosiomis, paneigiančiomis Komisijos nutarimo teisėtumą.
4.4. Skunde nuteistasis nesutinka ir su jo ankstesnių teistumų vertinimu. Jo nuomone, apskritai, norint užtikrinti visišką teisėjo ar institucijos (Komisijos) bešališkumą, pageidautina būtų neteikti informacijos apie nusikaltimo fabulą (BK straipsnį), nes lygtinio paleidimo klausimo sprendimui pakankama informacija yra bausmės pabaigos data ir atlikta bausmės dalis. Informacija apie nusikaltimą ne tik nėra reikalinga, bet ir žalinga, nes be reikalo formuoja išankstinę nuomonę, taip darydama įtaką bešališkumui. Taigi teismas, pasisakęs apie jo ankstesnius teistumus ir paskutinio nusikaltimo sunkumą, pateikęs šiuos faktus kaip vieną iš priežasčių netvirtinti Komisijos nutarimą, pažeidė Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą non bis in idem principą, kas yra absoliučiu skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindu. Nuteistojo įsitikinimu, visiškai nepagrįstai ir neteisėtai pirmosios instancijos teismas savo sprendimą argumentavo likusia neatlikta bausmės dalimi. Įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnyje aiškiai nustatė, kokia bausmės dalis turi būti atlikta iki sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau nenumatė galimybės „neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies palyginti su paskirtąja“, nenumatė vertinamųjų kategorijų tokiam palyginimui, nenumatė „mažos bausmės dalies“ sąvokos. Taigi teismas, pavartojęs skundžiamoje nutartyje įstatymu neapibrėžtą subjektyvų vertinimą „dar nėra maža“, privalėjo toje pačioje nutartyje apibrėžti šią vertinamąją kategoriją ir aiškiai pasisakyti, kada bausmės dalis bus „maža“.
4.5. Šiame kontekste nuteistasis savo skundą grindžia Kauno apygardos teismo pozicija, jo nuomone, analogiškoje byloje, kur numatyta, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su skundo autoriaus rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu (Bylos Nr.1S-512-919/2020). Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ir kiti teismai yra patvirtinę daugybę Komisijos nutarimų taikyti lygtinį paleidimą asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal OASys metodiką buvo aukštesniais, nei skundo autoriaus. S. B. skunde nurodo, kad įstatymas nenumato galimybės sudaryti skirtingas lygtinio paleidimo sąlygas vienodoje teisinėje padėtyje esantiems nuteistiesiems, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal OASys metodiką yra toje pačioje žemos rizikos grupėje. Taigi, nuteistojo įsitikinimu, akivaizdu, kad skundžiamos nutarties verdiktu netvirtinti Komisijos nutarimo pirmosios instancijos teismas jį diskriminuoja atžvilgiu tų asmenų, kuriems nutarimus taikyti lygtinį paleidimą šis ir kiti teismai yra patvirtinę.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo S. B. skundas atmestinas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Taigi, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą nuteistasis S. B. grindžia tuo, kad BPK 360 straipsnyje numatytas Komisijos nutarimo tvirtinimas nėra pirmosios instancijos teismo subjektinė teise, o yra teismo pareiga, kurią teismas privalo vykdyti, jeigu neranda argumentų paneigti nutarimo teisėtumui, be to, teigia, jog BVK 157 straipsnio formuluotė „gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos“ negali būti aiškinama kaip „gali būti paleisti, o gali būti ir nepaleisti“. Šiuos argumentus nuteistasis grindžia ir Europos Tarybos rekomendacijos „Valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo taikumo“ Rec(2003)22 nuostatų netaikymu, kuri nustato imperatyvią sąlygą - lygtinio paleidimo kriterijai privalo būti minimalūs, aiškūs ir tikslūs, o galimas kalinio neatitikimas tokiems kriterijams privalo būti įrodytas. Kolegija pažymi, kad be Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, o be to, minėtoji Rekomendacija yra tik patariamojo pobūdžio, tačiau nėra imperatyviai vykdoma.
9. Teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad lygtinio paleidimo taikymas asmens atžvilgiu neturėtų būti išimtinis, tačiau svarbu paminėti ir tai, kad, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalu vertinti aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad, paleidus į laisvę nuteistąjį, jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Akivaizdu, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti suprantamas kaip formalus ar savaiminis procesas. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo procedūra yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Taigi, Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Lygtinio paleidimo komisijų nutarimų teisėtumas turi būti patikrintas teismo, jei Komisija nutaria taikyti lygtinį paleidimą, tokį nutarimą turi patvirtinti teismas, o jei atsisako, skundai dėl nutarimo taip pat yra nagrinėjami teisme. Ši įstatymo norma suponuoja išvadą, jog teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Šis teisinis reguliavimas atitinka ir minėtų Rekomendacijų principe nurodytą ir nuteistojo skunde paminėta aplinkybę, jog „galimas kalinio neatitikimas tokiems kriterijams privalo būti įrodytas“.
