Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-159-628/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-12
Bylos Nr.
1S-159-628/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Bieliauskienė
Pareiškėjas
V. V.
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-159-628/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant pareiškėjui V. V., teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo V. V. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nutarties, kuria pareiškėjo V. V. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės S. B. 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro A. Ž. 2013 m. lapkričio 21 d. nutarimo atmesti skundą, atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. gegužės 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo valdybos 4-ajame skyriuje pagal gautą pareiškėjo V. V. pareiškimą, kuriame buvo nurodyta, kad R. G. be jokio teisinio ir faktinio pagrindo iš jo reikalavo 40 000 litų neva padarytai žalai atlyginti, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00539-13 dėl savavaldžiavimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 str. 2 d. Tyrimo metu buvo apklaustas nukentėjusysis V. V., liudytoja B. G. ir specialus liudytojas R. G., ištirti kiti duomenys.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo valdybos 5-ojo skyriaus prokurorės S. B. 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p., nenustačius, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 294 str. 2 d., ar kita veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, motyvuojant tuo, jog konflikto tarp V. V. ir R. G. kontekste reikalavimas grąžinti skolą negali būti pripažintas psichine prievarta.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, pareiškėjas pateikė skundą skyriaus vyriausiajam prokurorui A. Ž., kuris 2013 m. lapkričio 21 d. nutarimu V. V. skundą atmetė ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo valdybos 5-ojo skyriaus prokurorės S. B. 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

2013 m. gruodžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo V. V. skundas dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo, tačiau apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartimi V. V. skundas netenkintas.

Šalies argumentai

Skundu apygardos teismui V. V. prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo valdybos 5-ojo skyriaus prokurorės S. B. 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarimą, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro A. Ž. 2013 m. lapkričio 21 d. nutarimą bei 2014 m. sausio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir įpareigoti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrą atlikti ikiteisminį tyrimą pilnoje apimtyje, atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus ir patraukti R. G. baudžiamojon atsakomybėn.

Skunde nurodoma, kad pareiškėjas kartu su R. G. 1990-aisiais dirbo policijoje. 2003 metais jiems išėjus į pensiją, R. G. pasiūlė pareiškėjui pas jį įsidarbinti vairuotoju. V. V. sutiko, nes tuo metu neturėjo darbo. Rašytinės darbo sutarties nesudarė. V. V. teko vežioti įprastas prekes iš bazių ir garažų, taip pat užsienio trečiųjų šalių cigaretes dėžėmis į prekybos vietas. R. G. pareiškėjui už darbą mokėjo po 200 litų per savaitę. 2004 metais V. V. susirado geriau apmokamą darbą migracijos tarnyboje vairuotoju. Tai labai nepatiko R. G., kuris pareiškė V. V., kad jis R. G. padarė 40 000 litų turtinės žalos, dėl V. V. vežiojamų prekių susidariusio trūkumo, apie kurį pareiškėjas tuo metu išgirdo pirmą kartą. R. G. ėmė iš V. V. reikalauti minėtų pinigų, grasindamas, kad apie susidariusį trūkumą informuos teisėsaugos pareigūnus. Bijodamas R. G., V. V. paėmė 40 000 litų paskolą iš banko „Nordea“. Šiuos pinigus pareiškėjas dalimis po 10 000 litų atidavė R. G.. Jis iš R. G. reikalavo pinigų priėmimo kvitų, tačiau jų R. G. neduodavo. 2010 metais R. G. pasiūlė V. V. pinigų jo paimtai paskolai padengti, už tai paprašydamas pasirašyti oficialią paskolos sutartį pas notarą dėl 20 000 litų. V. V. su tokiomis R. G. sąlygomis sutiko, pasiskolino iš jo pinigų, kuriuos panaudojo minėtai paskolai iš „Nordea“ banko padengti. Netrukus antstoliai dėl šios skolos areštavo V. V. turtą. 2012 metais V. V. pasiskolino pinigų iš giminaičių ir minėtą skolą R. G. grąžino.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, R. G., be jokio teisinio ir faktinio pagrindo, reikalavo iš jo 40 000 litų, neva padarytai žalai atlyginti, vartojo jo atžvilgiu psichologinį smurtą demonstruodamas jam beisbolo lazdą bei perdirbtą į kovinį dujinį pistoletą grasindamas pranešti teisėsaugai apie neva jo padarytą nuskalstamą veiką - jo turto pasisavinimą ir tuo privertė paimti banke paskolą ir perduoti jam, t.y. kad R. G. padarė nusikaltimą, numatytą 181 str. 3 d. Nors ikiteisminis tyrimas R. G. atžvilgiu buvo nutrauktas, tačiau, pareiškėjo vertinimu, toks sprendimas nėra pagrįstas.

R. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, paaiškino, 2000 metų pradžioje V. V. Laisvės pr. - Rygos g. sankryžoje sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti automobiliai, vyko teismai. V. V. paprašė paskolinti 20 000 litų, nes, pasak V. V., nuostoliams atlyginti jam reikėjo 16 000 litų. R. G. V. V. paskolino reikiamą pinigų sumą pagal raštišką pakvitavimą, kurį surašė pats V. V., dėl 20 000 litų sumos. Pakvitavimo originalas yra likęs Vilniaus miesto apylinkės teisme. Po to V. V. iš R. G. skolinosi pinigus remontui, vandentiekiui, kt. reikalams. Kaskart V. V. pakvitavimus rašė savo ranka. Taip V. V. iš R. G. pasiskolino virš 38 000 litų.

Šalies argumentai

Pareiškėjas neginčija, kad toks įvykis buvo, tačiau nurodo, kad jis įvyko 1994 ar 1995 metais, o ne 2000 metais kaip teigia R. G.. Buvo iškviesta policija, įformino autoįvykį ir nustatyti nuostoliai tesudarė apie 2 000 litų. Todėl, V. V. teigimu, jam iš R. G. šiuo pagrindu skolintis 20 000 litų nereikėjo. Dėl šio eismo įvykio jokie teismai nevyko. Jokių pinigų, išskyrus 23 100 litų, skirtus padengti banko paskolą, V. V. iš R. G. nesiskolino nei dėl minėto eismo įvykio, nei remontui, vandentiekiui, nei kitiems reikalams, todėl jis R. G. jokių pakvitavimų nerašė ir negalėjo rašyti (išskyrus galimai raštelius dėl 23 100 litų skolos, kuriuos jis pasirašė, tačiau juos surašė pats R. G.). Todėl tokių pakvitavimų dėl 40 000 litų įsiskolinimo, kaip teigia R. G., negali būti ir Vilniaus apylinkės teisme. Šios aplinkybės nebuvo išsiaiškintos skundžiamuose prokuratūros bei apylinkės teismo sprendimuose.

Skunde, be viso ko, nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo institucijos ikiteisminį tyrimą R. G. atžvilgiu atliko ne pagal tą BK straipsnį, pagal kurį turėjo atlikti. V. V. teigimu, R. G. veiksmuose buvo nusikaltimo, numatyto BK 181 str., bei numatančio turto prievartavimą, požymių, bet ne BK 294 str., pagal kurį ikiteisminis tyrimas R. G. atžvilgiu buvo pradėtas ir nutrauktas. Akivaizdu, kad iš pat pradžių tyrimas buvo vykdomas netinkamai ir nutrauktas neteisėtai. V. V. prokuroro prašė nutarimą nutraukti tyrimą panaikinti ir tyrimą atnaujinti, tiriant veiką, numatytą BK 181 str., atliekant visą eilę tyrimo veiksmų, kurie iki šiol nebuvo atlikti. Pareiškėjas reikalavo, kad iš kelių policijos būtų išreikalauta medžiaga apie minėtą eismo įvykį, kurio dalyviu (kaip teigia R. G.) buvo pareiškėjas, gauti (ar įsitikinti jų nebuvimu) skolos raštelius dėl 40 000 litų skolos iš civilinės bylos, nagrinėjamos Vilniaus apylinkės teisme, apie kuriuos savo parodymuose kalba R. G., atlikti akistatą tarp V. V. ir B. G., bei tarp pareiškėjo ir R. G., nustatyti kitą vairuotoją, dalyvavusį autoįvykyje ir jį apklausti, tikslu nustatyti autoįvykio laiką bei jo metu padarytą žalą. Tikslu surasti nusikaltimo įrankius - beisbolo lazdą, perdirbtą kovinį dujinį pistoletą, galimai kitus R. G. nusikalstamų veikų įrodymus, jo turimuose butuose atliekant kratas. Pareiškėjo teigimu, atlikus jo prašomus veiksmus būtų galima konstatuoti, kad siekdamas išvengti atsakomybės R. G. ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus.

Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria pritarė prokurorų padarytoms išvadoms, pasirėmė tik bendro pobūdžio išvedžiojimais, kad viskas vyko seniai, pareiškėjas galėjo pasikonsultuoti su buvusiais bendradarbiais ir kitais asmenimis, kad kažkuriuo tarpu jo ir R. G. santykiai buvo geri. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, neatsižvelgdamas į tai, kad policijoje V. V. dirbo paprastu vairuotoju. Jo delsimo priežastys taip pat buvo paaiškintos pareiškime bei apklausiant jį teisme, tačiau šių aplinkybių teismas taip pat nevertino. Pažymima, kad teismas neįsigilino į pareiškėjo skundo esmę ir rėmėsi tik netinkamai vykdyto ikiteisminio tyrimo medžiaga bei ydingais ta pačia ikiteisminio tyrimo medžiaga pagrįstais prokurorų argumentais. Be to, teismas iš viso nenagrinėjo pareiškėjo skunduose išdėstytų prašymų atlikti visą eilę papildomų tyrimo veiksmų - išreikalauti medžiagą apie autoįvykį, kurio dalyviu (kaip teigia R. G.) jis buvo, gauti skolos raštelius dėl 40 000 litų pasiskolinimo kopijas iš civilinės bylos, apie kuriuos savo parodymuose kalba R. G., atlikti akistatą tarp pareiškėjo ir B. G., bei tarp V. V. ir R. G., nustatyti kitą vairuotoją, dalyvavusį autoįvykyje ir jį apklausti, tikslu nustatyti autoįvykio laiką bei jo metu padarytus nuostolius, tikslu surasti nusikaltimo įrankius - beisbolo lazdą, perdirbtą kovinį dujinį pistoletą, galimai kitus R. G. nusikalstamų veikų įrodymus, jo turimuose butuose, garažuose atlikti kratas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo V. V. skundas atmestinas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo valdybos 5-ojo skyriaus prokurorės S. B. 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarimas, kuriuo ikiteisminis tyrimas R. G. atžvilgiu, pradėtas pagal V. V. pareiškimą, nutrauktas vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., nenustačius, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 294 str. 2 d., ar kita veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra teisėtas ir pagrįstas. Tai yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. įtvirtintų aplinkybių, kai baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.

Tokią išvadą leidžia daryti ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00539-13 medžiagoje esančių dokumentų bei pareiškėjo skundo argumentų analizė. Priešingai nei teigia pareiškėjas, V. V. 2013 m. gegužės 22 d. pareiškime, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00539-13, nurodytos aplinkybės buvo išsamiai ištirtos: apklaustas pareiškėjas, pagal pareiškėjo pareiškimą galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo, t.y. R. G., liudytoja B. G., išreikalauta, apžiūrėta, išanalizuota bei įvertinta ikiteisminiam tyrimui reikšminga medžiaga – duomenys apie R. G. turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, duomenys iš antstoliu, patvirtinantys apie V. V. skolą R. G., atlikto R. G. turimo turto ir jo galimybių jį įsigyti patikrinimo pagal V. V. pranešimą duomenys, R. G. sūnaus A. G. veiklos analizė, R. G. sutuoktinės B. G. veiklos analizė, atlikta V. V. ir R. G. akistata, kiti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti visi dokumentai bei kiti duomenys, turintys reikšmės galimai nusikalstamai veikai atkleisti, jie įvertinti tinkamai. Vien tai, kad ikiteisminiame tyrime buvo priimtas pareiškėjo netenkinantis sprendimas, nereiškia, kad buvo pažeistos BPK 2 str. įtvirtintos nuostatos, juolab, kad ir pareiškėjas nenurodo jokių naujų duomenų, kurie galėtų esmingai pakeisti priimtais sprendimais padarytas išvadas.

