- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-15
- Bylos Nr.
- II-97-1100/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02166-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Darius Lukaitis (pirm.)
- Nukentėjusysis
- K. M.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 14.14Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (ANK 346 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Vladislavui Butkevičiui (Vladislav Butkevič),
viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka (iš dalies nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą) išnagrinėjo N. K. (toliau – ir pareiškėjas), a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos A. G. 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-24263-2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Institucijos vyresnioji tyrėja A. G. 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimu nustatė, kad N. K. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 4 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes 2021 m. rugsėjo 2 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini), jam priklausantis šuo, vedžiojamas su antsnukiu, bet be pavadėlio sužalojo K. M. priklausantį Špico veislės šunį, dėl to šuniui nustatytos dvi kąstinės žaizdos ant letenos ir hematoma krūtinės ląstos srityje; šuns gydymui išleista 101,50 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
N. K. šiais savo veiksmais pažeidė Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001, 2 skyriaus 5.4 punktą, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6 skyriaus 39 punktą ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
N. K. buvo paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur dydžio bauda.
Taip pat iš N. K., vadovaujantis ANK 664 straipsnio 2 dalimi, 665 straipsnio 1 dalimi, nutarta priteisti K. M. 101,50 Eur turtinę žalą, įpareigojant žalą atlyginti iki 2022 m. sausio 15 d.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
N. K. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos vyresniosios tyrėjos A. G. 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-24263-2021.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad nutarime išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir prieštarauja bylos medžiagai.
Visų pirma, jo vedžiojamo šuns ir vaikščiojančios liudytojos M. M. su šunimi susitikimas įvyko 2021 m. rugsėjo 2 d apie 11 val. Bylos nagrinėjimo metu buvo pareikšta, kad tai nėra esminė aplinkybė ir pažeidimui reikšmės neturi. Tačiau, pasak pareiškėjo, ši aplinkybė esminė, nes apie 19 val. tokio įvykio negalėjo būti, kadangi jis ir jo šuo buvo kitoje vietoje. Netikras šio įvykio laiko nurodymas parodo, kad nukentėjusioji siekė suklaidinti policiją dėl šio įvykio vietos, laiko ir aplinkybių bei įvykio ir atsiradusių pasekmių priežastingumo. Apklaustas šuniuką gydęs veterinaras nurodė, kad trauma atrodė „kaip įkandimas“, o hematoma buvo apie 10 cm skersmens. Pareiškėjo teigimu, toks netikslus sužalojimo apibūdinimas reiškia, kad gydytojas abejojo dėl traumos kilmės. Veterinaras nurodo, kad buvo viena hematoma, o tai prieštarauja šuns biologijai, t. y. šuns sukandimas pasižymi minimaliai dviejų iltinių dantų žalojančiu poveikiu. Taigi, šuo galėjo gauti sužalojimus, nesusijusius su šiuo konfliktu, o su bet kuriuo kitu šunimi.
Antra, nutarime buvo nurodyta, kad šunį vedžiojo be pavadėlio, tačiau ši aplinkybė neatitinka tikrovės. Liudytoja M. M. nurodė kitas aplinkybes, kad jo šuo buvo su antsnukiu ir pavadėliu, tik pavadėlis išslydo iš šeimininko rankos. Pasak pareiškėjo, net šioje situacijoje nutarime nurodytų sužalojimų jo šuo negalėjo padaryti.
Trečia, nukentėjusioji lankėsi gydykloje kelis kartus, o byloje yra vienintelis kvitas. Nukentėjusioji sakė, kad rugsėjo 5 d. sumokėjo veterinarijoje apie 100 Eur už konsultaciją dėl šuns, tačiau ši suma sutampa su rugsėjo 5 d. suteiktomis šuns kirpimo paslaugomis. Tai reiškia, kad patirtos išlaidos neatitinka padarytos žalos nuo įvykio pobūdžiui. Tai reiškia, kad nėra duomenų apie žalos ir įvykio priežastinio ryšio buvimą.
Ketvirta, M. M., kuri įvykio diena vedžiojo 2 vokiečių špico veislės šuniukus, pati pažeidė teisės aktų normas, t. y. vienas šuo buvo be pavadėlio ir antkaklio bei išprovokavo incidentą. Dėl to jo šuo, pribėgęs prie nukentėjusiai priklausančio šuns, dėvėjo jam pritaikytą specialų antsnukį, kuris neleidžia šuniui išsižioti ir įkąsti. Taip pat jis kontroliavo šunį, nes šuo, gavęs komandą, sukluso ir nuo šuniuko atsitraukęs sėdėjo ramiai, kol jis ir M. M. aiškinosi. Pareiškėjas pažymi, kad jos vedamas šuo po incidento neturėjo jokių išorinių sužalojimo požymių: nekraujavo, negulėjo ant žemės be sąmonės ir nešlubavo. M. M. dėl patirtos žalos nepareiškė pretenzijų, neleido apžiūrėti šuniuko ir nenurodė jokių šuniuko išorinių sužalojimų. Dėl minėtų aplinkybių, jog M. M. pažeidė teisės aktų normas, jos (M. M.) veiksmai turi būti ištirti ir įvertinti dėl administracinės atsakomybės taikymo. Skunde pažymėtina, kad ANK 346 straipsnio 4 dalyje nustatytas nusižengimas yra tyčinis, o nutarimą priėmęs pareigūnas neįrodė šių subjektyviųjų pažeidimo požymių.
Skunde pareiškėjas taip pat ginčija administracinio nusižengimo tyrimo eigą ir procesinius pažeidimus.
Skunde nurodoma, kad 2021 m. spalio 6 d. atvykęs į apklausą paprašė apžiūrėti šuns antsnukį, pavadėlį ir antkaklį, tačiau daiktų apžiūra atlikta nebuvo ir protokolas nesurašytas. 2021 m. spalio 17 d. (prieš paskirtą bylos nagrinėjimą 2021 m. spalio 26 d.) parašė prašymą papildyti tyrimą ir leisti susipažinti su bylos medžiaga. 2021 m. spalio 21 d. el. paštu gavo atsakymą, kad jo prašymas pridėtas prie administracinio nusižengimo bylos. 2021 m. spalio 26 d. atidėjus bylos nagrinėjimą, jis vėl parašė prašymą dėl tyrimo papildymo. Tačiau, kaip pažymima skunde, byloje nėra jo pateikto prašymo įvertinimo (ar šis atmestas, patenkintas ir kt.), tyrimas buvo papildytas tik vienu dokumentu – veterinaro elektroniniu licencijos išrašu. Be to, lapkričio 11d. vyresnioji tyrėja pateikė administracinio nusižengimo protokolą, kuris neatitiko byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir su kurio kaltinimu jis nesutiko. Į bylos nagrinėjimą 2021 m. lapkričio 26 d. 9 val. atvykusi moteris neprisistatė ir pareiškė, kad bylą nagrinės, tačiau su ja nesusipažinusi ir susipažins eigoje. Paklausus pareigūnės, ar išspręstas jo prašymas, siųstas 2021 m. lapkričio 15 d., buvo atsakyta, kad jokių prašymų nematė ir jų nenagrinės. Nutarimas šioje byloje pagrįstas nukentėjusiosios apklausa, jos samprotavimais ir prašymais, kuri net nebuvo įvykio liudytoja. Po bylos nagrinėjimo A. G. nurodė, kad neleis jam daryti kopijų, tačiau patikinus, kad tokią teisę jis turi, A. G. leido. Pareiškėjo teigimu, A. G., nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, pažeidė ANK normas, Policijos įstatymą ir tarnybinę etiką (b. l. 2–4).
