Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutarties pagal atsakovo A. A. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-1420-835/2025 pagal ieškovo B. B. ieškinį atsakovui A. A. dėl neturtinės žalos, padarytos administraciniu nusižengimu, atlyginimo ir duomenų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstytą reguliavimą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo

14. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Alytaus apylinkės teismo 2025 m. liepos 2 d. sprendimą administracinio susižengimo byloje Nr. eII-58-543/2025, kuria yra panaikintas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. sausio 21 d. nutarimas Nr. 52-ANR_N-441-2025 skirti A. A. nuobaudą ir byla grąžinta Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Nurodoma, kad pateiktame atskirajame skunde yra nurodomi argumentai apie tai, kad civilinėje byloje priimti sprendimai remiasi administracinės bylos dėl administracinio nusižengimo sprendimais, tačiau po atskirojo skundo priėmimo buvo priimtas ir įsiteisėjo pirmosios instancijos teismo sprendimas administracinio nusižengimo byloje priimtą nutarimą A. A. atžvilgiu panaikinti ir bylą grąžinti tyrimui papildyti. Šis teismo sprendimas turi tiesioginę reikšmę atskirojo skundo nagrinėjimui (registracijos Nr. DOK-20094).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

16. Nustatyta, kad ieškovas B. B. pareiškė reikalavimus atsakovui A. A., kad šis socialinio tinklo „TikTok“ paskyroje „(duomenys neskelbtini) panaikintų patalpintą vaizdo įrašą, kuriame buvo naudojamas ieškovo atvaizdas, taip pat atlygintų neturtinę žalą. Ieškinys buvo grindžiamas vaizdo įrašu, paskyros (duomenys neskelbtini) ekranvaizdžiu ir 2024 m. gruodžio 2 d. Administracinio nusižengimo protokolu Nr. 52-ANR_P-8334-2024, kuriuo atsakovas traukiamas administracinėn atsakomybėn, nukentėjusysis – ieškovas. Nusižengimo esmė: „Laikotarpyje nuo 2024-08-28 00.00 val. iki 2024-08-28 23.00 val. A. A., viešoje erdvėje, socialinio tinklo „TikTok“ paskyroje (duomenys neskelbtini) patalpino vaizdo įrašą, kuriame viešai rodydamas paskyrą (duomenys neskelbtini)“ ir paties asmens atvaizdus vartojo necenzūrinius žodžius „dalbajobas, propagandonas, gandonas, debilas“ fizinio žmogaus atžvilgiu, kuris pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus visuomenės nariams teikia sveikatos priežiūros paslaugas, taip pažemindamas gydytojo garbę ir orumą.“ Alytaus apylinkės teismas 2025 m. kovo 10 d. sprendimu už akių patenkino ieškovo reikalavimus, įpareigodamas atsakovą pašalinti ginčo vaizdo įrašą ir priteisė neturtinę žalą iš atsakovo. Teismas sprendimą grindė tik ieškovo pateiktais įrodymais: vaizdo įrašu, paskyros (duomenys neskelbtini) ekranvaizdžiu ir 2024 m. gruodžio 2 d. Administracinio nusižengimo protokolu Nr. 52-ANR_P-8334-2024.

17. Atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodydamas, jog atsiliepimo nepateikė reikiamu terminu dėl svarbių priežasčių, be to, teismo sprendimas neteisėtas, kadangi atsakovas nėra socialinio tinklo „TikTok“ paskyros (duomenys neskelbtini) valdytojas ar naudotojas ir neturi galimybės ten talpinti vaizdo įrašų. Byloje nėra nustatytas asmuo, kuris valdo ginčo paskyrą. Galimu tokiu asmeniu nurodomas C. C.. Pareiškimui pagrįsti atsakovas pateikė ne tik įrodymus apie termino pateikti atsiliepimą praleidimo priežastis (skrydžio informaciją), bet ir raštą iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, kuriuo būtent C. C. adresuotas įspėjimas netiekti produkto (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respublikos rinką kaip maisto produkto arba maisto papildo, aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją apie produktą – (duomenys neskelbtini), kurie reklamuojami ir pardavinėjami elektroninėje parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini).

18. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, motyvuodamas tuo, kad sprendimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Teismas, pasisakydamas dėl galimai netinkamo atsakovo byloje nurodė, kad atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kas 2024 m. rugpjūčio 28 d. 23.00 val. valdė socialinio tinklo „TikTok“ paskyrą pavadinimu (duomenys neskelbtini), be to, tiriamas vaizdo įrašas minėtoje paskyroje nėra vienintelis, sukurtas atsakovo – šioje paskyroje yra ir daugiau atsakovo sukurtų įrašų. Teismo nutartis atsakovui išsiųsta per EPP tą pačią dieną.

19. Atsakovas 2025 m. gegužės 6 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutarties ir prašė atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodydamas, kad nutartį gavo tik 2025 m. gegužės 2 d., prisijungęs prie elektroninių paslaugų portalo (EPP), skunde taip pat išdėstė sprendimo už akių ir nutarties dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepagrįstumą patvirtinančius argumentus. Alytaus apylinkės teismas skundžiama 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi prašymą dėl termino atsikirtajam skundui paduoti atnaujinimo atmetė. Teismas pažymėjo, kad nutartis atsakovui buvo tinkamai įteikta elektroniniu būdu 2025 m. balandžio 24 d., o atsakovas yra aktyvus EPP vartotojas, todėl turėjo numatyti bylos nagrinėjimo terminus ir stebėti bylos eigą. Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė svarbių priežasčių termino praleidimui, o faktas, kad nutartį pamatė tik gegužės 2 d., bei terminą praleido nedaug, nepakeičia įstatyme numatytų terminų skaičiavimo.

20. Su 2025 m. gegužės 8 d. teismo nutartimi atsakovas nesutinka, atskirąjį skundą grįsdamas dvejomis argumentų grupėmis: 1) teismas termino praleidimą vertino labai formaliai; 2) teismas užkirto kelią realaus teisingumo vykdymui, nes atskirajame skunde pateikti argumentai pagrindžia galimą teismo sprendimo už akių neteisėtumą.

21. Apeliacinės instancijos teismas iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų administracinėje byloje Nr. eII-58-543/2025 nustatė, kad 2025 m. liepos 2 d. nutartimi, kuri yra įsitesėjusi, yra panaikintas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. sausio 21 d. nutarimas Nr. 52-ANR_N-441-2025 skirti A. A. nuobaudą ir byla grąžinta Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Šioje nutartyje nurodoma, kad „šioje administracinio nusižengimo byloje buvo padaryti esminiai tokių bylų tyrimo teisenos pažeidimai, vien kurių pagrindu skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas, o byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Institucija, atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą, nesilaikė vieno iš pagrindinių administracinių nusižengimų teisenos paskirties principų – išsamumo“.<...> „Vertinant visą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, nustatyta, jog atliekant galimo administracinio nusižengimo tyrimą, nebuvo apklaustas nei administracinėn atsakomybėn traukiamas A. A., nei byloje nukentėjusiuoju pripažintas B. B.. Byloje nėra jokių duomenų, objektyviai patvirtinančių socialinio tinklo „TikTok“ paskyros (duomenys neskelbtini) priklausomybę, taip pat nėra nustatyta, kas būtent minėtoje paskyroje įkėlė bei viešai paskelbė bylai aktualų vaizdo įrašą. A. A. skunde minimas kaip galimas minėtos socialinio tinklo paskyros administratorius C. C. taip pat nebuvo apklaustas.“

Dėl atskirojo skundo argumentų

22. Nagrinėjamoje byloje keliamas termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo klausimas, kai terminas praleistas nežymiai.

23. Pažymėtina, kad bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Procesiniu terminu laikomas įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys ir kiti asmenys, privalo ir gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam jiems atlikti terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis), tačiau tai dar nereiškia, kad asmuo iš viso praranda galimybę atlikti tą procesinį veiksmą. Įstatymas numato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Siekdama atnaujinti praleistą terminą, šalis turi pateikti teismui motyvuotą prašymą atnaujinti praleistą terminą, nurodyti aplinkybes, patvirtinančias prašymo pagrįstumą bei įrodymus, patvirtinančius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 2-4 dalis).