Analizuojant ikiteisminio tyrimo medžiagą matyti, kad V. V. 2013 m. gegužės 22 d. pareiškimu prašė pradėti ikiteisminį tyrimą R. G. atžvilgiu pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 str. 3 d. Įvertinę pareiškėjo nurodytas aplinkybes, ikiteisminio tyrimo pareigūnai konstatavo, kad R. G. galimai laikotarpyje nuo 2004 metų iki 2007 metų, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą teisę į 40 000 litų, panaudodamas psichinę prievartą, grasindamas panaudoti fizinį smurtą prieš V. V., per 4 mėnesius paėmė iš pastarojo 40 000 litų, kas atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str. 2 d., požymius. Nors skundu apygardos teismui nesutinkama su tokia ikiteisminio tyrimo pareigūnų išvada, tačiau apygardos teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, bei pareiškėjo skundo argumentus, neturi pagrindo abejoti tokiu pareigūnų sprendimu.

Pagal BK 181 str. 3 d. atsako tas, kas prievartavo didelės vertės svetimą turtą. Turto prievartavimas apibrėžiamas kaip asmens, kuris neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskelbimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą, veiksmai. Turto prievartavimo esmė – nukentėjusiajam pareiškiamas neteisėtas reikalavimas perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti panaudojant psichinę prievartą. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 str., svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011, 2K-163/2012). Tuo tarpu pagal BK 294 str. 2 d. atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui. BK 294 str. ir 181 str. numatytos veikos yra atribojamos atsižvelgiant į tai, ar kaltininkas reikalavimą perduoti turtą reiškė vykdydamas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos ginčijamą ar pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, ar neturėdamas tokios teisės.

Kaip matyti iš V. V. pareiškimo, R. G. iš V. V. reikalavo 40 000 litų sumos už tai, kad pareiškėjas, dirbdamas pas R. G. vairuotoju, jam padarė tokio dydžio nuostolių dėl neva susidariusio prekių, kurias V. V. vežiojo į prekyvietes, trūkumo, bei dėl to, kad iš R. G. V. V. buvo pasiskolinęs kelis tūkstančius litų. Tuo pagrindu V. V. iš banko „Nordea“ paėmė 40 000 litų paskolą. Gautus pinigus V. V. gražino R. G.. 2010 metais R. G. pasiūlė V. V. paskolinti 20 000 litų, kad pastarasis galėtų grąžinti likusią skolą „Nordea“ bankui. V. V. su tokiu pasiūlymu sutiko, gautus pinigus grąžino bankui. Atsižvelgiant į V. V. pareiškime nurodytas aplinkybes ir aptariamų BK straipsnių analizę, spręstina, kad R. G. veiksmai, aprašyti V. V. pareiškime, galėjo atitikti tik nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str. 2 d., požymius – R. G. iš V. V. reikalavo grąžinti jam 40 000 litų skolą už V. V. darbo metu susidariusį prekių trūkumą, t.y. jis, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą savo teisę į 40 000 litų, panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiojo atžvilgiu.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo valdybos 5-ojo skyriaus prokurorės S. B. 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas R. G. atžvilgiu nutrauktas, nenustačius jo veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str. 2 d., požymių. Šis sprendimas vėliau buvo patvirtintas ir skyriaus vyriausiojo prokuroro bei ikiteisminio tyrimo teisėjo. Nors skundu apygardos teismui nesutinkama su tokiu sprendimu, tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus bei ikiteisminio tyrimo medžiagą, neturi pagrindo tuo abejoti. Pažymėtina, kad remiantis R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, V. V. Laisvės pr. – Rygos g. sankryžoje 2000 metais sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti automobiliai, nuostolių atlyginimui jam reikėjo 16 000 litų. R. G. V. V. pagal raštišką pakvitavimą paskolino 20 000 litų, vėliau V. V. iš jo skolinosi pinigus vandentiekio remontui ir kitiems reikalams. Viso iš R. G. V. V. pasiskolino virš 38 000 litų. Šią skolą V. V. R. G. grąžino po metų ar dviejų grąžino per keturis kartus. Vėliau, R. G. sužinojo, kad V. V. paėmė paskolą su didelėmis palūkanomis. Dėl to V. V. R. G. paprašė paskolinti pinigų. Taip R. G. V. V. periodiškai paskolino 23 100 litų. Šią skolą jie oficialiai patvirtino pas notarą, tačiau V. V. vengė grąžinti skolą, todėl R. G. kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo.