Atsiliepimas
Institucijos vyriausiasis tyrėjas V. Butkevičius (V. Butkevič) atsiliepime į N. K. skundą prašo minėtą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodoma, kad Institucijos pareigūnas, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą ir įvertinęs įrodymų visumą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą pripažinti N. K. kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje ir paskyrė galutinę nuobaudą – 150 Eur baudą.
Institucijos nuomone, N. K. skundą grindžia deklaratyviais ir subjektyviais samprotavimais, nesutikdamas su Institucijos pareigūno išvadomis, tiesiog kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pareigūnas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs priimdamas N. K. nepalankų sprendimą, todėl skunde išdėstytas aplinkybes Institucija vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės.
Institucijos vertinimu, N. K. dienos metu vedžiodamas juodojo rusų terjero veislės šunį, neužtikrino, kad gyvūnas neištrūktų iš pavadėlio ir pabėgtų nuo šeimininko pulti kito gyvūno, pasielgė neatsakingai visos visuomenės atžvilgiu, be to, jis galėjo nuspėti galimas pasekmes, kilsiančias jam ir aplinkiniams dėl neapgalvoto elgesio, nes padarytas administracinis nusižengimas kėlė realų pavojų žmonių, kitų gyvūnų gyvybei ar sveikatai (b. l. 45–48).
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados
N. K. skundas netenkinamas.
Pareiškėjas N. K. teismo posėdžio metu parodė, kad nekartodamas aplinkybių, kurios išdėstytos pareiškime, nori pabrėžti dėl pačios bylos objektyvo. Atvykus į komisariatą apklausai, ji buvo ganėtinai trumpa, protokolas buvo lakoniškas, gal dėl to, nes jis neneigė esminių aplinkybių. Pareiškėjo teigimu, jis, kaip teigė Institucijos atstovas, nesiekė jokio palankaus sprendimo. Visų pirma, 4 ar 5 d. sutikęs nukentėjusiąją su motina, kurios važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, pabendravo su jomis. Nukentėjusioji teiravosi, ar tai tas įvykis, per kurį nukentėjo jos šuo, jis atsakė jai, kad taip, tačiau įvykyje buvo jos motina. Pokalbio metu jis neneigė, kad įvyko incidentas, bet nukentėjusioji pasakė, kad šuniui buvo įkąsta. Daiktus, kuriuos šiandien atsinešė, juos nufotografavo, nurodė, kaip atrodo antsnukis, kad jis neleidžia šuniui išsižioti, o negalint išsižioti – sukandimas neįmanomas. Tą patį faktą išdėstė nukentėjusiajai, kuri pasakė, kad toks sužalojimas buvo nustatytas veterinaro. Aplinkybė, kad tai buvo įkandimas, jam sukėlė nuostabą. Pasak pareiškėjo, su kažkokiu kitokiu pažeidimu gal ir sutiktų. Tai yra rusų juodasis terjeras, kuris sveria apie 50 kg. Jei jis įkąstų, tai perkąstų šuniuką pusiau arba jo iltys įsmigtų giliai. Pagal išrašą iš ligos istorijos, šuniukas sveria 6,7 kg, o jo šuns galva yra didesnė nei tas visas šuo. Kalbant su K. M., buvo sutarta, kad ji jam praneštų, kiek sumokės už visą gydymą, nes jis apsidraudęs ir jo draudimas išnagrinės žalos atlyginimo klausimą. Tačiau buvo nustebęs, kad K. M. kreipėsi į policiją. Gyvūnų gerovės įstatyme ir savivaldybės taisyklėse sakoma, kad šeimininkas turi užtikrinti, kad nekeltų grėsmės. Esant šuniui su tramdymo priemonėmis, antsnukiu, pavadėliu ir antkakliu, pasak pareiškėjo, jis perteklinai vykdė įstatymo ir poįstatyminio akto reikalavimą, nes toks nurodymas skiriamas tik tokiems asmenimis, kurie vedžioja agresyvios ir pavojingos veislės šunis, o jo šuns veislės nėra įtraukta į tokį sąrašą. Per patį įvykį, kai šuo bakstelėjo ar nebakstelėjo, moteris suriko ir kėlė šuniuką už pavadėlio, kuris apsivyniojo už šuns letenėlės, kuris galėjo sukelti skaudžias pasekmes. Veterinaro buvo nustatyta 10 cm hematoma, bet neaišku, kaip ji galėjo susidaryti krūtinės ląstoje, jei šuo stovi ant keturių letenų. Jei jo šuo užpultų šį šuniuką, tai būtų šuolis prispaudžiant jį kaip katei pelę ir faktiškai užtektų tą šunį užmušti dviem letenom. Pasak pareiškėjo, jo šuo pribėgo „susipažinti“, būtų jo net nepamatęs, bet šuniukai sulojo. Kadangi jo šuo buvo atitolęs nuo jo, o M. M. išėjo palei pat namą, tai negalėjo jos pamatyti, nes buvo atsisukęs nugara. Jam išslydo pavadėlis, bet gavęs komandą šuo spėjo ar nespėjo bakstelėti tą šuniuką antsnukiu ir atsitraukė. Taigi, šuo buvo suvaldytas. Prašo teismo atkreipti dėmesį į ligos istoriją, kurioje nurodyta, kad atrodo kaip kąstinės žaizdos. Veterinaras yra chirurgas–traumatologas, jis nurodo, kad žaizda kaip kąstinė, tačiau toks atsakymas netikslus. Taip pat į bylą buvo pateiktas nukentėjusios išrašas iš ligos istorijos ir kvitas dėl paslaugų. Nėra aišku, iš kur šis kvitas, nes paprastai už paslaugą išrašoma sąskaita, kuri yra vienintelis finansinis dokumentas dėl žalos byloje. Kiti dokumentai įrodymų nesudaro, kadangi žala – vienas iš būtinų administracinio nusižengimo požymių. K. M. pripažinta nukentėjusiąja, nors veterinarijos pase turi būti nurodytas savininkas, toks dokumentas privalomas, nes šuo turi būti skiepytas, čipuotas ir turi būti nurodyti visi dalykai. Atkreipia dėmesį, kad nukentėjęs šuniukas buvo vakcinuotas 2018 m. vasario 10 d., o tai parodo kaip rūpinamasi šuniuku. Išraše buvo nurodyta K. M. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), o D. M. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Tai klausimas, ar tai buvo tas šuo, kuris nukentėjo nuo jo šuns atakos ir nagrinėjamas tas įvykis, ar koks nors kitas. Pareigūnai sako, kad nėra skirtumo, kurią valandą įkando šuniui, tačiau tai yra esmė, kadangi negalima nenustatyti laiko ir vietos. Veterinaro licencija buvo įtraukta į bylą tik jam prašant, tai jei veterinaras būtų dirbęs be licencijos, žala galėjo atsirasti nuo tokio asmens veiksmų. Pareiškėjo teigimu, šis dokumentas kelia didžiausią nepasitikėjimą šioje byloje, o jis yra pagrindas, kad asmuo nukentėjo per šuns sužalojimą. Žaizdos vidutinio gilumo, veterinaras siuvo paviršutines šviežias žaizdas. Nurodytas skaičius „1“, reiškia, kad susiuvo vieną žaizdą, tačiau nepaminėta, kuri letena buvo sužalota. Todėl, pasak pareiškėjo, neaišku, kam suteikiama paslauga, trauma nenustatyta. Buvo paskirti dveji vaistai, kurie naudojami, vieni yra migdomieji, kiti – nuskausminamieji. Sukandžiotam šuniui turėjo būti kraujo krešėjimo požymiai, uždegiminiai procesai, nes tai infekuota žaizda, bet aprašyme nėra antibiotikų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo teigimu, ši byla neišnagrinėta policijos pareigūnų, toks nutarimas neturi būti priimtas. Reikėjo vertinti visas aplinkybes, nes nurodytas pažeidimas blanketinėje normoje sukelia dviejų asmenų atsakomybę. Jei jis kažką pažeidė, reikia nustatyti ar pažeidė tyčia, ar netyčia ir, ar pažeidė. Arba pažeidė M. M., nes ji tiesiogiai atsakinga už savo šuns elgesį. Įvykis įvyko rugsėjo 2 d. tarp 11–12 val. Šuo atsidūrė jam už nugaros, netyčia išslydo pavadėlis. Jei būtų be pavadėlio, kaip nurodyta protokole, tai kaip be pavadėlio galima vesti tokio dydžio šunį. Girdėjo šuns lojimą, sukosi, viskas vyko sekundžių reikalu. Jei būtų pasisukęs staigiau, tai gal ir neišlystų pavadėlis. Tada pamatė savo šunį prie to šuniuko, jis bėgo slėptis, apsivyniojo jo pavadėlis aplink leteną ir M. M. pradėjo jį traukti ir rėkti. Tada jis surėkė komandą „negalima“. Kontaktas galėjo būti tarp šunų, nematė jo, nes buvo toliau 10 m atstumu. Jam reikėjo pribėgti ir užsegti šunį, kuris jau sėdėjo. Tas baltas šuniukas buvo moteriai ant kojos, antras šuniukas sėdėjo šalia krūmų be pavadėlio, be antkaklio ir jo šuo sėdėjo šalia. Tada M. M. pradėjo rėkti, kad jo šuo užpuolė jos šunį. Pasakė jai apžiūrėti šunį, ar nėra traumos, o ji tik „nusiuntė“ jį ir nuėjo vaikščioti į parką. Šuo nei kraujavo, nei šlubavo. Nukentėjusios iki įvykio nepažinojo. Keista, kaip gali atsirasti kąstinės žaizdos negalint šuniui prasižioti, kadangi to negalėjo padaryti dėl antsnukio.
Nukentėjusioji K. M. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo išvykusi ir paprašė motinos prižiūrėti jos gyvūnus. Apie 23 val. sulaukė skambučio iš savo motinos, kuri papasakojo, kad jos šunį užpuolė kitas didelis šuo, kad susiuvo žaizdas, kad šuo liko gyvas, kad prieš užsidarant veterinarijos gydyklai ji spėjo patekti ir suteikė pagalbą šuniukui. Berods rugsėjo 4 d. kartu su šuniuku važiavo pas veterinarijos gydytoją, nes norėjo suprasti, kiek tai rimta, kadangi iki šiol šuniukas turi pasekmes ir sušlubuoja. Pakeliui į veterinariją sutiko šuns šeimininką, su kuriuo pakalbėjo. Jis patvirtino, kad įvykis įvyko su juo ir jo šuniu. Tarp pareiškėjo ir jos motinos įvyko konfliktas, bet situacija buvo stresinė. Pasakė jam, kad neteigia, jog tai kąstinės žaizdos, nes kaip tik vyko pas veterinarą. Dėl to apsikeitė kontaktais, kad pasakytų, koks yra gydytojo nutarimas. Apsilankė pas veterinarą, visa šuniuko krūtinė buvo pamėlynavusi, letenos, kurios buvo susiūtos, buvo pamėlynavusios ir pajuodusios. Veterinaras pasakė, kad pasekmių nėra, nes šuniui gijo žaizdos. Apmokėjimas neįvyko tą patį vakarą, nes motina atvyko pas artimiausią veterinarą, kuris leido viską apmokėti vėliau, todėl data ant čekio kitokia. Nori paaiškinti dėl D. M. – tai jos buvęs vaikinas, kuris vedžiojo šuniukus pas veterinarą. Čipavimą patvirtina sertifikatas, kuris rodo, kad gyvūnas priklauso jai. Ji yra registruota kitu adresu, gyvenamoji vieta yra kita. Čekis kartu išrašytas su išrašu, kas buvo atlikta šuniukui. Keista, kodėl abejojama gydytojo kompetencija. Jei gydytojas sako, kad yra tokios žaizdos, tai ji pasitiki juo, neturi priežasties abejoti. Gavusi visus paaiškinimus, paskambino šeimininkui, su kuriuo prakalbėjo gal 20 minučių. Po šio pokalbio atsirado noras parašyti pareiškimą, nes versija buvo pakeista. Sužinojo, kad tai ne pirmas kartas, kai pareiškėjo šuo puola kitą šuniuką. Pareiškėjas pats papasakojo apie atsitikusią situaciją, kuomet tuo metu jo šuo buvo be antsnukio ir perkando šuniuką. Jis pabrėžė, kad neprivalo vedžioti šuns su pavadėliu, kad gali vedžioti tik su antsnukiu. Tačiau šuo gali užpulti kitus žmones ir gyvūnus. Nukentėjusios teigimu, jai kilo įtarimų, ar buvo prisegtas tas pavadėlis, nors buvo įtikinta, kad jis segti pavadėlio neprivalo. Žmogus nepripažino kaltės. Jos šuniukai vedžiojami su pavadėliu, antsnukių tokiems šunims nebūna. Viena kalytė buvo be pavadėlio, nes ji ištruko