24. Nagrinėjamu atveju termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo klausimas betarpiškai susijęs su pačia ginčo byla, kurioje buvo priimtas sprendimas už akių ir netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

25. Nurodytina, kad CPK 285 straipsnyje įtvirtinto sprendimo už akių priėmimo tam tikrais atvejais esmė – užtikrinti proceso efektyvumą ir ekonomiškumą kai viena iš ginčo šalių nėra aktyvi. Įstatyme nustatytais atvejais, vienas kurių – nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, kai sprendimą už akių priimti prašo ieškovas, gali būti priimamas sprendimas už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; ir kt.).

26. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 287 straipsnio 1 dalis). Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai). Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti; teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas bylos nagrinėjimas (CPK 287 straipsnio 3 dalis).

27. CPK 288 straipsnio 4 dalyje (2002 m. vasario 28 d. redakcija) buvo įtvirtinta, kad, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Taigi, įstatymų leidėjas buvo įtvirtinęs dvi kumuliatyvias sąlygas, kurias konstatavus, teismo sprendimas už akių turėjo būti panaikinamas, o bylos nagrinėjimas iš esmės – atnaujinamas.

28. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu pripažinta, kad CPK 288 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Konstitucinis Teismas pripažino, kad tokiu reguliavimu teismui nebuvo sudarytos prielaidos atnaujinti bylos nagrinėjimo iš esmės net ir tais atvejais, kai teismas pripažįsta proceso šalies neatvykimo į teismo posėdį priežastis nesvarbiomis, bet konstatuoja, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

29. Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad, pagal Konstituciją, civilinio proceso santykius įstatymu būtina reguliuoti taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą byloje ir kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris neleistų teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą. Konstatuota ir tai, kad priešingu atveju būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia (be kita ko), jos 109 straipsnio, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, taip pat ir nuo konstitucinių teisinės valstybės ir teisingumo principų.

30. Įstatymų leidėjas, įgyvendinęs Konstitucinio Teismo nutarimą, šiuo metu galiojančioje CPK 288 straipsnio 4 dalies redakcijoje įtvirtino du atskirus pagrindus ir nustatė, kad, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Nors šie CPK įtvirtinti teismo sprendimo už akių panaikinimo pagrindai ir yra skirtingi – vienas yra labiau susijęs su pateiktų įrodymų vertinimu, kitas – su bendromis procesinėmis prielaidomis priimti teismo sprendimą už akių, tačiau teisine prasme jie yra lygiaverčiai ir, konstatavus nors vieną iš jų, teismo sprendimas už akių turi būti panaikinamas, o bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujinamas.

31. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje taip pat yra nurodyta, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje D. ir K. prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par 80; 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje A. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 53).

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas, pateikdamas atskirąjį skundą dėl teismo nutarties netenkinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, jį grindė ir argumentais apie paskyros, kurioje buvo paskelbtas jo sukurtas vaizdo įrašas galimos priklausomybės, neigdamas aplinkybes kad jis pats yra paskyros naudotojas, valdytojas ir turinio išviešintojas, kadangi priimant sprendimą už akių ta aplinkybė, kam priklauso paskyra, kurioje buvo paskelbtas ginčo vaizdo įrašas, galimai sukėlęs ieškovui neturtinę žalą, nebuvo nei patikrinta, nei nustatyta. Atsakovas, siekdamas apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta peržiūrėti sprendimą už akių, tą padarė nežymiai praleidęs atskirojo skundo pateikimo terminą (ginčo dėl šios aplinkybės nėra) ir prašė šį terminą atnaujinti grįsdamas savo prašymą galimu teismo sprendimo neteisingumu. Kaip minėta, bylai jau esant apeliacinėje instancijoje administracine tvarka buvo išnagrinėtas klausimas dėl administracinio nusižengimo nutarimo, priimto atsakovo atžvilgiu, panaikinimo konstatavus, kad nutarimas priimtas neišsiaiškinus, kas yra tikrasis paskyros, kurioje buvo patalpintas ginčo įrašas naudotojas ir savininkas. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra esminės sprendžiant ginčo klausimą.

