Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 str. 4 d., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „Aurisa“ ieškinį atsakovei L. A. dėl skolos priteisimo už nusikaltimu padarytą žalą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei L. A. ieškinio kopijos, ieškinį pagrindžiančių rašytinių įrodymų kopijos ir pranešimai apie atsiliepimo pateikimą tinkamai įteikti 2014-12-20 (CPK 123 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį, teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir jos nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 str. 4 d., 285 str. ir 286 str.).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovo pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 285 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-08-28 baudžiamuoju įsakymu L. A. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 str. 1 d. dėl turto iššvaistymo ir paskirta bausmė – 1 metai laisvės apribojimo, vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – 8 mėn. laisvės apribojimo (b.l. 7-13). Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-08-28 baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs, t.y. turi prejudicinę galią šioje byloje (Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 1 d. 3 p.). Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-08-28 baudžiamuoju įsakymu L. A. nuteista už tai, kad dirbdama bendrovės (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje per laikotarpį nuo 2012-11-02 iki 2013-02-10 iššvaistė bendrovės turto už 13719,84 Lt.

Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB ,,Aurisa“ pareiškė ieškinį atsakovei L. A. dėl skolos priteisimo už nusikaltimu padarytą žalą. Iš baudžiamojoje byloje Nr. 1-169-359/2013 esančių duomenų matyti, kad L. A. įsipareigojo atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajai UAB „Aurisa“. Atsakovė L. A. 200,00 Lt bendrovei grąžino dar ikiteisminio tyrimo metu, o dėl 13520,00 Lt tarp ieškovės ir atsakovės 2013-08-18 buvo sudaryta tarpusavio sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo ieškovei atlyginti jos padarytą žalą 13520 Lt, kas mėnesį sumokant po 500,00 Lt, pradedant mokėti nuo 2013-09-01. Pinigus į kasą pagal susitarimą atsakovė turėjo įnešti iki kiekvieno mėnesio 15 dienos. Iš byloje ieškovės pateikto 2013-08-08 susitarimo dėl skolos grąžinimo, sudaryto tarp ieškovės UAB „Aurisa“ ir atsakovės L. A., matyti, kad UAB „Aurisa“, atsiželgdama į šį susitarimą, tuo metu civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje įsipareigojo nereikšti, kadangi surašytas susitarimas dėl skolos grąžinimo, tačiau, jeigu susitarimas nebus vykdomas, UAB „Aurisa“ su ieškiniu kreipsis į teisėsaugos institucijas. Atsakovė pagal minėtą susitarimą nepadarė nė vieno mokėjimo, t.y. už laikotarpį nuo 2013-09-16 iki 2014-12-16, t.y. per 15 mėnesių ji nesumokėjo bendrovei 7500,00 Lt žalos ir liko jai skolinga (b.l. 5-6). Duomenų, kad atsakovė L. A. su ieškove UAB „Aurisa“ atsiskaitė, civilinėje byloje nėra.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims pareikšti civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos BPK 109 str.).

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 str. 1 d.). Šie prievoliniai teisiniai santykiai atsiranda esant žalos padarymo faktui, t.y. tam, kad kreditorius turėtų teisę reikalauti atlyginti žalą, o skolininkas – pareigą ją atlyginti, turi būti nustatytas civilinės atsakomybės elementas – kreditoriaus patirta žala, kaip ir skolininko neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp šios veikos ir žalos bei kaltė (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (CK 6.246–6.249 str.). Taigi žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais.

Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 str.). Tiesioginė žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, buvusią iki žalos padarymo. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuotolių atlyginimo principo (CPK 6.251 str.). Šio principo esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CPK 12 str. nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t.y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Žalą patyrusi šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį (CPK 178 str.), tačiau, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str.).

Šiuo atveju žalos dydis yra nustatytas baudžiamuoju teismo įsakymu baudžiamojoje byloje ir tuo pagrindu tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašytas tarpusavio susitarimas, kurio pagrindu atsakovė L. A. su nustatytu žalos dydžiu visiškai sutiko ir savo noru įsipareigojo ją atlyginti, atlikdama dalinius mokėjimus ieškovei UAB „Aurisa“.

Pagal CK 6.38 str. 1 ir 3 d., 6.256 str. 1 d., prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovė L. A. savo įsipareigojimų ieškovei UAB „Aurisa“ nevykdo, todėl iš atsakovės ieškovės UAB „Aurisa“ naudai priteistina ieškovės prašoma skola, tačiau ne litais, o nuo 2015-01-01 oficialia mokėjimo ir atsiskaitymo priemone - eurais, t.y. 2172,15 Eur* (7500,00 Lt) priteisimo už nusikaltimu padarytą žalą.

Taip pat atsakovė L. A. privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.), todėl iš atsakovės L. A. ieškovės UAB „Aurisa“ naudai priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-12-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės valstybei priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 285-286 straipsniais, Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 2 str. 2 d., 3 str. 1 d. ir 20 str. 4 d., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės L. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2172,15 Eur (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt du eurus 15 ct) nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-12-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės UAB „Aurisa“ (j.a.k.. 158993493) naudai.

Priteisti iš atsakovės L. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 65,00 Eur (šešiasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660).

Atsakovė L. A. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui CPK 287 str. 2 ir 3 d. reikalavimus atitinkantį pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.