iš petnešėlių ir iš šono stebėjo situaciją, kaip buvo puolamas kitas šuniukas. Pasak motinos, jis buvo paguldytas ir jam bandoma įkąsti. Niekas neprieštarauja tam, kad šuo buvo su antsnukiu. Motina tik pasakė, kad to antsnukio nesimatė, ji galvojo, kad šunį bando sudraskyti jai prieš akis. Ji pamatė, kad antsnukis buvo uždėtas. Nesvarstoma versija, kaip žaizdos galėjo atsirasti nuo dantų, bet vien nuo didelio šuns smūgio, jo jėgos užteko prispausti jos 6 kg šunį. Pati matė, kad šuniui per visą krutinę buvo hematoma. Pareiškėjas prieštarauja pats sau sakydamas, kad šuo nepiktybiškai atėjo pasisveikinti, bet paskui sako, kad patinas jaučia, todėl užpuolė. Tai buvo puolimas. Nukentėjusios teigimu, iki įvykio yra mačiusi pareiškėjo šunį. Įvykio metu šuniukas buvo vežamas į (duomenys neskelbtini) veterinarijos gydyklą. Motina pasakojo, kad šuo buvo užpultas ir tai įvyko prie jos namo. Paklausus, kada tai įvyko, ji pasakė, kad ką tik grįžo iš veterinarijos ir paskambino. Nukentėjusios manymu, pareiškėjas yra kaltas dėl įvykio, nes šuo buvo užpultas, jo atbėgusio šuns, su pavadėliu ar be, ir padarė žalą jos šuniui. Pagalvojusi, kad negali taip palikti, spalio mėn. pradžioje parašė pareiškimą, kad išnagrinėtų bylą ir pasakytų, kas yra teisus.
Liudytoja M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad dukra išvyko atostogų ir paprašė prižiūrėti jos šuniukus. Priešpaskutinį vakarą ėjo vedžioti šunų, uždėjo pavadėlį ir išėjo už namo kampo. Pamačiusi šunį ir žmogų, kurie ėjo į jos pusę, apsisuko eiti atgal. Tas didelis šuo buvo be pavadėlio, kaip vėliau paaiškėjo, buvo su antsnukiu. Tuo metu to nepastebėjo, kadangi šuo buvo juodos spalvos ir antsnukis buvo juodos spalvos. Per kelias sekundes šuo atsirado prie jos kojų, buvo sutrikusi. Vienas šuo ištrūko iš pavadėlio, bet sėdėjo šalia ir stebėjo, kas vyksta. Baltos spalvos šuniuką ji pritraukė arčiau savęs, o juodas šuo pribėgo prie jos kojų. Tada ji pradėjo garsiai rėkti, šunys leido garsus, manė, kad juodas šuo drasko jos šunį. Šuns šeimininkas ėjo, ne bėgo ir kai manė, kad jau viskas, paėmė didelį šunį už pavadėlio ir bandė jį atitraukti atgal. Tada šeimininkas pribėgo ir pradėjo atitraukinėti savo šunį, bet jam sunkiai sekėsi, nes šuo buvo didelis rusų terjeras. Tuomet jai paėmus abu šunis ant rankų, to šuns šeimininkas paklausė, kuo gali padėti. Liudytojos teigimu, kai tokioje situacijoje neaišku kuo gali padėti, ji tiesiog išėjo ir pasakė žodį „niekšas“, nes jis neatsiprašė, nebėgo prie šuns, nors šuo didelis. Nuėjusi į šalį pasivaikščioti, paleido šunį ir pastebėjo kraują ant savo striukės, rankos, kelnių. Pamatė, kad baltas šuo buvo kruvinas. Tuo metu buvo apie 20 val. ir veterinarijos klinika buvo atidaryta. Atvykus 19.45 val. į (duomenys neskelbtini), veterinarijos šeimininkas apžiūrėjo šunį ir pamatė, kad ant jo letenos pjautinė žaizda ir didelė raudona hematoma ant krūtinės. Jis viską susiuvo ir grįžo namo. Paskambino dukrai, pasakė nepergyventi. Kitą dieną grįžo dukra ir jai viską papasakojo. Veterinarijos gydytojas sakė, kad pažįsta to šuns šeimininką, kad tas šuo reikalauja priežiūros, kad jį reikia vedžioti su pavadėliu ir antsnukiu, nes jis agresyvus kitiems šunims ir ne kartą buvo taip, kad šuo buvo sudraskęs kitą šunį, padarė žalos. Negalvojo kreiptis į policiją, manė, kad svarbiausia gyvūnai liktų gyvi, bet kai sutiko pareiškėją, jis neketino atsiprašyti, sakė, kad žino savo teises, kad taip jau buvo ir žino ką sakyti, kad būtų teisus. Supranta, kad galėjo būti aplinkybių sutapimas, kad tiesiog išėjus už namo kampo, jis ėjo į jų pusę, bet kartais užtenka tik atsiprašymo ir atskubėti į pagalbą. Dėl įvykio ji savaitę nemiegojo, patyrė stresą. Vėliau jos nusprendė parašyti pareiškimą į policiją. Tiksliai nepamena, kada įvyko įvykis. Gal tai buvo ankstyvas ruduo arba rugpjūčio mėnuo, tačiau vyko vakare, po 19 val. Girdėjo atsiliepimus, kad geriau laikytis toliau nuo rusų terjero šuns, nes jis neprognozuojamas. Didelis šuo urzgė, prispaudė kitą šunį prie žemės, daužė antsnukiu, o baltas šuo inkštė ir kaukė. Paėmė juodą šunį už antkaklio ir traukė, bet buvo neįmanoma. Pasak liudytojos, juodas šuo buvo be pavadėlio. Kai viskas vyko, šeimininkas buvo toli, paskui jis ėjo, o tai užtruko gal 3, gal 5 minutes. Sunku pasakyti, kai viskas taip vyksta. Šeimininkas atitraukė šunį už antkaklio dviem rankomis. Iš karto buvo neįmanoma apžiūrėti šuniuko, nes ji labai išsigando. Kai jau buvo ramiau, nuėjusi į šoną pastatė abu šunis ant žemės. Vizualiai buvo viskas gerai, paskui pamatė kraują. Pakėlė abu šunis ir pradėjo apžiūrinėti. Šuniuko letena buvo kraujuota, hematomos ant šuniuko krūtinės iš pradžių nepastebėjo, ją pastebėjo veterinaras. Mano, kad hematoma atsirado nuo antsnukio smūgio. Tokios jėgos šuo gali užmušti mažą šunį. Pasak liudytojos, neturi pagrindo apkalbėti pareiškėjo. Ji su šuniukais stovėjo, nieko nedarėme, o jo šuo bėgo su urzgimu. Jei bėgtų „susipažinti“, būtų vizginęs uodegą, tačiau iš karto buvo urzgimas, daužymas antsnukiu. Gal tuo metu pareiškėjas kažką ir sakė šuniui, negirdėjo. Už veterinaro paslaugas sumokėjo dukra.