33. Įstatymas neįvardija, kokios procesinio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymo sąvoka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę skundo pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-250/2003). Spręsdamas ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Atkreiptinas dėmesys, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

34. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami tik per LITEKO VEP posistemį, taip pat nustatyta, kad atsakovas praleido įstatyme nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti. Atsakovas yra LITEKO VEP posistemio vartotojas (jos paskyra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo sistemoje yra aktyvi), dokumentus atsakovas teikia tik per šį posistemį. Įvertinus tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai procesinius dokumentus laikė atsakovui įteiktais įstatymo nustatyta tvarka, t. y. kitą darbo dieną nuo jų išsiuntimo (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Atitinkamai atskirasis skundas dėl 2025 m. balandžio 24 d. nutarties, kuri laikytina įteikta atsakovui 2025 m. balandžio 25 d., pasibaigė 2025 m. gegužės 2 d.(CPK 335 straipsnio 1 dalis). Taigi akivaizdu, kad atsakovas, pateikdamas skundą 2025 m. gegužės 6 d., praleido įstatyme nustatytą skundo pateikimo terminą.

35. Visgi, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, pažymi, kad nagrinėjamu atveju net ir nustačius, kad apeliantas praleido atskirojo skundo padavimo terminą, turi būti atsižvelgta į nagrinėjamos bylos specifiką, į tai, kad teismas, priimdamas teismo sprendimą už akių, ieškovo pateiktus įrodymus vertina formaliai, t. y. juo nesiekiama nustatyti materialiosios tiesos: teismas tik įvertina, ar būtų pagrindas tenkinti ieškinį, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys (įrodymų tikrumas nėra vertinamas), atsakovas tokiu atveju turi teisę, gavęs teismo sprendimą, pateikti prašymą dėl jo peržiūrėjimo (CPK 287 straipsnis). Dėl išvardytų priežasčių šios kategorijos bylose ypač svarbu, kad atsakovas turėtų realią galimybę pateikti savo argumentus ir įrodymus. Priešingu atveju susidarytų tokia situacija, kad jis atsidurtų gerokai blogesnėje procesinėje padėtyje nei ieškovas.

36. Teisminėje praktikoje vertinama, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus bei nustatyti tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Be to, kaip jau minėta, bylose dėl sprendimo už akių priėmimo, atsižvelgiant į jų specifiškumą, jei yra galimybė, turi būti sudarytos teisinės prielaidos teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą byloje, atitinkamai negalima teismui išvengti, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą.

37. Nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad įsiteisėjus sprendimui už akių, nėra užkertamas kelias ginti savo galbūt pažeistas teises – kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, jeigu yra bent vienas iš CPK 366 straipsnyje numatytų pagrindų, atsakovui pateikus įrodymus, galimai turinčius įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netenkinus atsakovo prašymo dėl termino atskirajam skundui paduoti, būtų pažeisti proceso koncentracijos, ekonomiškumo, operatyvumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai, ir nebūtų užtikrintos abiem šalims vienodos ir tinkamos galimybės naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis, ginant savo teises ir teisėtus interesus.

38. Išnagrinėjęs šios civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartį panaikina ir klausimą išsprendžia iš esmės – atnaujina atsakovui praleistą įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutarties paduoti (CPK 335 straipsnio 1 dalis, 78 straipsnio 1 dalis). Tenkinus prašymą ir atnaujinus atsakovui terminą atskirajam skundui paduoti, atskirojo skundo priėmimo klausimas, kaip priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui CPK nustatyta tvarka (CPK 320 straipsnis, 335 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismui priėmus tarpinę nutartį, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų nesprendžiamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti atsakovui A. A. praleistą įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutarties pateikti ir atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.