10. Atsakant į skundo teiginį, kad nutartyje teismas nepagrįstai paskelbė papildomų, BVK 157 straipsnyje nenurodytų sąlygų, dėl dinaminių veiksnių mažinimo, dėl komisijos narių nevieningos nuomonės, dėl finansinių įsipareigojimų, teisėjų kolegija pažymi, kad BVK nuostatos nedetalizuoja nuteistojo asmenybę vertinamų faktorių. BVK 157 straipsnis tik nustato, kokią minimalią paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, o akivaizdžią pažangą atitinkančias sąlygas ir rodiklius vertina Komisija ir teismas.
11. Nuteistojo skunde taip pat teigiama, kad skundžiamos nutarties neteisėtumą patvirtina nuo 2020-07-01 įstatymų leidėjo įvesta privalomoji lygtinio paleidimo sistema (BVK 157 straipsnio 3 dalis), kai nebėra formaliosios sąlygos „vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones“, o lygtinio paleidimo sąlygų formuluotės pakeistos į aritmetiškai tikslias (pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, atlikta pusė bausmės) ir neleidžiančias jokių interpretacijų. Toks skundo argumentas laikytinas subjektyviu ir deklaratyviu, neatitinkančiu teisės aktų turinio. Vertinant BVK 157 straipsnio 3 dalies nuostatą pagal nuteistojo teiginius, kaip aritmetiškai tikslių sąlygų, sudarančių besąlyginį pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, išdėstymą, joje ir būtų numatyta, kad „nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, <...>, lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Tačiau, kaip buvo minėta, pagal BVK 157 straipsnio 3 dalies nuostatą, esant joje numatytoms sąlygoms, „<... > nuteistieji gali būti lygtinai paleisti<...>“, kas suponuoja neabejotiną išvadą, jog spręsti dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo galima tik įvertinus visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Šį skundo argumentą paneigia neretai pasitaikantys atvejai, kai esant BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms, ne tik teismas netvirtina Lygtinio paleidimo Komisijos nutarimo, bet ir pati Komisija, įvertinusi aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei kitus faktorius, visumą ne visada pritaria nuteistojo lygtiniam paleidimui.
12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo S. B. skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, spręsdamas nuteistojo S. B. lygtinio paleidimo klausimą, teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio, 164 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir pagrįstai nusprendė netvirtinti Komisijos nutarimo paleisti nuteistąjį lygtinai.
13. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Nors nuteistasis skunde teigia, kad žema nusikalstamo elgesio rizika bei jo pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, dar nėra pagrindo daryti besąlygišką išvadą, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos namuose jis dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, dirba, yra skatintas, neturi galiojančių nuobaudų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo neabejotinai spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra visi pagrindai ir sąlygos. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.
14. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo S. B. elgesyje pastebimas pasikartojantis impulsyvumas bei agresijos proveržiai, nors pokalbio metu jis pats save apibūdino, kaip vengiantį konfliktinių situacijų ir nesiekiantį jas sukurti. Kalbėdamas apie paskutinį savo nusikaltimą, nuteistasis yra linkęs atsakomybę daugiau perkelti aplinkai, teisinasi, jog tiesiog pats tapo aplinkybių auka, kai buvo priverstas gintis. Nuteistasis smulkmeniškai analizuoja savo elgesį, jis kalba apie praeities įvykius, suvokia alkoholio vartojimo padarinius, pripažįsta, jog dėl jo vartojimo dažnai ir kildavo problemų. Šiuo metu nuteistasis teigia neturintis jokių priklausomybių psichiką veikiančioms medžiagoms, tačiau daugelis jo įvykdytų nusikaltimų, taip pat ir paskutinysis įvykdytas nuteistajam esant neblaiviam. Jis yra linkęs pasiduoti aplinkos poveikiui, labiau pastebimas jo veikimas asmenų grupėje, nors ir suvokia asmeninės laisvės apribojimą, tačiau pastebimas savo kaltės minimalizavimas, stokojant kritiško požiūrio į savo poelgį nusikaltimuose. Pagal pateiktus dokumentus, nuteistasis išmokėjo du vykdomuosius raštus priteistam sūnaus išlaikymui. Nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų – teismo nuosprendžiais nukentėjusiesiems iš nuteistojo yra priteista bendra 21 008,69 Eur suma, apie kurios vykdymo eigą jokių duomenų nėra. Nuteistasis pataisos namuose dirba, gauna atlyginimą, tačiau pats nesiima iniciatyvos mažinti savo nusikalstama veika padarytą žalą ir savarankiškai dengti turimus įsiskolinimus efektyviau, kas kelia abejonių ir dėl jo savanoriško siekimo juos dengti ateityje. Bausmės atlikimo metu nuteistasis 6 kartus skatintas, nebuvo baustas drausmine tvarka. Tačiau iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad per bausmės atlikimo laiką yra padaręs du pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, dėl kurių buvo apsiribota auklėjamojo pobūdžio pokalbiais. Ši aplinkybė rodo, kad S. B. elgesys pataisos metu nebuvo nepriekaištingas.
15. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip žema – 40 balų pagal OASys vertinimo metodiką, tačiau nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra artimas vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai, kuri yra laikoma nuo 41 balo pagal OASys vertinimo metodiką. Iš nustatytų 40 vertinimo balų, 25 balus sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir 15 balų sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu realiai dar galėtų ir kartu privalėtų sumažinti. Išlieka kriminogeninis veiksnys – ankstesni teistumai (būdingas nusikaltimų modelis). Skunde S. B. nurodo, kad teismas, vertindamas kriminogeninį veiksnį - ankstesnius teistumus, grubiai pažeidė jo teisę į teisingą teismą, nes teistumas išnyks tik praėjus 3 metams po bausmės atlikimo, taigi, teistumų panaikinti iki lygtinio paleidimo klausimo nagrinėjimo yra neįmanoma. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis kriminogeninis veiksnys yra nurodytas Socialinio tyrimo išvadoje, kuria rėmėsi ir Komisija, priimdama, nuteistojo nuomone, pagrįstą ir teisingą nutarimą. Socialinio tyrimo išvada yra pagrįsta nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas, todėl abejoti jomis nėra pagrindo. O joje nurodytas nuteistajam nustatytas kriminogeninis veiksnys, kaip ir visos kitos jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, buvo įvertinta visų kitų nustatytų duomenų kontekste, jai nebuvo suteiktas prioritetinis vertinimas.
16. Skunde S. B. tvirtina, kad teismas, pasisakęs apie jo ankstesnius teistumus ir paskutinio nusikaltimo sunkumą, pateikęs šiuos faktus kaip vieną iš priežasčių Komisijos nutarimo netvirtinti tiesiogiai pažeidė Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta non bis in idem principą, kas yra absoliučiu skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindu. Atsakant į šį skundo teiginį, teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. S. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų sunkių, tyčinių, smurtinių nusikaltimų padarymą. Nors kaltę pripažįsta, tačiau, kaip minėta, linkęs atsakomybę perkelti aplinkai, save pateisinti, stokoja kritiško požiūrio į savo poelgį nusikaltimuose, kas rodo, jog savo nusikalstamo elgesio tinkamai neįvertino. S. B. nuteistas ne pirmą kartą, realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą. Jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, kurio metu nusižengęs nebuvo, tačiau pasibaigus terminui, ir vėl nusikalto. Paskutiniai nuteistojo įvykdyti nusikaltimai yra jam būdingo nusikaltimų modelio dalis ir yra sunkesni, nei ankstesni jo padaryti nusikaltimai. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas.
17. Nuteistojo įsitikinimu, visiškai nepagrįstai, ir neteisėtai pirmosios instancijos teismas savo sprendimą argumentavo likusia neatlikta bausmės dalimi. Teisėjų kolegija sutinka, kad BVK 157 straipsnis nustato, kokią minimalią paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir S. B. šį formalų pagrindą atitinka, tačiau aptartų aplinkybių kontekste būtina pažymėti, kad pats bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, naujų nusikalstamų veikų prevencija realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Taigi, aukštesnysis teismas negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykio vertinimas, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Taip pat nepagrįstas skundo teiginys, kad teismas jį atvirai diskriminavo, kadangi tas pats teismas yra patvirtinęs daugybę pataisos namų nutarimų taikyti lygtinį paleidimą asmenims, kurių pakartotinio elgesio rizikos balai ženkliai didesni. Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo asmenybės ypatumai bei bausmės atlikimo aplinkybės, ir sprendimas priimamas tik atsižvelgiant į jas. Skirtingose bylose nurodytos aplinkybės nėra analogiškos, todėl teismui neprivalu vadovautis nutartimis, priimtomis kitose bylose.
18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino pakankamai šališkai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, kas duoda pagrindą išvadai, jog S. B. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai. Visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Taigi, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo S. B. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. vasario 1 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.