Liudytoja J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad žino apie rugsėjo 2 d. įvykį iš vyro. Tą dieną, apie pietus, gal prieš, paskambino vyras ir papasakojo, kur vaikščiojo, kad įvyko toks incidentas. Nori atkreipti dėmesį, kad incidentas įvyko su moterimi, o ne su šunimi, nes šuo pribėgęs bakstelėjo ir atsisėdo išgirdęs komandą, o moteris savo šuniuką tampė už pavadėlio ir taip galėjo padaryti jam mėlynes. Po to moteris apsižodžiavo ir toliau nuėjo pasivaikščioti. Vyras sakė, kad norėjo apžiūrėti šuniuką, ar nėra sužeistas ir tiek. Pasak liudytojos, tiksliai atsimena, kad vyras skambino apie pietus, nes tokiu laiku vaikšto su šuniu. Galėjo būti 11 val., tarp 11 val. ar 12 val. Jų šuo dresuotas, paklusnus, neagresyvus. Tuo metu ji dirbo picerijoje nuo 10 val., o pati picerija atsidaro nuo 11 val. Su vyru turi tradiciją, kad paskambina, papasakoja.
Liudytojas J. L. (J. L.) teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną, kada pas juos kreipėsi M. M., jau buvo po darbo laiko, t. y. po 20 val. M. M. atbėgo su apkandžiotu šuniuku, kaip ji pasakė. Po to, kai jis apžiūrėjo šuniuką, rado žaizdą, mėlynes ir turėjo skubiai padaryti operaciją, užsiūti žaizdą. Įvykis nutiko 2021 m. rugsėjo 2 d. M. M. buvo klinikos klientė, turi ir savo šuniuką, kuriuo klinika rūpinasi. Šis šuo nėra M. M., bet yra buvęs pas juos seniau, nes kiek žino, kai M. M. dukra išvažiuoja, duoda jai prižiūrėti šį šuniuką. Šiam šuniukui ant krūtinės buvo mėlynė, žaizda irgi toje vietoje, tiksliai kurioje pusėje, nepasakys. Sužalojimai buvo atsiradę naujai, tai buvo naujos žaizdos, gal per 10 ar 15 minučių buvo šuniukas atvežtas. Jei būtų praėjusios kelios valandos, būtų sukrešėjęs kraujas. M. M. pasakojo, kad šunį užpuolė kitas šuo, po to pamatė kraują ir iš karto atbėgo pas juos. Šuniukui buvo suleista narkozė, apdorojama žaizda, kadangi buvo sužeisti jo raumenys, reikėjo siūti raumenis ir odą. Po keleto dienų atėjus į kliniką, šuniui buvo geriau, nebuvo pūlių, pakankamai greitai viskas užgijo, nereikėjo drenažo ir papildomo gydymo. Liudytojo teigimu, šuns žaizda nebuvo plėšyta ar perpjauta, ji buvo kaip įdūrimas. Jei šunys susipyko ir šuo puolė, tai taip pat gali būti įkandimas. Žaizda buvo pradurta, nebuvo nuplėšta. Pasak liudytojo, mėlynės gali atsirasti nuo smūgio, galbūt buvo prispaustas ar sumuštas. Jis patvirtina išrašą iš ligos istorijos. Matoma, jei sužalojimai yra švieži, o kai yra nešvieži, daroma kitokia procedūra, kitoks gydymas. Jei prispausi šuniuką ir bus kažkas aštraus, tai įmanoma, kad būtų pažeisti raumenys, tačiau turi prispausti ir toje vietoje turi atsirasti aštrių dalykų. Tuo tarpu hematoma gali matytis iš karto, jei oda jautri. Gailisi, kad tą kartą nepadarė nuotraukos, būtų žymiai lengviau atsakyti tiksliai. Hematoma buvo gal per pusę delno, pakankamai didelė, nebuvo 2 Eur monetos dydžio. Hematoma buvo matoma, bet tiksliai negali atsiminti, ją pamatė po kailio skutimo prieš operaciją ar skutimo metu. Už gydymo paslaugas šuniuko savininkė sumokėjo po visų procedūrų, kadangi tą kartą, kai atėjo M. M., kasa jau buvo išjungta ir po operacijos ji pasakė, kad bus reikalingi išrašai, mokėjimai. Pasakė jai, kad po gydymo eigos, kai gyvūnas pasveiks, galės susumuoti ir bus galima sumokėti per kartą. M. M. sutiko ir pasveikus šuniukui, apmokėjo. Taip pat jis pažįsta N. K., nes jis ateina į jų įstaigą, profilaktiškai perka vaistus, kartais sveria šunį. N. K. šuo yra juodasis terjeras.
2021 m. spalio 3 d. pareiškėjo (liudytojo) parodymų protokole užfiksuoti K. M. parodymai apie įvykį, duoti administracinio nusižengimo tyrimo metu (b. l. 15–17).
2021 m. rugsėjo 14 d. išraše iš ligos istorijos užfiksuota špico veislės šuns pirminio apsilankymo data – 2021 m. rugsėjo 2 d. 20:07:49 val., šeimininkai sako, kad jų šunį užpuolė didelis šuo. Po apžiūros nustatyta: dvi kąstinės žaizdos ant letenos ir didelė hematoma krūtinės ląstos srityje. Taip pat užfiksuota taikytos procedūros, vaistų paskyrimas, papildomas komentaras apie tai, kad žaizda sausa, viskas gerai, siūlų nuėmimas po 10 d. (b. l. 19).
Iš 2021 m. rugsėjo 6 d. kvito matyti, kad už gydymo paslaugas veterinarijos gydyklai buvo sumokėta 101,50 Eur (b. l. 20).