Vertinant R. G. parodymus V. V. parodymų kontekste matyti, kad jie iš esmės skiriasi. V. V., aiškindamas, kokiu pagrindu R. G. iš jo reikalavo grąžinti jam 40 000 litų skolą, parodė, kad R. G. teigimu, ši skola atsirado dėl susidariusio priekių trūkumo V. V. darbo pas R. G. metu, tačiau, kaip matyti iš R. G. parodymų, skola susidarė dėl įvykusio eismo įvykio, kurio kaltininku buvo V. V. bei dėl kitų reikalų, dėl kurių V. V. nuolat skolinosi pinigus iš R. G.. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokiais atvejais, kai iš skirtingų asmenų apie tą patį įvykį gaunama skirtinga informacija, būtina įvertinti, kurio asmens parodymus galima laikyti objektyviais ir patikimais. Analizuojant ikiteisminio tyrimo medžiagą pastebėtina, kad duomenų, patvirtinančių V. V. versiją, medžiagoje nėra. Be to, iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios paskolos sutarties, sudarytos 2010 m. lapkričio 29 d. tarp V. V. ir R. G., matyti, kad V. V. iš R. G. pasiskolino 23 100 litų. Šios sumos V. V. negrąžino, dėl ko R. G. ieškiniu kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo. Ši paskolos sutartis patvirtina, V. V. skolinosi iš R. G. pinigų, todėl neatmestina galimybė, jog pastarasis reikalavo skolos, tačiau kilęs konfliktas neįgijo nusikalstamai veikai būdingų požymių. Vertinant pareiškėjo skundo argumentus bei jo pateiktą versiją, būtina pabrėžti ir tai, kad civilinėje byloje dėl skolos išieškojimo, pateikdamas atsiliepimą į R. G. ieškinį, V. V. nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima manyti, kad ši skola atsirado dėl neteisėtų R. G. veiksmų, t.y. dėl to, kad R. G. iš V. V. reikalavo 40 000 litų skolos už neva jam padarytus nuostolius dėl susidariusio prekių trūkumo V. V. darbo metu, V. V. tuo pagrindu iš banko paėmė paskolą ir vėliau R. G. pasiūlė jam paskolinti pinigų banko paskolos grąžinimui. Šių aplinkybių visuma leidžia teismui pagrįstai abejoti V. V. pateikta įvykių versija.

Jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių R. G. veiksmuose buvus nusikalstamos veikos požymių, išskyrus paties V. V. nurodytas aplinkybes, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra. Ikiteisminis tyrimas buvo atliktas išsamiai, apklausti visi apie galimą nusikalstamą veiką ką nors žinantys asmenys, išreikalauti ir įstatymo nustatyta tvarka patikrinti dokumentai, atlikti kiti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, tačiau duomenų, patvirtinančių galimai padarytą R. G. nusikalstamą veiką, nenustatyta. Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė vadovaujantis tik prielaidomis ir nepatikrintais duomenimis yra negalima, o tokia praktika, kai įvairūs tarpusavyje kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną iš konflikto dalyvių nusikalstamu savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar yra pakankamas padarytų veikų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises, yra ydinga.

Visos šios aplinkybės patvirtina, kad R. G. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str., požymių, todėl pareiškėjo V. V. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

pareiškėjo V. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Sigita Bieliauskienė