2021 m. spalio 6 d. apklausos protokole užfiksuoti N. K. parodymai apie įvykį, duoti administracinio nusižengimo tyrimo metu (b. l. 23).
2021 m. spalio 5 d. apklausos protokole užfiksuoti M. M. parodymai apie įvykį, duoti administracinio nusižengimo tyrimo metu (b. l. 24).
2021 m. spalio 5 d. apklausos protokole užfiksuoti K. M. parodymai apie įvykį, duoti administracinio nusižengimo tyrimo metu (b. l. 25).
2021 m. lapkričio 5 d. apklausos protokole užfiksuoti J. L. parodymai apie įvykį, duoti administracinio nusižengimo tyrimo metu (b. l. 33).
Dėl N. K. skunde nurodytų proceso teisės pažeidimų
N. K. skunde akcentuoja padarytus pažeidimus tiriant ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą.
Pareiškėjas pirmiausia teigia, kad, 2021 m. spalio 6 d. atvykęs į apklausą, jis paprašė apžiūrėti šuns antsnukį, pavadėlį ir antkaklį, tačiau daiktų apžiūra atlikta nebuvo ir protokolas nesurašytas. ANK 593 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai, kuriuos turi teisę atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai. Pažymėtina, kad tokie pareigūnai turi teisę, bet ne pareigą atlikti visus minėtame ANK straipsnyje nurodytus veiksmus, jie savarankiškai sprendžia dėl tyrime atliktinų veiksmų pobūdžio ir kiekio. Tai, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo tyrimą atliekanti pareigūnė netenkino N. K. prašymo apžiūrėti šuns antsnukį, pavadėlį ir antkaklį, t. y. atlikti šių daiktų apžiūrą, savaime nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą kaip nepagrįstą. Pastebėtina, kad, nagrinėjant N. K. skundą teisme, pareiškėjas teismo posėdžio metu turėjo su savimi minėtus daiktus, rodė juos teismui, taigi pripažintina, kad N. K. pasinaudojo procesine teise teikti įrodymus.
N. K. skunde taip pat nurodo, kad jis pateikė prašymą, adresuotą 2021 m. lapkričio 14 d. (b. l. 35), administracinio nusižengimo tyrimą vykdančiai institucijai, tačiau jis nebuvo išspręstas. Byloje iš tiesų nėra priimtas joks procesinis sprendimas dėl minėto pareiškėjo prašymo išnagrinėjimo, tačiau tai nelaikytina esminiu proceso teisės pažeidimu, sudarančiu pagrindą naikinti skundžiamą nutarimą kaip nepagrįstą. Tokia pati išvada darytina ir dėl pareiškėjo skundo motyvų, susijusių su teisės susipažinti su bylos medžiaga negavimu ar jo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo trūkumais 2021 m. lapkričio 26 d. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dalyvavo nagrinėjant jo skundą teisme, jis yra (duomenys neskelbtini), taigi nėra abejonių, kad žino, kokias teises turi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jam sudarytos sąlygos pasinaudoti procesinėmis teisėmis, taip pat turėjo teisę susipažinti su bylos medžiaga, pateikti kitokio pobūdžio prašymus. N. K. nagrinėjant jo skundą teisme pasisakė dėl nagrinėjamo įvykio, taip pat išdėstė kitus, jo nuomone, svarbius argumentus. Taigi N. K. teisme buvo užtikrinta reali galimybė tiesiogiai pasinaudoti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, nustatytomis ANK 577 straipsnyje, administracinio nusižengimo byloje. Todėl pareiškėjo skunde nurodyti proceso teisės pažeidimai tiriant ir nagrinėjant jo administracinio nusižengimo bylą policijoje nesudaro pakankamo teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Tai atitinka ir teismų praktiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019).
Dėl N. K. nubaudimo pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį
Skundžiamu nutarimu N. K. nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2021 m. rugsėjo 2 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini), jam priklausantis šuo, vedžiojamas su antsnukiu, bet be pavadėlio sužalojo K. M. priklausantį Špico veislės šunį, dėl to šuniui nustatytos dvi kąstinės žaizdos ant letenos ir hematoma krūtinės ląstos srityje; šuns gydymui išleista 101,50 Eur, taip pažeidė Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001, 2 skyriaus 5.4 punktą, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6 skyriaus 39 punktą ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
ANK 346 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra materiali, o tai reiškia, kad turi būti nustatyta ne tik veika, kuri pasireiškia atitinkamų teisės aktų pažeidimu, bet taip pat turi kilti teisiškai reikšmingi padariniai – padaryta žala asmens sveikatai ar turtui bei turi būti priežastinis ryšys tarp jų. Priešingai, nei teigia N. K. skunde, šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas ne tik tyčine, bet ir neatsargia kaltės forma.
ANK 346 straipsnis yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, kuriuose apibrėžti su gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimu ir registravimu susiję santykiai.
Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.
Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001, 2 skyriaus 5.4 punkte nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6 skyriaus 39 punkte nustatyta, kad šunis rekomenduojama vedžioti gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jų nėra, – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Jei vedžiojant (vedant) šunis šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šunys negalėtų pasiekti žmonių ar gyvūnų ir nekeltų jiems grėsmės.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Teismas visų pirma nesutinka su N. K. skundo argumentu, kad jo vedžiojamo šuns ir vaikščiojančios liudytojos M. M. su šunimi susitikimas įvyko 2021 m. rugsėjo 2 d apie 11 val. Kaip minėta, skundžiamame nutarime nurodytas kitas laikas – apie 19 val. Tokį nagrinėjamo įvykio laiką nurodė liudytoja M. M.. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad ši liudytoja būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar apkalbėti N. K.. Pasak liudytojos, po nagrinėjamo įvykio ji apie 20 val. kreipėsi į veterinarijos gydyklą dėl šuns sužalojimų. Iš byloje esančio išrašo iš ligos istorijos matyti, kad M. M. atvesto šuns į VšĮ (duomenys neskelbtini) veterinarijos gydyklą ir vaistinę priminio apsilankymo data – 2021 m. rugsėjo 2 d. 20:07:49 (b. l. 19, 77). Bylą nagrinėjant teisme, buvo apklaustas liudytojas J. L., kuris teikė gydymo paslaugas M. M. atvestam šuniui. Pažymėtina, kad šis liudytojas parodė, kad šuniui padaryti sužalojimai buvo švieži, jei po sužalojimų būtų praėjusios kelios valandos, būtų sukrešėjęs kraujas, be to, būtų daromos kitokio pobūdžio gydymo procedūros. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad liudytojas J. L. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar apkalbėti N. K., juolab teismas neabejoja šio liudytojo kompetencija gyvūnų gydymo srityje. Taigi liudytojos M. M. nurodytas nagrinėjamo įvykio laikas iš esmės atitinka liudytojo J. L. nustatytų šuns sužalojimų laiką. Tai, kad jų nurodytas laikas idealiai nesutampa, savaime nereiškia, kad liudytojos M. M. nurodytas nagrinėjamo įvykio laikas yra melagingas (akivaizdu, kad visiškai tikslų sužalojimų laiką nustatyti yra objektyviai sudėtinga). Todėl N. K. versija, kad nagrinėjamas įvykis galėjo įvykti dienos metu (apie 11 val.), atmetama kaip nepagrįsta. Atsižvelgdamas į tai, teismas taip pat nesivadovauja liudytojos J. K. parodymais, nes jie prieštarauja minėtų liudytojų parodymams, juolab liudytoja J. K. nebuvo nagrinėjamo įvykio tiesioginė dalyvė.
N. K. bylą nagrinėjant teisme daug dėmesio skyrė nagrinėjamo įvykio vietai, akcentavo jos ypatumus, taip pat teigė, kad ji nustatyta neteisingai. Kita vertus, teismas neturi pagrindo abejoti, kad nagrinėjamas įvykis įvyko skundžiamame nutarime nurodytoje vietoje – teritorijoje, esančioje šalia (duomenys neskelbtini).
N. K. skunde nepagrįstai teigia, kad jo šuo negalėjo sužaloti M. M. vedžiojamo šuns. Ši liudytoja teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje pareiškėjo šuo, būdamas be pavadėlio, pribėgo prie jos, urzgė, prispaudė liudytojos vedžiojamą baltą šunį prie žemės, daužė antsnukiu, o šis inkštė ir kaukė. Po įvykio, kai pareiškėjo šuo buvo atitrauktas, ji, nuėjusi į šalį pasivaikščioti, paleido šunį ir pastebėjo kraują ant savo striukės, rankos, kelnių (pamatė, kad baltas šuo buvo kruvinas). Ši liudytoja teismo posėdžio metu ne vieną kartą teigė, kad N. K. šuo buvo be pavadėlio. Ji nurodė tokią aplinkybę ir apklausiama tyrimo metu (b. l. 24). M. M., iš pradžių duodama parodymus teisme, iš tiesų nurodė, kad ji, siekdama apsaugoti šunį nuo pareiškėjo šuns, traukė šiam už pavadėlio. Kita vertus, tiek teismui, tiek pareiškėjui klausiant, ar jo šuo buvo su pavadėliu, liudytoja atsakė neigiamai, taip pat kategoriškai patvirtino, kad ji bandė atitraukti N. K. šunį už antkaklio. Teismas, atsižvelgdamas į tokius M. M. parodymus, pripažįsta, kad teismas neturi pagrindo abejoti šios liudytojos nurodyta aplinkybe, kad N. K. šuo buvo be pavadėlio. Vienkartinis M. M. nurodymas, kad ji traukė šunį už pavadėlio, nėra pakankamas pagrindas abejoti šios liudytojos parodymais ir nustatyti būtent šią aplinkybę.
Iš byloje esančio išrašo iš ligos istorijos matyti, kad veterinaras J. L. po apžiūros nustatė, kad šuniui nustatytos dvi kąstinės žaizdos ant letenos ir didelė hematoma ant krūtinės (b. l. 19, 77). Teismas nenustatė, kad M. M. vedžiojamam šuniui tokie sužalojimai atsirado kito, nei byloje nustatyta, įvykio metu. Liudytojas J. L. teisme nurodė, kad žaizda (žaizdos) buvo pradurta (-os), nebuvo nuplėšta (-os). Hematoma šuniui gali atsirasti nuo smūgio, gali matytis iš karto, jei oda jautri, ji buvo pakankamai didelė (gal per pusę delno). Teismas visų pirma pastebi, kad tai, jog J. L. teismo posėdžio metu kalbėjo apie šuniui nustatytą žaizdą, savaime nereiškia, kad iš tiesų gyvūnui nebuvo padarytos dvi žaizdos, kaip nurodyta išraše iš ligos istorijos. Pastebėtina, kad nuo šuns gydymo iki J. L. apklausos praėjo nemažai laiko, liudytojas užsiima veterinarijos veikla, kurią vykdydamas apžiūri daug gyvūnų, todėl nėra abejonių, kad jis gali neatsiminti tiksliai visų reikšmingų aplinkybių. Kita vertus, J. L. teismo posėdžio metu patvirtino jo surašytame išraše iš ligos istorijos užfiksuotas aplinkybes. Teismas nenustatė priežasčių abejoti šio dokumento teisingumu. Taigi nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad M. M. vedžiojamam šuniui buvo padarytos dvi kąstinės žaizdos. Liudytojas J. L. tyrimo metu nurodė, kad žaizdos negalėjo atsirasti nuo kėlimo pavadėliu, nes nuo to būtų atsiradusios plėštinės žaizdos (b. l. 33).
Teismas, įvertinęs M. M. vedžiojamam šuniui padarytų sužalojimų pobūdį, liudytojo J. L. parodymus, taip pat liudytojos M. M. parodymus, neturi pagrindo abejoti, kad šiam gyvūnui sužalojimai buvo padaryti būtent N. K. šuns. Tokios išvados nepaneigia, kad pareiškėjo šuo buvo su antsnukiu. Akivaizdu, kad hematoma gali būti padaroma ir tuo atveju, kai šuo yra su antsnukiu. Teismas taip pat nenustatė, kad N. K. šuo, būdamas su antsnukiu, negalėjo padaryti dvi kąstines žaizdas M. M. vedžiojamam šuniui. Byloje nustatyta, kad kontaktas tarp abiejų šunų truko tam tikrą laiką ir buvo gana intensyvus, todėl teigti, kad antsnukis visiškai atėmė galimybę pareiškėjo šuniui sužaloti kitą šunį, nėra pagrindo, juolab, kaip minėta, byloje nenustatyta, kad M. M. vedžiojamam šuniui sužalojimai galėjo atsirasti kito įvykio metu. N. K. skunde pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, kad J. L. galėjo abejoti dėl apžiūrėtam šuniui nustatytų sužalojimų pobūdžio ar kad jo šuo negalėjo padaryti nustatytų sužalojimų gyvūnui, kuri atmetama kaip nepagrįsta. Sprendžiant dėl N. K. kaltės padarius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, neturi reikšmės per kiek laiko po nagrinėjamo įvykio M. M. nuvyko į veterinarijos gydyklą, ar ji tai darė iš karto, ar praėjus kažkiek laiko, juolab nenustatyta, kad liudytoja nuvyko į minėtą vietą praėjus ilgesniam laikui po nagrinėjamo įvykio.
Pasak pareiškėjo, M. M. vedamas šuo po incidento neturėjo jokių išorinių sužalojimo požymių: nekraujavo, negulėjo ant žemės be sąmonės ir nešlubavo. Tai, kad N. K. asmeniškai nematė liudytojos vedžiojamo šuns būklės po nagrinėjamo įvykio, savaime nereiškia, kad gyvūnas nepatyrė kokių nors sužalojimų. Tai, kad M. M. dėl patirtos žalos nepareiškė pretenzijų, neleido apžiūrėti šuns ir nenurodė jokių šuns išorinių sužalojimų, taip pat nereiškia, kad N. K. šuo nesužalojo kito šuns. Asmuo neprivalo iš karto reikšti pretenzijų kito šuns savininkui, taip pat neturi pareigos leisti apžiūrėti savo šuns, rodyti jam padarytus sužalojimus. Be to, kaip minėta, liudytoja M. M. tik po incidento nuėjusi į kitą vietą pastebėjo ant šuns sužalojimus.
N. K. tiek skunde, tiek bylą nagrinėjant teisme keltos abejonės dėl sužaloto šuns savininko yra nepagrįstos. Pirma, tiek pati nukentėjusioji K. M., tiek jos motina liudytoja M. M. teisme nurodė, kad sužalotas šuo priklauso K. M.. Iš byloje esančio išrašo iš ligos istorijos matyti, kad iš tiesų gyvūno savininkas yra nurodytas D. M. (b. l. 19, 77). Kita vertus, nukentėjusioji K. M. teismo posėdžio metu parodė, kad D. M. yra jos buvęs vaikinas, kuris vedžiojo šunis pas veterinarą, tačiau jis nėra sužaloto šuns savininkas. Iš pažymos apie gyvūno augintinio ženklinimą elektronine tapatybės nustatyto priemone matyti, kad špico savininkė yra K. M. (identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 22). Toks pats identifikacijos numeris yra nurodytas ir byloje esančiame išraše iš ligos istorijos. Teismo vertinimu, tam tikri dokumentuose užfiksuoti netikslumai nelaikytini esminiais, jie neleidžia konstatuoti, kad K. M. nebuvo sužaloto šuns savininkė. Dėl šios priežasties ji byloje pagrįstai buvo pripažinta nukentėjusiąja, nes jai priklausantis šuo buvo sužalotas.
Teismas atmeta N. K. skundo teiginį, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad buvo sumokėta už sužaloto šuns gydymą. Byloje yra VšĮ (duomenys neskelbtini) veterinarijos gydyklos ir vaistinės čekis, datuotas 2021 m. rugsėjo 6 d. 11.59 val., iš kurio matyti, kad buvo sumokėta už gydymo paslaugas 101,50 Eur (b. l. 20). Liudytoja M. M. teisme nurodė, kad ši pinigų suma buvo sumokėta būtent už sužaloto šuns gydymą. Tokią aplinkybę nurodė ir nukentėjusioji K. M.. Liudytojas J. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 101,50 Eur sumokėta pinigų suma yra susijusi su špico veislės šuns gydymu. Šis liudytojas paaiškino, dėl kokios priežasties už gydymo paslaugas nebuvo sumokėta iš karto – M. M. atvyko su šunimi į gydyklą jau tuo metu po darbo laiko, kai kasos aparatas jau buvo išjungtas. Buvo pasiūlyta, kad po gydymo eigos, kai gyvūnas pasveiks, viską galima bus susumuoti ir sumokėti per vieną kartą. M. M. sutiko su tuo ir vėliau buvo apmokėta už šuns gydymo paslaugas. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad aptariamas čekis, kuriuo sumokėta 101,50 Eur už gydymo paslaugas, yra susijęs būtent su K. M. priklausančio šuns gydymu. Byloje taip pat nustatyta, kad minėtą pinigų sumą sumokėjo M. M.. Pažymėtina, kad ją su sužaloto šuns savininke K. M. sieja šeiminiai ryšiai (motina – dukra), jos palaiko artimus ryšius, M. M. prižiūri dukters šunis, kai dukra išvyksta. Atsižvelgiant į minėtų asmenų tarpusavio ryšius, tai, kad M. M., veikdama dukters interesais, sumokėjo už dukrą už jos šuns gydymo išlaidas, savaime nereiškia, kad K. M. šuniui nebuvo padaryta žala, ji negalėjo būti pripažinta nukentėjusiąja, o jos šuniui nebuvo reikalingas gydymas, už kurį reikėjo sumokėti. Esant šiai konkrečiai situacijai, neturi esminės reikšmės, kuri iš šeimos narių sumokėjo už šuns gydymo išlaidas. Todėl iš N. K. pagrįstai priteista atlyginti patirtą 101,50 Eur turtinę žalą K. M..
N. K. skunde akcentuoja, kad M. M., vedžiodama šunis, pati nesilaikė teisės aktų reikalavimų, t. y. vienas šuo buvo be pavadėlio ir antkaklio bei išprovokavo incidentą. Visų pirma pasakytina, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ne M. M., o pareiškėjo veiksmų vertinimas. Pareiškėjas, manydamas, kad M. M. padarė kokius nors teisės aktų pažeidimus, turėjo teisę kreiptis į policiją, kad įvertintų liudytojos elgesį. Be to, byloje nenustatyta, kad M. M. vedžiojami šunys savaime lėmė N. K. šuns agresyvų elgesį. Priešingai, pats pareiškėjo šuo pribėgo prie liudytojos su šunimis, dėl to prasidėjo konfliktinė situacija. N. K., kaip šuns savininkas, privalėjo užtikrinti, kad jo gyvūnas nesiartintų prie kitų šunų, tačiau jis nepadarė to.
Taigi byloje neabejotinai nustatyta, kad byloje nustatytu laiku ir vietoje N. K. neužtikrino, kad jo šuo nepribėgtų prie M. M. vedžiojamo šuns, kuris priklauso K. M., ir nepadarytų jam sužalojimų. Pareiškėjas savo elgesiu pažeidė skundžiamame nutarime nurodytų teisės aktų nuostatas. Tarp N. K. padarytos veikos ir K. M. priklausančiam šuniui padarytų sužalojimų, kuriuos vėliau reikėjo gydyti ir už kuriuos mokėti, yra priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, N. K. pagrįstai nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti N. K. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Teismas, įvertinęs administracinės nuobaudos skyrimo aplinkybes, neturi pagrindo teigti, kad N. K. už ANK 346 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta bauda (150 Eur, t. y. minimumas) yra aiškiai per griežta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. G. 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-24263-2021 palikti nepakeistą ir N. K. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.